Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-727-766/2022

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-11-18
Bylos Nr.: 1-727-766/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-35767-2021-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Daiva Šabanskienė
Kaltinamasis: K. P.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-727-766/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35767-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.4.6.2.2;2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 18 d.Radviliškis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Daiva Šabanskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei S. U.,dalyvaujant prokurorui L. R.,kaltinamajam K. P., jo gynėjui advokatui D. V.,nukentėjusiosios atstovei advokatei N. L., įstatyminiams atstovams L. G., A. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. P. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, tai yra 2021 m. spalio 8 d., apie 14.45 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) grupės (duomenys neskelbtini) metu, nukentėjusiajai mažametei A. G. delnu sudavė vieną smūgį į kairį skruostą, rankos pirštais jai spaudė lūpas ir tuo sukėlė A. G. fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. P. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad įvykis įvyko 2021 m. spalio 8 d. (duomenys neskelbtini). Pamoka prasidėjo 14 val., dalyvavo 4 grupės vaikai. Dvi pamokos prieš tai nevyko dėl jo nebuvimo. Tą pamoką naujų temų nėjo, kartojo kitus dalykus. Kiekvienam turėjo tekti pakankamai dėmesio, nes vaikų buvo keturi. A. G. vis grįždavo prie sau įprasto elgesio – mėginimo pakomentuoti, triukšmo, bet šurmulio nesukeldavo, nes nedaug buvo vaikų. Kuo toliau, jos replikų daugėjo. Likus iki pamokos pabaigos 10 minučių, ji replikavo ne į jo kalbėjimą, o į vaikų užduotis ir dėl to jos kalbėjimo vaikai negalėjo atlikti jiems skirtų užduočių. Kai reikėjo atlikinėti užduotį R., vėl tas pats prasidėjo. Spontanišku judesiu, bandydamas užčiaupti burną A., kadangi stovėjo arti A., maždaug likus mažiau nei metro atstumu, norėjo delnu uždengti burną A., bet išėjo truputėlį lietimas ir kliudė skruostą. Galima pavadinti švelniu praslystančiu plekštelėjimu. Jokio užsimojimo nebuvo, nes jis stovėjo labai arti. Bent kiek apčiuopiamo skausmo negalėjo būti, nes mergaitė visiškai nereagavo į tą prisilietimą. Mano, kad skausmo nesukėlė. Pataikė į kairės pusės skruostą netoli lūpų. Kai praslydo ranka, jis delnu uždengė burną. Prie burnos pridėjo delną, bet ne pirštus. Jo tokia ir buvo intencija, kad būtent norėjo užčiaupti delnu burną. A. tuo metu niekaip nesureagavo, nebent galėjo parausti nuo emocinio dalyko. Po to jis dar šūktelėjo „kiek galima ant visų „šikti“ ir kiek galima trukdyti“. Po to A. daugiau nebekomentavo. Po 3 min. pamoka baigėsi. Po to įvykio, antradienį, buvo pamoka ir jis vedė pamoką. A. į tą pamoką nebeatvyko. A. buvo toje grupėje vyriausia. Kai jaunesni pradėjo ją pralenkti savo pasiekimais, ji pradėjo kitaip elgtis pamokose. Pirmame pusmetyje ji turėdavo balą - aštuntuką, o antrame pusmetyje jau septynis. Pripažįsta, kad neleistinai pasielgė, kad bet koks kontaktas yra neleistinas. Neturėjo teisės net panašiai ką nors daryti. Labiausia jį pritrenkė, kad ką ji darė – iki to nebuvo dariusi: sąmoningai ir kryptingai 10 minučių trukdė kitiems vaikams. Praeityje ji buvo paprašyta pasėdėti 5 minučių koridoriuje ramiai. Tą dieną to jis nepanaudojo. Dėl to įvykio buvo svarstymas (duomenys neskelbtini), reikėjo rašyti pasiaiškinimą, kurį parašė labai trumpai, paminėjo apie trukdymą, kiek pamena, parašė, kad pliaukštelėjo. Dėl civilinio ieškinio mano, kad akinių tikrai nekliudė. Nepastebėjo, kad prie jų būtų prisilietęs, nematė po to, per keletą minučių, kad akiniams kažkas buvo. Sutiktų už juos atlyginti. Dėl turtinės žalos – neturi komentarų. Mano, kad kepštelėjo ne į akinius. Akinukai visada buvo uždėti ant A. veido. Ji jų nei taisėsi, nei kitaip buvo paėmusi. Akiniai net nepajudėjo iš vietos. Apie akinius sužinojo vasario – kovo mėnesiais iš tyrėjos, kai supažindino jį su ieškiniu. Dėl skausmo – jokio jo užsimojimo nebuvo, buvo tikslas tik uždengti jai burną. A. nei verkė, nei krūptelėjo, nei ranka užsidengė tą vietą. Ji neparodė tuo momentu, kad jai akivaizdžiai skauda. Vaikai nurodo, kad kontaktas buvo. Buvo faktas, kad jam skambino A. mama, kad sudavė A. – to nesakė, bet neneigė, kad buvo kontaktas, neneigė nederamo elgesio ir prisilietimo. Kalbant su mama, jam nebuvo kada įsiterpti. A. mama kai jam skambino, apie akinius nieko užsiminta nebuvo. Norėjo per tėvą atsiprašyti mokykloje, bet, kiek žino, tėtis nesutiko jo matyti. Jis gailisi, tačiau visiškai neprisipažįsta pagal tai, kaip yra surašyta kaltinamajame akte. Jokiu būdu nepateisina savo tokio elgesio. A. iš karto neatsiprašė. Po įvykio jam pasakė, kad negali turėti jokių kontaktų su nukentėjusiąja, buvo daroma jos apklausa. Dėl neturtinės žalos komentarų neturi. Nemalonių pojūčių galėjo sukelti, kai uždengė burną. Tikslas buvo, kad kiti vaikai gautų pakankamai tylos, kad galėtų atlikinėti užduotis. Visiems vaikams teko pabaigoje atsiskaityti, bet neįmanoma buvo atlikinėti užduoties, nes A. replikuodavo. Nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini). Jokių incidentų, kad būtų panaudojęs smurtą vaikų atžvilgiu, nėra buvę. Nuo (duomenys neskelbtini) metų jokių bylų, nei (duomenys neskelbtini) tyrimų jo atžvilgiu nebuvo. 2021 m. balandžio mėnesį jį pavaduotoja informavo, kad yra prašymas A. pakeisti (duomenys neskelbtini). Jokio fizinio smurto nebuvo. Jam buvo keista, kodėl, likus mėnesiui iki atsiskaitymo, keičia (duomenys neskelbtini). A. pasakė, kad iki gegužės 20 dienos tų dviejų (duomenys neskelbtini) atsiskaitymas yra privalomas. Ji tą įvykį labai sureikšmino ir per savaitę mama paprašė pakeisti (duomenys neskelbtini). Kad buvo smurtas, jam pasakė A. mama to pokalbio metu, ir tai jį labai šokiravo. Tos pamokos metu jokiu būdu A. klausimų apie temą neignoravo, ji uždavė klausimus, jis į juos atsakė. Kad jis sukiš jai penalą į burną, kiek atsimena, nėra sakęs. Pamoka dar truko apie 3 min. A. sėdėjo beveik nejudanti, tylėjo, niekur neišėjo. Neteko matyti, kad ji būtų ką rodžiusi draugėms. Tą pamoką nepamena ar prašė išleisti į tualetą. Taip pat parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) metus ir toks atvejis buvo pirmas. Jis niekada nepateisino savo tokio elgesio, dar kartą atsiprašo A. tėvų.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis K. P. kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta byloje surinkta ir teisiamojo posėdžio metu ištirta medžiaga:

Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė ir civilinė atsakovė L. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko 2021 m. spalio 8 d. (duomenys neskelbtini). Įvyko incidentas, apie kurį jai mergaitė papasakojo namuose. Atėjo dukra pas ją į darbą ir ji suprato, kad mergaitei kažkas negerai. Ji norėjo kuo greičiau grįžti namo. Įvykio dieną dukra atėjo į darbą apie 15 val. Ji turi mobilų įrenginį. Grįžus namo mergaitė buvo nerami, matė, kad ji lyg norėtų prieiti ir pasakyti, kad kažkas yra negerai. Ji parašė lapelyje, kad (duomenys neskelbtini) jai trenkė į veidą. Buvo liudytoja L. B.. Tada, kai jai A. parašė ant popieriaus, kad jai trenkė (duomenys neskelbtini), ji pradėjo verkti, pradėjo ją guosti. Ji paskambino (duomenys neskelbtini) K. P.. Klausė jo, kas nutiko pamokoje ir ar jis supranta, ką padarė. Jis pasakė „taip, trenkiau, nesusitvardžiau, na ir kas“. Tada ji pasakė, kad tikrai taip to nepaliks ir pokalbį baigė. Kai A. atėjo pas ją į darbą, jos skruostas buvo raudonas, ji buvo sudirgusi. Tuo metu jos neklausė apie jos skruosto raudonumą. Ji buvo nesava, išraudusi, ne tas vaikas, kuris ateina kiekvieną dieną. Parašė į policiją pareiškimą, prašė atlyginti žalą už akinukus, kurie smūgio metu buvo sulankstyti – 135,25 Eur. Pataisyti jų nebegalėjo. Jie neseniai buvo įsigyti už tokią sumą. Pirko ji. Dukra pajuto stiprų smūgį ir tie akinukai persikreipė. Neturtinės žalos prašo 3000 eurų, nes vaikas patyrė emocinį, fizinį skausmą, buvo pažeminta klasėje prieš tris mergaites. (duomenys neskelbtini) parodė, kad šį vaiką galima skriausti, žeminti. Po įvykio pas tą (duomenys neskelbtini) dukra nebelankė (duomenys neskelbtini) pamokų. Buvo sudarytos sąlygos lankyti pamokas pas kitą (duomenys neskelbtini). Nuo šių metų A. nebesimoko (duomenys neskelbtini). Po incidento dukra pasakė, kad jai yra labai skaudūs prisiminimai ir ji nebenori nieko su tuo sieti. Būtų likę mokytis dar tris metus. Nors buvo labai daug kalbama su vaiku, vežiojama pas psichologus, bet A. pabaigė tais metais (duomenys neskelbtini) pamokas. Kaip minėjo, apie įvykį dukra ją informavo namuose. Vaikas buvo šoke ir jai reikėjo susivokti, kad ji nuo suaugusio žmogaus patyrė smūgį į veidą. A. jai pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) nuo pradžios pamokos buvo kaip ne savas, kalbėjo pakeltu tonu. Mergaitei nukrito pieštukas. Ji paklausė, ar gali jį pasiimti. (duomenys neskelbtini) jai trenkė per veidą. Dar buvo suėmęs jai už lūpų ir pasakė, kad ji nieko gyvenime nepasieks. Jai vaikas niekada nėra melavęs. Dukra visada elgdavosi pavyzdingai. Šalia A. sėdėjo A. A. per pamoką ją kalbino. Ir ji pasakė A., kad jei nebūtų gavusi A., tai būtų gavusi per pamoką pati A. Ji perpasakoja dukros žodžius, to nėra niekur fiksuota. Ji bendravo su policijos pareigūnais, vyras - su (duomenys neskelbtini), mano, kad šitoje situacijoje galėjo nukentėti bet kuris vaikas. Smurtas iš (duomenys neskelbtini) pusės buvo panaudotas ankščiau. Tuo metu A. jau skundėsi (duomenys neskelbtini) K. P.. Ji toliau lankėsi pas tą (duomenys neskelbtini), nes nebuvo galimybės vežioti A. į (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). A. visada skųsdavosi (duomenys neskelbtini). Nuo spalio 8 dienos dukra pamokų nebelankė. Neturtinę žalą sieja su tuo, kad vaikas patyrė fizinį ir emocinį skausmą. Vaikas pasijuto pažemintu, pažeidžiamu. Dukra naktimis nemiegodavo, pasidarė uždara. Labai daug reikėjo įdėti darbo ir pastangų, kad A. būtų tokia, kokia buvo iki incidento. Mergaitė A. matė, kaip (duomenys neskelbtini) trenkė A. per veidą. Akinukai buvo sugadinti nuo smūgio. Dukra atėjo pas ją į darbą be akinukų. Akinukus ji jai parodė namuose. Matė ir tėtis. D. L. jie nerodė akinių. Akinukai metaliniai. (duomenys neskelbtini) niekada neatsiprašė, neskambino, su jais nesusisiekė. Tuo metu, kai buvo nuvykusi parašyti pareiškimo ir jį parašė, paminėjo, kad pamiršo parašyti apie akinukus. Tai pareigūnas jai pasakė, kad dar ateityje bus galima papildyti tyrimo eigoje. Tą pačią dieną akinukai buvo nebenaudojami ir buvo padėti į dėžutę. A. kelias dienas ėjo į mokyklą be akinukų. A., berods, ji sakė, kad jos akinukai yra sugadinti. Tyrimo eigoje pateikė akinukus tyrėjai. Tyrėja įvertino tuos akinukus. Akiniai buvo tik nupirkti, juos įvertino pagal pirkimo kainą. Prašo tenkinti ieškinį.

Nukentėjusiosios įstatyminis atstovas A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kai jis grįžo iš darbų, buvo A., žmona namuose. Žmona jam paaiškino, kas nutiko. Kad buvo smūgis į kairį žandą, kad buvo deformuoti akinukai. Buvo penktadienis, niekur nesikreipė. Kitą savaitę kreipėsi į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pamokos papildomos, mokamos, kad vaikas išmoktų (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dėka vaikas nebenori mokytis. Grįžus namo, A. verkė, pasikūkčiodama kalbėjo, kas ten nutiko. (duomenys neskelbtini), kuris turi šviesti, aiškinti ir mokinti, visą norą numušė. Jau balandžio mėnesį buvo rašytas prašymas dėl (duomenys neskelbtini) smurto. Mano, kad vaikas negalėjo trukdyti pamokų. Apie dukrą atsiliepimai tik geri, mergaitė aktyvi. Žmonos pokalbio su (duomenys neskelbtini) negirdėjo. Buvo nusiskundimai, kad (duomenys neskelbtini) kalba su ja pakeltu balso tonu. (duomenys neskelbtini) dukrą mokė 3 ar 4 metus. (duomenys neskelbtini) nebuvo, kurie galėtų pakeisti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

Liudytoja L. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusieji – jos draugai, kaltinamojo nepažįsta. Datos nepamena, maždaug prieš metus laiko, buvo pas L. G., kai A. G. pasakė faktą, kad ją nuskriaudė (duomenys neskelbtini). Buvo tuo metu pas juos svečiuose. Koks tai (duomenys neskelbtini) buvo – jai asmeniškai nesakė. Mergaitė pasikvietė savo mamą į atskirą kambarį, parašė mamai žinutę, kad nuskriaudė (duomenys neskelbtini). Gal bijojo tai pasakyti. Tada L. skambino (duomenys neskelbtini). Girdėjo, kai L. skambino (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) prisipažino. Ji paklausė, ar skriaudė A. (duomenys neskelbtini) prisipažino, pasakė „taip, trenkiau, nesusivaldžiau“. L. kažką pasakė, kad susitiks teisme. Tiek aplinkybių ir žino. Ji sėdėjo šalia L., kai ji skambino, garsiakalbio nebuvo įsijungusi. Viso pokalbio aiškiai negalėjo girdėti, negalėtų pacituoti. Prieš skambutį mama nedaug pabendravo su dukra. A. matė, mergaitė buvo susigraudinusi. Mergaitė verkė ir kai pranešė mamai, ir kai prie stalo vėliau sėdėjo, irgi verkė. Mergaitė jai nieko nesakė dėl įvykio. Gal su mama daugiau šnekėjo. Jai vietos nerodė, kur trenkė. Tik žino, kad į veidą. Po šio įvykio mergaitė buvo ašaringa. Paskui kaip jautėsi – nežino. Mergaitę pažįsta, ji pavyzdinga, gerai mokosi. Apklausos metu sakė, kaip suprato. Mergaitę matė gyvai, smurto žymių nematė.

Liudytojas V. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiąją pažįsta, buvo A. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis – jo bendradarbis. Datos nepamena, galėjo būti praeitais metais, A. mama atėjo pas jį į pamoką ir pasakė apie įvykį. Ji sakė, kad per pamoką įvyko kažkoks incidentas tarp (duomenys neskelbtini) ir tarp mokinės. Sakė, kad (duomenys neskelbtini) sudavė per galvą. Jis nuėjo pas (duomenys neskelbtini) išsiaiškinti situacijos. K. P. buvo susinervinęs, labai pergyveno, mažai jam ką paaiškino. Nieko smulkiai nepapasakojo apie incidentą, tik pasakė, kad įvyko. Matė, kad tą dieną žmogus baisiai pergyveno ir iš išvaizdos matėsi, kad jis susinervinęs. Po kelių dienų skambino A. mamai, skambino kaip auklėtojas, norėjo, kad šalys susitiktų ir pasikalbėtų. A. mama nesutiko. Jis visada vaikų paklausia, kaip jiems sekasi. Jie visada atsako „gerai“. Po įvykio turėjo su ta mergaite pamoką, o atėjo pas jį ir A. mama. Neatrodė, kad mergaitė būtų labai pasimetusi, nesimatė, kad kažkas būtų negerai. Su vaikais apie tą įvykį nekalbėjo. Bendradarbiai su K. P. yra apie 15 metų. Tai žmogus, kuris darbui atiduoda viską. Jo vaikai laimi daug konkursų, dalyvauja festivaliuose. Tiek metų jį pažįsta, mato, kada žmogus blogai jaučiasi. Ir fiziškai, ir morališkai jam sunku tokį dalyką atlaikyti. Po to įvykio dienos, A. pamatė jau po kelių dienų, ji dalyvavo pas jį pamokoje. Viskas su ja buvo normaliai, pokyčių pas ją nepastebėjo, ji susikaupdavo pamokose. Po įvykio A. pabaigė to kurso klases, pabaigė lankyti mokyklą. K. P. yra kaip darboholikas. Jis visą laiką švelniai su tais vaikais bendraudavo. Apie kitus incidentus nėra girdėjęs, vaikai nėra sakę.

Liudytoja E. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiosios nepažįsta, tik žino, kad yra tokia mokinė. Kaltinamąjį pažįsta, bendradarbis. Ji dirbo (duomenys neskelbtini). Pernai, spalio mėnesio pirmadienį, atėjo A. G. tėtis ir atnešė pareiškimą, kuriame išdėstė, kad jo dukrai buvo įvykis su (duomenys neskelbtini). Parašė, kad (duomenys neskelbtini) K. P. sudavė jo dukrai pamokos metu. Prašo imtis priemonių tam įvykiui išaiškinti. Jie apie tai pakalbėjo. Ji ėjo tuo metu (duomenys neskelbtini) pareigas. Sutarė, kad tėtis palauks su prašymu iki trečiadienio, kai turėjo grįžti direktorė. Ją išvakarėse informavo, kad yra toks įvykis. Direktorė pranešė (duomenys neskelbtini). Jis pasakė, kad žino tą situaciją, nes jau turėjo A. G. kreipimąsį. Direktorė kreipėsi į vaikų pagalbą, kad mergaitei būtų suteikta pagalba, mokykloje buvo suburta darbo grupė įvykiui ištirti. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo pasiūlyta pagalba. Tai negraži, bloga situacija ir mergaitei, ir (duomenys neskelbtini), kuris labai apgailestavo, pasisakė, kad blogai padarė. Kai tą rytą susitiko su A. G., atvažiavo į darbovietės kiemą ir jai paskambino K. P. ir pasakė, kad ko gero kreipsis tėvai, nes jis sudavė mergaitei. Ar sudavė, ar kepštelėjo. Pamoka buvo penktadienį, o jai (duomenys neskelbtini) paskambino pirmadienį ir pasakė, kad kažkaip taip pasielgė ir kaip čia toliau bus. Jis sakė, kad „sudavė mergaitei“. Pergyveno. Kadangi buvo (duomenys neskelbtini), tai vyko į (duomenys neskelbtini), apklausė mokinius, kaip jie matė tą situaciją, tėveliai apie tai žinojo, visus metus (duomenys neskelbtini) stebėjo. Vaikai nelabai užfiksavo, kokia buvo nutikusi situacija. Visi vaikai normaliai elgėsi, atsakinėjo drąsiai, ko jie klausė. Nelabai atsimena visų aplinkybių, nes praėjo metai laiko. Prašo teisingais laikyti jos ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotus parodymus. Viena mergaitė A. gal ir nerimavo, nes sakė, kad pas tą (duomenys neskelbtini) lanko (duomenys neskelbtini). Mergaitė sakė, kad ji mažai dirba, ir kad jai nedrąsu eiti į pamokas. Kažkuri mergaitė sakė, jog (duomenys neskelbtini) kepštelėjo. Kad ta nukentėjusioji mergaitė pasuko galvytę ir per šoną (duomenys neskelbtini) kepštelėjo. Jai pasirodė, kad vaikai nesureikšmino to, kas ten buvo. Su pačia A. bendrauti neteko. Ji gali užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) visada kultūringas, niekada iš pusiausvyros nėra išėjęs, visada tvarkingas, savo pareigas atlieka tikrai gerai. (duomenys neskelbtini) reiklus, bet ir jo (duomenys neskelbtini) įpareigoja. Puikus kolega, kultūringas. Ankščiau nėra gavusi nusiskundimų dėl (duomenys neskelbtini) elgesio. Apklausiami vaikai ne visi dalyvavo (duomenys neskelbtini) pamokoje. Grupės mokinių apklausos protokolą surašė J. M. ir galima juo vadovautis. (duomenys neskelbtini) turėjo susivaldyti nuo savo gesto ar kepštelėjimo ir nuraminti kitais žodžiais, bet tik ne taip. Neprisimena ar buvo gautas G. prašymas perkelti dukrą pas kitą (duomenys neskelbtini). K. P. pažįsta 30 metų. Niekada nebuvo jokių nusiskundimų dėl jo. Mano, kad išsiveržė emocija žmogui, gal jau kaupėsi jam tas dalykas, nes toje klasėje yra kelios merginos, kurios iššaukiančiai elgiasi, replikuoja, veda (duomenys neskelbtini) iš pusiausvyros. Teko girdėti ir apie A. netinkamą elgesį, tačiau raštiškai to neturi. Tai sužinojo iš tėvelių apie jos elgesį. Tėveliai pasakė, kad yra tokių merginų ir kad prisiprašė. Konkrečiai dėl A. elgesio pamokose nusiskundimų nebuvo. Ji pati prašymų nepriiminėja, priima sekretorė, o sprendžia direktorė. Pamena, kad buvo prašymas. Apie smurtą tada kalbos nebuvo.

Liudytoja J. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiosios mergaitės nepažįsta, kaltinamąjį pažįsta, bendradarbiai. Dirba (duomenys neskelbtini). Pernai, spalio mėnesį, pirmadienį, direktorė buvo atostogose, pareigas laikinai ėjo E. L.. Matė išeinantį žmogų su dokumentais rankose iš mokyklos. Pavaduotoja pasakė, kad gautas A. tėčio prašymas išsiaiškinti įvykį tarp mergaitės ir (duomenys neskelbtini) K. P.. Grįžus direktorei buvo sudaryta komisija, važiavo į (duomenys neskelbtini) pasikalbėti su vaikais, kalbėjo su (duomenys neskelbtini). Jai žinoma tik iš vaikų ir (duomenys neskelbtini) pasisakymų. Kai nuvažiavo į pamoką, vaikų buvo apie aštuonis. Tėvai buvo informuoti dėl apklausos. Vaikų klausė, kaip jiems sekasi bendrauti su (duomenys neskelbtini). Vaikų pasisakymai buvo tik teigiami. Vaikai visiškai nesureagavo į šį įvykį. A. T., B. ir P. K. pagrinde kalbėjo. Viena mergaitė nematė, kas toje pamokoje atsitiko. Viena mergaitė matė tą įvykį. Mergaitės pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) tą dieną A. buvo kelis kartus išprašęs iš pamokos, nes ji trukdė pamokai, o kai viena mergaitė atsakinėjo, A. numetinėjo pieštuką ir tos mergaitės prašė paduoti jį. (duomenys neskelbtini) tada pliaukštelėjo A. Mergaitės sakė, kad skausmo toks pliaukštelėjimas negalėjo sukelti. Sakė, kad vėliau A. paraudo nuo pačios situacijos. Teko ir su (duomenys neskelbtini) kalbėti, kuris sakė, kad tą dieną prastai jautėsi ir kad pliaukštelėjo tai mergaitei. Nelabai atsimena aplinkybių, yra viskas užprotokoluota. Tada geriau atsiminė, nes buvo po įvykio. Prašo vadovautis jos duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu. A. jie nematė, jos neapklausė, jos nekvietė. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad A. dažnai per pamokas netinkamai elgiasi, nerimsta, vaikai sakė tą patį. (duomenys neskelbtini) sakė, kad jam atrodė, jog mokinė pajuto tą silpnumą ir pasinaudojo situacija. Ir jis jai pliaukštelėjo. Jie turi A. mamos balandžio mėnesio prašymą. Kaip jie jį parašė – ji neatsimena. Mergaitė tada buvo perkelta pas kitą (duomenys neskelbtini). Ir dabar neseniai viena mergaitė buvo perkelta pas kitą (duomenys neskelbtini) be jokios priežasties. Priežasties prašyme nebuvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kažką netinkamai daro. Priežasties jie nesiaiškino. Kaltinamąjį pažįsta nuo 1994 metų. Nebuvo jokių kreipimųsi, kad (duomenys neskelbtini) smurtautų prieš vaikus. Tai toks pirmas pareiškimas. Kai grįžo direktorė iš atostogų, žino, kad buvo siūlyta psichologinė pagalba ir mergaitei, ir (duomenys neskelbtini). Ir kitoms mergaitėms buvo siūlyta pagalba, bet jos atsisakė, nes sakė, kad jautėsi gerai. Po įvykio (duomenys neskelbtini) buvo nušalintas nuo (duomenys neskelbtini), o mergaitė toliau pamokas lankė.

Liudytoja A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Pernai, spalio mėnesį, jai grįžus iš atostogų, paskambino pavaduotoja ir pasakė situaciją. Trečiadienį iš ryto informavo (duomenys neskelbtini) apie susidariusią situaciją. Pavaduotoja jai sakė, kad pirmadienį atėjusi į darbą sutiko mergaitės tėtį su rašymu, kuriame parašyta, kad K. P. trenkė ar kepštelėjo į žandą mergaitei ir kad P. skambino jai ir sakė, kad taip nutiko. Visa tai papasakojo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jau žinojo apie įvykį iš tėvų. Jie kreipėsi į tarnybą, kad mergaitei būtų suteikta konsultacija. Sudarė vaiko gerovės darbo grupę. Pranešė A. G. tėvams, paaiškino situaciją, kad mergaitė gali gauti psichologinę pagalbą. (duomenys neskelbtini) K. P. nušalino mėnesiui laiko nuo šitos grupės, kuriame vyko incidentas, pamokų. Darbo grupė pradėjo tyrimą. Su darbo grupės tyrimu yra susipažinusi. Rašė K. P. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. (duomenys neskelbtini) pats prisipažino ir pasiaiškinime yra parašyta, kad jis trinktelėjo, kepštelėjo mergaitei. Jis labai pergyveno. Pasiūlė jam lankyti privačias psichologo konsultacijas. Jis sutiko. (duomenys neskelbtini) sakė, kad visą savaitę labai blogai jautėsi, gėrė vaistus, neėmė nedarbingumo, nes nenorėjo praleisti pamokų ir kad jo paties fizinė būsena iššaukė tą incidentą. Gal ir mergaitė elgėsi provokuojančiai. Jis sakė, kad neprisimena pačio to dalyko. Mėnesiui jis buvo nušalintas nuo darbo toje grupėje. Po mėnesio laiko jis buvo grąžintas dirbti į tą grupę. A. buvo perkelta pas kitą (duomenys neskelbtini). Buvo paskirta (duomenys neskelbtini) nuobauda, galiojanti metus laiko. (duomenys neskelbtini) pasiaiškinime yra parašyta, kad jis sudavė delnu per veidą. Jis tik sakė, kad nežino, kaip tai įvyko. (duomenys neskelbtini) yra reiklus vaikams. Savaitę prieš įvykį (duomenys neskelbtini) buvo apdovanotas ministro padėka. Jis yra mylintis savo darbą. Iš vaikų tėvų dėl netinkamo (duomenys neskelbtini) elgesio nusiskundimų nėra gavę. Kaltinamąjį pažįsta nuo 1996 metų. Pareigingas, viską padaro laiku. Jos nuomonė būtų, kad tas incidentas nėra pateisinamas. Mano, kad (duomenys neskelbtini) nenorėjo sukelti A. skausmo. Gal tai buvo afekto būsena. A. nepažįsta. (duomenys neskelbtini) labai gyrė ją, kad mergaitė labai kultūringa, maloni, visada ateina pasiruošusi.

Mažametė nukentėjusioji A. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad viskas vyko (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pamoka prasidėjo 14 val., tai buvo penktadienis, tikslios datos nepamena. Su ja buvo keturi mokiniai, ji, R., A. ir P. Pamokos metu buvo (duomenys neskelbtini) K. P.. (duomenys neskelbtini) stovėjo, aiškino pamoką, jie sėdėjo suole. Ji sėdėjo viena vidurinėje eilėje. (duomenys neskelbtini) stovėjo viduryje klasės priekyje. Prasidėjo pamoka ir (duomenys neskelbtini) jai neleido sėdėti vietoje, kur norėjo atsisėsti už A. ir P. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad negali ten sėdėti, nes nieko nematys. Ji nebuvo dviejose pamokose, nesuprato ką jie darė pamokoje ir klausė vis (duomenys neskelbtini). Pradėjo (duomenys neskelbtini), rašė diktantą, tačiau ji nesuprato, nes nežinojo kaip rašyti ir pasakė tai (duomenys neskelbtini), kad nesupranta. (duomenys neskelbtini) priėjo, aiškino. (duomenys neskelbtini) P. pamokos metu sukalbėjo, (duomenys neskelbtini) eidamas ant suolo metė knygą ir pasakė, kažkam ja trenks. Metė knygą į vidurinį pirmą suolą, stipriai numetė ant suolo knygą, žiūrėdamas į ją. Ji pasakė, kad ne ji kalbėjo. (duomenys neskelbtini) nieko neatsakė, nuėjo, atsisėdo ir toliau (duomenys neskelbtini). Paskui buvo užduotis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) prašė jos, jai nepavyko. R. paskui (duomenys neskelbtini) paprašius (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) stovėjo priekyje per vidurį. Ji R. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad baigėsi pamoka. (duomenys neskelbtini) priėjo link jos iš kairės. Ji sėdėjo. Priešais ją atėjęs (duomenys neskelbtini) jai trenkė ir pirštais jai užėmė burną - užspaudė lūpas pasakė, kad ji per daug kalba. (duomenys neskelbtini) jai sudavė visu delnu per kairę veido pusę. Tai buvo tikrai stiprus smūgis. (duomenys neskelbtini) jai sudavė 1 smūgį. Ji juto skausmą, buvo raudonas žandas, skausmą įvertintų 6-7 balais. Smūgio metu jai akinių rėmelis sulindo į veidą. Jai kitą dieną akinių stiklelis iškrito. Akiniai buvo nesenai prieš savaitę pirkti. (duomenys neskelbtini) suspaustais rankos pirštais spaudė lūpas ir jai skaudėjo, skausmas 5-6 balų, jai žymės buvo tik ant žando, nežino, kiek laiko spaudė lūpas. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad sukiš jai penalą. Paskui padėjo penalą ir pasakė (duomenys neskelbtini) ar kažką pasakyti, o ji buvo šoke, negalėjo pratarti žodžio. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad yra mokinių, kurie jį ignoruoja, ir pasakė, kad baigs pamoką. Pamokos eigoje ji dar (duomenys neskelbtini) prašė į tualetą, jis pasakė, kad ji "muilina" kažką. Kai (duomenys neskelbtini) jai trenkė, jis buvo prie jos, jai iš kairės pusės prie suolo. Jis, galima sakyti, kad užsimojo (A. apklausos metu užsimoja ranka). Jai be paraudimo perštėjo ir tvinkčiojo skuostą, skaudėjo vieną dieną. Kai išėjo iš pamokos, jai vis atrodė, kad (duomenys neskelbtini) jai dar spaudžia lūpas. Kol grįžo į namus dar lūpas skaudėjo. Po poros valandų ji nieko nebejuto. Kai jai sudavė smūgį, ji liko sėdėti kaip ir sėdėjo, nepasisuko. Smūgio metu jai akiniai nuslydo nuo nosies. Akinių kairė kojelė jai rėmėsi į veido smilkinio odą. Po šio įvykio jai buvo didelis šokas, baimė, įtampa, nebuvo gerai, kai prisimena, vis nori verkti ir verkti. Įvykio metu neverkė, nenorėjo pasirodyti mergaitėms, ji tvardėsi. Grįžus namo verkė. Įvykio metu, kai jai sudavė, A. tuo metu lyg atrodė išsigandusi, o P. pasakė "oho", R. gal nieko nesakė, jau tada buvo pasibaigus pamoka, (duomenys neskelbtini) jas užlaikė. Ji išėjo iš pamokos kai visas jas išleido. Dar po to, kai jai buvo suduota, ji klasėje prabuvo apie 10 minučių iki kol baigėsi pamoka, po to iškart išėjo pas mamą į darbą, su mama kartu grįžo į namus. Ji viską mamai pasakė namie, jai buvo sunku kalbėti, tai viską parašė apie įvykį ant lapo. Mamai sakė, kad jai skaudėjo. Be mamos dar močiutei papasakojo. Vaikams klasėje ji nepasakojo apie įvykį. Vaikai patys sužinojo iš interneto apie įvykį, jos klausinėjo ar jai tikrai (duomenys neskelbtini) trenkė. Jos klasiokas E. ir D. pasakojo, kad jiems (duomenys neskelbtini) yra trenkęs iš pieštuko ir E. broliui (duomenys neskelbtini) buvo trenkęs iš knygos per galvą. Ji niekam iš mokyklos mokytojų ir administracijos nepasakojo apie įvykį. Auklėtoja jau viską žinojo apie įvykį pati. (t. 1, b. l. 175-179)

Mažametė liudytoja R. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad datos nežino, jei neklysta buvo penktadienis. Nepamena, koks mėnuo buvo. (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, kur yra (duomenys neskelbtini) viskas vyko. Buvo (duomenys neskelbtini). Pamokoje su (duomenys neskelbtini) buvo penki žmonės. Ji, A. T., P. K., K. P. ir dar viena mergaitė, A., pavardės neprisimena. Ji sėdėjo antrame suole, už jos sėdėjo P. ir A., šone, A. sėdėjo kitame suole, į kairę nuo jų. (duomenys neskelbtini) buvo prieš jas, priekyje klasės. Jis stovėjo labiau centre. Ji turėjo (duomenys neskelbtini) pratimą, kaip supranta, A. sutrukdė pamoką. Ji pradėjo šnekėti. Neišgirdo, ką sakė. Tada (duomenys neskelbtini) supyko, jis pradėjo kalbėti gal ji yra silpnų nervų, klausė A. ar norėtų, kad ji (R.) prieitų ir trenktų jai (A.). A. pasakė, kad būtų viskas gerai, jei ji jai trenktų. (duomenys neskelbtini) prie A. priėjo tiesiai, jis stovėjo priešais ją. Jai (duomenys neskelbtini) praėjo pro kairę pusę. (duomenys neskelbtini) atėjo A. iš priekio. (duomenys neskelbtini) stovėjo į A. veidu. Priėjęs (duomenys neskelbtini) rankom abiem suėmė A. už pečių ir dešine ranka A. sudavė į veidą. Kaip ji matė per kairį žandą (parodo ranka į suduotą vietą kairiame skruoste, kur (duomenys neskelbtini) sudavė smūgį). Jokio smūgio sudavimo garso nebuvo, todėl galvoja, kad (duomenys neskelbtini) sudavė A. nestipriai į veidą. A. paraudo iš pykčio. (duomenys neskelbtini) pradėjo rėkti, ką jis sakė, nepamena. (duomenys neskelbtini) sudavė A. vieną kartą. Paskui tęsėsi pamoka. (duomenys neskelbtini) nuėjo vėl į klasės vidurį. Ji vėl turėjo (duomenys neskelbtini). Tada baigėsi pamoka. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad baigėsi pamoka. Dar po jos A. (duomenys neskelbtini) ir baigėsi pamoka. To įvykio metu jai iš pradžių buvo juokinga. Ji to įvykio nepriėmė rimtai, bet ji turėjo mintį, kad negalima taip daryti, jai tas įvykis neatrodė rimtas tuo metu. (duomenys neskelbtini), suduodamas smūgį A., stovėjo prie jos stalo. A. tuo metu sėdėjo. Ji matė tą įvykį atsisukus atgal. Jokios žymės ant A. veido po jai suduoto smūgio ant veido nematė. Tą įvykį dar matė A. ir P. Jos buvo nuo įvykio vietos apie vieno metro atstumu. Kai (duomenys neskelbtini) baigė pamoką, ji dar susitiko su A., nes jai buvo paskolinus lapą, o ji jai padavė gumos, ir iš karto nuėjo (duomenys neskelbtini) į pirmą aukštą. P. dar jos laukė, kol ji baigs (duomenys neskelbtini). A. išėjo namo. A. irgi išėjo namo. Įvykio metu, kaip ir suprato, kad (duomenys neskelbtini) neturėjo teisės trinktelėti A., suprato, kad tai nebuvo gerai, A. dėl to galės apsiskųsti, bet nekreipė dėl to labai dėmesio. Jau prieš tą įvykį (duomenys neskelbtini) tos pačios (duomenys neskelbtini) pamokos metu liepė išeiti iš klasės, nes A. kalbėjo, bet nežino, ką ji kalbėjo, nes negirdėjo. (duomenys neskelbtini) pasakė "A. išeik penkioms minutėms iš klasės" ir A. išėjo, paskui (duomenys neskelbtini) ją pakvietė grįžti į klasę. A. pamokos metu niekur (duomenys neskelbtini) neprašė išeiti ir nieko nesakė (duomenys neskelbtini), kad ji ko nesuprastų. Pamokos metu negirdėjo, kad (duomenys neskelbtini) būtų sakęs A., kad jai sukiš penalą į burną.(t. 2, b. l.31-34)

Mažametė liudytoja P. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad

spalio mėnesį, kažkurį penktadienį, (duomenys neskelbtini), kabinete, vyko (duomenys neskelbtini) pamoka. Pamokoje buvo ji, R. B., A., jos pavardės nežino, ir (duomenys neskelbtini) K. P.. R. (duomenys neskelbtini). A. kažką norėjo pasakyti, (duomenys neskelbtini) pasakė, ar tu norėtum, kad prie tavęs prieitų R. ir tau trenktų. A. pasakė, kad ji jai leidžia. Ji sėdėjo su A. trečiame suole, priešais ją, antrame suole, R. A. sėdėjo kitoje eilėje viena, trečiame suole. (duomenys neskelbtini) staiga atsistojo ir nuėjo prie A. Jis jai stovėjo šonu. (duomenys neskelbtini) priėjo A. iš dešinės pusės, nusisuko nugara, o ji atsilenkė atgal ir pamatė, kad (duomenys neskelbtini) ranka sudavė A. į kairį skruostą, jokio smūgio garso nesigirdėjo, ji nuo smūgio nepasisuko, sėdėjo, kaip sėdėjusi. (duomenys neskelbtini) tikrai ranka neužsimojo, tik priėjo ir sudavė į skruostą. A. tik išraudonavo ir nieko nesakė. Ji jokio paraudimo ant A. veido nematė. A. A. atžvilgiu (duomenys neskelbtini) nesmurtavo, nesmurtavo ir kitų vaikų atžvilgiu. Ji pati nustebo, kad (duomenys neskelbtini) taip padarė. R. ir A. taip pat matė, kaip (duomenys neskelbtini) sudavė A.(t. 2, b. l. 22-25)

Mažametė liudytoja A. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad

2021 metų spalio mėnesį, dienos tikslios nepamena, (duomenys neskelbtini) kabinete joms vyko (duomenys neskelbtini) pamoka. (duomenys neskelbtini) pamoką vedė (duomenys neskelbtini) K. P.. Jos sėdėjo pamokoje. A., kurios pavardės ji nežino, (duomenys neskelbtini) kažko paklausė, kai tuo metu R. B. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pasakė, A. "ar tu supranti, kad R. tu sutrukdei atlikti pratimą ir ar tu supranti, kad R. gali būti silpnų nervų ateiti ir tau trenkti?". (duomenys neskelbtini) tada pradėjo eiti artyn A., ji pasakė, kad ji ne jam leidžia, o jai. (duomenys neskelbtini) priėjo prie A., ji dar atsitraukė ir atsilošė atgal sėdėdama. Ji tada atsisuko į P., nusisuko nuo (duomenys neskelbtini) ir tada išgirdo pliaukštelėjimo garsą, kaip iš garso suprato, tai galėjo būti ranka suduoto į veidą smūgio garsas, tada atsisuko į (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo priešais A., sėdinčią suole, jie abu buvo šonu į ją, ir pamatė, kad (duomenys neskelbtini) nuleidžia rankos delną nuo A. skruosto. Kaip pamena, lyg nuo A. dešinio skruosto (duomenys neskelbtini) ranką patraukė. Dar (duomenys neskelbtini) pasakė A. "aš tikiuosi, kad tu dirbsi šūdiną darbą ir tau nesiseks". A. buvo nedidelis paraudimas skruoste, lyg dešiniame. Paraudimas buvo ilgio kaip per visą jos delną, ir pločio apie 3-4 centimetrus. Ar tas paraudimas buvo prieš (duomenys neskelbtini) suduodant smūgį A., nežino, nes jos prieš tai neapžiūrinėjo. Kai (duomenys neskelbtini) A. sudavė smūgį į veidą, ji girdėjo negarsų pliaukštelėjimą, todėl ir mano, kad jai (duomenys neskelbtini) sudavė. Be to, A. pasakė po pamokos, kad jai akinius įlenkė (duomenys neskelbtini) sudavęs jai, ir ji turės įrodymą. A. neverkė, jos akys buvo raudonos, bet ji neverkė, ir ji paskui pamokoje nieko jau nebedarė. A. nieko nesakė po to, tylėjo, ji atrodė išsigandusi, mano, kad bijojo pažiūrėti į (duomenys neskelbtini), nes sėdėjo nuleidusi galvą, susikūprinusi. Klasėje tuo metu buvo P. K., R. B. ir A. Nežino ar R. viską matė, nes buvo trys linijos suolų po 4 suolus. R. sėdėjo toliau, ir nežino ar ji matė. A. A. atžvilgiu (duomenys neskelbtini) nėra smurtavęs, nėra girdėjusi, kad jis prieš kitus vaikus galėjo smurtauti. Nepamena ar (duomenys neskelbtini) sėdėjo priešais A., ar priešais R. R. sėdėjo pirmame suole, už jos sėdėjo ji su P. O vidurinėje eilėje antrame suole sėdėjo A. Po to karto daugiau A. jau į pamokas neatėjo. Ji išsigando (duomenys neskelbtini) tokio elgesio, bijojo, kad jai taip nenutiktų, po to įvykio ji bijodavo (duomenys neskelbtini), nes grojant, jei negerai ką padaro, jis supyksta - supykęs pradeda vaikščioti po klasę, arba užrėkia garsiai. Ji pati nori lankyti šio (duomenys neskelbtini) pamokas, nes dabar (duomenys neskelbtini) ant jos nebepyksta.(t. 2, b. l.13-17).

Iš 2022-01-07 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota A. G. akinių apžiūra. Apžiūrimi akiniai geltonos spalvos metaliniu rėmu, akinių kojelių galai su rudai margos spalvos plastiko detalėmis. Kairė akinių kojelė 7 milimetrus pakilusi aukščiau, nei dešinė. Kairės pusės akinių rėmelio vyris ties akinių kojelės pradžia su 1 milimetro tarpu.(t. 1, b. l.134-137)

Iš 2021-10-11 A. G. prašymo (duomenys neskelbtini) matyti, kad prašoma išsiaiškinti ir išanalizuoti įvykį, kai (duomenys neskelbtini) K. P. sudavė A. G. į veidą.(t. 1, b. l.49)

Iš 2021-10-18 (duomenys neskelbtini) atstovų ir (duomenys neskelbtini) K. P. pokalbio protokolo matyti, kad K. P. papasakojo apie įvykį 2021-10-08 (duomenys neskelbtini) pamokoje, nurodė, kad pamokos metu jis blogai jautėsi, o A. G. trukdė pamokoje savo replikomis mokiniams ir (duomenys neskelbtini), dėl to, A. G. kokį penktą kartą sutrukdžius (duomenys neskelbtini), jis nesusivaldė ir kepštelėjo per skruostą, nemano, kad tuo sukėlė A. G. fizinį skausmą.(t. 1, b. l.46)

Iš 2021-10-28 (duomenys neskelbtini) posėdžio protokolo matyti, kad buvo nutarta K. P. skirti drausminę nuobaudą, o pasikartojus tokiam pat darbo pareigų pažeidimui - atleisti iš darbo, leisti vesti grupines (duomenys neskelbtini); siūlyti (duomenys neskelbtini) K. P. lankyti psichologo konsultacijas dėl emocijų valdymo; vykdyti jo vedamų (duomenys neskelbtini) stebėseną, pavesti jo teorinių dalykų užduočių kontrolę, ir su šiuo nutarimu K. P. supažindintas pasirašytinai.(t. 1, b. l.44-45)

Iš 2021-11-09 (duomenys neskelbtini) “Įsakymas dėl K. P.” ir 2021-11-10 (duomenys neskelbtini) “Įspėjimas dėl darbo pareigų pažeidimo” matyti, kad K. P. dėl to, kad sudavė A. G. į veidą ir tuo padarė darbo pareigų pažeidimą, buvo paskirta nuobauda – įspėjimas.(t. 1, b. l. 47-48; 58)

Iš 2021-12-01 (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad A. G. nuo 2021 spalio 15 dienos iki lapkričio 25 d., suteiktos keturios individualios psichologo konsultacijos.(t. 2, b. l. 6)

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. ???2K-417/2014, 2K-474-489/2016, 2K-10-489/2017, 2K-313-489/2019). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kilti svarbu tai, kad būtų įrodyta, jog kaltininkas sukėlė atitinkamus, šioje normoje nurodytus padarinius, šiuo atveju pavojingus padarinius vaiko kūno neliečiamumui, t. y. realų fizinį skausmą. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai. (2K-116-489/2020).

Kaltinamasis K. P. kaltės nepripažino, nurodė, kad smurtinių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo. Pripažįsta, kad bandydamas užčiaupti burną nukentėjusiajai, norėjo delnu uždengti burną, bet išėjo lietimas ir kliudė skruostą, galima pavadinti švelniu praslystančiu plekštelėjimu. Tačiau tokia kaltinamojo pozicija vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, ją pilnai paneigia teisme ištirtų ir ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma: mažametės nukentėjusiosios A. G., mažamečių liudytojų R. B., P. K., A. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsinti teisiamajame posėdyje, liudytojų L. B., V. C., E. L., J. M., A. S. parodymai. Mažametė nukentėjusioji nurodė, kad (duomenys neskelbtini) K. P. trenkė jai delnu per kairę veido pusę ir pirštais užspaudė lūpas, nes ji per daug kalba. Nurodė, kad smūgis buvo stiprus, jo metu buvo sugadintas akinių rėmelis, skausmą vertina 6-7 balais. Mažametė liudytoja R. B. nurodė, kad priėjęs (duomenys neskelbtini) dešine ranka sudavė A. į kairį žandą. Mažametė liudytoja P. K. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) priėjo prie A. iš dešinės pusės, ranka sudavė A. į kairį skruostą. Mažametė liudytoja A. T. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) priėjo prie A., pati buvo nusisukusi, išgirdo pliaukštelėjimo garsą, suprato, kad galėjo būti ranka suduoto į veidą smūgio garsas, atsisuko į (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo priešais A., pamatė, kad (duomenys neskelbtini) nuleidžia rankos delną nuo A. skruosto, matė nedidelį paraudimą skruoste. Be mažametės nukentėjusiosios įstatyminių atstovų L. G. ir A. G. paaiškinimų, kaltinamojo kaltę įrodo ir liudytojų L. B., E. L., J. M. parodymai, kuriuose jie nurodo, kad kaltinamasis pripažino, jog sudavė nukentėjusiajai, nesusivaldė. Taigi, mažametės nukentėjusiosios A. G. parodymus patvirtina šių liudytojų parodymai, kurie yra nuoseklūs ir papildo vieni kitus.

Pažymėtina, kad paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda mažamečiui vaikui smūgį ar kaip kitaip prieš jį naudoja fizinę jėgą, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas atitinkamas sveikatos sutrikdymas. Byloje nėra jokių faktinių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis būtų turėjęs pagrindo manyti, jog tokių pasekmių nekils, o subjektyvus kaltinamojo savo veiksmų vertinimas kaip netyčinių ir nenusikalstamų jo atsakomybės padarius nusikalstamą veiką nešalina ir nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia.

Įvertinus visus byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo K. P. kaltė įrodyta, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes jis savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą mažamečiui.

Mažametės nukentėjusiosios A. G. įstatyminė atstovė L. G. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamojo priteisti 135,25 Eur turtinę ir 3000,00 Eur neturtinę žalą. Nurodė, kad nuo smūgio į veidą buvo sulankstytas akinių rėmelis, dėl ko akinių nebegali nešioti, jie buvo nauji, kainavo 135,25 Eur. Taip pat nurodo, kad dėl tokio (duomenys neskelbtini) elgesio dukra patyrė ne tik fizinį skausmą, bet buvo pažeminta kitų mokinių akivaizdoje tiek psichologiškai, tiek emociškai, nenorėjo bendrauti, jautė gėdą, dėl šio įvykio lankė psichologo konsultacijas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. P. nurodė, kad sutiktų atlyginti turtinę žalą. Nukentėjusiosios A. G. parodymus, jog veikos padarymo metu buvo sugadinti akiniai, patvirtina liudytoja A. T., kuri nurodė, jog po pamokos A. jai pasakė, kad jai akinius įlenkė (duomenys neskelbtini), sudavęs jai. Taigi, mažametės nukentėjusiosios įstatyminės atstovės prašymas priteisti turtinę žalą yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai. Dėl neturtinės žalos atlyginimo kaltinamasis nepasisakė. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti nepatogumai, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis yra kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 2 d. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusiajai A. G. dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas, ji jautė diskomfortą, nepatogumus, jautėsi tiek psichologiškai, tiek emociškai pažeminta, lankėsi pas medikus, lankė psichologų konsultacijas. 2021-10-15 VšĮ (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad mergaitei tikslinga psichologo konsultacija, diagnozė – potrauminio streso sutrikimas (t.1, b. l. 124). Nusikalstama veika padaryta prieš mažametį asmenį. Turtinė žala padaryta nedidelė. Kaltinamasis dirbantis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 800,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą (LR BPK 115 str., LR CK 6.250 str.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinės plokštelės su liudytojų apklausų įrašais (4 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, bei kitas aplinkybes :

K. P. neteistas, administracine tvarka nebaustas. Įvykdė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, pripažįsta netinkamai pasielgęs. BK 37 straipsnyje numatyta, jog padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017). Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika padaryta žmogaus sveikatai, mažamečiui asmeniui, dėl veikos padarymo nukentėjusioji patyrė skausmą, pažeminimą, lankėsi pas psichologus. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog taikyti BK 37 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į BK 41 straipsnio numatytą bausmės paskirtį, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą baudos bausmę, jos dydį nustatant artimą minimaliai. Teismo nuomone, toks bausmės dydis, įvertinus visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes – tiek į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, tiek į ją padariusį asmenį apibūdinančius duomenis, proporcingumo principo taikymo kontekste bus optimalus bausmės tikslams pasiekti.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022-10-19 pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos teikiant teisinę pagalbą yra 421,67 Eur. Atsižvelgiant į BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, ši suma priteistina iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 51 MGL (2550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo K. P. 135,25 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus 25 ct.) turtinės žalos bei 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą mažametės nukentėjusiosios A. G. įstatyminei atstovei L. G..

Priteisti iš kaltinamojo K. P. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas 421,67 Eur (keturis šimtus dvidešimt vieną eurą 67 ct) už nukentėjusiajai skirto atstovo advokato dalyvavimą procese.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktines plokšteles su liudytojų apklausų įrašais (4 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Įpareigoti K. P. paskirtą baudą sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad sumokėjus baudą būtina pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Teisėja Daiva Šabanskienė