- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-10
- Bylos Nr.
- e2-17444-637/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18018-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Hadrovska
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“
- Atsakovas
- užsienio bendrovei „Ryanair DAC“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovei užsienio bendrovei „Ryanair DAC“ dėl kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės užsienio bendrovės „Ryanair DAC“ ieškovės naudai 400 Eur dydžio kompensaciją, 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovė, vykdydama oro pervežimo paslaugas, pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas, 2025 m. sausio 16 d. skrydis FR3467 Vilnius (VNO) – Londonas (Lutonas) (LTN), atstumas 1 723,85 km, vėlavo atvykti į galutinę paskirties vietą (4 valandas 53 minutes), todėl ieškovė, perėmusi keleivių reikalavimo teises, turi teisę reikalauti kompensacijos dėl atidėto skrydžio.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimu dėl kompensacijos priteisimo sutinka, nesutinka su ieškovės prašomu priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžiu ir prašo jį mažinti. Atsakovė nurodo, kad ieškovė skirtinguose Lietuvos teismuose inicijavo tris (įskaitant ir šią) vienarūšes civilines bylas dėl sutrikdyto 2025 m. sausio 16 d. skrydžio FR3467 iš Vilniaus (VNO) į Londoną (Lutoną) (LTN). Atsakovės teigimu, ieškinio dėl kiekvieno tapataus perleisto reikalavimo reiškimas atskirose bylose kiekvienoje formuojant kelis kartus didesnes bylinėjimosi išlaidas turėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu.
4. Atsakovė pateikdama atsiliepimą į ieškinį nurodė, kad atsakovė sutiktų sudaryti taikos sutartį. Pažymėtina, kad teismui priėmus atsakovės atsiliepimą į ieškinį, teismas posėdį atidėjo, sudarant galimybę šalims ginčą išspręsti taikiai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys būtų pasinaudojusios teise taikiai išspręsti ginčą.
Šalies argumentai
5. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose akcentavo, kad nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio tam tikrą laiką tarp šalių vyko bendradarbiavimas, kuris 2024 m. pabaigoje nutrūko, kadangi ieškovės išsiųsti elektroniniai laiškai atsakovės buvo ignoruojami. Nurodo, kad pagal šalių susitarimą, bendradarbiavimas vyko taip: ieškovė siųsdavo atsakovei pretenzijas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) su reikalavimo perleidimo sutartimi ir kitais reikiamais dokumentais, po to ieškovės atstovas pakartotinai išsiųsdavo atsakovei Excel lentelę su per atitinkamą mėnesį pateiktų pretenzijų duomenimis. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė teigia, kad atsakovė peržiūrėdavo Excel lentelę ir joje nurodydavo pretenzijas, kurių pagrindu sutinka sumokėti ieškovei kompensacijas, o kurių – ne. Ieškovė nurodo, kad atsakovės argumentai, jog ieškovė niekada nesiekė ekonomiškai ir operatyviai išspręsti kompensacijų išmokėjimo klausimo, yra visiškai nepagrįsti – priešingai, tai atsakovė nerodo iniciatyvos ir nebendradarbiauja tiek ikiteisminėje stadijoje, netenkindama ieškovės ikiteismine tvarka išsiųstų pretenzijų, tiek teisminių bylų nagrinėjimo metu, neatsakydama į ieškovės laiškus, tačiau procesiniuose dokumentuose reiškia ieškovei nepagrįstas pretenzijas dėl nebendradarbiavimo. Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovei, neišnaudojus galimybės išspręsti kilusį ginčą ikiteisminiu būdu, jai tenka visos su tuo susijusios procesinės pasekmės, įskaitant ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė pabrėžia, jog toks atsakovės elgesys, kai ji ikiteisminės stadijos metu, nepagrįstai atsisako mokėti kompensacijas, o teisminio proceso metu tokios savo pareigos jau neginčija, akivaizdžiai prieštarauja vienam iš pagrindinių Reglamentu Nr. 261/2004 siekiamų tikslų – užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį. Ieškovė laikosi pozicijos, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė pati yra kalta dėl šio teisminio proceso ir būtent atsakovės elgesys nulėmė tai, kad teisminis procesas apskritai buvo pradėtas. Taip pat ieškovė nurodo, kad ji nėra teisiškai įpareigota visų keleivių reikalavimų sujungti ir pareikšti viename ieškinyje. Ieškovė paaiškina, jog atsakovės nurodytose bylose pareikšti reikalavimai yra individualūs ir susiję su keleiviais, kurių tarpusavyje nesieja jokie teisiniai ar faktiniai ryšiai; (2) keleiviai skirtingu metu kreipiasi į ieškovę; (3) keleiviai skirtingu metu pasirašo atskiras reikalavimo perleidimo sutartis su ieškove; (4) ieškovė kiekvieno keleivio atveju atskirai vertina pateiktų įrodymų turinį, patikimumą, ar jie pakankami pareikšti reikalavimą; (5) ieškovė išsiunčia atsakovei atskiras pretenzijas skirtingu metu; (6) bylų medžiaga teisininkams perduodama taip pat skirtingu metu. Pažymi, kad ieškovė savo veiklą organizuoja vadovaudamasi vidiniais procesais ir tvarka, o tai savaime nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo jos pareikštus ieškinius vertinti kaip piktnaudžiavimą procesu. Ieškovė laikosi pozicijos, jog nėra saistoma pareigos reikalavimus dėl visų to paties sutrikdyto skrydžio keleivių pareikšti viename ieškinyje, priešingai nei atsakovė, kuri turi pareigą vykdyti teisėtus teisę į kompensacijas turinčių keleivių reikalavimus, t. y. gavusi ieškovės pretenzijas sumokėti kompensacijas. Be to, ieškovė atkreipia dėmesį į tai, jog, jei ieškovė į vieną ieškinį įtrauktų daugiau keleivių (nors tokios pareigos neturi), akivaizdu, jog bylinėjimosi išlaidų suma tokioje byloje būtų atitinkamai didesnė, nes reikėtų apdoroti didesnio skaičiaus keleivių dokumentus, parengti ieškinio priedus dėl didesnio skaičiaus perimtų keleivių reikalavimų, o tai padidintų darbo ir laiko sąnaudas ir atitinkamai už jas apskaičiuotiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl atsakovės argumentai, jog ieškovė teikdama atskirus ieškinius dirbtinai išdidina bylinėjimosi išlaidų sumą, o tai neva rodo piktnaudžiavimą procesu, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Ieškovė pažymi, kad atsakovė, pabrėždama ieškovės nebendradarbiavimą ir nepagrįstą vengimą reikšti atsakovei reikalavimus, susijusius su vienu skrydžiu vienoje byloje, nepagrįstai visą su kompensacijos išmokėjimo procesu susijusią administravimo naštą nepagrįstai siekia perkelti ieškovei, tokiu būdu pati siekdama nepagrįstai jos išvengti. Ieškovė nurodo, kad atsakovė galėtų nepatirti absoliučiai jokių bylinėjimosi išlaidų, jeigu atsakovė dar ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principais, įvykdytų teisėtus teisę į kompensacijas turinčių asmenų reikalavimus, t. y. gavusi ieškovės pretenzijas sumokėtų ieškovei kompensacijas. Ieškovė pabrėžia, jog, siekdama išspręsti klausimą ikiteisminiu būdu, kreipėsi į atsakovę su pretenzijomis, tačiau atsakovė ieškovės pareikštų reikalavimų netenkino, o teisminio proceso metu materialinių reikalavimų dėl kompensacijų priteisimo pagrįstumo neginčijo. Ieškovė pabrėžia, jog būtent atsakovės nesąžiningas elgesys nulėmė tai, kad ieškovė neturėdama kitos išeities buvo priversta kreiptis į teismą dėl kompensacijų priteisimo. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad už ieškinio parengimą nustatytas maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių), jį padauginus iš Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto koeficiento 2,5. 2024 m. IV ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) yra 2 335,9 Eur, todėl už ieškinio parengimą maksimalus priteistinas dydis yra 5 839,75 Eur (2 335,9 Eur x 2,5). Šiuo atveju ieškovės prašomos priteisi bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą (t. y. 726 Eur) yra net kelis kartus mažesnės. Ieškovė pažymi, jog ieškovė taip pat proceso metu pateikė prašymą su priedais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, kad pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. balandžio 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 20 d. redakcija) (toliau - Rekomendacijos), t. y. Rekomendacijų 8.17 punktą, vien už tokio pobūdžio procesinio dokumento pateikimą ir parengimą priteistina maksimali suma sudarytų 233,59 Eur (2 335,9 Eur (2024 m. IV ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto)) x 0,1). Be to, ieškovė pažymi, kad byloje teikia rašytinius paaiškinimus, siekdama atsikirsti į nepagrįstus atsakovės atsiliepimo argumentus; už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma sudarytų 934,36 Eur (2 335,9 Eur (2024 m. IV ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto)) x 0,4). Ieškovė laikosi pozicijos, kad turi būti priteistinos visos realiai patirtos teisinės pagalbos išlaidos (už susipažinimą su bylos dokumentais, teisinę analizę, komunikaciją su klientu, ieškinio ir jo priedų parengimą, įskaitant priedų ir paties ieškinio vertimų parengimą, ieškinio pateikimą teismui, bylos administravimą, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą ir pateikimą teismui, rašytinių paaiškinimų parengimą ir pateikimą teismui, papildomų įrodymų pateikimą ir jų vertimą, atstovavimą) yra pagrįstos, realiai patirtos ir neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Ieškovė laikosi pozicijos, kad priteistina bylinėjimosi išlaidų suma vertintina kaip protingo ir teisingo dydžio, todėl pagrindo ją mažinti nėra. Ieškovė nurodo, kad pateikdamas šį konkretų ieškinį ieškovės atstovas turėjo tinkamai paruošti bei išversti visus ieškinio priedus tiek iš anglų kalbos į lietuvių kalbą, tiek iš lietuvių kalbos į anglų kalbą: versti reikėjo tiek įlaipinimo kortelę, tiek įrodymą dėl skrydžio sutrikdymo, tiek atsakovei išsiųstą pretenziją, tiek reikalavimo perleidimo sutartį. Pabrėžė, jog vertimus atliko ieškovės atstovas, taigi nebuvo patirta papildomų profesionalaus vertimo išlaidų, o tai pagrindžia, jog ieškinio parengimui reikėjo papildomų laiko sąnaudų, taip pat ir tai, jog ieškovė siekė sutaupyti neperkeldama profesionalaus vertimo išlaidų atsakovei. Ieškovė laikosi pozicijos, kad tikslus faktinių aplinkybių surinkimas, analizė, taip pat turimų įrodymų įvertinimas, teisinių argumentų kiekvienai konkrečiai situacijai suformulavimas negali būti vertinamas kaip analogiškas darbas. Tai, kad atsakovė nurodo, jog ieškovei neva pakanka įvertinti duomenis dėl vieno ir to paties skrydžio ir tai reiškia, jog visi to paties skrydžio keleiviai turi analogiškas teises, yra visiškai nepagrįstas ieškovės darbo su bylomis pobūdžio ir tam skiriamo laiko sąnaudų vertinimas. Ieškovė nurodo, kad ieškovė kiekvienu konkrečiu atveju dėl kiekvieno keleivio turi susipažinti su pateiktų dokumentų turiniu, įvertinti dokumentų pakankamumą ir patikimumą, tam tikrais atvejais pareikalauti trūkstamų duomenų ir pan. Pabrėžia, jog kiekviena situacija, susijusi su konkrečiu keleiviu, yra individuali, todėl jai įvertinti reikia skirti atitinkamas laiko ir darbo sąnaudas. Ieškovė pažymi, kad nors ieškovė buvo išsiuntusi atsakovei pretenzijas, ieškovės reikalavimai ikiteisminės stadijos metu nebuvo patenkinti, todėl ieškovė buvo priversta pažeistas teises ginti teisme. Pažymi, kad savo nerūpestingu ir nesąžiningu elgesiu ikiteisminės stadijos metu atsakovė prisiėmė atsakomybę už neigiamas bylinėjimosi proceso pasekmes – bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodo, kad ji sąžiningai ir rūpestingai vedė bylos procesą, laiku atliko procesinius veiksmus, nepagrįstai nevilkino teismo proceso, todėl pagrindo taikyti bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės išimtį nagrinėjamu atveju nėra.
Atsiliepimas
6. Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad teiginys, jog atskiri ieškiniai reiškiami dėl to, jog reikalavimai „susiję su keleiviais, kurių tarpusavyje nesieja jokie teisiniai ar faktiniai ryšiai“, yra teisiškai nereikšmingas. Atsakovė nurodo, kad ieškinius atsakovei reiškia ne skirtingi, kaip ieškovas nurodo, „niekaip nesusiję“ keleiviai, tačiau viena ir ta pati ieškovė – bendrovė, iš keleivių perėmusi reikalavimo teises atsakovės atžvilgiu. Atsakovės teigimu, ieškovė klaidina teismą, teigdama, neva keleiviai skirtingu metu kreipiasi į ieškovę ir skirtingu metu pasirašo reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Pažymi, kad iš atsakovės 2025 m. rugsėjo 1 d. atsiliepime į ieškinį pateiktos lentelės matyti, kad visi keturi keleiviai reikalavimo teises ieškovei perleido penkių dienų laikotarpiu, t. y. 2025 m. sausio 16 – 21 dienomis. Atsakovės teigimu, nėra net menkiausios abejonės, kad 2025 m. kovo 27 d. ieškovė, atstovaujama to paties atstovo, reikšdama pirmąjį iš vienarūšių ieškinių, žinojo, kad yra perėmusi dar dviejų keleivių iš to paties skrydžio reikalavimų teises, todėl neabejotinai ieškovė turėjo visas galimybes minėtus reikalavimus apjungti, pareikšdama vieną ieškinį, taip sutaupydama ne tik proceso išlaidas, bet ir teismo bei kitos proceso šalies laiką. Atsakovė nurodo, kad 2025 m. liepos 25 d. ieškovė inicijavo dar vieną, ketvirtą, vienarūšę civilinę bylą (civilinės bylos Nr. e2-6296-1081/2025, byla nagrinėjama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose) dėl to paties sutrikdyto atsakovės skrydžio FR3467. Atsakovės teigimu, ieškovei pakanka įvertinti vieno skrydžio duomenis, t. y. patį skrydį, ir nustačius, kad bent vienas keleivis iš to skrydžio turi teisę gauti kompensaciją pagal Reglamentą dėl sutrikdyto skrydžio, akivaizdu, kad ir kiti to paties skrydžio keleiviai turi analogiškas teises. Nurodo, kad paaiškinimuose ieškovė skiria tariamam atsakovės ikiteisminiam nebendradarbiavimui, tokiu būdu, atsakovės vertinimu, siekdama perkelti dėmesį nuo esmės, kad ieškovė inicijuoja eilę vienarūšių civilinių bylų, kiekvienoje iš jų siekdama prisiteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Pažymi, kad atsakovė nekvestionuoja el. pašto adreso (duomenys neskelbtini), o tik nuosekliai kartoja, kad ši pašto dėžutė nėra vieša, nes nėra naudojama kompensacijų pagal Reglamentą išmokėjimo tikslais. Atsakovė nurodo, ieškovė, teigdama, neva atsakovės el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra tinkama komunikavimo priemonė kompensacijų išmokėjimo klausimais, turėtų šias aplinkybes pagrįsti, bet to nepadaro. Atsakovė nurodo, kad ieškovės kartu su paaiškinimais pateiktas priedas Nr. 1 – tariami atsakovės atsakymai į ieškovės ikiteisminiame etape pateiktas pretenzijas yra ne kas kita kaip automatizuoti (sistemos, o ne žmogaus sugeneruoti) atsakymai, nukreipiantys (pateikiant aktyvias nuorodas) siuntėją į jam galimai aktualius atsakovės interneto svetainės puslapius, todėl ieškovės argumentas esą komunikacija atsakovės el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) vyksta yra nepagrįstas. Atsakovė nurodo, kad šią aplinkybę papildomai patvirtina pačios ieškovės byloje pateiktas paaiškinimų priedas Nr. 3 – ieškovės atstovo elektroninis laiškas adresuotas atsakovės darbuotojai, su kuria, kaip nurodo ieškovė, buvo vykdoma komunikacija ikiteisminiame etape – kaip matyti šis ieškovės atstovo elektroninis laiškas buvo siųstas kitu el. pašto adresu, o ne (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, ieškovei yra žinomi ir kiti atsakovės kontaktai. Atsakovė nurodo, kad nesuprantami yra ieškovės teiginiai, neva atsakovė siekia „visais įmanomais būdais „išsisukti“ nuo kompensacijų sumokėjimo ieškovei“, kai yra akivaizdu, kad atsakovė neginčija ieškovės reikalavimų dėl kompensacijų išmokėjimo (kai jie yra pagrįsti), dalyje bylų šalys sudaro taikos sutartis (kai ieškovės bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio), atsakovė geranoriškai ir operatyviai įvykdo taikos sutartimis ar teismo sprendimais priteistas piniginių lėšų sumas, t. y. nevilkina teismų procesinių sprendimų vykdymo. Atsakovė pažymi, kad jeigu teismas spręstų, kad ieškovės pateiktų įrodymų pakanka padaryti išvadą, jog ieškovė įdėjo pakankamai pastangų, kad ikiteisminėje stadijoje išspręstų kompensacijų apmokėjimo klausimą, nereikėtų nukrypti nuo esmės: nėra jokio pagrindo pateisinti ieškovės veiksmus, kai ji vietoje vienos civilinės bylos inicijavo keturias analogiškas (vienarūšes) civilines bylas. Atsakovės vertinimu, ginčų, nagrinėjamų tarp ieškovės ir atsakovės esmė yra ne tai, kad ieškovė negavo kompensacijų sumokėjimo neteismine tvarka ir turėjo kreiptis į teismą, tačiau tai, kad ieškovė pasirinko savo teises įgyvendinti nesąžiningai ir neekonomiškai – inicijuodamas eilę vienarūšių bylų, kiekvienoje iš jų prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad jai suprantama, jog ieškovė įgyvendino dispozityvumo principą ir savo teisę kreiptis į teismą, tačiau tai, kad minėtą teisę ieškovė įgyvendino neekonomiškai bei nesąžiningai, neturi papildomai pažeisti atsakovės teisėtų interesų. Atsakovė nurodo, kad ieškovės išlaidos susidarė išskirtinai dėl jos paties pasirinkto teisių gynimo būdo: jei ieškovė vietoje keturių civilinių bylų (šiuo atveju) būtų inicijavusi vieną, jai būtų reikėję rengti tik vieną ieškinį, atitinkamai dalyvauti tik vienos bylos nagrinėjime / teikti vienus rašytinius paaiškinimus. Pastebėtina, kad tokiu atveju ir Lietuvos teismams darbo krūvis būtų ženkliai mažesnis, ir ieškovės išlaidos teisinei pagalbai būtų proporcingai mažesnės. Atsakovė pažymi, kad kiekvienoje byloje, sprendžiant dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, ne tik formaliai vertinamas išlaidų atitikimas Rekomendacijoms, bet taip pat vertinama suteiktų paslaugų apimtis, bylos sudėtingumas ir kt. Pažymi, kad ieškovė inicijavo ir dvidešimt aštuonias vienarūšes civilines bylas atsakovės atžvilgiu vietoje vienos, po bylų sujungimo prašydama iš atsakovės priteisti net 20 328 Eur (726 Eur x 28 bylos) teisinės pagalbos išlaidų (žr. civilinės bylos Nr. e2-1733-1219/2025 duomenis, byla dar nėra išnagrinėta) arba, pavyzdžiui, trylika vienarūšių civilinių bylų, prašydama iš atsakovės priteisti beveik 9,5 tūkst. Eur (726 Eur x 13 bylų) išlaidų teisinei pagalbai (žr. civilinės bylos Nr. e2-2393-1050/2025 duomenis. Nurodo, kad šioje civilinėje byloje priimtu teismo sprendimu ieškovės naudai priteistinos išlaidos teisinei pagalbai buvo sumažintos 13 kartų, priteisiant vienai bylai tenkančią išlaidų sumą, t. y. 726 Eur. Atsakovės teigimu, kad tokios išlaidos neatitinka jokių advokatams priteistinų išlaidų rekomendacijų. Nurodo, kad ieškovės į bylą pateiktoje 2025 m. liepos 8 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ZIP-2136 nurodomas toks teisinių paslaugų aprašymas: bylos dokumentų analizė, vertimas, ieškinio ir kitų procesinių dokumentų rengimas ir pateikimas teismui, atstovavimas klientui byloje. Tačiau, atsakovės teigimu, ne visos PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos teisinės paslaugos šiai dienai yra suteiktos ir panašu, kad nebus suteiktos, pavyzdžiui, atstovavimas byloje, kadangi ši civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pažymi, kad atsakovė neginčija ieškovės teisės (kaip tokios) gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau tai, kad ieškovė pasirinko išlaidauti ir savo teisę kreiptis į teismą įgyvendinti neekonomiškai (inicijuodamas eilę vienarūšių civilinių bylų, nors turėjo visas galimybes inicijuoti vieną civilinę bylą), nesudaro jam teisėto pagrindo tikėtis visų perteklinių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovės teigimu, ieškovei negali būti sudaryta sąlyga siekti „ne apginti pažeistas keleivių teises, kurių reikalavimus perėmė, o plėtoti savo verslą, kas nėra suderinama su šio instituto paskirtimi“.
Motyvuojamoji dalis
7. Teismas, įvertinęs ieškinio sumą bei tai, kad civilinė byla Klaipėdos apylinkės teismui priskirta nagrinėti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62² straipsniu, padarė išvadą, kad yra teisinis pagrindas taikyti nurodyto CPK 441 straipsnio bylos nagrinėjimo ypatumus, ir paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdį šalims pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Bylos šalys prašymo surengti žodinį bylos nagrinėjimą neišreiškė.
Teismas konstatuoja:
8. iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad skrydis FR3467, vykęs 2025 m. sausio 16 d. maršrutu Vilnius (VNO) – Londonas (Lutonas) (LTN), buvo atidėtas, keleiviai skrydžio tikslą pasiekė daugiau kaip 3 valandomis vėliau. Sutrikdyto skrydžio atstumas, pagal kurį skaičiuojamas keleiviams priklausančios kompensacijos dydis, yra 1 723,85 km. Dėl šių priežasčių keleiviai patyrė ilgesnį, nei trijų valandų vėlavimą pasiekiant galutinę paskirties vietą. Iš ieškinio priedų nustatyta, kad ieškovės atstovas 2025 m. sausio 17 d. kreipėsi į atsakovę dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 išmokėjimo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė sumokėjo ieškovei kompensaciją (CPK 178 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju byla priklauso Lietuvos teismų jurisdikcijai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad jurisdikciją nagrinėti ieškinį turi tos valstybės narės, kurios teritorijoje yra lėktuvo išvykimo ar atvykimo vieta, teismas (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Rehder, bylos Nr. C-204/08). Tokią jurisdikcijos taisyklę yra pripažinęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009).
10. Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo yra numatyta Reglamente Nr. 261/2004, nustatančiame bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktą, atšaukus skrydį, atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, išskyrus i-iii punktuose nurodytus atvejus. Pagal Reglamentą Nr. 261/2004 atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, kai dėl atidėto skrydžio praranda 3 val. ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą trims ar daugiau valandų vėliau. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014). Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje, nurodyta, kad keleiviai gauna tokio dydžio kompensaciją: a) 250 eurų visų 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju, b) 400 eurų visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1500-3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju ir c) 600 eurų visų skrydžių, kuriems netaikomas „a“ arba „b“ punktas, atveju. Nustatant atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką (Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalis). Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti atstumai matuojami pagal ortodrominio maršruto metodą (Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 4 dalis).
11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė su B. S. (toliau - Keleiviu) 2025 m. sausio 16 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu Keleivis perleido ieškovei reikalavimo teisę į piniginį reikalavimą pagal Reglamentą Nr. 261/2004 dėl to, kad skrydis Nr. FR3467 buvo atidėtas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.103 straipsnis). Apie reikalavimo teisių perleidimo faktą atsakovė informuota, kai jai buvo įteiktas ieškinys su priedais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
12. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė turi teisę reikalauti, jog atsakovė ieškovei sumokėtų Keleiviui pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b papunktį priklausančią kompensaciją (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei kompensaciją dėl minėto skrydžio atidėjimo, todėl darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 400 Eur kompensaciją yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
13. Ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos procesinės 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
14. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė byloje sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė teismui pateikė ieškovei išrašytą 2025 m. liepos 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ZIP-2136, 726 Eur sumos. Minėtoje sąskaitoje-faktūroje nurodyta suteiktų paslaugų detalizacija – bylos dokumentų analizė, vertimas, ieškinio ir kitų procesinių dokumentų rengimas ir pateikimas teismui, atstovavimas klientui byloje. Minėta PVM sąskaita-faktūra patvirtina ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytą poziciją dėl paslaugų apimties. Ieškovė taip pat pateikė teismui tokių išlaidų (726 Eur) faktinį patyrimą pagrindžiantį 2025 m. liepos 23 d. mokėjimo nurodymą.
15. Nustatyta, kad ieškovės patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą (726,00 Eur) neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių (2024 m. IV ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) yra 2 335,90 Eur.
16. Atsakovė ginčija reikalaujamas priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsakovės nuomone, ieškovė pareikšdama tris savarankiškus ieškinius, t. y. inicijuodama tris vienarūšes civilines bylas dėl to paties skrydžio kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 priteisimą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir galimai tesiekia pasipelnyti atsakovės sąskaita.
17. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovės pozicija.
18. Teismas sutinka su ieškovės pozicija, jog atsakovės teiginys, kad ieškovei neva pakanka įvertinti duomenis dėl vieno ir to paties skrydžio ir tai reiškia, jog visi to paties skrydžio keleiviai turi analogiškas teises, tėra atsakovės subjektyvus vertinimas, visiškai nepagrįstas ieškovės darbo su bylomis pobūdžio ir tam skiriamo laiko sąnaudų.
19. Teismo vertinimu, prieš inicijuojant kiekvieną tokio pobūdžio bylą, ieškinio ruošimo stadijoje turi būti surinkti, paruošti ir įvertinami įvairūs rašytiniai įrodymai, paruošti jų vertimai. Kiekvienu atveju perleidžiant reikalavimo teisę ieškovei, turi būti individualiai vertinama kiekvieno keleivio situacija. Atsakovė nepaneigė ieškovės nurodytos aplinkybės, kad kiekviena reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta tarp keleivių ir ieškovės, sudaroma skirtingu metu. Ieškovė, pateikusi ieškinį teismui dėl vieno keleivio perleisto reikalavimo, ir sudariusi naujas reikalavimų perleidimo sutartis su kitais keleiviais, kurie kreipiasi vėlesniu laiku, tikslindama ieškinio reikalavimus, stabdytų teismo jau atliktus procesinius veiksmus, nes byloje atsakovei procesiniai dokumentai išsiųsti vadovaujantis 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/1784 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas). Be to, pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 141 straipsniu gali būti keičiamas tik ieškinio pagrindas arba dalykas (reikalavimas).
20. Teismas visiškai sutinka su ieškove, kad visų teisminio nagrinėjimo pasekmių būtų galima išvengti, jeigu atsakovė dar ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principais įvykdytų teisėtus teisę į kompensacijas turinčių asmenų reikalavimus.
21. Teismas pažymi, kad ne ieškovė turi žinoti visus keleivius, turinčius teisę į kompensaciją, o būtent tokius duomenis turi atsakovė, ir atsakovė yra atsakinga už kompensacijų išmokėjimą keleiviui.
22. Atsakovės dėstomi argumentai dėl to kuriuo adresu buvo siųsta ieškovės pretenzija, neturi teisinės reikšmės. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė 2025 m. sausio 17 d. išsiuntė atsakovei pretenziją elektroniniu paštu. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė neginčija ieškovės ieškinio reikalavimo, tačiau iki paskirto teismo posėdžio nepateikė duomenų, kad įvykdė ieškinio reikalavimą sumokėti ieškovės reikalaujamą priteisti 400 Eur dydžio kompensaciją. Teismui sudarius galimybę šioje byloje atsakovė nesprendė ginčo taikiai, nors ir dalyje dėl kompensacijos sumokėjimo.
23. Atsakovė nurodo, kad ieškovė skirtinguose Lietuvos teismuose inicijavo tris bylas ( Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-16801-588/2025; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-17444-637/2025; Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-16555-808/2025) vienarūšes civilines bylas dėl sutrikdyto 2025 m. sausio 16 d. skrydžio FR3467 iš Vilniaus (VNO) į Londoną (Lutoną) (LTN).
24. Nagrinėjamu atveju iš teismų sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad šiuo metu Lietuvos teismuose yra nagrinėjamos civilinės bylos (įskaitant ir šią) dėl sutrikdyto 2025 m. sausio 16 d. skrydžio Nr. FR3467, Vilnius (VNO) – Londonas (Lutonas) (LTN): Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-16801-588/2025 (ieškinys teismui pateiktas 2025 m. birželio 20 d.); Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-17444-637/2025 (ieškinys teismui pateiktas 2025 m. birželio 30 d.). Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-16555-808/2025 (ieškinys teismui pateiktas 2025 m. kovo 28 d.), 2025 m. birželio 4 d. priimdamas sprendimą, kuriuo nutarė nutraukti civilinę bylą, priėmus ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ atsisakymą nuo ieškinio atsakovei užsienio bendrovei Ryanair DAC dėl kompensacijos priteisimo. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-16555-808/2025 minėtu sprendimu priteisė ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (5,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio dalis, 726 Eur išlaidos už suteiktas teisines paslaugas, iš viso 731,50 Eur) iš atsakovės. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-16555-808/2025 minėtame sprendime konstatavo, kad ieškovė pateikė atsisakymą nuo ieškinio, kuriame nurodė, jog atsakovė, kuri buvo tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimą ieškovei, reikalaujamą kompensaciją 2025 m. vasario 13 d. sumokėjo tiesiogiai keleivei E. Š., o ieškovę apie tai informavo tik pateikdama atsiliepimą į ieškinį. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-16555-808/2025 nustatė, kad ieškovės pretenzija, kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi, atsakovei elektroniniu paštu išsiųsta 2025 m. sausio 22 d. Tai reiškia, kad pretenzijos atsakovei dėl keleivių pateikiamos skirtingomis datomis, reikalavimo teisių perleidimo sutartys tarp ieškovės ir atsakovės taip pat sudaromos skirtingomis datomis. Nustatyta, kad atsakovės įvardintos kaip vienarūšės bylos, nurodytose bylose ieškiniai pateikti teismui taip pat skirtingomis datomis.
25. Teismai, nagrinėdami bylas, esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms, privalo atsižvelgti ir įvertinti tos pačios grandies teismų priimtus sprendimus bylose.
26. Pažymėtina, kad nėra vieningos teismų praktikos, kuria teismas privalomai turėtų vadovautis. Juolab nagrinėjamu klausimu nėra kasacinio teismo išaiškinimo. Tik Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuoja teismų praktiką.
27. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovės nurodyta teismų praktika.
28. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-127-656/2025, konstatavo, kad tokio pobūdžio byloms yra būdingas tam tikras specifiškumas, kai kiekvienu konkrečiu atveju advokatas remdamasis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsniu privalo įvertinti kompensacijos pagrįstumą atsižvelgiant į skrydžio atstumą, atidėjimo ar atšaukimo laiko trukmę bei kitas aplinkybes, kurias pripažinus ypatingomis kompensacijos išmokėjimas nebūtų įmanomas. Taigi tikslus faktinių aplinkybių pateikimas ir teisinių argumentų kiekvienai konkrečiai situacijai parinkimas, negali būti vertinamas kaip analogiškas darbas. Priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydis negali būti apskaičiuojamas tik vadovaujantis taikomos materialinės teisės normos pasikartojimo daugelyje ieškiniu kriterijumi, neatsižvelgiant į kartu su ieškiniu teikiamus priedus, bei juose atskleistų faktinių aplinkybių individualumą. Ginčo šalys yra verslo įmonės, atsakovas yra užsakomuosius keleivių pervežimus vykdanti aviakompanija.
29. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1326-794/2025, pažymėjo, kad ieškovė bylinėjimosi išlaidas byloje patyrė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), kas sąlygojo ieškovės kreipimąsi į teismą ir bylinėjimosi išlaidų susidarymą, t. y. atsakovė nesiekė ginčo spręsti taikiai ikiteismine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas laikė teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ginčo apimtis ir pobūdis nėra akivaizdžiai tokie nesudėtingi, kad sudarytų pagrindą mažinti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir aplinkybės apie tai, kad ieškovė specializuojasi tokiose bylose savaime nereiškia, kad byla yra nesudėtinga. Kauno apygardos teismas 2025 m. birželio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1093-657/2025 konstatavo, jog: „Nagrinėjamu atveju ieškovė inicijavo šią civilinę bylą atsakovės atžvilgiu dėl kompensacijos priteisimo. Tai, kad, apeliantės teigimu, ieškovė yra inicijavusi ir kitų civilinių bylų, kurios faktiniu bei teisiniu pagrindu labai panašios į šioje civilinėje byloje nagrinėjamą teisės aiškinimo ir taikymo klausimą, nėra pagrindas pripažinti akivaizdžiu šalies piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis“.
30. Taigi, šiuo atveju ieškovės nurodytos aplinkybės dėl vienarūšių bylų iškėlimo nėra pagrindas nepriteisti ieškovės patirtas ir rašytiniais įrodymais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas. Įvertinus nurodytas aplinkybės, konstatuotina, jog atsakovė nepagrindė bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, kuris sudarytų pagrindą sumažinti bylinėjimosi išlaidas.
31. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl atsakovės kaltės (nerūpestingumo ikiteisminės stadijos metu), teisminio proceso metu atsakovė ieškovės materialinių reikalavimų pagrįstumo neginčijo, patirtos išlaidos neviršija teisės aktuose nustatytų maksimalaus priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiama teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nenustatytas, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas, ieškinį tenkinus visiškai, ieškovės naudai iš atsakovės priteistinos byloje patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos 749 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 23 Eur žyminis mokestis, 726 Eur išlaidos už teisines paslaugas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 ir 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
32. Pagal byloje esančius duomenis, teismas neturėjo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais,
Teismas nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės „Ryanair DAC“ 400 Eur (keturis šimtus eurų) kompensaciją, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 400 Eur (keturių šimtų eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. liepos 1 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 749 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skycop.com“.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.