Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir M. G. paskirta galutinė 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas M. G. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. spalio 17 d. iki 2023 m. vasario 21 d.

Nuosprendžiu priteista E. T. iš M. G. ir G. R. solidariai 200 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš M. G. priteista 145,65 Eur žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš M. G. ir G. R. priteisimo atmestas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir G. R., tačiau ji nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. G. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su G. R., pavartodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusį asmenį pagrobė svetimą turtą: 2022-10-17, apie 19.45 val., M. G. ir G. R., veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, Šilutės m., Laisvės al., prie 6 namo, bendrai sudavė kumščiais nukentėjusiajai E. T. nenustatytą skaičių smūgių į veidą ir galvą, dėl to nukentėjusioji pargriuvo ant žemės, taip minėtai nukentėjusiajai padarydami poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairiame skruoste, dešinio dilbio sumušimą, tai sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, nuo nukentėjusiosios E. T. rankos pirštų numovė ir pagrobė auksinį žiedą, kurio vertė 100 Eur, ir auksinį žiedą, kurio vertė 200 Eur, o iš striukės kišenės ištraukė ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S20 FE 5G“, su jame buvusia abonentine SIM kortele, kurių bendra vertė – 400 Eur, tokiu būdu padarydami nukentėjusiajai E. T. bendrą 700 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

6. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nėra ginčijama M. G. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos kvalifikavimas bei pirmosios instancijos atliktas įrodymų vertinimas, tačiau nesutinkama su jam paskirtos bausmės dydžiu, teigiama, jog apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, jog jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir dėl to nuoširdžiai gailisi, pažadėjo, esant galimybei, atlyginti priteistus civilinius ieškinius. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

8. BK 180 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Apylinkės teismas už šios nusikalstamos veikos padarymą M. G. skyrė griežčiausią savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimą. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad paskirdamas M. G. už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę – 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta ¹/₃ ir nustatyta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytas M. G. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, praėjus trumpam laikotarpiui nuo paleidimo iš įkalinimo įstaigos 2022-04-01, taip pat į tai, kad M. G. nedirba, nors yra jauno amžiaus, yra daug kartų baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su viešosios rimties trikdymu, tyčiniu turto sugadinimu, neblaivaus pasirodymu viešojoje vietoje, neteisėtu daiktų perdavimu laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims ir kt., paskirtų baudų nemoka, nukentėjusiajai E. T. padarytos turtinės žalos neatlygino, taip pat neatlygino turtinės žalos, padarytos Klaipėdos teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiosios gydymą. Įvertinęs šias nuteistąjį M. G. apibūdinančias ir kitas anksčiau minėtas aplinkybes apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam už padarytą tyčinį savanaudišką nusikaltimą turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį, atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo metu atliktus veiksmus, padarytos turtinės žalos dydį, nustatant mažesnį nei jam inkriminuoto nusikaltimo sankcijos vidurkis.

9. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam M. G. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų M. G. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį nuteistajam.

10. Pažymėtina, kad nuteistojo M. G. padaryta veika yra tyčinė ir savanaudiška. Inkriminuotą nusikaltimą jis padarė būdamas teistas taip pat už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei (vagystes, plėšimą), paskutinį kartą teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimą realia laisvės atėmimo bausme, turėdamas neišnykusį teistumą, praėjus šiek tiek daugiau nei 6 mėnesiams, kai 2022-04-01 buvo paleistas iš pataisos įstaigos, kur atliko laisvės atėmimo bausmę (t. 2, b. l. 82). Be to, jis praeityje daug kartų baustas administracine tvarka už viešosios rimties trikdymą, tyčinį turto sugadinimą, neblaivaus pasirodymą viešojoje vietoje, taip pat už tai, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims neteisėtai perdavė daiktus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (t. 2, b. l. 54–61), niekur nedirbo ir neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio. Anksčiau jam skirtos bausmės, net ir pati griežčiausia – laisvės atėmimas – jo nepataisė ir nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nes, kaip minėta, praėjus šiek tiek daugiau nei 6 mėnesiams po paleidimo iš pataisos įstaigos jis vėl padarė tyčinę nusikalstamą veiką – plėšimą, siekdamas savanaudiškų tikslų. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo Tauragės apylinkės teisme 2023-04-12 M. G. buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, už 2022-07-23 įvykdytą nusikaltimą, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, šį nuosprendį M. G. apskundė apeliacine tvarka (byla apygardos teisme paskirta nagrinėti 2023-06-29) (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Pažymėtina, kad M. G. šioje byloje buvo teisiamas net aštuonioliktą kartą, kaip minėta, paleistas iš pataisos įstaigos, kur atliko laisvės atėmimo bausmę už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, praėjus šiek tiek daugiau nei 3 mėnesiams padarė analogišką nusikaltimą, už kurį, kaip anksčiau minėta, jau yra nuteistas kitoje baudžiamojoje byloje, po to dar trijų mėnesių laikotarpiu vėl padarė tyčinį nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas šioje byloje. Šie duomenys rodo, kad apelianto M. G. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Taigi akivaizdu, kad M. G. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistojo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią, o tai atskleidžia tikrąjį kaltininko psichinį santykį su jo padaryta veika ir parodo, kad tokiam nesavikritiškam, ne kartą teistam asmeniui švelnesnės nei realus laisvės atėmimas bausmės skyrimas neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui paskirta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį, atitinka apelianto padaryto nusikaltimo pavojingumą, pobūdį, jo asmenybę, todėl nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti nėra pagrindo.

11. Nors nuteistasis M. G. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas nepagrįstai jo kaltės prisipažinimą bei nuoširdų gailėjimąsi nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau, teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis bei dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino nuteistojo M. G. prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

12. Pažymėtina, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo byloje priėmimą.

13. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, nuteistasis M. G. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino ne viso baudžiamojo proceso metu. Baudžiamosios bylos medžiagoje esantis pirminės (įvykusios 2022-10-18) M. G. apklausos protokolas patvirtina, kad duodamas parodymus nuteistasis kaltės nepripažino, t. y. nepripažino nukentėjusiajai sudavęs kaltinime nurodytus smūgius ir teigė, jog iš jos nei žiedų, nei mobiliojo ryšio telefono nevogė (t. 3, b. l. 6–9). Atkreipiamas dėmesys, jog 2022-12-12 vykusios papildomos įtariamojo apklausos metu, nurodytą įvykių versiją nuteistasis M. G. pakeitė ir kaltę pripažino iš dalies, t. y. pripažino vieną kartą sudavęs smūgį nukentėjusiajai į veidą, tačiau neigė pavogęs nukentėjusiajai priklausančius žiedus bei mobiliojo ryšio telefoną (t. 3, b. l. 47–50). Ir nors teisminio bylos nagrinėjimo metu M. G. jau teigė visiškai pripažįstantis savo kaltę, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog pradžioje duodamas parodymus apie aptariamus įvykius vienareikšmiškai nepripažino atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus, teigdamas, jog „gal ir galėjo“ pavogti vieną nukentėjusiosios žiedą, po to parodymus pakeitė ir nurodė, jog pavogė du nukentėjusiosios žiedus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors apeliantas teigia, kad kaltę pripažino visiškai, iš jo duotų parodymų akivaizdu, kad toks prisipažinimas yra deklaratyvus.

14. Aptartų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti teisminio nagrinėjimo metu. Tačiau tokiu atveju yra svarbu įvertinti tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra įrodyta kitais bylos duomenimis (kasacinės nutartys Nr. 2K-516-697/2015, 2K-194-942/2017). Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, jog nuteistasis savo kaltę dėl kaltinime nurodytų veiksmų įvykdymo pripažino tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, darytina išvada, jog šiuo atveju egzistuoja didžiulė tikimybė, kad tai M. G. padarė tik siekdamas švelnesnės bausmės paskyrimo. Šią išvadą, be kita ko, sustiprina ir aplinkybė, jog nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, nei aukštesnės instancijos teismui pateiktame apeliaciniame skunde nuteistasis nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių baudžiamojo proceso metu jis keitė savo parodymus. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad M. G. prisipažinimas dėl aptariamo nusikaltimo padarymo šiuo atveju negali būti pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

15. Aptariamu atveju svarbu pažymėti ir tai, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų taikymui kelią užkerta ne tik M. G. neprisipažinimas dėl aptariamo nusikaltimo įvykdymo, bet ir tai, jog baudžiamojo proceso metu jis neišreiškė nuoširdaus gailėjimosi dėl savo neteisėtų veiksmų. Teismų praktikoje teigiama, kad nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius – teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog nukentėjusiosios M. G. neatsiprašė. Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, jog nukentėjusiosios atsiprašyti ir atlyginti jai padarytą žalą ar bent jau dalį žalos nuteistasis negalėjo dėl objektyvių priežasčių. Todėl, įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu apelianto išreikštas gailėjimasis buvo deklaratyvaus pobūdžio teiginys, kuriuo jis tik siekė teismo palankumo, ir todėl aptariama aplinkybė negali būti vertinama kaip suteikianti pagrindą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų taikymui.

16. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, ir ši aplinkybė, jo nuomone, turėtų lemti jam švelnesnę bausmę, tačiau į šią aplinkybę apylinkės teismas jau atsižvelgė, ji sąlygojo už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, skirtinos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei sankcijos vidurkis, skyrimą. Pažymėtina ir tai, jog M. G. pripažįstant savo nusikalstamą veiką, teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, jam paskirtą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė sumažintą bausmę – 1 metus ir 8 mėnesius laisvės atėmimo.

17. Remiantis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam M. G. straipsnio sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis už BK 180 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką nustatytas mažesnis nei sankcijoje nustatytas vidurkis. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog M. G. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek savo dydžiu atitinka bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, neprieštarauja bausmės paskirčiai, yra teisinga ir atitinka padaryto nusikaltimo pavojingumą bei nuteistojo asmenybę. Apelianto nesutikimas su teismo argumentais ir nurodytos nuteistąjį M. G. teigiamai apibūdinančios aplinkybės nesuteikia pagrindo daryti išvados, kad bausmė M. G. paskirta pažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimus ar netinkamai individualizuota.

18. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl neteisingos bausmės paskyrimo nuteistajam M. G. yra nepagrįsti, jais remiantis keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir sušvelninti M. G. paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. G. apeliacinį skundą atmesti.