Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei D. L. dėl negrąžinto kredito, palūkanų, negautų pajamų (nuostolių) bei sandorio sudarymo, draudimo ir tvarkymo mokesčių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė, atsižvelgdama į CK 6.109 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, jog reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas arba gavo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą, atsakovei sutartyje nurodytu adresu išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė Pradinis kreditorius ir atsakovė privalo įvykdyti prievolę ieškovei, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija.

Sutarties bendrųjų sąlygų 5.1.2 ir 5.1.2.2 punktais atsakovė įsipareigojo per 2 (dvi) dienas raštu patvarioje laikmenoje informuoti Pradinį kreditorių apie rekvizitų pasikeitimą. Pradinis kreditorius informacijos apie pasikeitusius atsakovės rekvizitus negavo.

Ieškovė tinkamai perėmė Pradinio kreditoriaus teisę reikalauti iš atsakovės sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kartu su aksesorinėmis teisėmis, įvykdymo.

Taip pat nurodo, kad atsakovė sutarties 5.1.1 punktu įsipareigojo laiku ir tinkami mokėti įmokas, tačiau atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į Pradinio kreditoriaus siųstą įspėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, ir vadovaujantis VKĮ 19 straipsniu bei sutarties 9.6 punktu, 2022-11-07 su atsakove sudaryta sutartis vienašališkai buvo nutraukta. Atsakovė per įspėjime apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė, yra skolinga ieškovei 207,51 Eur suteikto vartojimo kredito.

Pradinis kreditorius nutraukė sutartį su atsakove, todėl ieškovė, perėmusi reikalavimo teisę, įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų vartojimo kredito mokestį (pelno palūkanas), paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos – 26,79 Eur.

Taip pat, vadovaudamasi sutarties bendrųjų sąlygų 1.5, 1.6 ir 4.1 punktais, kadangi Pradinis kreditorius dėl atsakovės kaltės vienašališkai nutraukė su ja sudarytą sutartį, atsakovė liko nepadengusi sandorio sudarymo, draudimo ir tvarkymo mokesčių, prašo priteisti 17,63 Eur sandorio sudarymo, draudimo mokesčių bei 2,52 Eur apskaičiuoto mėnesinio tvarkymo mokesčio.

Taip pat prašo priteisti 57,82 Eur negautų pajamų, atsižvelgiant į CK 6.249 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, bei į tai, kad būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė sutarties bendrųjų sąlygų 2.1, 5.1.1 punktų pažeidimu, ir dėl kurių Pradinis kreditorius privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakove sudarytą sutartį, ieškovė negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių), kurie yra 57,82 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų likutis, kurios apskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-11-07) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2023-12-28), sudedant nepadengtas kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų) dalis pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką.

Atsakovė D. L., kuriai procesiniai dokumentai tinkamai įteikti, teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl negrąžinto kredito dalies

Kaip matyti iš bylos medžiagos, vartojimo kredito davėjas UAB „General Financing“ ir atsakovė – vartojimo kredito gavėja D. L. 2021-08-18 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei buvo suteiktas 280 Eur vartojimo kreditas bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti bendrą vartojimo kredito sumą, kurią sudaro: su vartojimo kreditu susijusios išlaidos (sandorio sudarymo mokestis, draudimo mokestis, mėnesinis tvarkymo mokestis), suteikta kredito suma ir mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 49 proc.).

Nustatyta, kad 2020-11-25 tarp Pradinio kreditoriaus ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-10/03, kuria, vadovaujantis CK 6.101 straipsnio 1 dalimi ir VKĮ 22¹ straipsnio 1 dalimi bei nepažeidžiant kredito gavėjo teisių, Pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į Pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus bylų priėmimo – perdavimo akte prie reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė informuota rašytiniu pranešimu. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė apie į ją nukreipto reikalavimo perleidimą informuota tinkamai.

Atsakovė sutarties 8.1 punktu įsipareigojo laiku ir tinkami mokėti įmokas, tačiau atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į Pradinio kreditoriaus siųstą įspėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, ir vadovaujantis VKĮ 19 straipsniu bei sutarties 11.4 punktu, 2022-11-07 su atsakove sudaryta sutartis vienašališkai buvo nutraukta. Atsakovė per įspėjime apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė, yra skolinga ieškovei 207,51 Eur suteikto vartojimo kredito.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsniai).

Duomenų byloje, kad atsakovė būtų sumokėjusi skolą, nėra, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamas 207,51 Eur negrąžintas kreditas.

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 26,79 Eur mokėjimo palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2022-11-07).

Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Atsakovė sutartimi už suteiktą kreditą įsipareigojo mokėti sutartyje nustatyto dydžio mokėjimo palūkanas. Ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 26,79 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, tenkinamas.

Dėl sandorio sudarymo, draudimo, tvarkymo mokesčių

Ieškovė šioje byloje prašo iš atsakovės priteisti 17,63 Eur sandorio sudarymo, draudimo mokesčius bei 2,52 Eur mėnesio tvarkymo mokesčio. Sutarties bendrosiose sąlygose numatyta, kad sutarties sudarymo mokestis – kliento bankui mokamas sandoryje nustatyto dydžio mokestis už kliento asmens duomenų surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, gautų duomenų apdorojimą, taip pat trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas, būtinas sandoriui sudaryti, įskaitant ir kliento įsipareigojimų bankui vykdymo rizikos valdymo paslaugas, vienkartines sandorio sudarymo išlaidas. Kaip ir draudimo mokestis, apibrėžtas sutarties sąlygose, jis įskaičiuojamas į įmoką.

Kadangi atsakovė, nutraukus su ja sudarytą sutartį, liko nepadengusi sandorio sudarymo, draudimo ir tvarkymo mokesčių, ieškinio reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės ieškovei priteistina 17,63 Eur sandorio sudarymo ir draudimo mokesčio bei 2,52 Eur sandorio tvarkymo mokesčio.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą dėl 57,82 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-11-07) iki sutarties termino pabaigos (2023-12-28). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823-2020). Taigi, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovės kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

Teismo vertinimu, faktas, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl jos neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas.

Pasibaigus sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent sutartyje nurodytos visos bendros palūkanų (mokėjimo palūkanos + negautos pajamos (nuostoliai) už visą sutarties laikotarpį) sumos. Tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Iš byloje esančių sutarties Specialiųjų sąlygų matyti, tiek palūkanų norma (49 proc.), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal mokėjimo grafiką atsakovė turėjo padengti už visą sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2021-09-28 iki 2023-12-28. Darytina išvada, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos atsakovei tinkamai vykdant sutartį ir ši suma gali būti vertinama kaip orientacinė negautų pajamų suma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (nuostolius).

Teismas pažymi, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 49 proc.), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas teigti, kad ieškovei iš atsakovės priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.

Atitinkamai ieškovė negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau nei šalys suderėjo sutartimi. Ieškovė nuo 2022-11-07 sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023-12-28) pagrįstai galėjo tikėtis gauti 49 procentų metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (2022-11-28 – 180,28 Eur; 2022-12-28 – 170,45 Eur, 2023-01-28 – 160,22 Eur, 2023-02-28 – 149,57 Eur, 2023-03-28 – 138,49 Eur, 2023-04-28 -126,96 Eur, 2023-05-28 – 114,95 Eur, 2023-06-28 – 102,45 Eur, 2023-07-28 – 89,44 Eur, 2023-08-28 -75,90 Eur, 2023-09-28 – 61,81 Eur, 2023-10-28 – 47,14 Eur, 2023-11-28 – 31,87 Eur, 2023-12-28 – 15,98 Eur).

Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovei priteistinos 49 proc. negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma), skaičiuojamos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-11-07) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023-12-28) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto aukščiau grafike (Klaipėdos apygardos teismo 2021-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-408-513/2021; Šiaulių apygardos teismo 2021-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-48-440/2021; Vilniaus apygardos teismo 2020-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1954-854/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1982-430/2020).

Dėl procesinių palūkanų

Iš terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusios atsakovės priteistinos ieškovei penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš atsakovės priteistina ieškovei 21 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš viso 263 Eur bei 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- 49 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-11-07) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023-12-28) nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (2022-11-28 – 180,28 Eur; 2022-12-28 – 170,45 Eur, 2023-01-28 – 160,22 Eur, 2023-02-28 – 149,57 Eur, 2023-03-28 – 138,49 Eur, 2023-04-28 -126,96 Eur, 2023-05-28 – 114,95 Eur, 2023-06-28 – 102,45 Eur, 2023-07-28 – 89,44 Eur, 2023-08-28 -75,90 Eur, 2023-09-28 – 61,81 Eur, 2023-10-28 – 47,14 Eur, 2023-11-28 – 31,87 Eur, 2023-12-28 – 15,98 Eur).

- 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 254,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2023-04-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

- 263 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679,

- 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.