- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- e2S-1035-613/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- V. U.
- Atsakovas
- M. S.
- Advokatai
- Laura Augytė, Julija Manakas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. U. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. U. ieškinį atsakovei M. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir materialinio išlaikymo teikimo ir atsakovės M. S. priešieškinį ieškovui V. U. dėl išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. U. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su ieškiniu, prašydamas: 1) nustatyti nepilnametės dukters A. U. gyvenamąją vietą su mama M. S. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Lietuvoje; 2) įpareigoti M. S. pasikeitus nepilnamečio vaiko gyvenamajai vietai Lietuvoje, apie tai ne vėliau kaip kitą dieną po šių aplinkybių pasikeitimo informuoti V. U., nurodant naują gyvenamosios vietos adresą; 3) įpareigoti M. S. su nepilnamete dukterimi išvykstant gyventi ar ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui į užsienio valstybę, gauti rašytinį V. U. sutikimą; 4) nustatyti ieškinyje nurodytą skyrium gyvenančio tėvo V. U. bendravimo su nepilnamete dukra A. U. bendravimo tvarką; 5) priteisti iš V. U. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai A. U. iki kol ji sulauks pilnametystės, periodinėmis kas mėnesį mokamomis 350,00 Eur dydžio išmokomis, indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išmokas kiekvieną mėnesį pervedant į M. S. asmeninę banko sąskaitą ne vėliau kaip iki mėnesio, už kurį teikiamas išlaikymas, paskutinės kalendorinės dienos; nustatyti, kad teikiamą išlaikymą nepilnamečiam vaikui uzufrukto teise iki nepilnamečio vaiko pilnametystės valdo M. S..
Atsiliepimas
2. Atsakovė M. S. atsiliepimu į ieškinį sutinka iš dalies su ieškinio reikalavimais, nesutinka su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su dukra tvarka.
Šalies argumentai
3. Atsakovė M. S. pateikė priešieškinį, juo prašo nustatyti dukros A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina M. S.; priteisti iš V. U. dukros A. išlaikymui po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pervedant į M. S. banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos; piniginių lėšų tvarkytoja paskirti M. S.; nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką; priteisti iš ieškovo visas išlaidas, susijusias su šios bylos nagrinėjimu. Atsakovė taip pat prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su dukra tvarką, t. y. kad V. U. bendrauja su dukra kas antrą šeštadienį (turėtų būti savaitgalį), vaiką paėmęs iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val., ir grąžina sekmadienį iki 17.00 val. vaiko motinai į vaiko gyvenamąją vietą.
4. Teismo posėdžio metu atsakovės M. S. atstovė advokatė Julija Manako–Galminė prašymą dėl laikinos ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo palaikė. Nurodė, kad tarp bylos šalių nuolat kyla ginčai dėl bendravimo su vaiku tvarkos, dėl susidariusios situacijos atsakovė kreipėsi į biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro specialistus. Kol bus nagrinėjama civilinė byla dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, neturi nukentėti šalių dukters interesai, taigi būtina nustatyti laikiną vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu ieškovas V. U. su prašymu dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo sutiko iš dalies. Nurodė, kad jis gyvena Vilniuje arba sodyboje Kaišiadorių rajone, todėl kelionė iš / į Klaipėdą užtrunka nemažai laiko. Norėtų su dukra matytis rečiau, tačiau ilgesnį laiką, t. y. kas tris savaites nuo ketvirtadienio vakaro iki pirmadienio vakaro.
6. Teismo posėdžio metu ieškovo V. U. atstovė advokatė Laura Augytė–Kamarauskienė ieškovo poziciją palaikė ir siūlė nustatyti laikiną bendravimo tvarką tokią, kokią ieškiniu siūlo ieškovas, t. y. nuo ketvirtadienio iki pirmadienio vakaro kas trečią savaitę (ieškinio rezoliucinės dalies 4 punkto a papunktis).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikino bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tenkino iš dalies.
8. Teismas nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią ieškovas V. U., a. k. (duomenys neskelbtini), bendrauja su dukra A. U., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą savaitgalį, paėmęs vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val., ir grąžina vaiką sekmadienį iki 18.00 val. vaiko motinai atsakovei M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), į vaiko gyvenamąją vietą. Kitos prašymo dalies netenkino. Nusprendė nutartį vykdyti skubiai.
9. Teismas nustatė, kad ieškovo gyvenamoji vieta yra Vilniuje ir Kaišiadorių rajone, atsakovė gyvena Klaipėdoje. Šalių dukra yra beveik ketverių metų amžiaus.
10. Teismo vertinimu, atsakovės prašomos nustatyti ieškovo laikinos bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarkos atveju ieškovo bendravimas su dukra truktų pakankamai trumpą laiką, be to, nemažą šio laiko dalį užimtų kelionės iš ieškovo gyvenamosios vietos į atsakovės gyvenamąją vietą ir atgal. Tačiau nustačius laikiną bendravimo tvarką, kokią siūlo ieškovas, neaišku, kaip būtų užtikrinamas šalių dukters tinkamas ugdymo įstaigos lankymas tokiu atveju.
11. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovo ir šalių atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, siekiant užtikrinti tiek nepilnamečio vaiko, tiek abiejų vaiko tėvų interesus, vadovaudamasis protingumo, proporcingumo principais, padarė išvadą, kad yra pagrindas tenkinti atsakovės prašymą iš dalies ir, iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje, nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią ieškovas bendrauja su šalių nepilnamete dukra kas antrą savaitgalį, paėmęs vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val., ir grąžina vaiką sekmadienį iki 18.00 val. vaiko motinai į vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.65 straipsnis).
12. Teismas pažymėjo, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio bylos šalims geranoriškai susitarti dėl kitokios laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.
III. Atskirojo skundo argumentai
13. Atsakovas V. U. (toliau – apeliantas), atstovaujamas advokatės Lauros Augytės–Kamarauskienės, pateikė atskirąjį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį pakeisti ir nustatyti tokią laikiną ieškovo V. U. bendravimo su nepilnamete dukra A. U., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią V. U. bendrauja su vaiku kartu praleisdami laiką ne rečiau kaip kas trečią savaitę nuo ketvirtadienio iki pirmadienio. Netenkinus atskirojo skundo pirmo reikalavimo, panaikinti skundžiamą nutartį, paliekant šalims galimybę geranoriškai susitarti dėl laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku, iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas ne iki galo ir netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir šalių (jų atstovų) paaiškinimus parengiamojo teismo posėdžio metu, todėl nepagrįstai nustatė ieškovo ir šalių mažametės dukters bendravimą ribojančią ir net de facto (lot. iš tikrųjų) iki šiol vykstantį bendravimą bloginančią tvarką.
13.2. Pažymėjo, kad tarp šalių ginčas kilo iš esmės ne dėl bendravimo tvarkos, bet dėl bendravimo tvarkos užtikrinimo būdo, t. y. kam turi tekti visa ir (ar) dalis naštos (laiko, organizacinės, finansinės) pasiimant ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą, jo tėvams gyvenant skirtinguose miestuose.
13.3. Taip pat pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl laikinos bendravimo tvarkos, neturėjo ir negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis ar paneigiantis kokias nors ieškovo bendravimo su dukra tvarkai reikšmingas aplinkybes, atsakovės atstovės 2021 m. rugpjūčio 10 d. parengiamojo teismo posėdžio metu į bylą pateiktas 2021 m. rugpjūčio 6 d. Raštas Nr. S-61-3797, kadangi jis neatitinka įrodymui keliamų reikalavimų ir galės būti įvertintas tik po ieškovo atsiliepimo pateikimo į atsakovės priešieškinį bendrame bylos aplinkybių ir įrodymų kontekste.
13.4. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
13.5. Pirmosios instancijos teismas ne tik nekonstatavo nė vienos iš nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos byloje prielaidų ir sąlygų, bet jų net ir nevertino.
13.6. Teigia, kad nėra jokios grėsmės, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nenustačius laikinos bendravimo su vaiku tvarkos, (a) teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas; arba (b) kaip nors bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms šalių nepilnametės dukters ar vieno iš tėvų (šiuo atveju atsakovės, prašančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones) teisėms. Mano, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju byloje nėra būtinas, nes jų pritaikymas, neišnagrinėjus bylos, gali labiau pakenkti nei padėti tiek šalims, tiek jų mažametei dukrai.
13.7. Atkreipė dėmesį į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teismas gali taikyti CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankama pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
Atsiliepimas
14. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
16. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo) taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai).
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
19. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
20. Pažymėtina, jog pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (lot. padėtis, kuri yra) išsaugojimą; 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas; 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus ir užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010).
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
22. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
23. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu; 4) priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui; 5) areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą; 6) areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui; 7) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose; 8) kitas, teismo manymu, reikalingas priemones. Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės – laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas. Ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
24. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas kaip viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Taigi minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tačiau pabrėžtina, jog tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
25. Skundžiama nutartimi atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. laikinos nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu nustatymo, taikymo buvo tenkintas iš dalies.
26. Ieškovas (apeliantas) teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes, įrodymus, pagrindžiančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Pažymėjo, kad skundžiama teismo nutartimi patvirtinta blogesnė laikinoji bendravimo tvarka nei yra realiai vykstantis bendravimas su vaiku. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiais.
27. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su tėvų galimybėmis bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienos iš šalies prašoma nustatyti tvarka / būdu (bendravimo dažnumas, trukmė ir pan.), bus nagrinėjamos, vertinamos ir dėl jų pasisakoma bylą nagrinėjant iš esmės.
28. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaikais negyvenančiam tėvui. Tuo tarpu nustatant specialią laikinąją apsaugos priemonę, kaip jau anksčiau buvo minėta, yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų prioritetiniais laikomus interesus ir tik ginčo nagrinėjimo metu.
29. Antra, nagrinėjamu atveju taikytomis laikinosiomis priemonėmis siekiama ne užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Tai, kad tarp šalių yra iškilęs ginčas dėl nepilnametės dukters bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, patvirtina ir šalių teisme pareikšti priešingi reikalavimai dėl tokios tvarkos nustatymo. Todėl, siekiant išvengti konfliktinių situacijų, kurios, kaip nurodo atsakovė, kyla, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Tačiau, kaip ir vėl teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka neužkerta kelio bylos šalims geranoriškai susitarti dėl kitokios laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku.
30. Pažymėtina ir tai, kad, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (panaikinimo).
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo nustatyta laikinoji nepilnamečio vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarka šiuo momentu maksimaliai užtikrins vaiko interesus ir teises bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, žymiai nepažeis nė vieno iš tėvų teises ir pareigas, taip pat skatins pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko ir tėvų poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos nustatymo.
32. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Kiti atskirojo skundo skundą argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties
33. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamą klausimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.