Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. C. ieškinį atsakovams antstoliui V. Č. ir UAB „MB valda“ dėl 2016-10-12 turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ab initio, trečiasis asmuo – E. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo E. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai (ieškovo patvirtinimas).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas antstolis V. Č., vykdydamas Vilniaus rajono 7-o notarų biuro 2012-10-08 vykdomuosius įrašus Nr. JŠ-7740 ir Nr. JŠ-7741 dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. C. išieškotojo UAB Medicinos bankas naudai, nukreipė išieškojimą į įkeistą ieškovui V. C. ir trečiajam asmeniui E. B. priklausantį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1256/2000 dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Realizuojant įkeistą turtą, 2013-12-12 buvo paskirta nurodyto turto vertės nustatymo ekspertizė, kuri realizuota tik Vilniaus miesto apylinkės teismui 2014-10-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-41143-535/2014 davus antstoliui leidimą patekti į ieškovui ir trečiajam asmeniui priklausantį turtą. Ieškovui nesutikus su 2014-11-04 nustatyta turto verte, buvo skiriama pakartotinė ekspertizė, tačiau, nepaisant to, ieškovas ir toliau skundė antstolio veiksmus, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-20758-912/2015 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė vykdomąją bylą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-23280-235/2015 atmetė ieškovo skundą dėl antstolio veiksmų, o, ieškovui šią nutartį apskundus, Vilniaus apygardos teismas 2016-01-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-86-262/2016 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Varžytynių, vykusių 2015-03-09 – 2015-04-08, metu buvo parduotas V. C. ir E. B. priklausantis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 1256/2000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovui UAB „MB valda“ už 161 600 EUR. Visa suma už nupirktą turtą įmokėta 2016-02-08 ir po Vilniaus apygardos teismo 2016-11-22 nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-86-262/2016 įsiteisėjimo. Antstolis 2016-02-09 patvarkymu sustabdė vykdomųjų bylų vykdymą ir turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymą, kadangi ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu iškelti jam bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismas 2016-05-26 nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta iškelti ieškovui bankroto bylą, ir grąžino ją nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui. Išieškotojas UAB Medicinos bankas kreipėsi į teismą su prašymu leisti antstoliui užbaigti turto realizavimo veiksmus ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-26790-465/2016 patenkino UAB Medicinos bankas prašymą ir leido antstoliui V. Č. užbaigti ieškovui ir trečiajam asmeniui priklausančio turto realizavimo veiksmus bei paskirstyti gautas lėšas CPK nustatyta tvarka. Šios nutarties kopija su teisėjo parašu, antspaudu bei teismo žyma apie įsiteisėjimą antstolio kontoroje buvo gauta 2016-09-28 ir 2016-10-12 surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas bei atliktas išieškotų lėšų paskirstymas. Vilniaus apygardos teismo 2016-12-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2739-562/2016 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-12 nutartis, kuria leista antstoliui baigti vykdymo veiksmus, palikta nepakeista.

Ieškovas V. C. pareikštu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu ab initio antstolio V. Č. 2016-10-12 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-16-116-6139 CPK 602 straipsnio 1 dalies pagrindu ir taikyti restituciją. Pagrindiniai ieškinio argumentai yra tokie: antstoliui neteisėtai pardavus turtą, buvo pažeisti ieškovo ir trečiojo asmens interesai, neteisėtai atimta nuosavybė į turtą; teismo 2016-09-12 nutartimi buvo nepagrįstai leista antstoliui baigti vykdymo procedūras ir antstolis surašė ginčijamą aktą dar neįsiteisėjus šiai nutarčiai, be to tuo metu, kai teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ieškovui; varžytynėse turtas buvo parduotas už pernelyg mažą kainą; neabejotinai efektyviau būtų turtą pardavinėti ieškovo – fizinio asmens bankroto procese. Atsakovai su ieškiniu nesutinka, argumentuodami tuo, kad ieškovas pakartotinai kreipiasi į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; be to CPK 602 straipsnis negali būti taikomas esant tik formaliems trūkumams, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui; ieškovo argumentai dėl tariamai nepagrįstai mažos turto pardavimo kainos yra nagrinėjami kitoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas, ar antstoliui galėjo būti duotas leidimas realizuoti turtą, todėl tie patys argumentai negali būti nagrinėjami ir šioje byloje dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu; ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir pagrįstų argumentų, kad 2016-10-12 turto pardavimo iš varžytynių aktas pažeidžia jo teises, o ieškovo teiginiai dėl turto kainos yra tik jo asmeninė subjektyvi nuomonė; be to ieškiniu siekiama pripažinti negaliojančiu antstolio surašytą aktą visa apimtimi, argumentuojant, kad buvo iškelta fizinio asmens V. C. bankroto byla ir vykdymo procesas turėjo būti sustabdytas, tačiau parduotas nekilnojamasis turtas priklausė ne tik ieškovui, bet ir E. B., kuri jokių reikalavimų nagrinėjamoje byloje nereiškia. Teismas iš esmės sutinka su atsakovų pozicija.

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sąlygų ir padarinių (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006; 2008-01-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2008; 2008-06-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008; 2008-11-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2008; 2009-09-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009), išaiškino, kad varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu CPK 602 straipsnyje įtvirtintais pagrindais. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, turi atsižvelgti į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, taip pat į proporcingumo principo reikalavimą, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati teisės pažeidimui (CK 1.2 str. 1 d.), turi siekti užtikrinti šalių santykių stabilumą, todėl CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais. CPK 602 straipsnyje nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus teismas turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis įstatymo normomis, tačiau visais atvejais pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje gali būti tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Taigi CPK 602 straipsnio nuostatų taikymo išimtinumas bei šios normos taikymo teisminė praktika suponuoja poreikį ne tik identifikuoti konkretų įstatymo pažeidimą iš nurodytų pažeidimų sąrašo, bet kartu nustatyti juo sukeltą asmens teisių pažeidimą ir kvalifikuoti jį esminiu.

Taigi turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindų sąrašas yra įtvirtintas CPK 602 straipsnyje. Kaip matyti iš V. C. ieškinio turinio, ieškovas nenurodo, kokiu konkrečiu CPK 602 straipsnyje įtvirtintu negaliojimo pagrindu jis prašo pripažinti negaliojančiu 2016-10-12 turto pardavimo iš varžytynių aktą. Sprendžiant iš ieškinyje pateiktų ieškovo argumentų, nustatytina, kad nurodytas aktas, ieškovo teigimu, pažeidžia jo teises, nes turtas bankroto proceso metu gali būti parduotas ženkliai brangiau ir tokiu būdu būtų reikšminga sumažinta ieškovo skola hipotekos kreditoriui. Tačiau dėl nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu ieškovas prašo pripažinti atsakovo 2016-10-12 surašytą turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-16-116-6139 negaliojančiu ab initio, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovui nuosavybės teises į turtą, pagrįstumo, jau yra pasisakęs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-12 nutartyje Nr. 2FB-26790-465/2016, o, šią nutartį ieškovui apskundus apeliacine tvarka, ir Vilniaus apygardos teismas - 2016-12-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2739-562/2016. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, byloje

esančius įrodymus, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai leido užbaigti pradėtas vykdymo procedūras, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl V. C. atskirąjį skundą atmetė, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-12 nutartį paliko nepakeistą.

Minimoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas taip pat nurodė, jog, „fiziniam asmeniui iškėlus bankroto bylą, jo turtas realizuojamas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 27 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. turtą parduoda bankroto administratorius, pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas, nekilnojamasis turtas parduodamas varžytynėse. FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta turto realizavimo bendrosios tvarkos išimtis, jeigu, atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras, išieškant skolas, ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą. Teismas turi spręsti dėl leidimo baigti varžytynes, atsižvelgdamas į FABĮ tikslą, nurodytą FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje, t. y. įvertinti, kuris sprendimas: užbaigti pradėtą turto realizavimą ar nutraukti pradėtas vykdymo procedūras ir turtą realizuoti bankroto įstatyme nustatyta tvarka, labiau atitinka tiek skolininko, tiek kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-469/2016). Nagrinėjamu atveju, varžytynes laimėjęs pirkėjas sumokėjo visą turto kainą iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo. Taigi galima leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas“. Taigi įsiteisėjusiomis teismų nutartimis konkrečiu atveju yra konstatuotas antstolio veiksmų teisėtumas bei pagrįstumas, nepaisant to, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ieškovui V. C., todėl konstatuotina, kad neegzistuoja CPK 602 straipsnyje nurodyti varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindai.

Pažymėtina ir tai, kad CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte, be kito, nustatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažinti negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui. Nagrinėjamu atveju, jeigu laikyti, kad antstolis V. Č. surašė 2016-10-12 turto pardavimo iš varžytynių aktą dar neįsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-12 nutarčiai (nors šios nutarties kopija su teisėjo parašu, antspaudu bei teismo žyma apie įsiteisėjimą antstolio kontoroje buvo gauta 2016-09-28, tačiau po to, kai jau buvo surašytas ginčijamas turto pardavimo iš varžytynių aktas, paaiškėjo, kad nutartis nėra įsiteisėjusi – buvo gautas ir priimtas V. C. atskirasis skundas dėl šios nutarties), tai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-12 nutarties įsiteisėjimo klausimas buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2016-12-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2739-562/2016. Pastarąja apeliacinės instancijos teismo nutartimi palikus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-12 nutartį nepakeistą, šiuo atveju varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu iš esmės nepakeistų dabar susiklosčiusios situacijos – tik antstolis vėlesne data surašytų turto pardavimo iš varžytynių aktą. Dėl to konstatuotina, kad antstolio V. Č. 2016-10-12 surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas yra tik su formaliais trūkumais (datos klaida) ir dėl to negali būti pripažintas negaliojančiu CPK 602 straipsnyje nurodytais varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindais (CPK 602 str. 1 d. 7 p.).

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-26790-465/2016, kuria antstoliui buvo leista užbaigti ieškovui ir trečiajam asmeniui priklausančio turto realizavimo veiksmus bei paskirstyti gautas lėšas CPK nustatyta tvarka, sužinojo, tik 2016-10-13 nuvykęs į teismo posėdį. Tačiau tikėti tokiu ieškovo aiškinimu teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jis neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir ieškovo galimybių. Kaip tvirtina bylos duomenys, UAB Medicinos bankas 2016-08-05 prašymas dėl leidimo antstoliui užbaigti turto realizavimo veiksmus, buvo pateiktas civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovo pareiškimas dėl bankroto bylos jam iškėlimo, todėl visi pranešimai ir dokumentai ieškovui buvo siunčiami jo nurodytu adresu. Teismo 2016-09-12 nutartis ieškovui buvo siunčiama registruotu paštu, jo paties nurodytu adresu, priežastys dėl kurių ieškovui šios nutarties nepavyko įteikti rodo, kad pats ieškovas nesidomi bylos eiga ( CPK 42 str.), nepraneša apie procesinių dokumentų įteikimo būdo ar vietos pasikeitimus (CPK 121 str. 1 d.), kadangi pats ieškovas ieškinyje ir civilinėje byloje Nr. 2FB-26790-465/2016 nurodė adresą – Ukmergės g. 232-35, Vilnius, kur jam ir buvo siunčiami visi procesiniai dokumentai. Ieškovas kito adreso, kuriuo jam turėtų būti siunčiami procesiniai dokumentai, iki teismui priimant 2016-09-12 nutartį, nebuvo nurodęs. Tas pats adresas, kaip nurodo antstolis, buvo nurodytas ir vykdomosiose bylose. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas ieškinį reiškia tik formaliu pagrindu, o savo poziciją grindžia deklaratyviais, niekuo nepagrįstais teiginiais. Tuo tarpu pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu, kaip minėta, gali būti tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Tokių pažeidimų padaryta nebuvo, todėl ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti.

Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, kaip tvirtina bylos duomenys, ginčijamu pardavimo iš varžytynių aktu realizuoto ieškovui ir trečiajam asmeniui priklausiusio turto rinkos vertė buvo nustatyta 2014-11-04 ekspertizės aktu (CPK 681 str. 4 d.). Ieškovui pareiškus nesutikimą su nustatytąja turto verte, antstolio 2015-01-13 patvarkymu buvo paskirta pakartotinė ekspertizė, kurios rezultatus ir antstolio veiksmus ieškovas skundė įstatymo nustatyta tvarka, tačiau jo skundas buvo atmestas. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad eksperto nustatyta ginčo turto rinkos vertė yra neteisinga. Juo labiau, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų. Taigi teismas atmeta, kaip nepagrįstus, ieškovo teiginius dėl turto pardavimo už didesnę kainą, kadangi ieškovas nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Be to šis klausimas jau buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-23280-235/2015 ir Vilniaus apygardos teismo 2016-01-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-86-262/2016, kur ieškovas skundė antstolio veiksmus ir kur ieškovo argumentai dėl varžytynėse parduoto turto kainos nustatymo buvo atmesti bei priimtas prejudicinis sprendimas dėl turto įkainojimo (CPK 18 str.). Varžytynėse nustatoma minimali, o ne maksimali turto pardavimo kaina. Varžytynės vyksta didinant kainą už varžytynėse parduodamą turtą (CPK 713 str. 8 d.) ir turtas realizuojamas už didžiausią pasiūlytą kainą. Duomenų, kad minimos įstatymo nuostatos būtų pažeistos, byloje nėra, jų nenurodo ir ieškovas.

Pagal CPK 704 straipsnį, be kita ko, iki varžytynių paskelbimo skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Jeigu iki varžytynių paskelbimo į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytynių nevykdomas. Ieškovas šia teise galėjo pasinaudoti nuo vykdymo proceso pradžios, tačiau to nepadarė. Konkrečiu atveju turtas buvo parduotas viešose varžytynėse (2015-03-09 – 2015-04-08), kai teismas dar nenagrinėjo bankroto bylos ieškovui iškėlimo klausimo (pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis ieškovas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2015-09-29). Ieškovas taip pat nenurodo, kad turtą jis būtų praradęs dėl padarytos nusikalstamos veikos, taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovas UAB „MB valda“, įsigydamas ginčo turtą, buvo nesąžiningas. Aplinkybė, kad atsakovas ir išieškotojas yra iš dalies susijusios įmonės (atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad UAB „MB valda“ yra UAB Medicinos banko dukterinė įmonė), nesant patikimų įrodymų dėl nesąžiningumo, pati savaime tokios išvados nesuponuoja.

Bylos duomenys tvirtina, to neginčija ir nė viena iš šalių, kad ginčijamu turto pardavimo iš varžytynių aktu, antstolis UAB „MB valda“ pardavė turtą, kuris nuosavybės teise priklausė tiek ieškovui V. C., tiek trečiajam asmeniui E. B., todėl pareikštu ieškiniu ieškovas, prašydamas pripažinti negaliojančiu ginčo aktą visoje apimtyje ir taikyti restituciją, visą turtą sugrąžinant ieškovo nuosavybėn, neturi tam reikalavimo teisės, t.y. byloje nėra duomenų, kad ieškovas turi teisę (gali) atstovauti trečiojo asmens interesus. Pats trečiasis asmuo E. B. byloje dalyvauja be savarankiškų reikalavimų, todėl ir dėl šios priežasties ieškinys yra nepagrįstas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad CPK 602 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų pripažinti ginčijamą turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, ieškovas neįrodė (CPK 178 str.) ir teismas nenustatė (CPK 185 str., CK 1.5 str.), todėl ieškinys atmetamas visoje apimtyje, kadangi, nepripažinus akto negaliojančiu, nėra pagrindo spręsti ir restitucijos klausimą (CPK 602 str. 2 d.).

Atmetus ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.), tačiau iš ieškovo valstybei priteistina 2 774 EUR žyminio mokesčio, kurio mokėjimas, paduodant ieškinį, ieškovui buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2016-12-02 nutartimi (CPK 96 str.), taip pat priteistina 7,18 EUR už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Atsakovams bylinėjimosi išlaidos taip pat neatlyginamos, kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateikta jas pagrindžiančių įrodymų.

Atmetus ieškinį ir teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-12-02 nutartimi atsakovo UAB „MB valda“ atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones – UAB „MB valda“ priklausančio ginčo turto areštą (CPK 150 str. 2 d.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo V. C. ieškinį atsakovams antstoliui V. Č. ir UAB „MB valda“ dėl 2016-10-12 turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ab initio atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. C. valstybei 2 774 EUR (du tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 7,18 EUR (septynis eurus 18 euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-12-02 nutartimi atsakovo UAB „MB valda“ atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones – UAB „MB valda“ priklausančio ginčo turto areštą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.