Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Nors pasirašant Sutartį ar rengiant viešojo pirkimo sąlygas, tokių reikalavimų, kokius nurodė Aplinkos ministerija ,nei viena šalis negalėjo tiksliai numatyti ir įvertinti, o gavus Aplinkos ministerijos pastabas paaiškėjo, kad darbų apimtys padidėja, Ieškovė nereikalavo iš Atsakovės papildomo finansavimo šių darbų atlikimui, nepaisant to, kad darbų kiekiai pasikeitė. UAB „Nodama“ nuolatos ragino UAB „Panprojektas“, kuo greičiau atlikti papildymus ir pakeitimus pagal Aplinkos ministerijos pateiktas pastabas.

2018-02-19 UAB „Nodama“, siekdama įvykdyti Sutartį, kreipėsi į atsakovę dėl leidimo atlikti medžių kirtimo, genėjimo darbus Liūdynės dvaro parke išdavimo. Leidimas buvo gautas 2018-03-13. Atlikus želdynų tvarkymo darbus, 2018-04-09 UAB „Nodama“ išrašė ir Perkančiajai organizacijai pateikė PVM sąskaitą-faktūrą Nr.NOD-E000027 bei atliktų darbų aktą Nr. 1, o ši darbus priėmė. Ieškovė atliko 72 procentus visų darbų, numatytų Sutartyje, už 121069,74 EUR (su PVM). Perduoti darbai apima techniškai sudėtingiausiai atliekamus pagal Sutartį darbus.

Kitų darbų pagal Sutartį UAB „Nodama“ atlikti negalėjo, kol nebaigti projektavimo darbai, nes tik baigus projektą ir suderinus jį, galima gauti leidimą vykdyti likusius( statybos) darbus. Ieškinio pateikimo laikui UAB „Panprojektas“ dar nebuvo baigęs projekto parengimo darbų. 2018-07-31 UAB „Nodama“ išrašė ir Perkančiajai organizacijai pateikė PVM sąskaitą-faktūrą NOD-E000037 ir tinkamai atliko ir atliktų darbų aktu Nr. 2 perdavė Perkančiajai organizacijai, o ši priėmė, darbų pagal Sutartį už 3333,01 EUR (su PVM) t.y. 2 procentus visų darbų, numatytų Sutartyje. Šie perduoti darbai apima 1/3 projekto parengimo darbų pagal Sutartį. Iš viso UAB „Nodama“ pagal Sutartį perdavė, o Perkančioji organizacija priėmė darbų už 124402,75 EUR, t.y. 74 procentus darbų. Dėl tolimesnio Sutarties vykdymo 2018-10-04 ir 2018-10-10 surengti susitikimai tarp UAB „Nodama“ ir Perkančiosios organizacijos. Susitikimų metu UAB „Nodama“ nurodė priežastis kodėl vėluoja projektavimo darbai(dėl UAB „Panprojektas“ kaltės), nes projektuotojui neatlikus savo darbų iki galo, UAB „Nodama“ negali toliau vykdyti darbų pagal Sutartį, buvo deramasi dėl Sutarties termino pratęsimo ir darbų užbaigimo.UAB „Panprojektas“ aiškino, kad projektavimo paslaugos ilgai užtruko dėl to, kad kraštovaizdžio projektai yra specifiniai dėl tiriamosios (esamos būklės analizės) dalies, kurios biologinius, dendrologinius, ornitologinius ir kitus gamtos tyrimus galima atlikti tik tam tikru metų sezonu. Sudėtinga buvo atlikti ir istorinius tyrimus, kadangi nėra išlikę daug istorinės medžiagos. Vykdant projektavimo darbus, pasikeitė projekto derinimo tvarka: papildomai atsirado 3 derinimai su atsakingomis institucijomis, 2 projekto viešinimai, papildomi tyrimai priklausomai nuo metų laiko (pvz. varlių rūšių, paukščių perėjimo vietų, medžių rūšių nustatymo).Šios objektyvios priežastys buvo išvardintos Perkančiajai organizacijai susitikimų metu, bet ši atsisakė pratęsti Sutartį, motyvuodama formaliais pagrindais.

Pastebi, jog susitikimų metu Atsakovė spaudė Ieškovę dėl kitų tarpusavio santykių (dviejų civilinių bylų), reikalavo Ieškovės nesinaudoti savo teisėmis, grasino, kad, jeigu šiose bylose nebus sudarytos taikos sutartys, tuomet apie Sutarties pratęsimą nebus svarstoma, o Atsakovė pasistengs, kad Ieškovė patirtų kuo didesnius finansinius nuostolius, kad ji būtų įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Mano, kad Atsakovė spaudė Ieškovę, nes jeigu Ieškovė pasinaudos savo turimomis teisėmis ir prisiteis žalos atlyginimą, Atsakovės atstovas E. L. praras savo asmeninę reputaciją ir galimai turės atlyginti tokius nuostolius iš asmeninių lėšų .

2018-10-25 UAB „Nodama“ gavo 2018-10-22 Perkančiosios organizacijos raštą „Dėl sutarties nutraukimo“ Nr. (8.19) SD1-253, kuriuo ši pranešė, jog nuo 2018-11-24 vienašališkai nutraukia Sutartį; nuo 2018-09-07 skaičiuoja delspinigius ir reikalauja sumokėti 16820 EUR baudą .

Ieškovės kaltės dėl Sutarties neįvykdymo laiku nėra. Ieškovė gali nukentėti dėl trečiojo asmens - projektuotojo UAB „Panprojektas“ kaltės. Projektuotojui laiku neatlikus darbų, Ieškovė negali atlikti likusių pagal Sutartį darbų, todėl terminų praleidimas yra sąlygotas ne Ieškovės, o UAB „Panprojektas“ kaltės.

Civilinių santykių subjektai yra varžomi ne tik tiesiogiai įstatyme įtvirtintų elgesio laisvės apribojimų, bet ir teisės principų. Kiekviena sutarties šalis, būdama sutartinių santykių dalyvė, privalo elgtis sąžiningai (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.158 straipsnis). Sutarties vykdymo principai, įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje, įpareigoja sutarties šalis vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu . Atsakovės veiksmai, kuriais ji siekia ne išsaugoti Sutartį ir pasiekti jos tikslą, o ją nutraukti, yra CK 6.200 straipsnyje įtvirtintų sutarčių vykdymo principų pažeidimas.

Šalys 2017-09-22 sudarė papildomą susitarimą prie Sutarties, kuriuo buvo pakeista projektavimo darbus ir projekto vykdymo priežiūrą atliekanti įmonė. 2017-09-22 papildomas susitarimas prie Sutarties yra pasirašytas nuo Sutarties pasirašymo praėjus daugiau nei 6 mėnesiams. Pasirašius šį susitarimą, šalys jau suvokė, kad projektavimo darbų atlikimas vėluos, o tai įtakos galutinį Sutarties įvykdymo terminą. Projektavimo darbų atlikimas yra įgyvendinamas Sutarties vykdymo pradžioje (per 3 mėn.), todėl nepabaigus projektavimo darbų, Ieškovė neturi galimybės baigti visų darbų pagal Sutartį (yra reikalinga gauti leidimą, kuris išduodamas tik pagal parengtą projektą). Pasirašydama 2017-09-22 papildomą susitarimą, Atsakovė faktiškai išreiškė savo valią ir sutikimą, kad Sutarties įvykdymui yra reikalingas papildomas terminas, todėl tai savaime reiškia ir kitų darbų pagal Sutartį įvykdymo termino pratęsimą. 2017-09-22 papildomo susitarimo prie Sutarties sudarymas rodo, kad Atsakovė bendradarbiavimo pareigą įvykdė tinkamai, tačiau tai įtakojo, kad šalys ir ateityje turės bendradarbiauti ir kooperuotis, kartu ieškos būdų kaip įgyvendinti Sutartį. Dabar gi Atsakovė pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis nebevykdo, nes pareiškė vienašališkai nutraukianti Sutartį, nors suvokia, kodėl yra reikalinga pratęsti Sutartį ir, kad su tokiu pratęsimu ji faktiškai sutiko jau anksčiau. Tos elgesys Ieškovės atžvilgiu nesąžiningas.

Dėl vienašalio Sutarties nutraukimo abi šalys patirs didelių nuostolių ir išlaidų, bus pakenkta šalių dalykinei reputacijai. Ieškovė ne tik patirtų finansinių pasekmių - tektų sumokėti Atsakovės reikalaujamą baudą (16820 EUR), taip pat delspinigius, ji, tikėtina, būtų įtraukta ir į nepatikimų tiekėjų sąrašą, kas ateityje užkirstų Ieškovei kelią dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Ieškovė netektų galimybės gauti pakankamai darbų tam, kad įmonės veikla būtų stabili ir pelninga, ilgainiui tai galėtų privesti įmonę net prie bankroto. Tokiu atveju rinka prarastų patyrusią įmonę, įmonės darbuotojai, kurių skaičius svyruoja apie 50, netektų darbo.

Atsakovė, nutraukus Sutartį, pakenktų ir savo reputacijai, nes būtų neįgyvendintas Europos sąjungos lėšomis finansuojamas projektas. Mano, kad abiejoms šalims būtų ekonomiškai naudinga pratęsti sutartį ir ją įvykdyti, nes likusi Sutarties dalis sudaro tik 26 procentus (43797,25 EUR su PVM). Dėl nurodyto racionaliausias ir ekonomiškiausias sprendimo būdas, kuris nesukeltų jokių realių nuostolių ir neigiamų padarinių šalims - pratęsti sutarties įvykdymo terminą.

Sutartis nutraukta vien formaliais pagrindais. Teismų praktikoje aiškinama, kad sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė, kuriai taikyti nepakanka vien formalaus pagrindo. Sutarties išsaugojimo principas įpareigoja šalis siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą.

Teigia, kad Sutartį Atsakovė taip pat pažeidė,vėlavo padengti įsiskolinimą pagal Sutartį.

Atsakovė reikalauja sumokėti 16820 EUR baudą, vadovaujantis Sutarties 5.4. punktu. Baudos dydis yra nurodytas nuo bendros sutarties vertės su PVM. Netesybos negali būti apskaičiuojamos pridedant papildomą pridėtinės vertės mokesčio dydį, nes PVM objektas yra prekių ir paslaugų tiekimas už atlygį (PVM įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), o netesybos yra vienas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų bei sutartinės civilinės atsakomybės forma, bet ne atlygis už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą.

Blogai skaičiuojami ir delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovė juos skaičiuoja nuo Sutarties kainos su PVM. Jeigu teismas visgi spręstų, kad atsakovės reikalavimai yra pagrįsti ir panaikinti Atsakovės reikalaujamą baudą ir/ar delspinigius ir/ar pratęsti Sutarties terminą nėra pagrindo, prašo atsižvelgti į tai, kad faktiškai pagal Sutartį yra tinkamai įvykdyta ir atsakovei perduoda 74 procentai darbų. Prašo 74 procentais sumažinti atsakovės reikalaujamą sumokėti baudą iki 4373,20 EUR; atitinkamai sumažinti delspinigius iki 8,75 EUR už dieną.

Apibendrinant ieškovė prašė įpareigoti atsakovę pratęsti 2017-03-06 Sutartyje Nr. S1-46 nurodytą darbų atlikimo terminą iki termino kada bus išduotas statybą leidžiantis dokumentas (pagal parengtą projektą), pridedant du mėnesius ,panaikinti sprendimą skirti Ieškovei RUAB „NODAMA“ 16820 EUR dydžio baudą, netenkinus šio prašymo, baudą sumažinti iki 4373,20 EUR, panaikinti sprendimą skaičiuoti 33,64 EUR dydžio delspinigius už kiekvieną termino praleidimo dieną, o netenkinus šio prašymo, skaičiuojamus delspinigius sumažinti iki 8,75 EUR per dieną.

Priešieškinį prašė atmesti. Dėl jo paaiškino, jog savivaldybė priėmė darbus be jokių pastabų, už juos sumokėjo, todėl neturi teisinio pagrindo ginčyti darbų priėmimo aktą. Akte nurodytus darbus jie faktiškai atliko. Mano, jog reikalavimas pripažinti atliktų darbų priėmimo aktą negaliojančiu, apskritai yra negalimas ir teisme nenagrinėtinas. Atsakovė įvardija trūkumus kaip neakivaizdžius, tačiau taip teigti yra neprotinga. Neįmanoma nepastebėti, kad darbų atlikta ne už 121069,74 EUR o tik už 4133,22 EUR, kaip teigia atsakovė, t.y. 29 kartus mažiau darbų. Kertami medžiai buvo pažymėti ryškiais dažais, todėl jeigu jie nebūtų buvę nukirsti, juos būtų buvę aiškiai galima identifikuoti priimant darbus. Neįmanoma nepastebėti, kad didelės šakų krūvos pašalintos, krūmynai, sumedėjusi augalija yra iškirsta ir pašalinta. Darbų vykdymo metu darbų vykdymo vietoje du kartus lankėsi atsakovės atstovė Sv.T., matė atliekamų darbų kiekius, apimtis, todėl priimant rezultatą atstovė matė, kad darbai atlikti, šakų, krūmynų nebėra. Tenkinus reikalavimą pripažinti 2018 m. balandžio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 1 negaliojančiu, būtų paneigiamas teisinio apibrėžtumo, aiškumo principas. Susidarytų tokia teisinė situacija, kai ieškovės įgytos teisės bet kada galėtų būti pažeidžiamos vien tik atsakovei vienašališkai nusprendus, kad ji nori susigrąžinti sumokėtus pinigus ir tokiu būdu būtų negerbiami kitos šalies teisėti interesai ir įgyti teisėti lūkesčiai; atsakovei būtų suteikiama nepagrįsta teisė, o jos pasirašyti dokumentai jam nesukeltų jokių pareigų ir teisinių pasekmių. Už nesąžiningą priešieškinio pateikimą, piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis prašo skirti atsakovei baudą.

Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Kadangi Savivaldybės administracija priėmė darbus su paslėptais trūkumais, nors atsakovė neigia, kad darbai perduoti su trūkumais, ir sumokėjo 121 069,74 Eur, o nustačiusi, kad darbų trūkumai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbus, t. y. jie buvo neakivaizdūs, atsakovė kreipėsi į teismą dėl atliktų darbų priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu ir permokėtos sumos grąžinimo.

Su ieškove 2017-03-06 pasirašyta Sutartis įsigaliojo kitą dieną po jos pasirašymo , pagal Sutartį prievolės įvykdymo terminas pasibaigė 2018-09-07. Panevėžio rajono savivaldybės administracija, nesulaukusi prievolės įvykdymo Sutartyje nustatytais terminais ar Rangovo paaiškinimų dėl vėlavimo, 2018-09-20 raštu kreipėsi į Rangovą, prašydama paaiškinti, kodėl negaunama informacijos apie vėluojamus atlikti darbus, paprašė apie tai skubiai informuoti, nurodant konkrečias vėlavimo priežastis, bei nurodyti darbų atlikimo terminų pažeidimo pašalinimo priemones. Tačiau paaiškinimų nei vėlavimo atlikti darbus priežasčių Rangovas nenurodė, 2018-09-28 buvo gautas pranešimas, kuriame rašoma, jog atsakymą pateiks iki spalio 4 d., neva atsakymo pateikti negali, nes projektuotojas negali pateikti savo darbų atlikimo grafiko, ir paprašė apsvarstyti galimybę pratęsti Sutarties trukmę. Rangovo prašymas pratęsti sutarties trukmę buvo nebegalimas įgyvendinti, nes darbų atlikimo terminas buvo pasibaigęs 2018-09-07. Taigi, Panevėžio rajono savivaldybės administracija negalėjo daryti pažeidimo ir pratęsti Sutarties termino, kadangi jau pasibaigusių terminų pratęsti negalima. Pažymi, kad pagal Sutartį projektavimo, statybos darbų ir projekto vykdymo priežiūros atlikimo trukmė rašytiniu šalių susitarimu galėjo būti pratęsta vieną kartą iki 1 mėn., tačiau Rangovas šia suteikta teise laiku ir tinkamai nepasinaudojo, o Sutarties vykdymo terminui pasibaigus, teikiamas prašymas apsvarstyti galimybę pratęsti Sutarties vykdymo terminą tapo neįmanomas įgyvendinti.

Ieškovės teiginys, jog UAB „Panprojektas“ informavo, kad yra atlikusi du kraštovaizdžio projektus ir abejais atvejais sutartys šių projektų atlikimui buvo pratęstos, nieko neįrodo ir savaime Sutartyje numatytų terminų nepratęsia. Jei sutartyse numatyta terminų pratęsimo galimybė, tas turi būti atliekama laiku ir tinkamai, kol nepasibaigę įvykdymo terminai. Šiuo atveju ieškovė dėl termino pratęsimo nesikreipė laiku, o kreipimasis dėl prievolės įvykdymo termino pratęsimo jau pasibaigus prievolės įvykdymo terminui buvo pavėluotas ir pratęsimas nebegalimas.

Pirkimo sąlygose nurodyta, kad Sutartyje turi būti nurodyti ir subrangovai/subtiekėjai, jeigu vykdant sutartį jie pasitelkiami, bei jų keitimo tvarka. Sutarties 7.2 papunktyje nurodyta, jog Rangovas sutartiniams įsipareigojimams projektavimui ir projekto vykdymo priežiūrai atlikti pasitelkia subtiekėją „Nitora“. Minėtame Sutarties papunktyje nurodyta, kad sutarties vykdymo metu, kai subrangovai, subtiekėjai netinkamai vykdo savo įsipareigojimus Rangovui, taip pat tuo atveju, kai nepajėgūs vykdyti įsipareigojimų Rangovui dėl iškeltos bankroto bylos, pradėtos likvidavimo procedūros ar pan. padėties, Rangovas gali pakeisti subrangovus, subtiekėjus. Taigi, Rangovui suteikiama teisė, o kartu ir pareiga, įvertinus savo nuožiūra, pasirinkti tinkamus subtiekėjus, o kai jie netinkamai vykdo savo įsipareigojimus, juos pakeisti. Šiuo atveju Rangovas, dalyvaudamas viešajame pirkime, turėjo įvertinti ne tik tai, ar vykdant sutartį jam bus reikalingi subtiekėjai, bet įvertinti ir tai, kurie subtiekėjai, įvertinus jų profesinį pajėgumą, galėtų tinkamai ir laiku atlikti darbus. Taigi, Rangovas prisiėmė riziką už subtiekėjus, todėl visiškai atsako užsakovui už subrangovų/ subtiekėjų prievolių įvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Pagal CK 6.650 straipsnio 3 dalies nuostatas bei teismų praktiką Rangovas tampa generaliniu rangovu ir išlieka atsakingas užsakovui už prisiimtų prievolių įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).

Tik praėjus pusei metų nuo Sutarties įsigaliojimo, ieškovė pateikė prašymą dėl subtiekėjo pakeitimo, kas buvo įforminta 2017 m. rugsėjo 22 d. susitarime Nr. S1-276 prie Sutarties. Tas rodo, kad ieškovė atsakovės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, apie pasikeitusį subtiekėją bei Rangos sutartį su UAB „Panprojektas“ atsakovės neinformavo, o tik po pusmečio paprašė pakeisti Sutartį .

Ieškovė teigia, kad atsakovė delspinigius turėjo skaičiuoti nuo sutarties vertės be PVM. Kasacinis teismas išaiškino, jog sutarties vertė, kai sprendžiamas netesybų dydžio klausimas, vertintina be PVM. Sutarties kaina ir sutarties vertė yra skirtingos sąvokos. Sutartyse reikia aiškiai ir nedviprasmiškai nusistatyti nuostatas dėl netesybų dydžio apskaičiavimo, kas ir buvo padaryta. Pagal Sutarties 5.2 papunktį sutarta, kad už įsipareigojimų nevykdymą 0,02 proc. dydžio delspinigiai skaičiuojami nuo bendros sutarties kainos už kiekvieną termino praleidimo dieną.

Teismų praktikoje pažymėta, kad CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų - sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Pagal Sutarties sąlygas Rangovas sutiko, kad delspinigiai bus skaičiuojami nuo bendros sutarties kainos, t. y. su PVM.

Iki prievolės įvykdymo termino pabaigos 2018-09-07, ieškovė nesugebėjo įvykdyti prisiimtų prievolių pagal Sutartį, todėl atsakovė, nesulaukusi iš ieškovės nei darbų įvykdymo, nei informacijos apie negalėjimą laiku ir tinkamai įvykdyti prievolę, raštu 2018-09-20 kreipėsi į ieškovę su reikalavimu nedelsiant raštiškai informuoti apie konkrečias vėlavimo priežastis ir nurodyti Sutartyje numatytų darbų atlikimo terminų pažeidimo pašalinimo priemones, ar nedelsiant planuojamų atliktų darbų grafiką, perspėjo dėl Sutarties nevykdymo pasekmių ,perspėjo Rangovą dėl baudų už Sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą.. Rangovas, nors jau ir pradelsęs prievolių įvykdymo terminus, į atsakovės raginimą atsakė tik vėliau nei po savaitės informuodamas, kad atsakymą pateiks iki spalio 4 d., kartu prašydamas apsvarstyti galimybę pratęsti Sutarties trukmę. Toks neatsakingas elgesys, t. y. Sutarties neįvykdymas tinkamai ir laiku bei nedėjimas pastangų ją įvykdyti, skubiai nepateikimas planuojamų atlikti darbų grafiko ar atlikimo terminų pažeidimo pašalinimo priemonių, tik dar kartą patvirtina faktą, kad sutartiniai santykiai nebegalėjo tęstis, ir tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Tokiu neveikimu Rangovas iš esmės pažeidė Sutartį, kas sudarė pagrindą ją nutraukti. Rangovas laiku ir tinkamai buvo informuotas apie Sutarties nutraukimą.

Nors ieškinyje ieškovė teigia, jog įvykdė 74 procentus Sutartyje numatytų darbų, tačiau to nėra. Liūdynės kaimo gyventojai informavo atsakovę, kad teritorijos tvarkymo darbai buvo atlikti, bet ne tokios apimties, už kuriuos atsakovė atsiskaitė (121 069,74 Eur). Faktiškai atlikta darbų buvo tik už 5 001,20 Eur (su PVM).

Ieškinys tenkinamas dalinai, priešieškinys atmetamas.

Ištyrus bylos įrodymus nustatyta, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017-03-20 įsakymu Nr. D1-234 „Dėl finansavimo skyrimo projektui pagal 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.5.1-APVA_R-019 priemonę „Kraštovaizdžio apsauga“ projekto 2017 m. balandžio 10 d. sutartyje Nr. 05.5.1-APVA-R-019-51-0004 (toliau-Sutartis Nr. 05.5. l-APVA-R-019-51-0004) nurodytam projektui įgyvendinti buvo skirtos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos. Projekto biudžete nustatyta didžiausia galima tinkamų finansuoti išlaidų suma - 297922,70 Eur. Projektas susideda iš trijų dalių, viena jų yra Kraštovaizdžio formavimas ir ekologinės būklės gerinimas gamtinio karkaso teritorijoje Liūdynės dvaro parke, Velžio sen. ( t.I,b.l.168-174). 2017-01-25 Panevėžio rajono savivaldybės administracija, apklausos raštu CVP IS priemonėmis būdu, vykdė mažos vertės pirkimą „Kraštovaizdžio formavimas ir ekologinės būklės gerinimas gamtinio karkaso teritorijoje Liūdynės dvaro parke Velžio sen., Panevėžio r. (projektavimas, projekto vykdymo priežiūra ir darbai( t.IV, b.l.19-36). 2017-03-06 su UAB „Nodama“ buvo sudaryta Kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo gamtinio karkaso teritorijoje Liūdynės dvaro parke, Velžio seniūnijoje, Panevėžio rajone (projektavimo, projekto vykdymo priežiūros ir darbų) Sutartis Nr. S1-46, kuri turėjo būti įvykdyta iki 2018-09-07,darbų vertė su PVM 168200 Eur ( t.I,b.l.14-17). Sutartimi buvo išskirti darbų etapai ir nustatyti atlikimo terminai: projekto parengimas - 3 mėn.; projekto vykdymo priežiūra - 15 mėn.; darbai - 15 mėn. Numatyta, kad projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros darbus atliks P. M. įmonė „Nitora“, bet ši atsisakė atlikti darbus. Projektavimo darbus atliko UAB „Panprojektas“. 2017-09-22 Perkančioji organizacija ir UAB „Nodama“ pasirašė susitarimą prie Sutarties, kuriuo susitarė, kad keičia Sutarties 7.2. punktą dėl projektuotojo - vietoje P. M. įmonės „Nitora“ įrašyta UAB „Panprojektas“( t.t.I,b.l.33). Vykdant Sutartį, UAB „Panprojektas“ atliko projektavimo darbus remiantis preliminaria projektavimo užduotimi ir parengtą projektą perdavė suderinimui su Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra, Panevėžio rajono savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentu ir Velžio seniūnija. 2017 m. spalio mėn. Aplinkos ministerija pateikė raštą „Dėl Liūdynės dvaro parko esamos būklės analizės“, kuriame nurodė, kad pateiktas projektas yra netinkamas ir reikalinga patikslinti bei papildyti Liūdynės dvaro parko esamos būklės ataskaita pagal pastabas ir pateikti ją kartu su projekto sprendinių dalimi (T.I, b.l.18-20). 2017-11-10 UAB „Nodama“ raštu kreipėsi į UAB „Panprojektas“ dėl darbų vėlavimo, ragino skubiau pabaigti projektavimo darbus. 2018-02-21 UAB „Nodama“ kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybę dėl leidimo išdavimo atlikti medžių kirtimo, genėjimo darbus. Leidimas buvo išduotas 2018-03-13. Leista kirsti: eglę - 1 vnt., beržus - 3 vnt., gluosnius 3 vnt., gudobeles - 4 vnt., liepas - 46 vnt. ožekšnį - 1 vnt., tuopas - 11 vnt., klevus - 6 vnt. ( t.I, b.l.32). 2018 m. balandžio mėnesį buvo pasirašytas atliktų darbų aktas Nr.1 121069,74 Eur sumai, 2018-04-09 tai pačiai sumai pateikta apmokėjimui sąskaita - faktūra Nr. 000027( t.I, b.l.34-36) , kuri buvo apmokėta. 2018-07-31 UAB „Nodama“ išrašė ir Perkančiajai organizacijai pateikė atliktų darbų aktą Nr. 2 bei PVM sąskaitą-faktūrą NOD-E000037, o ši priėmė darbų pagal Sutartį už 3333,01 EUR (su PVM) . Iš viso UAB „Nodama“ pagal Sutartį perdavė, o Perkančioji organizacija priėmė ir apmokėjo darbų už 124402,75 EUR, t.y. 74 procentus darbų.Šis santykis apskaičiuotas kaip išmokėtų lėšų santykis su iš viso pagal sutartį susitartų apmokėti, atlikus visus darbus, mokėtinų lėšų dydžiu. UAB „Nodama“ Sutarties Nr. S1-46 iki jos įvykdymo termino pabaigos 2018-09-07 neįvykdė, todėl ji nuo 2018-11-24 atsakovės vienašališkai dėl esminio sutarties pažeidimo ( sutarties 1.1.,CK 6.217 str.1 d., 218 str.) buvo nutraukta ( t.I, b.l.77). Kitų darbų pagal Sutartį –takelių, šiukšliadėžių, suoliukų įrengimo ir pan. UAB „Nodama“ neatliko. RUAB „Nodamai“ 2018-10-22 Perkančiosios organizacijos raštu „Dėl sutarties nutraukimo“ Nr. (8.19) SD1-253 pranešta , jog 2018-11-24 vienašališkai nutraukus Sutartį, atsakovė nuo 2018-09-07 skaičiuoja delspinigius ir reikalauja sumokėti 16820 EUR baudą. Ieškinio pateikimo laikui UAB „Panprojektas“ dar nebuvo baigęs projekto parengimo darbų. Projekto rengimas baigtas 2019 metų pradižioje ir 2019-04-04 perdavimo-priėmimo aktu Nr.1 UAB “Nodama“ pateikė savivaldybei trijų dalių projektą, susidedantį iš trijų vienetų dokumentų.Juos savivaldybė 2019-04-10 raštu Nr.(8.9)-SDI-851 grąžino ieškovei kaip pasirašytus( perdavimo aktą) neįgaliotų tam asmenų ( bylos popierinė dalis). UAB “Panprojektas“ atstovės E. K. paaiškinimu nustatyta, jog parengtas projektas buvo perduotas ieškovei. Užsakovė( savivaldybė), jį gavusi, turėtų užsakyti ekspertizę, kad jį įvertinti, o toliau galėtų būti atliekami tolesni derinimo darbai, įskaitant statybą leidžiančio dokumento gavimą.

Šis reikalavimas tenkinamas.

Atsakovė sutartį nutraukė dėl esminio jos pažeidimo, pasireiškusio sutartyje sutartų darbų atlikimo terminų nesilaikymu, todėl pasisakoma dėl šio pažeidimo svarbos.

CK 6.217 straipsnis nustato, kad sutarties šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai, kurie leidžia įvertinti, ar sutarties pažeidimas yra esminis. Kasacinio teismo praktikoje esminio sutarties pažeidimo klausimu laikomasi pozicijos, kad, vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus, darytina išvada, jog kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu; kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar ir dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje Nr. 3K-P-346/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012, 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-684/2017). Pagal kasacinio teismo praktiką esminio sutarties pažeidimo kriterijus yra tarsi priemonė, kuria „išmatuojamos“ kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo aplinkybės suteikiant teisę patiems civilinės apyvartos dalyviams (ginčo atveju – teismui) spręsti, kaip turi būti vertinamas atitinkamas pažeidimas. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018,27 punktas).

Šiuo konkrečiu atveju atsakovė rangos sutartį nutraukė dėl jos įvykdymo termino pažeidimo, ką ji vertina kaip esminį sutarties pažeidimą.

Minėta, sutarties termino šalys nevertino kaip esminės sutarties sąlygos ir jos termino pratęsimas teismo vertinimu nurodomų principų nepažeidžia. Pastebima, jog pirkimo sąlygose buvo numatyta galimybė keisti neesmines sutarties sąlygas, įskaitant atveją, kai šalis taptų reorganizuojama įmone ( sąlygų 3.8.3.9, t.IV, b.l.19-36). Ieškovei 2018-03-27 iškelta restruktūrizavimo byla, tad ši aplinkybė sudaro procedūrines prielaidas neesminėms sutarties sąlygoms peržiūrėti( keisti).

Ieškovė suformulavo reikalavimą panaikinti atitinkamus atsakovės sprendimus dėl baudos, netesybų mokėjimo.

Pagal sutarties 7.1 ginčai sprendžiami derybų būdu, o šioms nepavykus - CPK nustatyta tvarka teisme. Pastebima, jog tokių sprendimų, kurie ieškovei būtų privalomi vykdyti, atsakovė nėra priėmusi , o jeigu jie ir būtų buvę priimti, jie kitai sutarties šaliai savaime nėra privalomi.

Klausimas dėl šių sutarties sąlygų pakeitimo nekeltas.

Tarp šalių sudaryta rangos sutartis. CK 6.644 straipsnis skelbia, jog rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Pagal CK 6.655 straipsnį jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino.

Atsakovė ginčija 2018 m. balandžio atliktų darbų aktą Nr.1, teigdama, jog dėl paslėptų trūkumų pagal aktą priimta darbų daugiau, nei jų faktiškai buvo atlikta ir tą įrodinėjo antstolio A. Bespalovo sudarytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, o vėliau ir liudytojo J. B. atliktu kirtimų ir genėjimo darbų kiekio Liūdynės parko teritorijoje įvertinimu ir šio liudytojo paaiškinimais.

CK 6.662 straipsnis nustato, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo – priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 str. 2 d.); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; kt.). Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas.

Nei antstolio sudarytas protokolas, nei liudytojo atlikti skaičiavimai bei jo paaiškinimai nėra pakankamas teisinis pagrindas atliktų darbų perdavimo –priėmimo aktą pripažinti negaliojančiu. Tam yra kelios priežastys.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovės darbuotojai darbus priėmė, atliktų darbų priėmimo aktą pasirašė be išlygų, už priimtus darbus apmokėti pateiktą PVM sąskaitą faktūrą pilnai apmokėjo Aplinkos projektų valdymo agentūra pagal atsakovės šiai pateiktus duomenis.

Užsakovas pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį privalo apžiūrėti ir priimti atliktą darbą ( jo rezultatą). Iš pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu matosi, jog ieškovė informavo atsakovę apie atliktus darbus, pateikė darbų atliktų darbo priėmimo akto duomenis( projektą) suderinimui ir šiems duomenims buvo pritarta be išlygų, darbai pagal priėmimo aktą laikotarpiu nuo 2018-04-13 iki 2018-06-13 priimti ir pilnai apmokėti ( t.II, b.l.17-22,51,61,62-64,82).

Tiek pagal įstatymą ( CK 6.662 str.1 d.), tiek pagal sutartį ( 3.2) darbai priimami pagal pasirašytą paslaugų ir darbų perdavimo-priėmimo aktą. Atliktų darbų rezultato įforminimo kitokia nei atliktų darbų aktas forma įstatymas ir sutartis nenumatė. Aktas šalių pasirašytas, tad atliktų darbų trūkumų ( masto) įrodinėjimas kitomis priemonėmis ( faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, liudytojų paaiškinimais) neleistinas.

Aukščiau pasakyta rodo, jog atliktų darbų dalies mastas pagal sutartį turėjo būti skaičiuojamas ir atitinkamai apmokamas skaičiuojant ne vienetais, kubiniais ar kvadratiniais metrais, bet kaip atliktų ir atliktinų darbų procentas, nustatytas paties užsakovo( atsakovės). Tai,jog šį procentą tikėtina pasiūlė rangovas, neturi teisinės reikšmės, kadangi su jo dydžiu užsakovas aktu sutiko.

Dėl pasakyto teismas vertina, jog atsakovės skaičiavimai ir argumentai dėl faktiškai atliktų darbų kiekio, jį skaičiuojant ne procentiškai, o vienetais, kub. metrais ir pan., o pagal juos atitinkamai apskaičiuojant tokių darbų kainą, yra teisiškai nereikšmingi, nes jie neatitinka šalių susitarimo dėl skaičiavimo principų. Jeigu darbų priėmimas ir jų apmokėjimas turi būti vykdomas kaip tam tikra procentinė visų darbų kiekio išraiška, neturi teisinės reikšmės, kokie darbų kiekiai apskaičiuojant ne tokiu principu ( skaičiuojant juos vienetais ar metrais). Reikšminga teismas vertina aplinkybę, jog sutarčiai taikoma fiksuotos kainos, o ne įkainio kainos, kainodara( 3.3), o tokiu atveju atliktų darbų kiekio dalies nustatymas procentais yra logiškas.

Šalių nėra ginčijama ,jog apmokėtų darbų vertė sudaro 74 ( 72+2) proc. visos projekto vertės. Minėta, šalys suderino atliktų darbų priėmimo aktą, jį pasirašė, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovė nustatė ir atliktų darbų dalį, ją įvertindama procentais.