- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-23
- Bylos Nr.
- e2S-1306-921/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00133-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Skolininkas
- viešosios įstaigos Krepšinio sporto klubo, „(duomenys neskelbtini)“
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos Krepšinio sporto klubo, „(duomenys neskelbtini)“, M. L.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės viešosios įstaigos Krepšinio sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų viešosios įstaigos Krepšinio sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ ir M. L. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP‑1438-1060/2021, tarp pareiškėjų M. L. ir viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Krepšinio sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ buvo patvirtinta 2021 m. vasario 4 d. sudaryta taikos sutartis.
Šalies argumentai
2. Kreditorius M. L. kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2SP-1438-1060/2021. Prašyme nurodė, jog skolininkė VšĮ Krepšinio sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė taikos sutarties 2 punkte nustatytų pareigų sumokėti kreditoriui 8 250,00 Eur numatytais terminais ir dalimis: a) 5 000,00 Eur neto – ne vėliau kaip iki 2021 m. vasario 28 d.; b) 3 250,00 Eur neto – ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 22 d. Pažymėjo, kad skolininkė jam atliko 5 000,00 Eur mokėjimą pagal taikos sutartį, tačiau pažeidė taikos sutarties 2.1 punkte nustatytą mokėjimo terminą daugiau nei septynias dienas. Be to, skolininkė pažeidė ir taikos sutarties 3 punkte numatytą pareigą atlyginti kreditoriui 435,60 Eur teisinių paslaugų teikimo išlaidas ir 180,00 Eur dokumentų vertimo išlaidas iki 2021 m. kovo 15 d. Prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl 3 250,00 Eur skolos pagal taikos sutarties 2 punktą; 615,60 Eur skolos pagal taikos sutarties 3 punktą; 540,00 Eur baudos pagal taikos sutarties 5 punktą; 10,00 Eur baudos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 24 d. įskaitytinai iki pilno atsiskaitymo pagal taikos sutartį.
3. Skolininkė VšĮ Krepšinio sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi kreditoriaus prašymą tenkino, išdavė vykdomąjį raštą pagal Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-1438-1060/2021 patvirtintą taikos sutartį dėl: 3 250,00 Eur skolos pagal taikos sutarties 2 punktą; 615,60 Eur skolos pagal taikos sutarties 3 punktą; 540,00 Eur baudos pagal taikos sutarties 5 punktą; 10,00 Eur baudos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 24 d. (įskaitytinai) iki visiško atsiskaitymo pagal taikos sutartį.
5. Teismas, tenkindamas kreditoriaus prašymą, atsižvelgė į tai, kad skolininkė buvo tinkamai informuota apie kreditoriaus prašymo nagrinėjimą teisme, į tai, kad skolininkė nepateikė teismui nei atsiliepimo, nei duomenų, įrodančių, kad ji teismo patvirtintą taikos sutartį vykdė tinkamai.
6. Teismas, vadovaudamasis teismo sprendimo privalomumo principu, padarė išvadą, kad yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą, nes skolininkė VšĮ Krepšinio sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai ir geranoriškai nevykdė Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP-1438-939/2021, patvirtintos taikos sutarties sąlygų, t. y. pažeidė šalių taikos sutarties 2.1–2.2 ir 3 punktuose nurodytų pinigų sumų mokėjimo terminus ilgiau kaip septynias dienas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu skolininkė VšĮ Krepšinio sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“ prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartį ir priteisti po 5,00 Eur baudos už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 16 d. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Krepšinio klubo pajamos yra rėmėjų lėšos ir pajamos iš parduotų bilietų, o dėl COVID-19 pandemijos, ši sfera susiaurėjo dėl to, kad sirgaliai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino iki balandžio mėnesio vidurio iš viso negalėjo lankytis varžybose. Rėmėjų parama taip pat sumažėjo dėl COVID-19 sukelto ekonominio nuosmukio. Skolininkės nuomone, vėlavimas sumokėti pirmą įmoką 15 dienų yra nežymus vėlavimas, kuris, atsižvelgiant į valstybės ekonominę situaciją, gali būti teismo pripažintas pateisinamu. Pažymėjo ir tai, kad šalys pasirašė taikos sutartį 2021 m. vasario mėn. pradžioje, karantinas buvo paskelbtas tik iki 2021 m. vasario mėn. pabaigos. Šalys, pasirašydamos taikos sutartį, tikėjosi, kad, pagerėjus situacijai, galės greičiau išsispręsti ir situacija dėl pajamų gavimo. Tačiau skolininkė iki šiol negali vykdyti savo veiklos įprastai, t. y. taip kaip buvo iki karantino paskelbimo.
1.2. Taikos sutarties 14 ir 15 punktuose yra nurodyta, kad visi pagal taikos sutartį esantys pranešimai ar reikalavimai turi būti siunčiami šiuose punktuose nurodyta tvarka ir nurodytiems asmenims. Tačiau įrodymų, kad kreditorius informavo skolininkę apie tai, kad ji vėluoja atlikti mokėjimą, nėra. Tai patvirtina, kad baudos skaičiavimas nuo 2021 m. kovo 1 d. nėra protingas bei sąžiningas skolininkės atžvilgiu.
1.3. Skundu skolininkė taip pat prašo teismo įvertinti ar numatyta bauda, kuri yra 10,00 Eur už kiekvieną pradelstą dieną, nepriklausomai nuo jos dydžio yra protinga ir sąžininga. Nors skolininkė pasirašė tokią taikos sutartį, tačiau, kaip jau buvo minėta, šalių lūkesčiai dėl pandemijos ir atitinkamai gaunamų pajamų buvo labiau optimistiniai, todėl skolininkė tikrai tikėjosi atsiskaityti su kreditoriumi. Norą atsiskaityti patvirtino ir didesnės dalies (56 proc.) skolos sumokėjimas, o baudos dydis (po 10,00 Eur per dieną) nuo šiai dienai likusios skolos (3 865,60 Eur, kurią sudaro 3 250,00 Eur skola ir 615,60 Eur kitos su byla patirtos išlaidos) sudaro 0,258 proc. už dieną, o tai yra kiek daugiau kaip 94 proc. delspinigių per dieną. Mano, kad toks delspinigių dydis viršija visus protingumo kriterijus. Prašo įvertinti ir tai, kad skolininkė yra viešoji įstaiga, pelno nesiekianti organizacija, kurios didžiąją biudžeto dalį sudaro Prienų savivaldybės lėšos, o tai reiškia ir mokesčių mokėtojų pinigai.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius M. L. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartį bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:
2.1. Skolininkės pažeidimo mastas ir apimtis neturi ir negalėjo turėti reikšmės, sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo taikos sutartyje numatytų netesybų atžvilgiu, kadangi tokios reikšmės taikos sutartimi šioms aplinkybėms nesuteikė pačios šalys.
Šalies argumentai
2.2. Teismas neturi teisės ir negali keisti ne tik termino nuo kada taikos sutartyje numatytos netesybos turėtų būti skaičiuojamos, bet ir taikos sutarties 4 punkte numatytų netesybų dydžio, ko savo atskiruoju skundu taip pat prašo skolininkė.
2.3. Kreditorius pažymi tai, kad: visų pirma, taikos sutartis šalys nenumatė kreditoriui pareigos atkreipti skolininkės dėmesį į daromus taikos sutarties pažeidimus; antra, baudos skaičiavimo pradžia pagal taikos sutartį nebuvo susieta su jokiu skolininkės informavimu apie taikos sutarties pažeidimą; trečia, pati skolininkė turi pareigą būti rūpestinga ir laikytis taikos sutarties nustatytų prievolių bei jų vykdymo sąlygų ir savo nerūpestingumo negali pateisinti tuo, jog kita šalis jam atskirai nepranešė apie skolininkės daromus taikos sutarties pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria nutarta kreditoriui išduoti vykdomąjį raštą pagal šalių sudarytą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), nurodė, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010, 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008; kt.). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) ir yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
12. CPK 646 straipsnio 3 dalis numato, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP-1438-1060/2021, buvo patvirtinta pareiškėjų M. L. ir VšĮ Krepšinio sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. vasario 4 d. sudaryta taikos sutartis. Pagal taikos sutarties 2 punktą, skolininkė VšĮ Krepšinio sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sumokėti kreditoriui M. L. 8 250,00 Eur toliau nurodytais terminais ir dalimis: 5 000,00 Eur neto – ne vėliau kaip iki 2021 m. vasario 28 d.; 3 250,00 Eur neto – ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 22 d. Taikos sutarties 3 punkte skolininkė įsipareigojo padengti kreditoriui pastarojo patirtas 435,60 Eur teisinių paslaugų teikimo išlaidas ir 180,00 Eur dokumentų vertimo išlaidas ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 15 d. Taikos sutarties 5 punkte šalys susitarė, jog skolininkei pažeidus (praleidus) taikos sutarties 2.1–2.2 punktuose ir / ar taikos sutarties 3 punkte nurodytą mokėjimo terminą, skolininkė privalo mokėti kreditoriui po 10,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną pradelstą atsiskaityti pagal taikos sutartį dieną. Taikos sutarties 4 punkte šalys numatė, kad skolininkei pažeidus bent vieną taikos sutarties 2.1–2.2 punktuose ir / ar taikos sutarties 3 punkte nurodytą mokėjimo terminą ilgiau kaip septynias dienas, kreditorius kreipsis į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį rašą dėl priverstinio taikos sutarties vykdymo. Teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, įsiteisėjo 2021 m. vasario 12 d. Skolininkė po taikos sutarties patvirtinimo teisme iki prašymo dėl vykdomojo rašto pateikimo dienos, t. y. 2021 m. kovo 15 d., pareiškėjui sumokėjo tik vieną įmoką – 5 000,00 Eur. Kitų mokėjimų, numatytų taikos sutarties 2.2 ir 3 punktuose, neatliko. Kreditorius pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą.
14. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi tenkino kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Skolininkė (toliau – ir apeliantė) dėl nutarties pateikė atskirąjį skundą. Apeliantė atskirajame skunde neneigė, kad pažeidė taikos sutarties sąlygas, t. y. neneigė, kad 5 000,00 Eur įmoką, kurią turėjo sumokėti iki 2021 m. vasario 28 d., sumokėjo tik 2021 m. kovo 15 d. Be to, neneigė, kad iki šiol yra nesumokėjusi kreditoriui ir kitų taikos sutartyje numatytų įmokų. Apeliantės nuomone, jos padarytas pažeidimas, t. y. vėlavimas atlikti mokėjimą pagal taikos sutarties 2.1 punktą 15 dienų, laikytinas nežymiu. Be to, mano, kad pažeidimas, atsižvelgiant į valstybės ekonominę situaciją dėl COVID-19 pandemijos, gali būti teismo pripažintas pateisinama priežastimi. Apeliacinės instancijos teismas vertinimu, skolininkės atskirojo skundo argumentai negali būti pripažinti pagrįstais.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių taikos sutartis buvo sudaryta 2021 m. vasario 4 d. Karantinas Lietuvos Respublikoje dėl COVID-19 pandemijos pirmą kartą buvo paskelbtas nuo 2020 m. kovo 16 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“). Šiuo metu karantinas yra tęsiamas nuo 2020 m. lapkričio 7 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“). Taigi, skolininkė, sudarydama taikos sutartį su kreditoriumi antro karantino metu, turėjo įvertinti visas aplinkybes, įskaitant ir susijusias su minėto karantino ribojimais ir jų pasekmėmis. Be to, turėjo įvertinti ir galimybes, galiojant karantinui, gauti pajamas ir taikos sutartyje numatytais terminais atsiskaityti su kreditoriumi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad skolininkė yra juridinis asmuo, kuriam keliami didesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai. Neabejotina, kad skolininkė galėjo tartis su kreditoriumi dėl palankesnių skolos grąžinimo sąlygų (pavyzdžiui, ilgesnio mokėjimo termino, mažesnio baudos dydžio ir pan.), tačiau to nepadarė. Tikėtina, kad tokios taikos sutarties sąlygos ją tenkino. Taigi, skolininkė, pasirašydama taikos sutartį, įsipareigojo atsiskaityti su kreditoriumi taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis. Skolininkė, kaip minėta nutarties 14 punkte, neneigia, kad iki šiol taikos sutarties sąlygų neįvykdė, su kreditoriumi neatsiskaitė. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė taikos sutarties sąlygų tinkamai nevykdė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą.
16. Apeliacinės instancijos teismas pritaria kreditoriaus atsiliepime nurodytoms aplinkybėms, jog skolininkės pažeidimo mastas ir apimtis neturi ir negalėjo turėti reikšmės, sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi tokios reikšmės taikos sutartimi šioms aplinkybėms nesuteikė pačios šalys. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su kreditoriaus argumentais, kad baudos skaičiavimo pradžia pagal taikos sutartį nebuvo susieta su skolininkės informavimu apie taikos sutarties pažeidimą. Taikos sutarties 14 ir 15 punktai, kuriais remiasi skolininkė, prašydama atkreipti dėmesį, vertinant prievolės pažeidimo ir baudos skaičiavimo terminą, numato, kokiu būdu šalys siunčia vienai kitai pranešimus, reikalavimus, korespondenciją, kada pranešimai yra laikomi gautais. Minėti taikos sutarties punktai neįtvirtino kreditoriui pareigos informuoti skolininkę, jog ji vėluoja mokėti įmokas. Mokėjimo terminai, numatyti taikos sutarties 2 ir 3 punktuose, taikos sutarties 5 punkte įtvirtintos mokėjimo terminų nesilaikymo pasekmės, apeliantei neabejotinai buvo žinomi. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog kreditoriui neinformavus skolininkės apie tai, kad ji yra praleidusi skolos mokėjimo terminą, bauda turi būti skaičiuojama ne nuo 2021 m. kovo 1 d., o nuo 2021 m. kovo 16 d.
17. Atskirajame skunde skolininkė prašė teismo įvertinti ar numatyta bauda, kuri yra 10,00 Eur už kiekvieną pradelstą dieną, nepriklausomai nuo jos dydžio, yra protinga ir sąžininga. Skolininkė taip pat prašė sumažinti taikos sutartyje numatytą baudą nuo 10,00 Eur iki 5,00 Eur už kiekvieną pradelstą dieną.
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalis numato, kad netesybos – tai įstatymo, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.73 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas turi teisę sumažinti netesybas, jeigu jos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta.
19. Nagrinėjamu atveju, kaip nurydyta nutarties 13 punkte, skolininkė taikos sutartimi įsipareigojo nustatyta tvarka ir terminais sumokėti kreditoriui 8 250,00 Eur skolą (taikos sutarties 2 punktas); taip pat įsipareigojo sumokėti 435,60 Eur teisinės pagalbos išlaidas ir 180,00 Eur vertinimo išlaidas (taikos sutarties 3 punktas). Kad užtikrintų šių įsipareigojimų tinkamą įvykdymą, šalys taikos sutarties 5 punkte susitarė, kad skolininkė, pažeidus (praleidus) mokėjimų terminus, numatytus taikos sutarties 2 ir 3 punktuose, privalo mokėti kreditoriui po 10,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną pradelstą atsiskaityti pagal taikos sutartį dieną.
20. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su kreditoriaus argumentais, kad vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismas, kaip numatyta CPK 646 straipsnio 3 dalyje, gali keisti tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad gavęs tokį prašymą, teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų pagal taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o dėl materialinių teisinių santykių aspektų negalėtų būti sprendžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑528‑706/2015).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių susitarimas, numatytas taikos sutarties 5 punkte, dėl baudos ir jos dydžio yra priskiriamas prie materialinių teisinių santykių, o ne procesinių nutarties vykdymo tvarkos pakeitimo, klausimų. Atsižvelgiant į nutarties 20 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, pagrindo vertinti ir / ar keisti taikos sutarties punktą, kuriame šalys susitarė dėl baudos ir jos dydžio, neturėjo pagrindo.
22. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas formuoja praktiką, jog šalių sutartas netesybų dydis gali būti vertinamas sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymo, šaliai ginčijant netesybų dydį pagal ieškovui nuspręstą išduoti vykdomąjį raštą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-684/2020).
23. CK 6.73 straipsnio, reglamentuojančio netesybas ir realų prievolės įvykdymą, 2 dalyje nurodyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, taip pat atsižvelgtina į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt., teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir siektina nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑401/2008; 2010 lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).
24. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad skolininkė yra juridinis asmuo. Jai, kaip minėta nutarties 15 punkte, taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl laikytina, kad skolininkė, sudarydama taikos sutartį, turėjo (galėjo) įvertinti visas taikos sutarties nuostatas, įvertinti savo finansines bei teisines galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartis, o jų pažeidimo atveju – galimas sutarčių nevykdymo teisines pasekmes. Skolininkė nepateikė jokių įrodymų, kad, sudarydama taikos sutartį, neturėjo realios galimybės derėtis dėl taikos sutarties sąlygų, įskaitant ir sąlygą dėl baudos dydžio. Be to, skolininkė nepateikė jokių įrodymų, kad taikos sutarties 5 punkte numatyta bauda (10,00 Eur už dieną), taikos sutarties sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrą įsipareigojimų dydį (8 250,00 Eur (skola) + 435,50 Eur (teisinės pagalbos išlaidos) + 180,00 Eur (dokumentų vertimo išlaidos)), gali būti laikoma neprotingu ir / ar nesąžiningu netesybų dydžiu.
25. Sprendžiant klausimą dėl netesybų dydžio sumažinimo, svarbu pažymėti ir tai, kad šalių sudaryta taikos sutartis buvo patvirtinta teismo. Nenustatyta, kad skolininkė būtų kėlusi klausimą dėl netesybų dydžio įvertinimo, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties patvirtinimo teisme. Klausimo dėl netesybų dydžio sumažinimo nekėlė ir pirmosios instancijos teismui nagrinėjant kreditoriaus pateiktą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Šios aplinkybės taip pat leidžia daryti išvadą, kad taikos sutartyje numatyto susitarimo dėl netesybų dydžio nėra pagrindo laikyti nesąžiningu ir / ar neprotingu.
26. Skolininkė, prašydama įvertinti netesybų dydį ir jas sumažinti, nurodo ir tai, kad šiai dienai ji dalį prievolės yra įvykdžiusi, t. y. sumokėjusi kreditoriui 5 000,00 Eur sumą.
27. Netesybos (delspinigiai) yra viena iš prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių, jos skaičiuojamos skolininkui neįvykdžius prievolės (ar ją įvykdžius netinkamai). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybė mažinti netesybas, jeigu dalis prievolės yra įvykdyta.
28. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl baudos dydžio (atitinkamai dėl galimybės ją mažinti dalinio prievolės įvykdymo pagrindu), svarbu pažymėti tai, kad skolininkė šiuo metu yra neįvykdžiusi kreditoriui beveik 50 proc. prievolės, t. y. nesumokėjusi 3 250,00 Eur skolos, 435,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 180,00 Eur dokumentų vertinimo išlaidų. Skolininkė nenurodo, kada ketina su kreditoriumi atsiskaityti. Netesybų paskirtis yra kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgianti į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju dalinis skolos grąžinimas negali būti laikomas pakankamu pagrindu sumažinti taikos sutarties sąlygose šalių sutartą baudos dydį.
29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nutarties 18–28 punktuose nurodytas ir nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti šalių taikos sutarties 5 punkte numatytą netesybų (baudos) dydį akivaizdžiai neprotingai dideliu ir jį sumažinti.
30. Kiti atskirojo skundo argumentai teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsiliepime į apeliacinį skundą kreditorius prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė duomenų apie jų turėjimą, todėl išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos taikos sutarties dalies, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.