Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laura Spalvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pareiškėjo K.S. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė įmonė (toliau - VĮ) „Turto bankas“, J.T., A.S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

5. Iš byloje pateikto gimimo liudijimo nustatyta, kad K.S. yra mirusios O.S. sūnus. Pareiškėjo mama pagal (duomenys neskelbtini) testamentą Nr. NGP41 visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises paliko sūnui K.S. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimu santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 52, tarp K.S. ir O.S. nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, O.S. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteko 603/6289 žemės sklypo, u/n. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). ir butas, u/n. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Po O.S. mirties šis nekilnojamas turtas tebėra registruotas mirusios vardu. Iš ištuokos liudijimo (Įrašo Nr. 30) matyti, kad pareiškėjo tėvų K.S. ir O.S. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Iš mirties liudijimo matyti, kad pareiškėjo mama mirė (duomenys neskelbtini).

6. Pareiškėjas nurodo, kad po mamos mirties dėl pablogėjusios sveikatos nespėjo laiku nueiti pas notarą ir pateikti prašymą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo. Pareiškėjas perimtą turtą valdo kaip savo, moka mokesčius, rūpinasi buto išlaikymu ir laiko save turto savininku.

7. Bylos duomenimis pareiškėjo mama pagal (duomenys neskelbtini) testamentą Nr. NGP41 visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises paliko sūnui K.S., tačiau po O.S. mirties paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (CK 5.50 straipsnio 6 dalis). Klaipėdos rajono 3-ojo notarų biuro notarė Loreta Mėčienė patvirtino, kad po O.S. mirties notarų biure jos paveldėjimo byla neužvesta ir palikimas nepriimtas.

8. Pareiškėjas po mamos mirties per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau jis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, t. y. po palikėjos mirties likusį, jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą (CK 5.51 straipsnis). Tai patvirtina pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai ir paaiškinimai (tvarkė sąskaitas, mokėdavo komunalinius mokesčius) (CPK 177, 185 straipsniai). Pareiškėjo brolis A.S. ir sesuo J.T. nepretenduoja į mamos palikimą, sutinka su pareiškėjo pareiškimu. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas taip pat nereiškia prieštaravimų pareiškimui. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas turėjo teisę paveldėti mirusiosios mamos turtą pagal testamentą, tačiau jis nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad K.S. po O.S. mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą jos palikimą.

9. Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

10. Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

11. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

13. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas motinos O.S. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjęs faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,

Teismas nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K.S, a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po jo mamos O.S, a. k. (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)), faktiškai jį pradėjęs valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Išsiųsti sprendimo kopiją pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.