Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-03-07 · Civilinė byla Nr. e2A-128-302/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-07
Bylos Nr.
e2A-128-302/2023
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00518-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Danguolė Martinavičienė, Aldona Tilindienė
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Ginvaida“, V. B., D. S., V. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-128-302/2023Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00518-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „IEVROKA“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „IEVROKA“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Ginvaida“, V. B., D. S. ir V. Ž. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „IEVROKA“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Tamtamas“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti: 1) iš atsakovės UAB „Ginvaida“ subsidiariai su atsakove D. S. 14 502 Eur žalos atlyginimą bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) iš atsakovės UAB „Ginvaida“ subsidiariai kartu su atsakovu V. Ž. 71 409 Eur žalos atlyginimą bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) iš atsakovės UAB „Ginvaida“ subsidiariai kartu su atsakovu V. B. 67 532 Eur žalos atlyginimą bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2021 m. vasario 15 d. ieškovei iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartimi UAB „IEVROKA“ valdymo organams nustatytas terminas perduoti administratorei įmonės turtą, dokumentus bei kitą informaciją, tačiau buvę įmonės vadovai šio įpareigojimo nevykdė. Pradėjus UAB „IEVROKA“ bankroto procesą nustatyta, kad atsakovė UAB „Ginvaida“ iš UAB „IEVROKA“ banko mokėjimais nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. kovo 16 d. gavo 153 443,90 Eur, tačiau už ką buvo pervestos šios pinigų sumos, administratorė duomenų neturi. Kadangi atsakovė UAB „Ginvaida“ priėmė pervestus pinigus, tačiau už juos paslaugų ir prekių UAB „IEVROKA“ nesuteikė, todėl prašo šias pinigines lėšas priteisti iš atsakovų. Reikalavimo suma yra nustatyta, įvertinus UAB „IEVROKA“ pervestus pinigus UAB „Ginvaida”, ir atsakovės UAB „Ginvaida” pervestus pinigus ieškovei, t. y. 157 158 – 3 715 = 153 443,90 Eur. Atsakovai V. B., D. S. ir V. Ž. atitinkamais ginčo laikotarpiais buvo UAB „Ginvaida“ vadovai, V. Ž. nuo 2013 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. buvo ir šios bendrovės akcininkas. Kadangi šiems asmenims vadovaujant UAB „Ginvaida“ priėmė iš UAB „IEVROKA“ jos pervedamas pinigų sumas, nesuteikdama ieškovei nei prekių, nei paslaugų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad UAB „Ginvaida“ šiuo metu yra nemoki, atsakovams V. B., D. S. ir V. Ž. taikytina subsidiari atsakomybė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Teismas sprendė, kad ieškinyje nurodytus mokėjimus ieškovė atliko pagal jai atsakovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras už nupirktas prekes ir paslaugas, taip pat vykdydama mokėjimus pagal 2019 m. vasario 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Ginvaida“ iš UAB „Biomasė“ įgijo reikalavimo teisę į 80 961,10 Eur ieškovės skolą.

5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės skolos susidarymo pažymoje nurodytos mokėjimų datos ir sumos sutampa su atsakovės pateiktais rašytiniais paaiškinimais ir PVM sąskaitomis faktūromis, konstatavo, jog ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų.

6. Teismas pažymėjo, kad nenustačius atsakovų veiksmų neteisėtumo nėra pagrindo analizuoti kitų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų (žalos, priežastinio ryšio) egzistavimo, kadangi, nenustačius bent vienos iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo jos taikyti.

7. Teismas konstatavo, kad atsakovai patvirtino, jog ieškovę ir atsakovę UAB „Ginvaida“ siejo žodiniai pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, jog UAB „Ginvaida“ prekiavo metalu, o ieškovė pirko iš jos metalą ir gamino metalo gaminius, todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčo mokėjimai buvo atlikti be teisinio pagrindo. Teismo sprendime akcentuota, kad PVM sąskaitos faktūros patvirtina tarp šalių susiklosčiusius sutartinius teisinius santykius.

8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog 2019 m. vasario 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra niekinė, todėl atsižvelgdamas į tai, jog teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas pirmiausiai yra ginčo šalių, o ne teismo, pareiga, ieškovės argumentą dėl sandorio pripažinimo ex officio (savo iniciatyva) negaliojančiu atmetė kaip nepagrįstą ir galiojančią reikalavimo teisių perleidimo sutartį laikė tinkamu įrodymu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Ieškovė likviduojama dėl bankroto UAB „IEVROKA“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Tamtamas“, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Kartu su apeliaciniu skundu teikiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. spalio 20 d. atlikto mokestinio tyrimo pranešimas patvirtina, kad dėl neperduotų buhalterinės apskaitos dokumentų nėra galimybės nustatyti, kokiu pagrindu buvo vykdytos finansinės operacijos (piniginių lėšų pervedimai) tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Ginvaida“.

9.2. Vien PVM sąskaitų faktūrų pateikimas nėra pakankamas nustatyti, kokie santykiai siejo šalis.

Žemesnės instancijos teismas

9.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teisėta pripažino 2019 m. vasario 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kadangi minėtas sandoris priklauso nuo pagrindinio, apie kurį pirminių duomenų nėra pateikta.

9.4. Atsakovei UAB „Ginvaida“ teismo siųsti dokumentai nebuvo įteikti, todėl lieka neaišku, kas bylos nagrinėjimo metu atstovavo atsakovę.

10. Atsakovas V. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

Atsiliepimas

10.1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. spalio 20 d. atlikto mokestinio tyrimo pranešime padarė išvada, kad nėra galimybės nustatyti, kokiu pagrindu buvo vykdytos finansinės operacijos (piniginių lėšų pervedimai) tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Ginvaida“ tik dėl to, jog nemokumo administratorė nepateikė PVM sąskaitų faktūrų, kasos pajamų ir išlaidų orderių, kurie šalių buvo pateikti į bylą.

10.2. Ieškovė nereiškė reikalavimo pripažinti 2019 m. vasario 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį negaliojančia, todėl teismas, nenustatęs, kad sandoris yra niekinis, pagrįstai nenagrinėjo jo sudarymo aplinkybių.

10.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė teisėtais sandorius tarp ieškovės ir atsakovės, kuriuos pagrindžia pateiktos PVM sąskaitos faktūros.

10.4. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių netinkamą atsakovės UAB „Ginvaida“ atstovavimą byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl bylos sustabdymo

12. Ieškovė likviduojama dėl bankroto UAB „IEVROKA“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Tamtamas“, 2023 m. vasario 7 d. teismui pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. M-6-02-00051-22 dėl ieškovės ir atsakovės UAB „Ginvaida“ atliktų mokėjimų paskirties bei mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės teigimu, minėtame ikiteisminiame tyrime nustatyti faktai turės prejudicinę galią nagrinėjamam ginčui.

13. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas negali būti pagrindu sustabdyti bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, priimti procesiniai sprendimai gali būti rašytiniais įrodymais civilinėje byloje, todėl atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo atlikimas gali būti pagrindu sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2007).

14. Įvertinęs nagrinėjamo ginčo bei ikiteisminio tyrimo Nr. M-6-02-00051-22 faktines aplinkybes ir sąsajumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybės dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą pagrįstumo gali būti nustatomos nagrinėjamoje byloje savarankiškai, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, todėl nėra pagrindo spręsti, kad minėtame ikiteisminiame tyrime nustatytos aplinkybės gali patvirtinti arba paneigti nagrinėjamoje byloje ieškovės ieškinyje įrodinėjamus faktus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu galima tinkamai išspręsti ginčą dėl žalos atlyginimo. Akcentuotina, kad teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į aukščiau minėtus argumentus, apeliacinės instancijos teismas, nesant ikiteisminiame tyrime nustatinėjamų faktų įrodomosios, prejudicinės ar privalomosios galios nagrinėjamai bylai, be kurių negalima išnagrinėti bylos, netenkina ieškovės prašymo dėl bylos sustabdymo.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

15. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. spalio 20 d. atlikto mokestinio tyrimo pranešimo kopiją.

16. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

17. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės pateiktas naujas rašytinis įrodymas – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. spalio 20 d. atlikto mokestinio tyrimo pranešimas, neegzistavo skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu, jis yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamu ginču ir teismui buvo pateiktas nedelsiant po jo priėmimo, bei į tai, kad atsakovai dėl jo reikšmės nagrinėjamam ginčui turėjo galimybę pasisakyti atsiliepime į apeliacinį skundą, jis priimamas ir vertinamas visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. kovo 16 d. UAB „IEVROKA“ pavedimais pervedė atsakovei UAB „Ginvaida“ 153 443,90 Eur. Atsakovė UAB „Ginvaida“ ieškovei išrašė ir pateikė apmokėti šias sąskaitas: 2017 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 171102 sumai 14 006 Eur, 2018 m. gegužės 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 180434 sumai 2 505,90 Eur, 2018 m. birželio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 180436 sumai 5 375 Eur, 2018 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 180437 sumai 7 009,20 Eur, 2018 m. liepos 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 180452 sumai 5 724 Eur.

19. 2019 m. vasario 8 d. atsakovė UAB „Ginvaida“ iš UAB „Biomasė“ įgijo reikalavimo teisę į 80 961,10 Eur UAB „IEVROKA“ skolą, kurią ieškovė grąžino atsakovei, atlikdama mokėjimus: 2019 m. kovo 8 d. – 6 200 Eur, 2019 m. kovo 14 d. – 3 005 Eur, 2019 m. kovo 28 d. – 3 608 Eur, 2019 m. balandžio 3 d. – 3 795 Eur, 2019 m. balandžio 9 d. – 5 295 Eur, 2019 m. balandžio 11 d. – 5 887 Eur, 2019 m. balandžio 12 d. – 4 000 Eur, 2019 m. balandžio 13 d. – 5 000 Eur, 2019 m. gegužės 9 d. – 8 000 Eur, 2019 m. gegužės 15 d. – 7 000 Eur, 2019 m. rugsėjo 4 d. – 3 000 Eur, 2019 m. rugsėjo 5 d. – 10 000 Eur, 2019 m. rugsėjo 6 d. – 8 000 Eur, 2019 m. rugsėjo 9 d. – 12 000 Eur, 2019 m. rugsėjo 10 d. – 34 551 Eur ir 2019 m. gruodžio 4 d. – 30 Eur. UAB Ginvaida“ 2019 m. gruodžio 11 d. kasos pajamų orderio kvito pagrindu grąžino ieškovei 37 862,90 Eur permoką.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

20. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. spalio 20 d. atlikto mokestinio tyrimo pranešimas patvirtina, jog nėra galimybės nustatyti, kokiu pagrindu buvo vykdytos finansinės operacijos (piniginių lėšų pervedimai) tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Ginvaida“.

21. Iš į bylą pateikto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. spalio 20 d. atlikto mokestinio tyrimo pranešimo nustatyta, kad mokesčių administratorius atliko ieškovės mokestinį tyrimą nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir sprendė, jog mokestiniam tyrimui atlikti nepateikus buhalterinės apskaitos dokumentų nėra galimybės nustatyti, kokiu pagrindu buvo vykdytos finansinės operacijos tarp UAB „IEVROKA“ ir UAB „Ginvaida“.

22. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė UAB „Ginvaida“ pateikė ieškovei išrašytas 2017 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 171102 sumai 14 006 Eur, 2018 m. gegužės 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 180434 sumai 2 505,90 Eur, 2018 m. birželio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 180436 sumai 5 375 Eur, 2018 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 180437 sumai 7 009,20 Eur, 2018 m. liepos 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 180452 sumai 5 724 Eur. 2018 m. gruodžio 7 d. ieškovė sumokėjo atsakovei 4 000 Eur, 2018 m. gruodžio 20 d. – 5 000 Eur, 2019 m. vasario 5 d. – 6 Eur ir 2019 m. vasario 12 d. – 5 000 Eur, bendra sumokėta 14 006 Eur suma. 2018 m. kovo 27 d. ieškovė pervedė atsakovei UAB „Ginvaida“ 1 197,90 Eur, 2018 balandžio 27 d. – 1 010 Eur, 2018 m. gegužės 8 d. – 320 Eur, o 2018 m. gegužės 23 d. atsakovė grąžino ieškovei 22 Eur permoką. 2018 m. gegužės 31 d. ieškovė atliko 2 600 Eur mokėjimą atsakovei, o 2018 m. birželio 14 d. atliko 2 775 Eur mokėjimą. 2018 m. birželio 18 d. ieškovė sumokėjo atsakovei 1 059 Eur, 2018 m. birželio 22 d. – 3 000 Eur ir 2018 m. birželio 25 d. – 2 950 Eur. 2018 m. liepos 19 d. ieškovė atsakovei sumokėjo 2 000 Eur, 2018 m. liepos 24 d. – 180 Eur, 5 Eur ir 1 400 Eur, 2018 m. liepos 25 d. – 180 Eur ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. – 4 100 Eur. Atsakovė UAB „Ginvaida“ 2018 m. rugpjūčio 20 d. grąžino ieškovei 20 Eur, 2018 m. rugpjūčio 28 d. – 1 815 Eur, 2018 m. rugsėjo 17 d. – 22 Eur ir 2018 m. lapkričio 6 d. – 284 Eur permokas.

23. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad tai, jog mokesčių administratoriui atliekant ieškovės mokestinį tyrimą nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys esant pagrindui, pagal kurį vykdytos 2018 m. kovo – 2019 m. vasario mėnesiais finansinės operacijos tarp UAB „IEVROKA“ ir UAB „Ginvaida“, nepaneigia pirmosios instancijos išvados, kad ieškovė minėtais mokėjimo nurodymais atsiskaitė su atsakove už suteiktas paslaugas ir prekes. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Ginvaida“ pateikė į bylą PVM sąskaitas faktūras, kurios patvirtina, kad atsakovė pardavė ieškovei prekes ir paslaugas, o ieškovė atliko mokėjimus atsakovei už suteiktas paslaugas ir prekes (CPK 178 straipsnis). Akcentuotina, kad ieškovė 2018 m. kovo – 2019 m. vasario mėnesiais mokėjimo pavedimais pervedė atsakovei piniginių lėšų sumas, kurios atitinka išrašytų PVM sąskaitų faktūrų sumas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs PVM sąskaitų faktūrų ir mokėjimų nurodymų datas, sumų dydžius, pagrįstai sprendė, jog nurodyti mokėjimai nepagrindžia atsakovų neteisėtų veiksmų.

25. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, argumentuodama, kad PVM sąskaitų faktūrų pateikimas nėra pakankamas nustatyti, kokie santykiai siejo šalis.

26. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Remiantis PVM sąskaita faktūra, galima patvirtinti patį šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo – pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009). Pažymėtina, kad, kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012 ir kt.).

27. Kaip minėta šios nutarties 22 punkte, į bylą pateikti ieškovės banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad 2018 m. kovo – 2019 m. vasario mėnesiais ieškovė atsakovei pervedė pinigines lėšas, kurių dydis atitinka atsakovės UAB „Ginvaida“ išrašytose ieškovei PVM sąskaitose faktūrose už suteiktas paslaugas ir prekes nurodytas sumas, atsakovė pervestas lėšas priėmė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priešingai nei teigia apeliantė, tarp ieškovės ir atsakovės sutartinių santykių faktą patvirtina ne tik PVM sąskaitos faktūros, bet ir ieškovės atlikti iš banko sąskaitos mokėjimai atsakovei, kuriuos pastaroji priėmė (CPK 178 straipsnis). Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė įrodė, jog ieškovė atlikto mokėjimus pagal PVM sąskaitas faktūras už suteiktas prekes ir paslaugas.

28. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teisėta pripažino 2019 m. vasario 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kadangi minėtas sandoris priklauso nuo pagrindinio, apie kurį pirminių duomenų nėra pateikta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. vasario 8 d. reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovė UAB „Ginvaida“ iš UAB „Biomasė“ įgijo reikalavimo teisę į skolininkės UAB „IEVROKA“ 80 961,10 Eur skolą pagal PVM sąskaitas faktūras. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė UAB „IEVROKA“ grąžino skolą atsakovei, atlikdama šiuos mokėjimus: 2019 m. kovo 8 d. – 6 200 Eur, 2019 m. kovo 14 d. – 3 005 Eur, 2019 m. kovo 28 d. – 3 608 Eur, 2019 m. balandžio 3 d. – 3 795 Eur, 2019 m. balandžio 9 d. – 5 295 Eur, 2019 m. balandžio 11 d. – 5 887 Eur, 2019 m. balandžio 12 d. – 4 000 Eur, 2019 m. balandžio 13 d. – 5 000 Eur, 2019 m. gegužės 9 d. – 8 000 Eur, 2019 m. gegužės 15 d. – 7 000 Eur, 2019 m. rugsėjo 4 d. – 3 000 Eur, 2019 m. rugsėjo 5 d. – 10 000 Eur, 2019 m. rugsėjo 6 d. – 8 000 Eur, 2019 m. rugsėjo 9 d. – 12 000 Eur, 2019 m. rugsėjo 10 d. – 34 551 Eur ir 2019 m. gruodžio 4 d. – 30 Eur. 2019 m. gruodžio 11 d. atsakovė UAB Ginvaida“ kasos pajamų orderio kvito pagrindu grąžino ieškovei 37 862,90 Eur permoką.

30. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio (savo iniciatyva) konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 37 punktas). Pažymėtina, kad skolos perkėlimo ir reikalavimo perleidimo sandoriai pripažįstami niekiniais, kai jie neatitinka imperatyvių įstatymo reikalavimų, pavyzdžiui, kai skola perleidžiama nesant kreditoriaus sutikimo, kai perleidžiamas toks reikalavimas, kuris negalėjo būti perleistas. Kitais atvejais, kurie nėra akivaizdūs, suinteresuotas asmuo turi reikšti ieškinį dėl atitinkamo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir įrodinėti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1264-580/2017).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes ir ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai savo iniciatyva nepripažino 2019 m. vasario 8 d. reikalavimo perleidimo sutarties negaliojančia. Reikalavimas pripažinti šį sandorį negaliojančiu nebuvo pareikštas nei ieškinyje (ar kitame procesiniame dokumente), nei teismo posėdžių metu, todėl teismas spręsti dėl šio sandorio negaliojimo galėjo tik nustatęs akivaizdų pagrindą jį pripažinti niekiniu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdaus pagrindo atsakovės UAB „Ginvaida“ ir UAB „Biomasė“ sudaryto sandorio pripažinti niekiniu nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrįstai. Kaip minėta šios nutarties 30 punkte, reikalavimo perleidimo sandoris pripažįstamas niekiniu, kai jis neatitinka imperatyvių įstatymo reikalavimų, kitais atvejais, kurie nėra akivaizdūs, asmuo turi reikšti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir įrodinėti tokio ieškinio pagrindą. Šiuo atveju akivaizdaus pagrindo sudaryto sandorio pripažinti niekiniu nenustatyta, t. y. nebuvo nustatyti akivaizdūs sandorio neatitikimai imperatyviems įstatymų reikalavimams (pavyzdžiui, perleistas neleidžiamas perleisti reikalavimas), todėl vien ieškovės manymas, kad šis sandoris yra neteisėtas, šio sandorio neteisėtumo aplinkybių konkrečiai nenurodant ieškinyje ir neginčijant jo galiojimo, nesudarė pirmosios instancijos teismui savo iniciatyva tokį sandorį pripažinti negaliojančiu.

32. Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumento, kad atsakovei UAB „Ginvaida“ teismo siųsti dokumentai nebuvo įteikti, todėl neaišku, kas bylos nagrinėjimo metu atstovavo atsakovę, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog CPK 55 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovės UAB „Ginvaida“ vardu pirmosios instancijos teismui procesinius dokumentus teikė S. F., kuris pagal byloje esančio Juridinių asmenų registro išrašo duomenis nuo 2019 m. gruodžio 16 d. yra atsakovės vadovas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovei UAB „Ginvaida“ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nepareiškus pretenzijų dėl netinkamo atstovavimo, o priešingai, teikus procesinius dokumentus bei įrodymus į bylą, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, jog atsakovė buvo netinkamai atstovaujama procese. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė dalyvavo bylos nagrinėjime, naudojosi savo teise teikti procesinius dokumentus, įrodymus, todėl jos procesinės teisės nepažeistos.

Dėl procesinės bylos baigties

33. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliantės apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

35. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės likviduojamos dėl bankroto UAB „IEVROKA“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Tamtamas“, apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

36. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Romualda JanovičienėDanguolė MartinavičienėAldona Tilindienė