Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jurgio Kiškio ir Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Editai Ugianskienei, Laimai Grėbliūnienei, Laurai Kiškiūnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. B., M. Z. ir V. L. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžio kuriuo:

M. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta:

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės paskirtos už veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir nuteistajam paskirta subendrinta bausmė – 3 (treji) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta už veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 20 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos, skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai, 3 (trejų) metų 7 (septynių) mėnesių 4 (keturių) dienų bausmės, pridėta skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – 3 (treji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 (septyneri) metai 1 (vienas) mėnuo ir 4 (keturios) dienos laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2022 m. vasario 24 d.).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 1700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (treji) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo ir 1700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų dydžio bauda.

Civilinio ieškovo V. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš E. B., V. L., M. Z., solidariai su asmenimis, kurių atžvilgiu priimti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 1 d. apkaltinamieji nuosprendžiai, priteista 14 720 (keturiolika tūkstančių septyni šimtai dvidešimt) eurų V. M. naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

9. BPK 20 straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ši aptariama baudžiamojo įstatymo norma nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyviai turi teisę teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų tuos įrodymus vertinant, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jei teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl E. B. apeliacinio skundo

16. Įvertinus šiuos anksčiau aptartus įrodymus darytina išvada, kad nors E. B. ir teigė, jog nežinojo, kad P. F. kaip skola jam grąžinti pinigai yra gauti nusikalstamu būdu, tokia asmens pozicija laikytina gynybine. Vertinant loginę įvykių seką visų pirma pažymėtina, kad E. B. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus nurodė, jog M. Z. jis pažįsta nuo vaikystės, tačiau bylą nagrinėjant teisme savo poziciją jau pakeitė, nurodydamas, kad tokio asmens jis nepažįsta. K. S. duodamas parodymus patvirtino, kad atlikinėdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose jis žinojo, jog M. Z. pataisos namuose kitus kalinius „aprūpindavo“ mobiliaisiais telefonais bei narkotinėmis medžiagomis, už ką kiti nuteistieji jam atsilygindavo apgaulės būdu išviliodami pinigus iš žmonių. K. S. parodė, kad jis girdėjo, kaip (duomenys neskelbtini) pataisos namuose esančiame poilsio kambaryje nuteistieji E. B. ir V. L., naudodamiesi jiems M. Z. parūpintu „Gtstar“ mobiliojo ryšio telefonu su IMEI keitimo funkcija, skambino nukentėjusiajam ir apsimesdami Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotoju (E. B.) ir banko darbuotoju (V. L.) bandė iš nukentėjusiojo asmens išgauti jo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Tuo metu į poilsio kambarį vis užeidavo M. Z., kuris aktyviai ieškojo banko sąskaitų, į kurias galėtų būti pervesti apgaulės būdu gauti pinigai. Kaip jau nurodyta anksčiau, E. B. bylą nagrinėjant teisme, bandydamas nuslėpti savo ryšius su M. Z., nurodė, jog jo nepažįsta, tačiau akivaizdu, kad nuteistasis (E. B.) puikiai žinojo tai, kad M. Z. tą dieną, kai E. B. ir V. L. apgaulė būdu iš nukentėjusiojo V. M. išviliojo pinigus, ieškojo banko sąskaitų, į kurias būtų galima pervesti apgaulės būdu įgytus pinigus, kadangi tą pačią dieną jis (E. B.) susisiekė su K. S. ir paprašė A. P. telefono numerio. Iš liudytojų parodymų matyti, kad pinigus A. P. perdavė S. F., kuri yra P. F. sesuo. Duodamas parodymus P. F. patvirtino, kad buvo skolingas pinigų E. B.. E. B. paprašytas jis iš S. D. gavo jos banko sąskaitos duomenis, kuriuos jam (E. B.) ir perdavė. Be to, įvertinus anksčiau aptartus įrodymus akivaizdžiai matyti, kad E. B. žinojo, jog pinigai, kuriuos P. F. jam nurodė grąžinsiantis kaip skolą, yra gauti nusikalstamu būdu ir, kad jis, bendraudamas tiek su P. F., tiek su K. S. aiškiai suvokė, jog veikia bendrininkų grupėje. Tokie E. B. veiksmai (operatyviai surado asmenį, kuris paimtų pinigus iš S. F., taip pat labai greitai surado kitą asmenį, kuriam A. P. perdavė minėtus pinigus) atskleidžia aktyvų nuteistojo dalyvavimą vykdant nusikalstamą veiką. Nors savo skunde E. B. nurodo, kad jo veiksmų niekaip negalima kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, tačiau teismas pažymi, kad pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Minėto straipsnio 6 dalis numato, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Būtinas bet kurios bendrininkavimo rūšies ar formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas, todėl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-657/2012). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad E. B. bendravo tiek su P. F., tiek su K. S., taip pat aktyviai ieškojo asmens, kuris galėtų iš S. F. paimti pinigus ir juos perduoti jo nurodytam asmeniui, konstatavo, kad nors E. B. ir nežinojo apie tai, kad sukčiavimo būdu yra užvaldytas didelės vertės turtas, tačiau jis buvo suinteresuotas kuo greičiau paimti ir užvaldyti nusikalstamu būdu gautus pinigus, t. y. padėjo įvykdyti nusikalstamą sumanymą, dėl ko jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.

17. Nuteistasis taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme, kadangi savo kaltės jis nepripažino. Atmetant šiuos apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad anksčiau aptarti įrodymai patvirtina E. B. dalyvavimą įvykdant nusikalstamą veiką. BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi, baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamoje byloje 2K-449-942/2016).

18. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. B. įvertino, kad jis padėjo padaryti vieną sunkų nusikaltimą. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu bei bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas). Apylinkės teismas įvertino tai, kad veiką nuteistasis padarė bausmės atlikimo metu ir bausmės atlikimo vietoje. Anksčiau jis teistas 5 kartus, administracine tvarka nebaustas. Šios aplinkybės leido teismui daryti pagrįstą išvadą, kad E. B. nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrų elgesio normų. Įvertinus visas aplinkybes teismas sprendė, kad siekiant tinkamai įgyvendinti bausmės tikslus, E. B. skirtina griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydį nustatė artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu E. B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus, 181 straipsnio 3 dalį ir prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, buvo pridėta dalis pagal Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 8 d. nuosprendį paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė E. B. paskirtas laisvės atėmimas 16 (šešiolikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams, konfiskuojant iš jo 3000 litų. Priimant skundžiamą nuosprendį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi iš dalies sudedant, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos, nuosprendžio priėmimo dienai 8 (aštuonių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių 23 (dvidešimt trijų) dienų bausmės, pridėta skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių bausmės dalis ir E. B. paskirta galutinė subendrinta 10 (dešimties) metų 11 (vienuolikos) mėnesių 23 (dvidešimt trijų) dienų laisvės atėmimo bausmė. Apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmė nuteistajam paskirta tinkamai įvertinus jo asmenybę, jo vaidmenį padarant nusikalstamą veiką, taip pat tinkamai vadovaujantis bausmių bendrinimo taisyklėmis, todėl pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę, nėra.

19. Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. B. kaltę patvirtina byloje surinkti įrodymai. Byloje apklaustų liudytojų parodymai patvirtina aplinkybę, kad E. B. suvokė, kad kaip skola jam P. F. grąžinti pinigai yra gauti nusikalstamu būdu. Nuteistasis, sužinojęs apie P. F. norą sugrąžinti jam skolą, veikė operatyviai, bendravo su kitais nuteistais asmenimis, surado žmones, kurie pinigus paimtų ir perduotų, taip pat, bandė nuslėpti savo ryšius su kitu nuteistuoju M. Z., nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad šį asmenį pažįsta nuo vaikystės. E. B. kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių naujų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis. Vertinant E. B. paskirtą bausmę taip pat darytina išvada, kad bausmė jam paskirta tinkamai įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl M. Z. apeliacinio skundo

20. M. Z. teigimu, byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių jo kaltę ir priimdamas nuosprendį pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik prielaidomis. Skunde nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė jį apkalbančių liudytojų A. B. ir K. S. parodymams, nors šie parodymai ne tik, kad paneigti kitų liudytojų parodymais, tačiau ir prieštaraujantys tarpusavyje.

21. Liudytojo K. S. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme aptarti šios nutarties 13 punkte.

22. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklausiamas A. B. (kurio atžvilgiu atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 05-2-00122-19) parodė, kad nuo 2009 metų jis atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. A. B. paaiškino, kad paprašė savo draugo M. S. paimti 6000 eurų ir perduoti nurodytam žmogui. Gali būti taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, t. y. 2018 m. liepos 17 d. kartu bausmę 8-ame nuteistųjų būryje atliekantys E. B. ir nuteistasis pavarde „A.“, kurio anketinių duomenų nežino, paskambino vyriškiui iš kurio išviliojo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Kiek pamena, E. B. apsimetė pareigūnu V., o nuteistasis pravarde „A.“ – banko darbuotoju. Tuo metu buvo kartu su šiais nuteistaisiais ir viską girdėjo bei matė. Su jais kartu buvo ir nusikalstamos veikos organizatorius M., pavardės tiksliai nepamena, gali būti Z., pravarde „B.“. A. B. parodė, kad M. tai ateidavo, tai išeidavo, kadangi derino reikalus dėl banko sąskaitos, kur būtų galima pervesti pinigus bei kalbėjo su asmeniu, kuris turėjo daryti neteisėtus pavedimus. M. susitarė su kažkuo iš (duomenys neskelbtini), kad dalis pinigų bus pervesta į jų surastą banko sąskaitą. Kitą banko sąskaitą, į kurią buvo pervesti 9000 eurų parūpino E. B.. Kiek prisimena, E., kalbėdamas su asmeniu, iš kurio išviliojo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, naudojo mažą „nykštukinį“ „LB“ telefoną, kuris turi IMEI pakeitimo funkciją. Išviliotus elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis E. užsirašė ant lapelio, kurį iškart padavė šalia buvusiam M.. Tuo metu M., naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu „HTC One“ paskambino pažįstamui, esančiam laisvėje ir nurodė visus neteisėtai įgytus prisijungimo duomenis, tam, jog būtų padaryti pavedimai į nurodytas banko sąskaitas. Dalis pinigų buvo pervesta į (duomenys neskelbtini) bausmę atliekančio nuteistojo surastą banko sąskaitą, kita dalis – 9000 eurų, į E. B. nurodytą banko sąskaitą. M. pats skambino asmeniui iš savo turimo telefono ir padiktavo neteisėtai įgytus elektroninės bankininkystės duomenis. A. B. parodė girdėjęs, kaip M. bendraudamas su asmeniu, dariusiu neteisėtus pavedimus, vadina jį pravarde „Vaikas“. Ar E. pažįsta asmenį, dariusį neteisėtus pavedimus, nežino. E. naudodamasis telefonu, iš kurio bendravo su apgautu asmeniu, bendravo ir su mergina, kuriai turėjo būti pervesti pinigai. Iš to paties telefono E. taip pat susirašinėjo su asmeniu, kuris turėjo padaryti pavedimus. SMS žinutes E. rašė M. paliepimu. Kažkuriuo metu E. naudotas telefonas išsikrovė, ir A. B. davė savo mobiliojo ryšio telefoną M., kaip suprato, kad šis paskambintų asmeniui, dariusiam neteisėtus pervedimus. Tuo metu buvo atliekama patikra, M. savo telefoną buvo paslėpęs. Vėliau, apie 21 val. į A. B. telefoną paskambino asmuo, daręs neteisėtus pervedimus ir paprašė duoti pakalbėti su M.. Apklausos metu A. B. taip pat parodė, kad E. nepasitikėjo mergina, į kurios banko sąskaitą turėjo būti pervesti pinigai, todėl paprašė jo (A. B.), kad jis surastų asmenį, kuris pinigus iš nurodytos merginos paimtų. Jis sutiko padėti, todėl paskambino laisvėje esančiam M. S. ir paprašė, kad jis PC „S. m.“, susitikęs su nurodyta mergina prie AB „Šiaulių bankas“ iš jos paimtų 6000 eurų. Kai M. su nurodyta mergina susitiko prie AB „Šiaulių bankas“, tik tuomet į jos banko sąskaitą buvo pervesta 9000 eurų. M. paaiškino, kad paimtų 6000 eurų, o likę 3000 eurų liko merginai už leidimą pasinaudoti jos banko sąskaita ir už pinigų išgryninimą. Už pagalbą M. leido pasiimti 500 eurų, todėl A. B. taip ir pasakė M. S.. Iš paimtų 6000 eurų M. S. sau pasiliko 500 eurų, dar 500 eurų liko jam už tai, kad jis padėjo surasti žmogų, kuris paimtų iš nurodytos merginos pinigus ir nuvežtų į nurodytą vietą. Jis paprašė M. S. 500 eurų, kurie priklausė jam (A. B.) išsiųsti asmenims, kuriems jis buvo skolingas. Apklausos metu A. B. parodė, kad M. jo paprašė, kad likusius 5000 eurų jo draugas (M. S.) nuvežtų ir paduotų M. žmonai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini). A. B. telefoninio pokalbio metu M. S. pasakė, ką jam sakė M., t. y. vietą, kur turėjo būti perduoti pinigai. M. į nurodytą vietą (duomenys neskelbtini) nuvyko vidurnaktį ir perdavė 5000 eurų. A. B. parodė girdėjęs, kaip M. žmona paskambino ir pasakė gavusi pinigus. A. B. taip pat parodė, kad su M. S. bendravo naudodamas mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericson J102I“, kuriame buvo įdėta „Ežys“ SIM kortelė, telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko, tiksliai nepamena, gali būti rugpjūčio 14 d., (duomenys neskelbtini)s pataisos namuose buvo vykdoma planinė krata 8-ame nuteistųjų būryje, kurios metu buvo rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „HTC one“ su SIM kortelėmis, iš kurio M. bendravo su žmona dėl pinigų paėmimo ir su asmeniu, kuris vykdė neteisėtus pinigų pervedimus į nurodytas banko sąskaitas. A. B. parodė, kad M. yra suorganizavęs ne vieną sukčiavimą (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Jis taip pat nurodė, kad M. kitiems nuteistiesiems parūpina mobiliojo ryšio telefonus, kuriais skambinant apgaudinėjami žmonės ir aprūpina narkotinėmis medžiagomis, t. y. heroinu. Už tai jis didžiąją dalį pinigų pasilieka sau, kiti gauna tik mažomis dalimis nuo išviliotos pinigų sumos. Po įvykio, kai buvo išvilioti 17 000 eurų, M. dar organizavo kelis sukčiavimus. A. B. parodė, kad dėl parodymų davimo jam gali būti kerštaujama, todėl prašė, kad būtų perkeltas į kitą būrį (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ir jam būtų taikoma visiška izoliacija nuo kitų nuteistųjų, jei dar bus etapuojamas į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių (t. 7. b. l. 193 – 195). 2019 m. spalio 15 d. įtariamojo papildomos apklausos metu A. B. parodė, kad pasilieka prie savo parodymų, duotų ankstesnės apklausos metu. Papildomai nori pasakyti, kad pageidautų, jog teisminiame nagrinėjime būtų apklaustas nuotoliniu būdu, kadangi yra davęs išsamius parodymus apie kitų asmenų nusikalstamus veiksmus ir bijo, jog jie gali kerštauti (t. 8, b. l. 7). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus A. B. juos patvirtino. Atsakydamas į nuteistojo V. L. klausimus paaiškino jam, kad nematė ką jis (V. L.) darė tik sakė, kad jis (V. L.) buvo toje pačioje patalpoje, tame pačiame būryje (t. 11, b. l. 27). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme A. B. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau paaiškino, kad V. L. ir „A.“ yra skirtingi asmenys, kad jis V. L. „A.“ niekada nevadino. Liudytojas A. B. patvirtino, kad „B.“ tai M. Z. (t. 13, b. l. 73).

23. 2018 m. rugpjūčio 2 d. ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. S. (kurio atžvilgiu atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 05-2-00122-19) parodė, kad 2008 metais atlikdamas laisvės atėmimo bausmę susipažino su vienu iš nuteistųjų A. B., su kuriuo bendravimas nenutrūko ir M. S. išėjus į laisvę. 2018 m. liepos 17 d. A. jam paskambino į mobiliojo ryšio telefoną „Iphone“, telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir paprašė paimti pinigus iš vienos merginos bei perduoti jo nurodytam asmeniui. A. nurodė, kad reikės paimti 6000 eurų iš nurodytos merginos, kadangi suma didelė, o jis ja nepasitiki. Patikino, kad pinigai yra teisėtai įgyti ir jokių problemų jam dėl to nebus. Nuėjęs į A. nurodytą vietą, PC „S. m.“ prie AB „Šiaulių bankas“ M. S. nurodė pamatęs ten laukiančią merginą. Ji su kažkuo kalbėjo telefonu, vėliau nuėjo į banką išgryninti pinigų. Išėjusi iš banko mergina jam padavė 6000 eurų, daugiau su ja nieko nekalbėjo. Kas nurodė jai susitikti su juo ir kokią sumą nurodė perduoti jis merginos neklausė. Paėmęs pinigus jis iškart išvažiavo iš parduotuvės. Neilgai trukus jam paskambino A. ir liepė 5500 eurų nuvežti į (duomenys neskelbtini) ir paduoti ten laukiančiam žmogui. Į (duomenys neskelbtini) jis nuvyko apie 01.00 val. nakties. Pinigus (duomenys neskelbtini) iš jo paėmė vyriškis, jo veido bruožų neįsidėmėjo, galėjo būti 30 – 35 metų amžiaus, tamsių, trumpai kirptų plaukų. A. iš tų 6000 eurų leido jam pasilikti 300 eurų, likusius 200 eurų buvo prašęs paduoti jo nurodytam asmeniui (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 37 – 40). 2019 m. spalio 4 d. papildomos apklausos metu M. S. parodė, kad pasilieka prie 2018 m. rugpjūčio 2 d. duotų parodymų. Patvirtino, kad dalį duotų pinigų, tiksliai nepamena kiek, bet gali būti, kad 5500 eurų nuvežė į (duomenys neskelbtini) miestelį ir perdavė nurodytam žmogui (t. 7, b. l. 47 – 49). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsisakė duoti parodymus, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, M. S. juos palaikė ir patvirtino ( t. 11, b. l. 126 – 127).

24. 2019 m. vasario 28 d. liudytoja B. Z. parodė, kad M. Z. yra jos vyras, jie vedę 4 metus. 2018 metų vasarą M. bausmę atlikinėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, ne kartą važiavo į minėtus pataisos namus jo aplankyti. Dabar su M. mažai palaiko ryšius, nes tarp jų vyksta skyrybų procesas. 2018 metų vasarą, tikslaus laiko neprisimins, M. jos buvo paprašęs paimti pinigus iš kažkokio vyriškio. Kiek pamena, nakties metu, M. jai paskambino ir liepė išeiti į kiemą ir iš vyriškio paimti pinigus. Ji išėjo į kiemą ir pamatė po truputį link jis atvažiuojantį automobilį. Privažiavęs vyriškis per langą padavė pinigus, šalia jo, keleivio vietoje, sėdėjo dar kitas vyriškis, tačiau ji jo neįsidėmėjo. Vyriškis, kuris padavė jai pinigus, buvo apie 30 metų amžiaus, trumpai kirptų tamsių plaukų. Kokią pinigų sumą paėmė, nepamena, tačiau mano, kad apie 1500 eurų. M. paliepimu dalį pinigų per pašto terminalą ar „Pay post“ skyrių išsiuntė jo nurodytiems asmenims. Pinigus siuntė praėjus kuriam laikui po jų paėmimo. Kitą dalį pinigų išleido M. reikmėms – pirko treningus ir kitas prekes, kurias nusiuntė į pataisos namus. Tuo metu su M. bendraudavo telefono skambučiais ar SMS žinutėmis. M. prašymu 2018 metų pavasarį iš kažkokio vyriškio paėmė 300 eurų. Per visą laikotarpį, kol M. atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo prašymu du kartus ėmė pinigus iš kitų asmenų. M. jai sakydavo, kad žmonės atiduoda jam skolas, todėl ji nieko blogo nepagalvodavo. Prieš kurį laiką M. ją įspėjo, kad atvažiuos pareigūnai iš (duomenys neskelbtini), apklausti dėl paimtų pinigų, t. y. dėl pinigų, kuriuos ji paėmė vasarą. Jiems susipykus, jis pagrasino, kad padarys ją bendrininke dėl paimtų pinigų, nors ji tikrai nenumanė, jog pinigai įgyti nusikalstamu būdu (t. 1, b. l. 149 – 152). Apklausiama pirmosios instancijos teisme liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad yra buvusi M. Z. žmona, su juo yra bendravusi telefonu. Jo prašymu yra siuntusi naudotus telefonus M. Z. nurodytais adresais (t. 11, b. l. 26 – 27).

25. 2018 m. rugsėjo 13 d. įtariamuoju apklaustas E. B. (kurio atžvilgiu atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 05-2-00122-19) parodė, kad bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atlieka nuo 2014 metų. 2018 m. liepos 16 d. jis buvo perkeltas į 8-ąjį nuteistųjų būrį. Prieš ateidamas į 8-tą būrį iš vieno nuteistojo buvo nusipirkęs „nykštukinį“ mobiliojo ryšio telefoną su IMEI keitimo funkcija. 2018 m. liepos 17 d. sugalvojo sukčiavimo būdu įsigyti pinigų, todėl naudodamasis turimu mobiliojo ryšio telefonu, atsitiktinai surinko telefono numerį, kuriuo atsiliepė V. M.. Kalbėdamas su nukentėjusiuoju E. B. prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotoju, vėliau banko darbuotoja Ž.. Su nukentėjusiuoju jis kalbėjo vienas. Jis parodė, kad tuo metu prie jo nieko nebuvo ir jo pokalbio niekas negirdėjo, neteisėtai įgytus elektroninės bankininkystės duomenis užsirašė ant lapo ir naudodamasis tuo pačiu mobiliojo ryšio telefonu, susisiekė su asmeniu, kuriam perdavė neteisėtai įgytus elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, kad nukentėjusiojo vardu būtų atliktos neteisėtos finansinės operacijos. E. B. parodė, kad turėjo tik vieną mobiliojo ryšio telefoną ir 2 SIM korteles, kurias keitę bendraudamas su nukentėjusiuoju ir kitais žmonėmis. Asmens, kuris darė neteisėtus pavedimus, nepažįsta, tik turėjo jo telefono numerį ir žinojo, jog esant reikalui šis asmuo galės padėti, t. y. persiųsti pinigus nurodytiems žmonėms. Šiam asmeniui E. B. nieko nežadėjo ir niekaip neatsilygino. Po to, kai asmeniui, kuris turėjo daryti neteisėtus pervedimus, perdavė elektroninės bankininkystės duomenis, E. B. susiskambino su nuteistuoju iš (duomenys neskelbtini) ir paprašė, kad šis duotų banko sąskaitos numerį, į kurią galėtų būti pervesti pinigai. Minėtas asmuo davė S. D. banko sąskaitos duomenis. Gavęs minėtos banko sąskaitos duomenis E. B. nurodė susisiekęs su asmeniu, kuris turėjo padaryti pavedimus ir nurodė jam, kad šis pinigus nusiųstų į S. D. AB „Šiaulių bankas“ banko sąskaitą. Po kurio laiko E. B. vėl susisiekė su (duomenys neskelbtini) bausmę atliekančiu nuteistuoju, kuris jam paaiškino, kad bandant išgryninti pinigus kortelę prarijo, todėl nieko jam padėti negali. Kaip ir minėjo, to asmens, kuris jam davė S. D. banko sąskaitos duomenis, jis nepažįsta ir nežino su kuriuo nuteistuoju iš (duomenys neskelbtini) jis kalbėjo. Supratęs, kad jį patį galimai apgaudinėja, jis telefonu susisiekė su įtarime minima D., kurios paprašė atsidaryti AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą ir išgryninti pervestus pinigus. D. pasakė, kad į jos banko sąskaitą bus pervesta 9000 eurų, iš kurių ji galės sau pasilikti 3000 eurų. D. tokiu pasiūlymu susidomėjo, todėl sutiko jam padėti. Kai tik D. atsidarė AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą, jis iš to paties mobiliojo ryšio telefono, kurį naudojant bendravo su D., jos banko sąskaitos duomenis perdavė asmeniui, kuris turėjo iš nukentėjusiojo V. M. banko sąskaitos persiųsti 9000 eurų į jo nurodytą D. banko sąskaitą. Tuo pat metu kai tarėsi su D. dėl pinigų išgryninimo, jis paprašė tame pačiame būryje bausmę atliekančio A. B., kad surastų žmogų, kuris paimtų iš D. 6000 eurų. A. iš seniau buvo prašęs paskolinti jam pinigų, todėl nieko daug neaiškindamas A. pasakė, jog gali paskolinti 6000 eurų, kuriuos turėtų pasiimti jo žmogus. A. sutiko padėti, todėl susisiekė su savo pažįstamu, kurio paprašė paimti pinigus. A. jis nurodė susitikimo vietą iš kur turėjo būti paimti pinigai. Kaip A. kalbėjo su savo pažįstamu dėl pinigų paėmimo, jis negirdėjo. Kur A. liepė padėti paimtus pinigus, jis nežino. Kitą dieną jį uždarė į drausmės grupę. Savo turėtą mobiliojo ryšio telefoną paliko 8-ojo būrio slėptuvėje. Kiek jam žinoma tą telefoną kiti nuteistieji sulaužė ir išmetė. E. B. nurodė, kad su asmeniu, kuris darė neteisėtus pavedimus bendravo jis vienas. Minėtam asmeniui perdavė neteisėtai įgytus elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, jog būtų padaryti pavedimai į jo nurodytas banko sąskaitas. Iš įtarime minimų asmenų pažįsta tik D., į kurios banko sąskaitą buvo pervesti pinigai bei A. B., kuris tuo metu bausmę atliko 8-ame nuteistųjų būryje. Įtarime minimo V. L. jis nepažįsta. Gali pridurti, jog iš neteisėtai į jo nurodytas banko sąskaitas persiųstų pinigų jis naudos jokios negavo. Jam skoloje liko tik A. B., nes jam kaip ir minėjo paskolino 6000 eurų, kurie buvo persiųsti į D. banko sąskaitą (t. 8, b. l. 23 – 27). 2019 m. spalio 23 d. papildomos apklausos metu E. B. parodė, kad pasilieka prie pirminės apklausos metu duotų parodymų. Parodė, kad asmuo, kuris vykdė neteisėtus pervedimus yra jo pažįstamas, kurio įvardinti jis nenori. Kai buvo pervesti pinigai jis paprašė A. B., kad jis surastų žmogų, kuris iš jo nurodytos merginos paimtų 6000 eurų. Dalį pinigų – 4500 eurų paskolino A. B., nes jis buvo prašęs paskolinti pinigų, o likusią dalį – 1500 eurų paprašė, jog jo surastas žmogus nuvežtų į Jonavą, M. Z. žmonai. Jis M. Z. buvo skoloje už įsigytus telefonus, todėl grąžino šiam skolą. Apie jo įvykdytą sukčiavimą nežinojo nei M. Z., nei A. B., nei įtarime nurodytas V. L. (t. 8, b. l. 34-37).

26. Iš byloje esančio 2018 m. rugsėjo 4 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. liepos 17 d. apie 15.30 val. V. M. į fiksuoto ryšio telefoną paskambinęs nepažįstamas asmuo prisistatė finansinių nusikaltimų skyriaus tyrėju E. V. ir apgaule išviliojo iš asmeninės banko sąskaitos ir jo individualios „V. M.“ įmonės banko sąskaitos elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus. <...> Gauta duomenų, kad prie nusikalstamos veikos įgyvendinimo prisidėjo laisvės atėmimo bausmes (duomenys neskelbtini) pataisos namuose 8-ajame būryje atliekantys nuteistieji, kurie naudojasi mobilaus ryšio telefonu, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) bei „Tele2“ SIM kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 151). Iš 2019 m. rugsėjo 10 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad pokalbio Nr. 995 metu, 2018 m. rugsėjo 10 d. (t. 3, b. l. 30 – 33) D. G., kuris yra įvardijamas kaip -V- skambina iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu su D. G. galimai kalbasi A. B. (-V1-) apie tai, kad viskas yra suderinta ir sutvarkyta, kad A. B. gali sugrįžti į (duomenys neskelbtini) pataisos namus. Vėliau D. G. perduoda mobilaus ryšio telefoną galimai M. Z. ir toliau jis kalbasi su A. B. apie įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei bendrininkus. Šio pokalbio metu minimas M., E., „A.“. Pokalbio Nr. 1385 metu, 2018 m. rugsėjo 12 d. (t. 3, b. l. 33 – 37) D. G., kuris yra įvardijamas kaip -V- skambina iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), skambina galimai A. B., kuris yra įvardintas kaip -V1-, vėliau D. G. telefoną perduoda galimai M. Z. ir jie kalbasi apie įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes, išviliotus pinigus bei bendrininkus. Vėliau D. G. vėl kalbasi su A. B.. Šio pokalbio metu taip pat minimas E. (t. 3, b. l. 38). Iš M. Z. telefoninių pokalbių išklotinių taip pat matyti, kad skambindamas D. G. jis siekia išsiaiškinti kur šiuo metu bausmę atlieka E. B. ir A. B. (t. 3, b. l. 44 – 53). Iš 2019 m. rugsėjo 10 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad pokalbio Nr. 453 metu, 2018 m. gruodžio 21 d. (t. 3, b. l. 44), galimai M. Z., kuris yra įvardintas kaip -V- skambina į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) B. Z., kuri įvardinta kaip -M-. Pokalbio metu asmenys kalba apie pinigų perdavimą B. Z.. Moteris pokalbio metu nurodo, kad nėra kaip įrodyti, jog ji kažkam pinigus perdavė. Iš pokalbių Nr. 634 – 637, 646, 679 – 680) (t. 3, b. l. 51) matyti, kad M. Z. siuntė SMS žinutes savo žmonai ne kartą nurodydamas, kad ji sakytų, jog nežino, kam jis (M. Z.) galėjo vežti pinigus į (duomenys neskelbtini), taip pat liepia nurodyti, kad jai jokių pinigų niekas niekada neperdavė.

27. 2018 m. liepos 18 d. liudytoja apklausta D. D. (kurios atžvilgiu atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 05-2-00122-19) parodė, kad 2016 m. pradėjo bendrauti su vaikinu vardu E., kuris jai socialiniame tinklalapyje www.facebook.com parašė žinutę. 2018 m. liepos 17 d. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) jai paskambino E. ir paprašė, kad jam būtina AB „Šiaulių bankas“ banko sąskaita. D. D. nuvyko į AB „Šiaulių bankas“ banko padalinį ir savo vardu ten atsidarė banko sąskaitą, kurios numerį telefoninio pokalbio metu ji nurodė E.. E. banko sąskaitos skaičius atkartodavo, todėl liudytoja nurodė supratusi, kad jis juos sako dar kitam asmeniui. E. jai nurodė laukti prie banko, kol ateis žmogus ir ji jam turės paduoti išgrynintus pinigus. Vėliau į banko sąskaitą jai įkrito 9000 eurų. E. liudytojai nurodė, kad 6000 eurų reikės perduoti jos laukiančiam vaikinui, o likusius 3000 eurų – kitam asmeniui, tačiau kam, nenurodė. Liudytoja nurodė 6000 eurų perdavusi jos laukusiam vaikinui. D. D. parodė, kad žinojo, jog E. atlieka laisvės atėmimo bausmę, (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, tiksliai prisiminti negalėjo (t. 1, b. l.73 – 75). 2018 m. liepos 25 d. įtariamojo apklausos metu D. D. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus dalyje dėl 6000 eurų perdavimo nepažįstamam asmeniui PC „S. m.“ (t. 6, b. l. 196 – 197).

28. Iš asmens parodymų atpažinti protokolo matyti, kad D. D. atpažino M. S. kaip asmenį, kuriam ji PC „S. m.“ perdavė pinigus (t. 3, b. l. 59 – 62).

29. Įvertinus anksčiau aptartus įrodymus, darytina išvada, kad priešingai nei teigia savo skunde M. Z., tiek K. S. parodymai, tiek A. B. parodymai tarpusavyje sutampa ir papildo vieni kitus. Abu asmenys nurodė, kad M. Z. nuteistuosius aprūpina narkotinėmis medžiagomis bei telefonais, o šie, jam atsilygindami, vykdo telefoninius sukčiavimus. Tiek K. S., tiek A. B. patvirtino, kad 2018 m. liepos 17 d., nuteistiesiems skambinant nukentėjusiajam V. M., į poilsio kambarį nuolat užeidavo M. Z., kuris ieškojo asmenų, galinčių duoti banko sąskaitų numerius, į kurias būtų pervedami neteisėtu būdu gauti pinigai. Įvertinus A. B. ir K. S. parodymus darytina išvada, kad tarpusavyje jie neprieštarauja ir papildo vieni kitus. A. B. taip pat patvirtino aplinkybę, kad laisvėje esantis jo draugas M. S. neteisėtai gautus pinigus vežė į (duomenys neskelbtini) M. Z. sutuoktinei B. Z.. M. Z. kaltę patvirtina ir B. Z. parodymai, iš kurių matyti, kad 2018 m. vasarą, naktį jai paskambino M. Z. ir nurodė, jog ji išeitų į lauką paimti pinigų, kuriuos jai turi atvežti kažkoks vyriškis. Nors liudytoja negalėjo įvardinti kokią sumą pinigų ji paėmė, tačiau pinigų paėmimo faktą patvirtino. Tai, kad B. Z. paėmė pinigus patvirtina ir anksčiau aptartos M. Z. jai siųstos SMS žinutės. Įvertinus jų turinį akivaizdu, kad M. Z. nurodo savo žmonai nesakyti apie paimtus pinigus ir meluoti, jog jokių pinigų ji nėra gavusi. Be to, B. Z. parodė, kad jai susipykus su M. Z., šis jai grasino, jog padarys ją bendrininke nusikaltime dėl paimtų pinigų. Kaip matyti iš anksčiau aptartų parodymų, A. B. apklausų metu nurodė, kad teisminiame nagrinėjime būtų apklaustas nuotoliniu būdu, kadangi yra davęs išsamius parodymus apie kitų asmenų nusikalstamus veiksmus ir bijo, jog jie gali kerštauti, ką patvirtina ir telefoninių pokalbių išklotinės, iš kurių matyti, kad po nusikalstamos veikos įvykdymo, prasidėjus tyrimui, M. Z. aktyviai ieškojo A. B. ir E. B.. Vertinant E. B. parodymus pažymėtina, kad apklausų metu jis parodė, jog vienas kalbėjo už abu asmenis, tačiau kaip nurodyta anksčiau, tiek A. B., tiek K. S. nurodė, jog nukentėjusiajam skambino du nuteistieji, kurių vienas buvo E. B.. E. B., kalbėdamas apie nusikalstamos veikos įvykdymą apskritai nemini M. Z., nors kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, M. Z. kaltė darant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, visiškai įrodyta, kiti nuteistieji matė jį poilsio kambaryje nusikalstamos veikos įvykdymo metu bendraujant su E. B., todėl apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad duodamas parodymus E. B. siekė padėti M. Z. ir V. L. išvengti baudžiamosios atsakomybės, dėl ko jo parodymai vertintini kritiškai. Vertinant M. S. parodymus pažymėtina, kad nors savo parodymuose jis ir nemini M. Z. ir B. Z., tačiau vertinant loginę įvykių seką yra akivaizdu, kad būtent M. Z. paklausus A. B. ar šis (duomenys neskelbtini) turi draugų, kurie galėtų paimti pinigus iš jo nurodytos merginos, A. B. susisiekė su M. S., kuris sutiko tai padaryti ir (duomenys neskelbtini) paėmęs pinigus iš D. D., važiavo į (duomenys neskelbtini) juos perduoti ten laukiančiam žmogui, o vėliau šie pinigai buvo perduoti M. Z. žmonai B. Z., todėl vien ta aplinkybė, kad liudytojas savo parodymuose konkrečiai neįvardijo M. Z. ir B. Z., nepaneigia kitų šioje byloje nustatytų ir objektyviais įrodymais pagrįstų aplinkybių dėl to, kad būtent M. Z. paliepimu neteisėtu būdu gauti pinigai buvo perduoti (duomenys neskelbtini) gyvenančiai jo sutuoktinei. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai M. Z. kaltę patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė išsamiai išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, įvertindamas tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek sujungdamas juos į vieną loginę seką. Nuteistasis savo skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima abejoti priimto nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu, todėl jo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl V. L. apeliacinio skundo

30. Savo skunde V. L. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindė prielaidomis. Skunde nuteistasis teigia, kad byloje nėra jokių nenuginčijamų įrodymų, jog konkrečiu telefonu su nukentėjusiuoju V. M. kalbėjo būtent jis. Tačiau šiuos nuteistojo apeliacinio skundo argumentus paneigia byloje surinkti ir tinkamai ištirti įrodymai. Kaip matyti iš anksčiau šioje nutartyje aptartų liudytojo K. S. parodymų, jis parodė, kad matė, kaip pataisos namų poilsio kambaryje kartu su E. B. nukentėjusiajam skambino V. L.. Nors šioje byloje apklaustas A. B. parodė, kad nežino kuris iš nuteistųjų su E. B. skambino nukentėjusiajam, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. B. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-336-899/2020 yra pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. kovo 4 d. Minėtoje baudžiamojoje byloje apklausiamas kaltinamuoju A. B. parodė, kad 2018 m. liepos mėnesį M. Z. jo paklausė ar jis turi pažįstamą (duomenys neskelbtini) mieste, kuris galėtų paimti pinigus ir nuvežti. A. B. parodė, kad pats paskambino M. S. ir paklausė ar galėtų nuvežti pinigus, už tai pažadėjo 500 eurų. A. B. nurodė nežinantis kur M. S. vežė pinigus, kadangi su juo bendravo M. Z.. Nežino, kaip buvo išvolioti pinigai, pats tame nedalyvavo, tik tiek, kad paprašė M. S. nuvežti pinigus. Nesakė M. S., kad pinigai bus išvilioti apgaulės būdu. Nurodė jam, kad mergina turės 9000 eurų ir jam paduos 6000 eurų. A. B. parodė, kad yra dalyvavęs tokiuose nusikaltimuose anksčiau. Dalį pokalbio, kaip buvo išvilioti pinigai, A. B. nurodė girdėjęs. Kalbėjo E. B. ir asmuo pavarde iš „L“ raidės. Dėl antros pokalbio dalies nežino, nedalyvavo. Girdėjo, kaip buvo išvilioti 9000 eurų. E. B. kalbėjo su nukentėjusiuoju, o V. padėjo E. B.. 500 eurų gavo jis (A. B.) ir 500 eurų gavo M. S.. M. S. persiuntė jo prašytiems asmenims per „PayPost“. Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu A. B. buvo nurodęs, kad kartu su E. B. nukentėjusiajam skambino nuteistasis, pravarde „A.“. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojas teigė, kad V. L. tiesiog buvo toje pačioje patalpoje, kurioje nuteistieji skambino nukentėjusiajam, o bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, A. B. jau nurodė, kad V. L. ir „A.“ yra du skirtingi žmonės. Teismas pažymi, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-336-899/2020 2018 m. rugsėjo 3 d. buvo pateiktas paklausimas dėl nuteistųjų pravardžių „B.“, „A.“ nustatymo. 2018 m. rugsėjo 7 d. gautas atsakymas, kad nuteistasis pravarde „A.“ yra V. L., o „B.“ – M. Z., kurie atlikinėja laisvės atėmimo bausmę 8-ajame būryje. Šios įsiteisėjusiame nuosprendyje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiajam V. M. skambino E. B. bei V. L., o nusikalstamą veiką organizavęs nuteistasis „B.“ yra M. Z.. Kaip jau aptarta anksčiau, A. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis bijo, jog dėl jo duotų išsamių parodymų jam yra kilęs pavojus, todėl teisminiame bylos nagrinėjime nori būti apklausiamas nuotoliniu būdu. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme klausimus liudytojui uždavė pats nuteistasis V. L., todėl akivaizdu, kad bijodamas dėl savo sveikatos ar gyvybės, A. B. savo parodymus pakeitė, taip bandydamas išvengti nuteistųjų keršto, jei duotų parodymus prieš juos. Nors nuteistasis teigia, kad liudytojai K. S. ir A. B. jį apkalbėjo, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų, t. y. byloje nėra nustatytas pagrindas, kad minėti asmenys turėjo pretekstą apkalbėti nuteistąjį V. L.. Šioje byloje liudytojais apklausti asmenys kitoje baudžiamojoje byloje yra pripažinti kaltais ir nuteisti, jie davė išsamius parodymus ne tik apie šioje byloje nuteistų V. L. ir M. Z. veiksmus, įvykdant nusikalstamą veiką, tačiau išsamiai paaiškino ir tai, kokiais veiksmais jie patys prisidėjo prie šios nusikalstamos veikos padarymo. Kaip jau nurodyta anksčiau, tiek A. B., tiek K. S. parodymai tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus, sutampa jų tam tikros nurodomos smulkmenos – telefono modelis, kuriuo kiti nuteistieji skambino nukentėjusiajam, kitos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, todėl nėra pagrindo abejoti šių parodymų objektyvumu, dėl ko V. L. apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

31. V. L. teigimu, ikiteisminis tyrimas nagrinėjamu atveju buvo atliktas nevisapusiškai, o jo metu tendencingai buvo renkami duomenys nuteistojo nenaudai. Apeliantas nurodo, kad byloje esantys prieštaravimai nepašalinti, o skundžiamas nuosprendis grindžiamas tik kaltinamojo akto atkartojimu, kuris, pasak nuteistojo, yra neobjektyvus. Atmetant šiuos apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo apklausti visi su nusikalstama veika susiję asmenys, išreikalauta informacija iš bankų, gautos skambučių išklotinės, telefoninių pokalbių suvestinės, atlikti asmens atpažinimo iš nuotraukos procesiniai veiksmai, išreikalauti daiktiniai įrodymai, atliktos kratos ir pan. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi būtiniausi procesiniai veiksmai, kurių pagrindu buvo surinkta pakankamai duomenų perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teismui. Be to, V. L. nurodo, kad kaltinamajame akte nenurodyti nei subjektyvieji, nei objektyvieji požymiai, leidžiantys daryti išvadą, jog jis padarė jam inkriminuotas veikas. Nuteistojo teigimu, iš kaltinamojo akto motyvų neaišku, kuo remiantis buvo konstatuota jo kaltė ir kokius jo veiksmus prokuratūra vertino kaip pasikėsinimą pasisavinti didelės vertės svetimą turtą ir juos realizuoti. Atsakant į šį apeliacinio skundo argumentą pažymėtina, jog teismo, o ne ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar ikiteisminį tyrimą organizuojančio prokuroro prerogatyva yra nuspręsti dėl asmens kaltės tų įrodymų pagrindu, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaip matyti iš kaltinamojo akto ir skundžiamo nuosprendžio V. L. buvo kaltinamas ir pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, t. y. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis bei, kad apgaule padėjo įgyti svetimas nukentėjusiajam V. M. priklausančias pinigines lėšas – 17 100 eurų. Iš kaltinamojo akto matyti, kad jame nurodyti nusikalstamų veikų aprašymai: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kita, t. y. visos faktinės aplinkybės, svarbios teismui sprendžiant V. L. baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal nurodytus straipsnius tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenis, taip pat išdėstyti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Pateiktas kaltinimas pakankamai konkretus ir nepažeidžiantis kaltinamojo (šiuo metu jau nuteistojo) teisės į gynybą. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, jokių naujų, t. y. iš esmės kitokių nei kaltinime nurodytų aplinkybių, nenustatė. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis jokių abejonių dėl kaltinimo neaiškumo ar konkretumo nereiškė, o priešingai, jis nurodė suprantantis kuo yra kaltinamas, kaltu neprisipažįsta, paaiškinimus duoti sutinka. Nagrinėjamu atveju nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinius nuteistųjų skundus nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiu kaltinamuoju aktu, jokių jo pažeidimų, kurie būtų sutrukdę teismui išnagrinėti bylą iš esmės, nenustatė.

32. Savo skunde nuteistasis iš esmės remiasi E. B. parodymais, tačiau kaip nurodyta anksčiau šioje nutartyje, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šio asmens parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis M. Z. ir V. L. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Savo skunde V. L. nurodo E. B. nurodytą aplinkybę, kad A. B. E. B. yra skolingas 6000 eurų, kurie buvo pervesti į D. D. sąskaitą, tačiau teismas pažymi, kad ši aplinkybė nėra svarbi sprendžiant V. L. kaltės klausimą, be to kaip jau nustatyta, šie pinigai buvo gauti neteisėtu būdu, todėl nei vienas iš nuteistųjų neįgijo teisės disponuoti šiais pinigais.

33. Nuteistasis taip pat nurodo, kad jau ikiteisminio tyrimo metu yra įžvelgiami esminiai prieštaravimai tarp liudytojų parodymų, tačiau nekonkretizuoja kokie būtent parodymai teismui turėjo sukelti pagrįstų abejonių. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, įvertino visų byloje apklaustų asmenų parodymus atskirai bei jų tarpusavio ryšį, apklausė liudytojus teisme, pagarsino jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, dėl ko padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

34. Kaip jau aptarta anksčiau, nukentėjusiajam V. M. priklausantys pinigai buvo pervesti į S. D. bei D. D. asmenines banko sąskaitas. V. M. asmeninės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 8100 eurų buvo pervesti į S. D. banko sąskaitą (t. 1, b. l. 164). Iš byloje esančio sąskaitos išrašo matyti, kad 2018 m. liepos 17 d. į D. D. banko sąskaitą iš V. M. įmonės yra pervedama 9000 eurų (t. 1, b. l. 167). Į S. D. banko sąskaitą pinigai pervesti 2018 m. liepos 17 d. 16:45:16 val. (t. 1, b. l. 165), o į D. D. banko sąskaitą pinigai buvo pervesti 2018 m. liepos 17 d. 20:08:29 val. (b. l. 168). Kaip matyti iš anksčiau aptartų D. D. parodymų, ji nurodė, kad 2018 m. liepos 17 d. su ja susisiekė E. ir paprašė jos banko sąskaitos numerio. Liudytoja parodė, kad E. jai skambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo (t. 2, b. l. 47) matyti, kad minėtas telefono numeris 2018 m. liepos 17 d. kontaktavo su nukentėjusiajam priklausančiu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) – 14.46 val.; 15.20 val.; 16.46 val.; 19.54 val. Kaip matyti iš aptartų duomenų, tiek kontaktavimo su nukentėjusiuoju laikas, tiek pinigų pervedimo iš V. M. priklausančių banko sąskaitų į S. D. ir D. D. banko sąskaitas laikai sutampa, t. y. byloje esantys įrodymai patvirtina, kad telefonu susisiekus su nukentėjusiuoju labai greitai iš jo banko sąskaitos buvo pervedami pinigai į S. D. ir D. D. banko sąskaitas.

35. Savo apeliaciniuose skunduose nuteistieji M. Z. ir V. L. kelia klausimas dėl balso ekspertizės atlikimo, nurodydami, kad neatlikus jų balso ekspertizių pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį rėmėsi tik prielaidomis, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų pakanka nuteistųjų kaltei pagrįsti. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo atlikti visi būtini procesiniai veiksmai, siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus, kuriuos įvertinus ir sujungus į vieną loginę grandinę, buvo padaryta abejonių nekelianti išvada dėl nuteistųjų kaltės, dėl ko jų apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti, o skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

36. 2022 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam M. Z. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Pažymoje nurodoma valstybės naudai priteistina suma – 248,33 eurai.

37. 2022 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam E. B. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Pažymoje nurodoma valstybės naudai priteistina suma – 620,98 eurų.

38. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

39. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas. Sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistųjų priteisimo klausimą, visų pirma pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašomos priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos yra pakankamai didelės, šioje byloje nuteistiesiems yra paskira laisvės atėmimo bausmė, kurią jie atlieka pataisos įstaigose, duomenų apie nuteistųjų turtinę padėtį į bylą nėra pateikta, be to, nuteistieji įpareigoti solidariai atlyginti nukentėjusiojo civilinį ieškinį, dėl ko darytina išvada, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistųjų nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų E. B., M. Z. ir V. L. apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.