- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-29
- Bylos Nr.
- 2S-2739-562/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33504-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Pareiškėjas
- V. C.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė Nordea Bankas Lietuvos skyrius, akcinė bendrovė Swedbank, E. B., uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė Nordea Bankas Lietuvos skyrius, akcinė bendrovė Swedbank, E. B., uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas, antstolis V. Č..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartimi priimtas pareiškėjo V. C. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Suinteresuotas asmuo UAB Medicinos bankas pateikė prašymą leisti antstoliui V. Č. užbaigti V. C. ir E. B. priklausančio turto – 1256/2000 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir šiame žemės sklype esančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), realizavimo veiksmus bei paskirstyti gautas lėšas. Nurodė, kad pareiškėjui V. C. 2006 m. rugsėjo 20 d. suteikė 289 620,02 Eur kreditą. Prievolės įvykdymas buvo užtikrintas pareiškėjui ir jo sutuoktinei E. B. priklausančiu žemės sklypo ir jame esančio buto hipoteka. Pareiškėjui nevykdant prievolių pagal sutartį, jam priklausantis turtas buvo areštuotas ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš įkeisto nekilnojamojo turto. 2015 m. kovo 9 d. – 2015 m. balandžio 8 d. įvykusių varžytinių metu turtas buvo parduotas. Turto pirkėjas yra sumokėjęs visą turto kainą. Antstolis atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl jo bankroto bylos iškėlimo, sustabdė turto realizavimo procedūrą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad teismai, sprendžiant V. C. skundus dėl varžytinių, patikrino antstolio atliktų veiksmų teisėtumą. Paaiškino, jog gauta lėšų suma už realizuotą turtą yra mažesnė už hipotekos kreditoriaus reikalavimo teisę.
Atsiliepimas
Antstolis V. Č. pateikė atsiliepimą, kuriame palaiko suinteresuoto asmens UAB Medicinos banko prašymą ir prašo jį tenkinti. Nurodė, jog turtas buvo parduotas iš varžytinių 2015 m. balandžio 8 d. Pirkėjas 2016 m. vasario 8 d. įmokėjo likusią sumą už nupirktą turtą. Nurodė, jog šiuo metu vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose yra sustabdyti. Įkeistas turtas buvo realizuotas už 161 600 Eur kainą, tuo tarpu vien tik negrąžinto kredito dalis (neskaičiuojant palūkanų bei netesybų) sudaro 216 837,81 Eur. Paaiškino, jog tokiu būdu į gautas lėšas kiti kreditoriai negali pretenduoti, todėl gautų lėšų paskirstymo atidėjimas nebūtų protingas ir pažeistų kreditoriaus teises.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. C. atsiliepimo į pateiktą prašymą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi leido antstoliui V. Č. užbaigti V. C. ir E. B. priklausančio turto – 1256/2000 dalies žemės sklypo ir šiame žemės sklype esančio buto realizavimo veiksmus bei paskirstyti gautas lėšas CPK nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad vadovaujantis Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro 2012 m. spalio 8 d. vykdomaisiais įrašais antstolis vykdo skolos išieškojimą iš skolininko V. C. išieškotojo UAB „Medicinos bankas“ naudai. 2015 m. balandžio 8 d. iš varžytinių buvo parduotas V. C. ir E. B. priklausantis nekilnojamas turtas: butas ir dalis žemės sklypo. Turtas buvo realizuotas už 161 600 Eur sumą, kuri yra antstolio depozitinėje sąskaitoje. 2015 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė V. C. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl vykdymo veiksmai buvo sustabdyti.
Nurodė, jog tiek varžytinių dalyvio mokestis, tiek ir likusi suma už iš varžytinių nupirktą nekilnojamąjį turtą pirkėjo buvo įmokėta dar iki pareiškėjo V. C. pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Duomenų, kad būtų pažeista varžytinių vykdymo tvarka, nėra. Teismas padarė išvadą, jog piniginių lėšų, gautų už įkeisto bankui nekilnojamojo turto realizavimą sulaikymas bei jų nepervedimas kreditoriui, pažeidžia jo turtines teises bei iškreipia kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą. Nurodė, jog kadangi pagal FABĮ nuostatas, turtas pradedamas pardavinėti tik po mokumo plano patvirtinimo, todėl neleidus užbaigti vykdymo veiksmus, turto realizavimas nusikeltų nepagrįstai ilgam laikotarpiui, turėtų būti mokamas atlyginimas bankroto administratoriui. Teismas padarė išvadą, jog leidimas antstoliui užbaigti vykdymo veiksmus bei parskirstyti gautas lėšas CPK nustatyta tvarka, atitinka ir skolininko interesus, nes tokiu atveju būtų padengta didesnė kreditorinio reikalavimo dalis. Pažymėjo, kad piniginių lėšų suma už parduotą skolininko turtą nėra pakankama visiems hipotekos kreditoriaus reikalavimams padengti, todėl kitų kreditorių turtiniams interesams tai įtakos neturės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas V. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, jog bankroto proceso metu turto pardavimas bus naudingesnis, kadangi turtas bus parduotas didesne kaina, jos nemažinant, kaip tai daroma antstolių vykdomose varžytinėse. Bankroto proceso metu būtų atliekamas turto vertinimas ir turtas būtų pardavinėjamas rinkos kaina, siekiant gauti kuo didesnę sumą. Iš varžytinėse parduoto turto buvo gauta 161 600 Eur suma, dėl ko pareiškėjui dar lieka 55 237,81 Eur skolos našta hipotekos kreditoriui. Pareiškėjo manymu, teismas nepateikė pagrįstų motyvų, dėl ko šiuo atveju yra būtina antstoliui baigti pradėtus vykdymo veiksmus.
Atsiliepimas
Antstolis V. Č. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog 2016 m. rugsėjo 28 d. antstolio kontoroje buvo gauta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis su teismo žyma apie įsiteisėjimą, todėl 2016 m. spalio 12 d. buvo surašytas turto pardavimo iš varžytinių aktas ir atliktas išieškotų lėšų paskirstymas.
Suinteresuotas asmuo UAB Medicinos bankas atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog bankui įkeisto turto varžytinės vyko 2015 m. kovo 9 d. – 2015 m. balandžio 8 d., t. y. iki pareiškėjui kreipiantis į teismą dėl jo bankroto bylos iškėlimo. Varžytinių metu buvo sumokėtas tiek varžytinių dalyvio mokestis, tiek ir visa turto kaina. Nurodo, jog pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, jog turtą galima parduoti už didesnę kainą, ypač, kai įstatymas skolininkui leidžia surasti ir pasiūlyti potencialų pirkėją. Paaiškina, jog įkeistas turtas buvo pardavinėjamas ir parduotas viešose pirmosiose varžytinėse, kuriuose sudaroma galimybė pirkėjams didinti pradinę turto kainą. Turtas buvo parduotas už tiek, kiek jis buvo vertas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Antstolis atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – 2016 m. spalio 12 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą ir 2016 m. spalio 12 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad naujai pateikti įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu dėl leidimo užbaigti turto realizavimo veiksmus bei nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai leido antstoliui užbaigti pareiškėjui V. C. ir E. B. priklausančio turto – 1256/2000 dalies žemės sklypo ir šiame žemės sklype esančio buto realizavimo veiksmus bei paskirstyti gautas lėšas CPK nustatyta tvarka. Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, jog antstolis V. Č. vykdo skolos išieškojimą iš pareiškėjo V. C. hipotekos kreditoriaus UAB Medicinos bankas naudai. 2015 m. balandžio 8 d. iš varžytinių buvo parduotas bankui įkeistas, V. C. ir E. B. priklausantis nekilnojamas turtas, t. y. butas ir dalis žemės sklypo už 161 600 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartimi priimtas pareiškėjo V. C. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Antstolis sustabdė vykdymo veiksmus. 2016 m. vasario 8 d. pirkėjas įmokėjo likusią sumą už nupirktą butą. Suinteresuotas asmuo UAB Medicinos bankas pateikė prašymą leisti antstoliui užbaigti turto realizavimo veiksmus bei paskirstyti gautas lėšas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškėjui V. C. iškelta bankroto byla. Nutartis neįsiteisėjo.
Fiziniam asmeniui iškėlus bankroto bylą, jo turtas realizuojamas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 27 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. turtą parduoda bankroto administratorius, pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas, nekilnojamasis turtas parduodamas varžytynėse. FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta turto realizavimo bendrosios tvarkos išimtis, jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą. Teismas turi spręsti dėl leidimo baigti varžytynes, atsižvelgdamas į FABĮ tikslą, nurodytą FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje, t. y. įvertinti, kuris sprendimas: užbaigti pradėtą turto realizavimą ar nutraukti pradėtas vykdymo procedūras ir turtą realizuoti bankroto įstatyme nustatyta tvarka, labiau atitinka tiek skolininko, tiek kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-469/2016). Nagrinėjamu atveju, varžytines laimėjęs pirkėjas sumokėjo visą turto kainą iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo. Taigi galima leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas.
Atskirajame skunde apeliantas nurodo, jog bankroto proceso metu turtas bus parduotas daug didesne kaina, jos nemažinant, kaip tai daroma antstolių vykdomose varžytinėse. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas nepateikia jokių įrodymų, jog turtas galėtų būti parduotas už didesnę kainą. Sutiktina su UAB Medicinos banko argumentu, jog iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas galėjo pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją (CPK 704 str.), tačiau šia teise skolininkas nepasinaudojo. Apeliantas nurodo, jog turtas galės būti parduodamas nemažinant kainos, kaip tai daroma antstolių vykdomose varžytinėse. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog varžytinėse nustatoma minimali, o ne maksimali turto pardavimo kaina. Turtas parduodamas tam pirkėjui, kuris pasiūlo didžiausią kainą, tokiu būdu turtas yra realizuojamas už didžiausią pasiūlytą kainą. Taigi varžytinėse turtas buvo parduotas už realią kainą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadą, jog vykdymo procedūrų užbaigimas atitinka tiek skolininko, tiek hipotekos kreditoriaus interesus. Pagal FABĮ nuostatas, turtas pradedamas pardavinėti tik po plano patvirtinimo (FABĮ 27 str. 1 d.), taigi neleidus užbaigti vykdymo veiksmus, turto realizavimas nusikeltų nepagrįstai ilgam laikotarpiui. Be to, pakartotinai bandant realizuoti pareiškėjui priklausantį turtą, už šiuos veiksmus turėtų būti mokamas atlyginimas bankroto administratoriui. Tokiu būdu hipotekos kreditoriaus reikalavimas būtu patenkintas mažesne dalimi, o skolininkas liktų daugiau skolingas, nesumažėtų jo skolų dydis.
Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai leido užbaigti pradėtas vykdymo procedūras, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjo V. C. atskirasis skundas turi būti atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis palikta nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apelianto V. C. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.