Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-07-01 · Civilinė byla Nr. e2S-1759-803/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-07-01Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-11-10Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-01
Bylos Nr.
e2S-1759-803/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05094-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Ieškovas
I. P.
Atsakovas
A. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1759-803/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05094-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui A. P. (A. P.) dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių,išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.

Šalies argumentai

2. Ieškovė pateikė prašymą nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas bendrautų su vaiku kiekvieno mėnesio pirmą pirmadienį nuo 12.00 val. iki 14.00 val., dalyvaujant ieškovei ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovui.

3. Ieškovė nurodė, jog tarp jos ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, yra priešiškas jos atžvilgiu, gąsdina, grasina ieškovei ir vaikams (2021-03-07 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo nužudyti ir sutrikdyti sveikatą). Dėl atsakovo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo, jam yra pritaikytos kardomosios priemonės – įpareigojimas nesiartinti prie ieškovės arčiau nei 100 m. atstumu, nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su ieškove. Kadangi vaikas yra visiškai mažas ir nesavarankiškas, ieškovė turėtų pristatyti vaiką į pasimatymus su atsakovu, o atsižvelgiant į šalių konfliktinius santykius, kiltų realai grėsmė vaiko ir ieškovės fiziniam ir emociniam saugumui. Todėl yra būtina, jog susitikimai vyktų Vaiko teisių apsaugos ar kito socialinio darbuotojo akivaizdoje.

4. Atsakovas atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė.

5. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šalių šeima Tarnybai yra žinoma dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų – buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Atsakovas galimai turi priklausomybę alkoholiui, elgiasi agresyviai. 2020 m. rugsėjo 26 d. būdamas neblaivus išvarė ieškovę su vaikais iš namų. Šiuo metu ieškovė su vaikais laikinai gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra minimali, tačiau, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir mažą vaiko amžių, galimai būtų pakankama išsaugoti mažamečio vaiko ir tėvo emocinį ryšį. Tarnyba pažymėjo, jog dalyvauti vaiko ir tėvo bendravime nėra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos funkcija.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi ieškovės I. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Nustatė, kad atsakovas A. P. (A. P.) bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. P. (A. P.) kiekvienos savaitės sekmadienį nuo 12.00 val. iki 14.00 val., atvykdamas pasiimti vaiko prie jo gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) ir grąžindamas vaiką į tą pačią vietą bendravimo laikui pasibaigus, nepažeidžiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartimi pritaikytų kardomųjų priemonių,vaiko perdavimui ir grąžinimui pasitelkiant trečiuosius asmenis, esančius vaiko gyvenamojoje vietoje.

7. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų A. P., gim. (duomenys neskelbtini). Šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove (duomenys neskelbtini).

8. Teismas, atsižvelgdamas, kad tarp šalių kyla nesutarimų dėl atsakovo bendravimo su vaiku, siekdamas apsaugoti vaiko interesus, užtikrinti jo teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, sprendė, kad tikslinga yra nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

9. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarka yra minimali, apriboja tiesioginį ir betarpišką atsakovo bendravimą su vaiku, pagal ją bendravimas vyktų tik porą valandų vieną kartą per mėnesį, kas negali būti vertinama kaip pakankama tėvo ir vaiko ryšiui išlaikyti, stiprinti ir nesudarytų atsakovui galimybės pilnaverčiai dalyvauti vaiko gyvenime, auklėjime, atlikti savo, kaip tėvo, pareigas.

10. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir riboti atsakovo bendravimą su vaiku, turi pareigą pateikti įrodymus, pagrindžiančius tokio ribojimo būtinybę, grėsmę būtent vaiko interesams, tačiau to nepadarė. Nors išvadą teikianti institucija nurodo, kad atsakovas išvarė ieškovę su vaikais iš namų, vien ši aplinkybė negalėtų būti pagrindu riboti atsakovo bendravimą su vaiku jam gyvenant skyrium. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų naudojęs smurtą šalių nepilnamečio vaiko atžvilgiu, kaip nurodo ieškovė, kad kardomosiomis priemonėmis būtų apribotas atsakovo bendravimas su šalių nepilnamečiu vaiku, byloje nėra. Teismas nurodė, kad į bylą taip pat nėra pateikta objektyvių duomenų apie atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu, pažymėjo, kad atsakovo atvykimas bendrauti su vaiku apsvaigus nuo alkoholio būtų priežastimi neperduoti vaiko atsakovui, tačiau atitinkami nuogąstavimai ir prielaidos negali būti procesinio sprendimo dėl drastiško atsakovo bendravimo su vaiku ribojimo pagrindu.

11. Teismas sprendė, kad ieškovė savo prašymo apriboti atsakovo bendravimą su vaiku iki dviejų valandų per mėnesį nepagrindė. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas, bendraudamas su vaiku, galėtų daryti žalą nepilnamečiam vaikui, keltų grėsmę jo sveikatai ir (ar) saugumui. Todėl, teismo vertinimu, byloje nėra nustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis būtų pagrindas apriboti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką iki dviejų valandų per mėnesį.

12. Teismas pažymėjo, kad šalių nepilnamečiam vaikui šiuo metu yra tik metai ir du mėnesiai. Tokio amžiaus vaiko ryšiui su skyrium gyvenančiu tėvu palaikyti, reikalingas nuolatinis, betarpiškas ir tiesioginis bendravimas su vaiku kiekvieną savaitę.

13. Nustatydamas atsakovo laikiną bendravimo su vaiku laiką, teismas atsižvelgė į tai, jog, šalims pradėjus gyventi skyrium, vaikas liko gyventi su ieškove, kad tokio amžiaus vaikai (1 metai ir 2 mėnesiai) paprastai būna labai prisirišę prie nuolat juo besirūpinančio asmens, daug laiko miega ir negeba ilgai išlaikyti dėmesio, todėl bendravimas ilgą laiką nebūtų kokybiškas ir neatitiktų vaiko interesų. Teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje geriausius vaiko interesus atitiktų jo bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu kiekvienos savaitės sekmadienį nuo 12.00 val. iki 14.00 val.

14. Teismas sprendė, kad ieškovės dalyvavimas atsakovui bendraujant su vaiku nėra galimas, kadangi atsakovo atžvilgiu yra pritaikytos kardomosios priemonės – įpareigojimas atsakovui nesiartinti prie ieškovės arčiau nei 100 m. atstumu. Be to, ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog tarp šalių tvyro itin konfliktiški santykiai, ikiteisminis tyrimas atsakovui pradėtas būtent dėl grasinimų ieškovės atžvilgiu. Esant tokioms aplinkybėms, neišvengiama konfliktų mažamečio vaiko akivaizdoje grėsmė, todėl atsakovo bendravimas su vaiku dalyvaujat ieškovei prieštarautų geriausiems vaiko interesams.

15. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, jog atsakovas, gyvenęs kartu su vaiku iki pat 2020 m. lapkričio mėn. pabaigos, vaikui jau paaugus, ieškovei tinkamai paruošus vaiką susitikimui (pakeitus sauskelnes ir pamaitinus), neturėtų pakankamai įgūdžių tinkamai pasirūpinti vaiku bendravimo su juo metu. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nenurodo, jog vaiko ryšys su atsakovu yra nutrukęs, dėl ko tiesioginis ir betarpiškas atsakovo bendravimas su vaiku, nedalyvaujant tarpininkaujantiems asmens, nebūtų galimas.

16. Teismo nuomone, ieškovei gyvenant (duomenys neskelbtini), be kita ko, teikiančiame socialines paslaugas Vilniaus miesto gyventojams, galimas vaiko perdavimas centro darbuotojų pagalba, atsakovui atvykus prie vaiko gyvenamosios vietos, nepažeidžiant kardomosiomis apsaugos priemonėmis nustatyto ribojimo nesiartinti prie ieškovės ir nesilankyti Krizių centro patalpose. Šalys turi dėti pastangas, siekdamos užtikrinti vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, ir pasirūpinti saugiu vaiko perdavimu atsakovui ir, pasibaigus bendravimo laikui, grąžinimui į (duomenys neskelbtini), esant reikalui pasitelkti tam trečiuosius asmenis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

17. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutarties, prašo pakeisti skundžiamą nutartį ir nustatyti, kad atsakovas bendrauja su vaiku skundžiamojoje nutartyje nurodytu laiku, dalyvaujant ieškovei. Nurodo tokius esminius argumentus:

17.1. teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su vaiko ir atsakovo ryšio nebuvimu ir jo sąlygojama grėsme kilti vaiko nesaugumo jausmui, kuomet vaikas bendraus su atsakovu, nedalyvaujant ieškovei;

17.2. teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl neįtraukto į bylą asmens – BĮ Vilniaus miesto krizių centrą (ar neįvardytų jo darbuotojų teisių ir pareigų, tiek priėmė ieškovės atžvilgiu sąlyginį sprendimą (nutartį), kadangi ieškovei nesusitarus (nepapildžius/nepakeitus socialinių paslaugų teikimo sutarties) su neįvardytais Centro darbuotojais, skundžiama nutartis būtų tiesiog nevykdoma;

17.3. teismas nepagrįstai preziumavo, kad jei atsakovas gyveno kartu su ieškove ir vaiku iki 2020 m. lapkrčio pabaigos, laikytina, kad jis turi pakankamai įgūdžių pasirūpinti vaiku, kuriam yra vos kiek daugiau negu vieneri metai;

17.4. atsakovas gyvendamas kartu su ieškove ir vaiku niekada nesirūpino kasdieniais vaiko poreikiais, nekreipdavo į vaiką dėmesio, o pastaruosius pusę metų apskritai nematė vaiko ir nieko nežino apie kasdienius jo poreikius.

Atsiliepimas

18. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą. Prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartį. Nurodo šiuos esminius argumentus:

18.1. niekada nenaudojo smurto ieškovės atžvilgiu, nepiktnaudžiauja alkoholiu, visuomet rūpinosi ne tik savo nepilnamečiu vaiku ir ieškove, materialiai aprūpindavo ir ieškovės kitą nepilnametį sūnų, kurio tėvas nėra atsakovas;

18.2. atsakovas nėra registruotas narkologo įskaitoje, atsakovas vienintelis materialiai aprūpina visą šeimą, tuo tarpu ieškovė yra itin nesugyvenamo charakterio, netaupi, nesugebanti racionaliai naudoti šeimos biudžeto lėšas ir kt. Visa tai ir yra šeimos nesutarimo priežastis, tačiau negalėtų būtų šie nesutarimai argumentu uždrausti ieškovui maksimaliai matytis ir bendrauti su vaiku;

18.3. atsakovas dirba statybose, jo darbo diena prasideda pirmadienį, todėl teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad atsakovo galimybė bendrauti su vaiku tokia tvarka, kurią siūlo ieškovė, nebūtų įgyvendinama. Tuo tarpu atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), kurio atstovų pareiga yra teikti socialines paslaugas (duomenys neskelbtini) gyvenantiems asmenims, todėl darytina išvada, kad teismas pagrįstai įpareigojo Krizių centrą laikinai teikti pagalbą atsakovui bendraujant su nepilnamečiu. Taip pat manytina, kad tuo atveju, jeigu Krizių centras neturėtų galimybės teikti teismo nutartyje nurodytas paslaugas, tuomet ši institucija pati savarankiškai galėtų įstoti į procesą nagrinėjamoje byloje, ir taip pat teikti teismui savus argumentus nagrinėjamu klausimu, kodėl ji negalėtų suteikti socialinių paslaugų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Byloje kilo ginčas dėl laikinos bendravimo su mažamečiu vaiku tvarkos, nustatytos skundžiama teismo nutartimi.

20. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja, visų pirma, siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nustatant bendravimo tvarką turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

21. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka tik toje dalyje, pagal kurią vaiko perdavimui ir grąžinimui pasitelktini tretieji asmenys, esantys vaiko gyvenamojoje vietoje ir nenustatyta taisyklė, kad atsakovas su vaiku bendrauja tik ieškovės akivaizdoje. Įrodinėja, jog tokia teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nustatyta neatsižvelgiant į aplinkybes, kad tarp atsakovo ir vaiko nėra ryšio, vaikui kils vaiko nesaugumo jausmas, kuomet vaikas bendraus su atsakovu, nedalyvaujant ieškovei.

22. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad byloje nėra nustatyta jokių faktinių duomenų, kad atsakovo bendravimas su sūnumi kenktų vaiko interesams, raidai ar darytų kokią nors neigiamą įtaką.

23. Ieškovė, prašydama nustatyti atsakovo bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kartu dalyvaujant ieškovei, argumentuoja, jog atsakovas neturi įgūdžių tinkamai prižiūrėti sūnų, nes nuo gimimo nesirūpino sūnumi.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant byloje duomenų apie tai, kad atsakovas smurtauja vaiko atžvilgiu, kad sūnaus bendravimas su atsakovu kenktų vaiko interesams, nėra pagrindo nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kurią atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrautų dalyvaujant ieškovei. Ieškovės argumentai dėl atsakovo įgūdžių stokos pasirūpinti sūnumi, kuriam šiuo metu jau yra 1 metai ir 4 mėnesiai, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

25. Bylos duomenimis, ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai yra konfliktiški, tačiau nagrinėjamu atveju prioritetas teiktinas mažamečio vaiko interesams ir jų užtikrinimui. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnis). Pažymėtina, kad ir atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas aiškiai išreiškė norą ir siekį bendrauti su vaiku, dalyvauti vaiko auklėjime. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei įrodinėja apeliantė, atsakovo bendravimas su vaiku, kurio amžius šiuo metu yra 1 metai ir 4 mėnesiai, nedalyvaujant ieškovei prisidėtų prie artimo tarpusavio emocinio ryšio sukūrimo, ir priešingai, dėl konfliktiškų šalių santykių skyrybų proceso metu, vaikas negalės pilnavertiškai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, dalyvaujant ieškovei, dėl galimų konfliktų tarp tėvų.

26. Pažymėtina, jog šalių ir jų nepilnamečio vaiko santykiai priklauso tik nuo pačių šalių geranoriškumo, siekio kurti ryšį su vaiku, todėl šalys turėtų vengti konfliktinių tarpusavio santykių, nepilnametį vaiką auklėti ir jais rūpintis abipusiu sutarimu. Jeigu tėvams nepavyksta susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, teismas turi nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.

27. Kaip matyti iš pateiktos į bylą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutarties, atsakovas iki 2021 m. birželio 8 d. įpareigotas nesiartinti prie ieškovės arčiau nei 100 m. atstumu, nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su ieškove. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vaiko perdavimui ir grąžinimui pasitelki trečiuosius asmenis, esančius vaiko gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini).

28. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu ieškovės atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismo nutarties įpareigojimo – vaiko perdavimui ir grąžinimui pasitelkti trečiuosius asmenis, esančius vaiko gyvenamojoje vietoje, konkrečiai nenurodžius šių asmenų, vykdymas gali būti keblus. Be to, kaip matyti iš apeliacinė instancijos teisme gauto 2021 m. birželio 29 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1 – ojo skyriaus rašto dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-07038-21 eigos, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07038-21 nutrauktas 2020 m. balandžio 14 d. nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę, nutraukus ikiteisminį tyrimą, panaikinti ir įtariamajam A. P. tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės: įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį patikslinti, nurodant, kad atsakovas bendrauja su sūnumi A. P. kiekvienos savaitės sekmadienį nuo 12.00 val. iki 14.00 val., atvykdamas pasiimti vaiką prie jo gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) ir grąžindamas vaiką į tą pačią vietą bendravimo laikui pasibaigus.

29. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis, tarp jų ir laikinos bendravimo tvarkos nustatymas, nėra ginčo išsprendimas iš esmės. Laikinosios apsaugos priemonės taikytinos pagal esamą faktinę situaciją procesinio sprendimo priėmimo metu, nustatyta laikina bendravimo tvarka neturi prejudicinės galios sprendžiant klausimą iš esmės, ir, pasikeitus faktinei situacijai, galėtų būti keičiama vienos iš šalių prašymu.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, tinkamai taikė normas reguliuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, nenukrypo nuo teismų praktikoje suformuluotų taisyklių ir išaiškinimų, nustatyta bendravimo tvarka atitinka mažamečio vaiko ir jo tėvų teises ir interesus, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartis paliekama nepakeista, tik patikslinama jos rezoliucinė dalis, nurodant, kad atsakovas bendrauja su sūnumi A. P. kiekvienos savaitės sekmadienį nuo 12.00 val. iki 14.00 val., atvykdamas pasiimti vaiką prie jo gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) ir grąžindamas vaiką į tą pačią vietą bendravimo laikui pasibaigus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės I. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, nutarties rezoliucinę dalį patikslinti ir išdėstyti ją taip:

„ieškovės I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas A. P. (A. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. P. (A. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienos savaitės sekmadienį nuo 12.00 val. iki 14.00 val., atvykdamas pasiimti vaiko prie jo gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) ir grąžindamas vaiką į tą pačią vietą bendravimo laikui pasibaigus.“

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė