- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-19
- Bylos Nr.
- 2A-1596-852/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24077-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- D. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. Š. (toliau – ieškovas) pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. S. (toliau – atsakovas) 600 Eur dydžio skolą, 1000 Eur dydžio neturtinę žalą, 0,03 proc. dydžio metines palūkanas už kiekvieną dieną nuo priteistos sumos iki visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad bylos šalys žodžiu susitarė, jog ieškovas atliks baldų montavimo darbus adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas). Ieškovas darbus atliko laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki rugsėjo 29 d. Nurodė, kad atsakovas 2021 m. rugsėjo 25 d. atsiskaitė už dalį ieškovo atliktų darbų, tačiau ieškovui pratęsus darbus Objekte iki 2021 m. rugsėjo 29 d. – už šiuos atliktus darbus neatsiskaitė ir liko skolingas ieškovui 600 Eur. Šalys 2021 m. rugsėjo 15 d. susitarė, kad ieškovo valandinis darbo įkainis yra 10 Eur/val., plius bus skiriama 5 Eur suma per dieną ieškovo transporto išlaidoms padengti; ieškovas dirbs individualios veiklos pagrindu. Atsakovas nurodė, kad už neapmokėtus darbus atsiskaitys sekančią savaitę, tačiau likusios sumos neapmokėjo. Papildomai pažymėjo, kad dėl atsakovo vengimo atsiskaityti už atliktus darbus, nepagarbaus bendravimo su ieškovu, jis patyrė išgyvenimus, sutriko miegas, sveikata.
2. Atsakovas su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies. Pažymėjo, kad su ieškovu žodžiu susitarė, kad mokėjimai už atliktus darbus bus atliekami pagal Objekte išdirbtas valandas, kai valandinis darbo įkainis yra 10 Eur/val., tačiau dėl 5 Eur per dieną mokėjimo transporto išlaidoms padengti šalys nesitarė. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovo pateiktu išdirbtų valandų apskaičiavimu, nes ieškovas laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 29 d. išdirbo mažiau valandų. Pagal atsakovo užrašinėje esančius užrašus, ieškovas išdirbo 86 darbo valandas: 2021 m. rugsėjo 15 d. ieškovas dirbo 5 val.; 2021 m. rugsėjo 17 d. – 11 val.; 2021 m. rugsėjo 20 d. – 10 val.; 2021 m. rugsėjo 21 d. – 5 val.; 2021 m. rugsėjo 22 d. – 5 val.; 2021 m. rugsėjo 23 d. – 7 val.; 2021 m. rugsėjo 24 d. – 10 val.; 2021 m. rugsėjo 25 d. – 7 val.; 2021 m. rugsėjo 27 d. – 8 val.; 2021 m. rugsėjo 28 d. – 6,5 val. ir 2021 m. rugsėjo 29 d. ieškovas dirbo 11,5 val. Kadangi ieškovas kasdien turėjo 1 val. pietų pertrauką, per 11 dienų ieškovas pietavo – 11 valandų, taigi viso ieškovas dirbo 75 darbo valandas. O kadangi ieškovas savo lėšomis įsigijo 120 Eur vertės rankinį suktuką, viso ieškovui už atliktus darbus mokėtina suma – 870 Eur (75 val. * 10 Eur/val. + 120 Eur).
3. Atsakovas papildomai pažymėjo, kad ieškovas darbus atliko netinkamai, t. y. sugadino dviejų baldų fasadus, dėl ko atsakovui, kaip rangovui, buvo surašytas 142 Eur vertės defektinis aktas, dėl to mokėtina ieškovui suma sudaro 728 Eur. Kadangi atsakovas ieškovui yra sumokėjęs 670 Eur, likusi mokėtina suma – 58 Eur. Anot atsakovo, ieškvovo dėl to patirtos nuoskaudos negali būtų vertinamos kaip 1000 Eur dydžio neturtinė žala.
4. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai pažymėjo, kad ieškovas per dieną pietaudavo po 15 min. Paaiškino, kad atsakovas papildomus 5 Eur transporto išlaidoms padengti skaičiavo tik iki 2021 m. rugsėjo 25 d. Būdavo atvejų, kai ieškovas atvykdavo, tačiau darbų iš karto nebūdavo. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad tiek ieškovui, tiek kitiems kolegoms mokėjo po 10 Eur/val., sutiko, kad ieškovas galėjo nepietauti valandos per dieną bei nurodė, kad rugsėjo 18 d. ieškovas Objekte nedirbo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė: priteisti ieškovui A. Š. iš atsakovo D. S. 360 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022-12-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti atsakovui D. S. iš ieškovo A. Š. 265,60 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovo A. Š. valstybės naudai 13,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu; priteisti iš atsakovo D. S. valstybės naudai 5,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu; kitoje dalyje ieškinį atmesti.
6. Pirmosios instancijos teismas tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip rangos ir nustatė, kad 2021 metais rugsėjo mėnesį tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis. Ieškovas atsakovo prašymu atvyko į atsakovo objektą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame reikėjo montuoti baldus. Šalys žodžiu aptarė darbų mastus ir kainą (valandinį užmokestį), tačiau rašytinės sutarties nesudarė. Ieškovas atliko atsakovui baldų montavimo darbus laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 15 dienos iki rugsėjo 29 dienos. 2021 m. rugsėjo 25 dieną ieškovas atsakovui sumokėjo iš viso 670 Eur, t. y. 120 Eur už ieškovo įgytą Bosch suktuką ir 550 Eur už atliktus darbus. Ieškovas darbus užbaigė 2021 m. rugsėjo 29 dieną. Po susirašinėjimo su atsakovu ir pamačius, kad atsakovas neatsiskaito pilnai už atliktus darbus, ieškovas išrašė 2021-12-15 PVM sąskaitą-faktūrą serija AŠ Nr. 011 1150 Eur sumai, kurios atsakovas pilnai neapmokėjo. Atsakovui nebereaguojant į prašymus sumokėti už atliktus darbus, ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos ir neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo. Teismas nurodė, kad esminis ginčas kyla dėl sutarto atlyginimo dydžio rangovui (ieškovui) ir išdirbtų valandų skaičiaus, kadangi užmokesčio forma ieškovui buvo valandinis atlygis.
7. Teismas pažymėjo, kad abi ginčo šalys buvo verslininkai, užsiimantys ūkine-komercine veikla, veikiantys pagal individualios veiklos pažymėjimus, tačiau nepasirūpino rašytinės rangos sutarties sudarymu. Teismas sprendė, kad kilus ginčui dėl valandinio atlygio dydžio, labiau tikėtina buvus susitarimui 10 Eur valandinio įkainojimo už atliekamus rangos darbus, kas atsispindi ir atsakovo pateiktame rangos darbų pradžios fiksavime prie ieškovo (duomenys neskelbtini) vardo – 10e/h (rugsėjo 15 dienos kalendoriaus lapelis – b. l. 38). Šias teismo išvadas stiprino atsakovo paaiškinimai, kad tapati suma buvo mokama ir kitiems kolegoms, be to, ieškovui nereikėjo vykti iš kito miesto į Vilnių ar priešingai, dėl ko paprastai būna pridedama pinigų suma, esant būtinybei vykti tolimesniu atstumu nuo/iš objekto. Dar daugiau, ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad už rugsėjo 27-29 dienas neskaičiavo papildomų 5 Eur, nes atsakovas nebesutiko jų mokėti. Šie teiginiai taip pat sustiprina teismo tikėtinas išvadas buvus pradiniam susitarimui dėl 10 Eur užmokesčio, nes tiek darbų pradžioje, tiek pabaigoje esminės aplinkybės dėl vykimo į objektą nekito, darbo objektas buvo ir išliko Vilniuje, kur gyvena ieškovas.
8. Pažymėjo, kad rangos santykiai susiklostė tarp asmenų, užsiimančių komercine ūkine veikla ir jos privalėjo žinoti, kad, nesant rašytinio susitarimo dėl tam tikrų darbų kainos, tokių atliktų darbų kainos nustatymui vadovaujantis CK 6.653 straipsnio 1 dalimi taikytinos CK 6.198 straipsnio 1 dalies taisyklės. Esant ginčui dėl jau atliktų darbų kainos, rangos sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos vykdymo išraiška yra įprastos kainos nustatymas, o jeigu tokia kaina neegzistuoja – protingumo kriterijus atitinkančios kainos nustatymas. Teismas sprendė, kad nesant byloje rašytinio susitarimo dėl aiškaus užmokesčio, skaičiavimo principų už atliekamus rangos darbus, taip pat šalių nesiejant darbo teisiniams santykiams ir Darbo kodekse numatytoms garantijoms, yra teisinga, sąžininga, protinga išminusuoti iš kiekvienos dirbtos dienos 20 minučių laiką, įvertinus tiek ieškovo, tiek atsakovo kasdien fiksuotą ilgesnį nei 5 valandų trukmės darbą, kadangi pats ieškovas pripažino, kad tikrai skirdavo 15-20 minučių papietavimui.
9. Nurodė, kad tiek atsakovo kalendoriuje fiksuoti duomenys, tiek ieškovo Excel lentelėje sužymėti duomenys bet kada galėjo būti koreguoti, surašyti. O išklausius šalių paaiškinimus teismo posėdyje, kad ieškovas nuo atvykimo į objektą fiksuodavo laiką, ką tapačiai darydavo ir atsakovas jo paaiškinimais, be to, ne visada pats atsakovas būdavo objekte ir ieškovo darbo pradžią bei pabaigą užfiksuodavo jo kiti kolegos ir jam perduodavo, akivaizdu, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo pateikti tarpusavyje parašais nesuderinti ir prieštaringi duomenys dėl išdirbtų valandų skaičiaus negali objektyviai pagrįsti išdirbtų valandų skaičiaus, kuo remiantis teismas galėtų daryti labiau tikėtiną, nei netikėtiną išvadą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad teisinga, sąžininga ir protinga išvesti išdirbtų valandų vidurkį, išminusuojant 20 minučių pertrauką kasdien ir tokiu būdu apskaičiuojant ieškovui priklausantį užmokestį už rangos darbus.
10. Teismas priėjo prie išvados, kad kadangi ieškovas yra suskaičiavęs 103 valandas dirbtas laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 15 dienos iki 29 dienos, o atsakovas – 86 valandas, išvedus aritmetinį vidurkį gaunasi 94 valandos ir 30 minučių (103+86/2). O išskaičiavus pietų pertraukos laiką bei aplinkybę, jog tikėtina, kad ieškovas rugsėjo 21 d. nedirbo, darytina išvada, jog ieškovas iš viso dirbo 11 dienų. Taigi išskaičiuotinas laikas pietums būtų 3 valandos 40 minučių. Teismas, įvertinęs šalių žodinius paaiškinimus teismo posėdžio metu, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatavo, kad ieškovui privalo būti atlyginta už 91 valandą atlikto darbo (94 val. 30 min. – 3 val. 40 min. skirtų pietums 11 dienų), kas sudaro 910 Eur (91 val. * 10 eur). Kadangi ginčo byloje nekilo, kad atsakovas 2021-09-25 sumokėjo ieškovui už išdirbtas darbo valandas 550 Eur (nes 120 Eur buvo sumokėtas už ieškovo įgytą darbo priemonę – suktuką Bosch), ieškovui likusi nesumokėta už atliktus darbus suma yra – 360 Eur.
11. Anot atsakovo, ieškovas buvo sugadinęs dviejų baldų fasadus, todėl užsakovas UAB „Albruva“ surašė 2021-10-26 defektų aktą ir nemokės 142 Eur atsakovui už rangos darbus. Teismo vertinimu, net jei iš atsakovo ir buvo išskaityta 142 Eur suma už atliktus darbus UAB „Albruva“ naudai, nors tai neįrodyta ir nepagrįsta byloje objektyviais įrodymais, paaiškinus teismo posėdyje, kad iki šiol dar vyksta derybos su užsakovu UAB „Albruva“ dėl atsiskaitymo už darbus, toks aptartas atsakovo elgesys kelia abejonių dėl realiai patirtų nuostolių. O iš šalių susirašinėjimo, kuris truko 2021 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais, t. y. po 2021-10-26 UAB „Albruva“ defektų akto išrašymo ir pateikimo atsakovui, atsakovas nė karto nenurodė ir nepažymėjo ieškovo atliktų darbų netinkamumo, nekokybiškumo.
12. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti 1000 Eur dydžio neturtinę žalą, nurodė, kad ieškovas neįrodė nei teisės į neturtinės žalos atlyginimą, nei faktiškai patyręs tokios žalos, todėl toks reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
13. Teismas konstatavo, kad byloje buvo reiškiamas reikalavimas dėl skolos priteisimo, kuris tenkintas 60 proc. bei atmestas neturtinės žalos priteisimo reikalavimas, dėl to, ieškovo ieškinys tenkintas 30 proc. (60 proc.+ 0 proc./2). Nurodė, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 14,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (48 Eur × 30 proc.), o atsakovui iš ieškovo, proporcingai atmestų reikalavimų daliai – 280,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (400 Eur × 70 proc). Subendrinus priteistinas bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovo atsakovui priteistina 265,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Apeliantas (ieškovas) A. Š. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą, priteisti ieškovui 60 Eur skolos, atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti pačiam atsakovui. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniame skunde nurodo tokius pagrindinius argumentus:
14.1. Apeliantas nurodė, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl ieškovo dirbtų valandų nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pažymėjo, kad atsakovas Objekte nespėjo atlikti užsakytų darbų ir jam buvo reikalingos ieškovo paslaugos, nes darbo minėtame Objekte buvo daug.
14.2. Apeliantas nesutinka su teismo prieita išvada, kad jis 2021 m. rugsėjo 18 d. visai nedirbo Objekte, nes tuo metu dar neturėjo įėjimo kortelės ir negalėjo į darbo vietą patekti, kadangi visi ieškovo kolegos tuo metu dirbo kitoje vietoje – (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad 2021 m. rugsėjo 18 d. (šeštadienį) dirbo nuo 9 val. 30 min. iki 15 val. 30 min., o ieškovui patekti į darbo vietą nebuvo sudėtinga, nes Objekte dirbo įvairūs meistrai. Papildomai pažymi, kad atsakovas apie 14-15 val. paskambino ieškovui ir siūlė atvykti dirbti (duomenys nesklebtini), tačiau ieškovas atsisakė, kadangi visą dieną dirbo Objekte. Dėl to, anot ieškovo, yra pagrindas jam priteisti dar 60 Eur už išdirbtas 6 darbo valandas 2021 m. rugsėjo 18 d.
14.3. Apeliantas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Nurodo, kad ieškovas kreipėsi į teismą, nes kitais būdais savo interesų apginti nepavyko. Dėl to, atsakovas patyrė advokato teisinės pagalbos išlaidų. To nebūtų buvę, jei atsakovas būtų įvykdęs ieškovo reikalavimą. Todėl atsakovas turi prisiimti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
15. Atsakovas D. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apelianto (ieškovo) apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Apeliantas neginčija teismo motyvų ir argumentų bei skaičiavimo metodikos, kuria buvo pasirinktas išdirbtų dienų skaičiavimo vidurkis. Teismas savo sprendime nurodė, jog ,,akivaizdu, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo pateikti tarpusavyje parašais nesuderinti ir prieštaringi duomenys dėl išdirbtų valandų skaičiaus negali objektyviai pagrįsti išdirbtų valandų skaičiaus, kuo remiantis teismas galėtų daryti labiau tikėtiną, nei netikėtiną išvadą. Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad teisinga, sąžininga ir protinga išvesti išdirbtų valandų vidurkį bei išminusuoti 20 minučių pertrauką kasdien, tokiu būdu apskaičiuojant ieškovui priklausantį užmokestį už rangos darbus“.
15.2. Teismas savo skaičiavimuose taikė ieškovo prašomas priteisti darbo valandas – 103 val., kuriose buvo įskaičiuotos 2021 m. rugsėjo 18 d. pažymėtos 6 darbo valandos, kurias apeliantas prašo paskaičiuoti papildomai. Taip pat teismas pridėjo atsakovo skaičiuotas valandas, kurios sudarė 86 val., ir tokiu būdu skaičiavo tikėtinai išdirbtų valandų vidurkį. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad labiau tikėtina, jog ieškovas apskritai nedirbo rugsėjo 18 d., dėl to, atsakovo nuomone, šis laikas neturėjo būti įtrauktas į skaičiuotinų dienų vidurkį. Tai reiškia, kad teismas, taikydamas ieškovo paskaičiuotas valandas, turėjo iš 103 valandų atimti 6 val. (nedirbtas rugsėjo 18 d.) ir skaičiuojant vidurkį taikyti 103-6=97 val. Sudėjus atsakovo nurodytas 86 darbo valandas, dirbtų valandų vidurkis sudarytų 97+86/2=91,5 val. (91 val. 30 min). Taigi apelianto prašomos įskaičiuoti valandos jau buvo įskaičiuotos į darbo valandų vidurkį.
15.3. Pažymėjo, kad CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė. Atsakovas patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Įvertinus atsakovo atstovo advokato surašytus procesinius dokumentus – atsiliepimą į ieškinį bei dalyvavimą teismo posėdyje, kurio bendra trukmė 2 valandos, teismas pagrįstai konstatavo, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija).
15.4. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas).
15.5. Apeliantas nenurodė jokių motyvų, kurie sudarytų pagrindą nukrypti nuo bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, jis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, sąžiningai atliko procesines pareigas, bylos nevilkino, todėl apelianto prašymas visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti pačiam atsakovui yra visiškai nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys).
17. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrinęs neapskųstą teismo sprendimo dalį dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikavimo kaip civilinių teisinių rangos santykių, o ne darbo teisinių santykių, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys) nenustatė. Teismas taip pat nenustatė, kad neapskųstoje teismo sprendimo dalyje spręsti klausimai pažeistų viešą interesą. Bylos šalims susitarus dėl atliekamų darbų masto ir valandinio įkainio, tačiau neginčijant teisinio santykio kvalifikavimo pagrindų, neįrodinėjant tarp šalių buvusio pavaldumo, atsižvelgiant į ieškovo pasirinktą teisminės gynybos būdą, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. Teismas pasisakys tik dėl apeliacinio skundo argumentų, t. y. dėl ieškovo dirbtų dienų ir valandų nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
18. Bylos duomenis nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis. Ieškovas atsakovo prašymu atvyko į atsakovo objektą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame atliko baldų montavimo darbus. Šalys žodžiu aptarė darbų mastus, valandinį užmokestį, tačiau rašytinės sutarties nesudarė. Ieškovas atliko atsakovui baldų montavimo darbus laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 15 dienos iki rugsėjo 29 dienos. 2021 m. rugsėjo 25 dieną ieškovas atsakovui sumokėjo iš viso 670 Eur (120 Eur už ieškovo įsigytą Bosch rankinį suktuką ir 550 Eur už atliktus darbus). Ieškovas darbus užbaigė 2021 m. rugsėjo 29 dieną. Atsakovui neatsiskaičius su ieškovu už atliktus darbus laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 25 d. iki 2021 m. rugsėjo 29 d., ieškovas išrašė 2021-12-15 PVM sąskaitą-faktūrą serija AŠ Nr. 011 1150 Eur sumai. Atsakovui nebereaguojant į prašymus sumokėti už atliktus darbus, ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos ir neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų vertinimo tvarka reglamentuota CPK 185 straipsnyje. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. CPK 176 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
20. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas ir atsakovas nėra sudarę rašytinės sutarties ir raštu suderinę ieškovo išdirbtų dienų ir valandų skaičiaus, kad byloje esantys įrodymai yra prieštaringi bei pagal jų spediciką galėjo būti bet kuriuo metu sukurti arba pakoreguoti (ieškovas pateikė su atsakovu nesuderintą ir atsakovo nepatvirtintą išdirbtų dienų ir valandų paskaičiavimą, o atsakovas ieškovo išdirbtų valandų skaičių grindė savo užrašinėje esančiais užrašais), sprendė, kad teisinga, sąžininga ir protinga išvesti išdirbtų valandų vidurkį pagal abiejų bylos šalių pateiktus duomenis, išminusuojant 20 minučių pertrauką kasdien ir tokiu būdu apskaičiuojant ieškovui priklausantį užmokestį už rangos darbus. Kadangi ieškovas buvo susiskaičiavęs 103 dirbtas valandas, o atsakovas – 86 valandas, išvedus aritmetinį vidurkį ir iš jo atėmus pietų laiką, teismas sprendė, kad ieškovui privalo būti atlyginta už 91 valandą atlikto darbo laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 29 d. Nei ieškovas, nei atsakovas teismo skaičiavimo metodikos, pagal kurią šioje situacijoje buvo apskaičiuotas ieškovo išdirbtų valandų skaičius, iš esmės neginčija.
21. Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog jis 2021 m. rugsėjo 18 d. visai nedirbo Objekte. Teismas priėjo prie labiau tikėtinos išvados, jog ieškovas rugsėjo 18 d. nedirbo, remdamasis aplinkybėmis, kad tuo metu jis dar neturėjo įėjimo kortelės, posėdžio metu paaiškino, kad rugsėjo 20 d. galimai buvo jo trečioji darbų diena, be kita ko, vertindamas atsakovo kalendoriaus užrašų sistemingumą ir detalumą. Be to, ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad kiti jo kolegos rugsėjo 18 d. dirbo kitoje vietoje – (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovui paprašius, ieškovas atsisakė vykti ir ten dirbti. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad rugsėjo 18 d. Objekte dirbo nuo 9 val. 30 min. iki 15 val. 30 min., o ieškovą įleido kiti darbų vietoje buvę meistrai, tačiau nepateikia jokių objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Kaip teisingai pažymi atsakovo atstovė advokatė atsiliepime į apeliacinį skundą, nors pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, jog labiau tikėtina, kad ieškovas nedirbo Objekte rugsėjo 18 d., tačiau apskaičiuojant išdirbtų valandų vidurkį naudojo ieškovo suskaičiuotas 103 darbo valandas, į kurias jau buvo įskaičiuotos 2021 m. rugsėjo 18 d. ieškovo pažymėtos 6 darbo valandos. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatant ieškovo išdirbtų valandų skaičių, į skaičiavimą įtraukė ir ieškovo nurodytas 6 val., apeliacinės instancijos teismo vertinimu, papildomai paskaičiuoti šių valandų nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
22. Apeliantas nesutikdamas su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nurodo, kad ieškovas kreipėsi į teismą, nes kitais būdais savo interesų apginti nepavyko. Jei atsakovas būtų įvykdęs ieškovo reikalavimą, nebūtų patyręs išlaidų už advokatų teisinę pagalbą ir todėl atsakovas turi prisiimti sau jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas turėjo į tai atsižvelgti ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
23. Bylinėjimosi išlaidos proceso šalims yra skirstomos pagal principą „pralaimėjęs moka“, kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą. Ši bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė yra įtvirtinta CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
24. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Teismas, įvertinęs ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytas faktines aplinkybes, jas pagrindžiančius šalių pateiktus įrodymus, teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, sprendė, kad kadangi ieškovo pareikštas reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintas 60 proc., o reikalavimas dėl neturtinės žalos atmestas, ieškovo ieškinys tenkintas 30 proc. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo ieškinio reikalavimų dalį, nurodė, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 14,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (48 Eur × 30 proc.), o atsakovui iš ieškovo, proporcingai atmestų reikalavimų daliai – 280,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (400 Eur × 70 proc). O subendrinus priteistinas bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovo atsakovui priteistina 265,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas bylos šalims.
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį, yra nurodyta, kad tam, jog būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020). Tai, kad ieškovo ieškinys buvo tenkintas iš dalies savaime nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Apeliantas nenurodė, kaip bylos nagrinėjimo metu pasireiškė netinkamas procesinis atsakovo elgesys. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė netinkamo atsakovo procesinio elgesio. Dėl to, apelianto argumentas, kad bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, atmetamas kaip nepagrįstas.
26. Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, teismas sprendžia atmesti ieškovo apeliacinį skundą. Kadangi bylos baigtis yra palanki atsakovui, atsakovas įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
27. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).
28. Atsakovas nurodė, kad už atsiliepimo į ieškinį parengimą patyrė 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė išlaidų apmokėjimą pagrindžiantį išrašą. Kadangi atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo atsakovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
29. Ieškovo apeliacinio skundo netenkinus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
31. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas dėl jų nepasisako.
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. O apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą naikinti ar pakeisti, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apelianto (ieškovo) A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto (ieškovo) A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.