Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Izoldos Nėnienės ir Virginijos Gudynienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams ir santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovo D. B. priešieškinį ieškovei L. B. dėl finansinių įsipareigojimų dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Santuoką su atsakovu nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Po santuokos nutraukimo B. palikti santuokinę B. pavardę, B. – jo pasirinkimu.Priteisti L. B. asmeninėn nuosavybėn automobilį RENAULT ESPACE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ duomenų bazėje registruotą L. B. vardu, automobilio rinkos vertė 1 300 Eur, o iš ieškovės atsakovui priteisti 650 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei nuosavybėn atitenkantį automobilį;Nepilnamečių dukterų U. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir R. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina L. B.;Priteisti iš atsakovo D. B. išlaikymą nepilnametėms dukroms U. B. ir R. B. po 175 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis disponuos jų motina L. B. uzufrukto teise. Išlaikymą priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos.Priteisti iš atsakovo D. B. išlaikymo įsiskolinimą nepilnametėms dukroms U. B. ir R. B. nuo 2015 m. lapkričio 15 d. iki kreipimosi į teismą dienos 2 250 Eur sumoje.Prievolę AB DnB bankui pagal 2011-10-20 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti solidaria D. B. ir L. B. prievole.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Santuoką tarp L. B. ir D. B. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Nutraukus santuoką paliko pavardes – vyrui “B.”, žmonai “B.”Nepilnamečių vaikų: dukrų U. B. ir R. B. gyvenamąją vietą nustatė pas motiną L. B..Priteisė iš D. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams: U. B. ir R. B. kas mėnesį kiekvienam vaikui po 150 Eur periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išieškojimą pradedant nuo 2016-06-14. Vaikams skirtų lėšų tvarkytoja paskyrė vaikų motiną L. B..Priteisė iš D. B. nepilnametėms dukroms U. B. ir R. B. už septynis mėnesius išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui po 700 Eur pajamų. Sprendimo dalį dėl vaikų išlaikymo pavedė skubiai vykdyti.Santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą padalino sekančiai – automobilį Renault Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ duomenų bazėje įregistruotą L. B. vardu, kurio rinkos vertė 1 300 Eur, po santuokos nutraukimo priteisė ieškovei L. B..Priteisė iš L. B. D. B. naudai 650 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkantį santuokos metu įgytą automobilį ir 423,55 Eur grąžintinos bankui paskolos kompensaciją;Civilinę bylą dalyje dėl atsakovo D. B. pareikšto priešieškinio L. B. dėl investicinio draudimo sumokėtų įmokų priteisimo nutraukė.Priteisė iš D. B. L. B. 60,50 Eur sumokėto valstybei žyminio mokesčio, 250 Eur turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir valstybei 108 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio), 5,32 Eur turėtų pašto išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.Priteisė iš L. B. D. B. 20 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų paduodant priešieškinį ir valstybei 4 Eur turėtų pašto išlaidų už procesinių dokumentų išsiuntimą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimą dalyje, kurioje iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametėms dukroms U. B. ir R. B., mokant kas mėnesį kiekvienai iš dukrų po 150 Eur periodinių išmokų iki dukrų pilnametystės, priteisiant iš atsakovo dukrų išlaikymui po 70 Eur išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išieškojimą pradedant nuo 2016-06-14, vaikams skirtų lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę, ir sprendimą dalyje, kurioje teismo sprendimu iš atsakovo priteistas 1 400 Eur išlaikymo įsiskolinimas.Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimą dalyje, kurioje iš atsakovo priteistas 1 400 Eur išlaikymo įsiskolinimas nepilnametėms dukroms U. B. ir R. B., priteisiant iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo sumą, kuri sudaro 780 Eur.Prijungti prie bylos medžiagos pateikiamus naujus rašytinius įrodymus, kuriuos pateikti būtinybė iškilo susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimu.Nesant galimybės apeliacinio proceso metu pilnai atskleisti bylos esmės ir patenkinti apeliacinio skundo 1-2 reikalavimus, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio priteisimo panaikinti ir perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Bylą išnagrinėti žodinio proceso tvarka.Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams priteisimo ir tuo pažeidė materialinės teisės normų aiškinimą. LAT suformuota 1 MMA išlaikymo taisyklė yra orientacinė, bet ne privaloma. Teismas pažymėdamas, kad būtiniesiems vaikų poreikiams tenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, nepagrindžia jokiais įstatymais ar kitais teisės aktais. Teismas sprendimo dalyje dėl išlaikymo dydžio nustatymo pažeidė ir procesines teisės normas. Teismo sprendimas priteisiant vaikams po 150 Eur periodinių išmokų iki jų pilnametystės yra neargumentuotas ir nemotyvuotas. Iš atsakovo negalima priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, tačiau priteisė tokias išmokas, kokių atsakovas neturi realios galimybės teikti. Neaišku, kokiais pagrindais teismas nustatė, kad iš atsakovo galima ir būtina priteisti po 150 Eur išlaikymo, jei atsakovo pajamos tesiekia 275 Eur. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas kas mėnesį mokėjo 32 Eur už vyresnės dukros draudimą, taip pat kas mėnesį grąžino bankui po 77 Eur paimtos paskolos. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto ir kito vertingo kilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nevykdo jokios individualios veiklos. Ieškovė neturėjo ir neturi jokių pateisinančių įrodymų, kodėl ji nesiekia dirbti pilnu etatu būdama sveika ir darbinga, o turint darbo tik puse etato privalo registruotis į darbo biržą ir kt. Teismas, priteisdamas 1 400 Eur išlaikymo nepilnametės dukroms skolos sumą, niekaip motyvavo, iš ko susideda tokia išlaikymo skolos suma. Iš atsakovo objektyviai galima priteisti po 70 Eur kas mėnesį dukroms mokamų periodinių išmokų. Teismo priteista suma neatitinka CK 3.193 straipsnyje nustatyto imperatyvo. Ieškovė nurodė, kad vaikų poreikių patenkinimui per mėnesį būtinos išlaidos sudarytų 390 Eur, tačiau ieškovės pateikta poreikių lentelė nepagrįsta. Atsakovas iš gaunamųjų pajamų nepragyvena, materialinės pagalbos prašo brolio ir tėvų. Pagal atsakovo darbines pajamas priteistina vaikams po 70 Eur kas mėnesį periodinių išlaidų, tokiu atveju išlaikymo įsiskolinimas turėtų sudaryti 780 Eur sumą.

atsakovas nuo 2015 m. lapkričio 15 d. gyvenimo skyrium pradžios iki kreipimosi į teismą, t. y. per 7 mėnesius tik vieną kartą pervedė dukrų išlaikymui 200 Eur. Teismas priteisė atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 1 400 Eur, kas reiškia, kad įsiskolinimas vienam vaikui už vieną mėnesį sudaro 100 Eur, o tai nėra aiškiai per didelė suma;

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl apelianto prašymo prijungti naujus rašytinius įrodymus

Apeliantas prašo prijungti naujus rašytinius įrodymus (darbo sutartį, pažymą apie išmokėtas išmokas, skaičiuotę apie apelianto mėnesines išlaidas, medicinos dokumentų išrašą, VĮ Registrų centro pranešimą, Kauno apskrities VMI raštą dėl informacijos pateikimo), kuriuos pateikti būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad prašomi dokumentai priimtini į bylą, nes jie yra susiję su nagrinėjamu ginču bei gauti po teismo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.).

Dėl apelianto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka dėl to, kad teismui gali kilti klausimų, susijusių su apelianto buvusia ir esama turtine padėtimi, darbo paieškomis.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į ginčo esmę, į apelianto motyvus, nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ginčo esmė – ar pagrįstai iš apelianto (atsakovo) priteistas išlaikymas (ir jo įsiskolinimas – 7 mėn. x 100 Eur x 2 = 1 400 Eur) dukroms U., gim. (duomenys neskelbtini), ir R., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliantas nurodo, jog tokio dydžio išlaikymo priteisimas vaikams neatitinka jo turtinės padėties, t. y. jis neturi galimybės teikti tokio dydžio išlaikymo.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą (po 700 Eur) ir kas mėnesį išlaikymą (po 150 Eur) dukroms, iš esmės tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-252/2010).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikams vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad priteisto išlaikymo (jo įsiskolinimo) dydis yra per didelis ir neatitinkantis apelianto galimybių teikti tokį išlaikymą. Visų pirma, pažymėtina, kad priteisto išlaikymo dydis (kiekvienam vaikui po 150 Eur kas mėnesį ir po 100 Eur įsiskolinimo kas mėnesį) yra pakankamai nedidelis (viso 300 Eur asmeniui), leidžiantis užtikrinti tik būtinas vaikams vystytis sąlygas. Antra, pats apeliantas, pateikęs savo išlaidų skaičiuotę, nurodo, jog jo būtinos mėnesinės išlaidos yra apie 312 Eur, t. y. didesnės, negu tenkančios vaikams. Trečia, apeliantas yra pakankamai jaunas, sveikas (pažymėtina, kad apelianto turima sveikatos problema - didelis kraujo spaudimas, šiuo atveju neturi esminės reikšmės ginčo sprendimui), darbingas asmuo, todėl neabejotinai turi galimybę dirbti ir gauti didesnes pajamas, negu minimali mėnesinė alga. Ketvirta, kaip matyti iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, apeliantas 2017 m. kovo 21 d. įsigijo transporto priemonę Ford Galaxy (pirmos reg. data – 2003 m.). Penkta, nepilnamečiai vaikai lieka gyventi su ieškove, todėl jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas vaikams, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu bei su tuo susijusiomis laiko sąnaudomis. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš apelianto priteistas išlaikymas dukroms po 150 Eur per mėnesį ir išlaikymo įsiskolinimas (po 100 Eur kas mėnesį) nėra per didelis ir leidžiantis užtikrinti tik būtinas vaikams vystytis sąlygas bei atitinkantis tėvų turtinę padėtį.

Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo mažinti nustatyto įsiskolinimo dydžio nepilnamečiams vaikams - po 100 Eur kas mėnesį (po 700 Eur). Teismas pagrįstai šią sumą sumažino (buvo prašoma priteisti po 1 225 Eur), atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė pripažino, jog apeliantas iš dalies teikė vaikams išlaikymą. Apeliantas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog įsiskolinimas turėtų būti sumažintas didesne suma, negu tą teismas padarė.

Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad apeliantas kas mėnesį mokėjo po 32 Eur vyresnės dukros draudimą. Pirmiausia pažymėtina, kad išlaikymas vaikams priteisiamas tam, kad būtų patenkinti vaikų kasdieniai poreikiai (maistas, drabužiai, mokslas ir kt.), todėl įvairių rūšių draudimai vaikų naudai (tam išleidžiamos sumos) neturėtų būti įskaičiuotini į išlaikymo sumas, kurios reikalingos būtiniems vaikų poreikiams tenkinti. Antra, byloje nustatyta, kad draudimo sutartimi yra apdrausta ne tik apelianto dukra, o ir pats apeliantas, todėl tai taip pat eliminuoja galimybę šią sumą įskaičiuoti į teiktino išlaikymo sumą. Trečia, kaip pagristai nurodė ieškovė, apeliantas šią sutartį gali bet kada nutraukti, dėl ko naudos gavėja (dukra) netektų investiciniu draudimu sukauptų lėšų. Be to, nėra jokių duomenų, jog ši sutartis dar galioja (ieškovės nuomone ji nutraukta).

Kiti apelianto argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės šio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.) bei tinkamai taikius materialinės teisės normas (CK 3.192 str., 3.200 str., CK 1.5 str.), todėl jis paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinį skundą atmetus iš apelianto ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 200 Eur išlaidos už advokatės teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas) (CPK 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.