- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-28
- Bylos Nr.
- 2A-403-856/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- N. Š.
- Atsakovas
- D. G.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo N. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-385-251/2016 pagal ieškovo N. Š. ieškinį atsakovei D. G. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvada teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas N. Š. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-400-569/2008 iš ieškovo priteistą išlaikymą dukrai R. Š. po 86,89 Eur (300,00 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šį dydį sumažinat 28,89 Eur suma kas mėnesį, priteisti iš N. Š. nepilnamečiam vaikui R. Š. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 58 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki R. pilnametystės (1–3 b. l.).
2. Ieškovas nurodė, kad nuo 2008-10-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo praėjo 7 metai, per tą laiką pablogėjo jo sveikata, darbingumo lygis sumažėjo iki 50 procentų, dėl stuburo ir kitų susirgimų ieškovas negali dirbti praktiškai jokio darbo. 50 procentų darbingumo lygis nustatytas laikotarpiui iki 2036-07-03. Ieškovas pragyvena iš 84,84 Eur netekto darbingumo pensijos, kuri yra mažesnė, nei priteistas išlaikymas vaikui. Jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, gyvena pas motiną, praktiškai jos išlaikomas. Priteistą išlaikymą dukrai moka iš lėšų, kurias duoda sesuo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė D. G. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškovo pervedama 86,89 Eur suma sudaro tik 1/4 – 1/5 dalį visų vaiko išlaikymui realiai skiriamų lėšų, dukters poreikiai ne tik kad nesumažėjo, bet ir kiekvienais metais didėja: didėja išlaidos maistui, sveikatos gerinimui, ligų gydymui, išlaidos išsilavinimui įgyti. Dukra turi rimtų sveikatos problemų. Atsakovės turtinė padėtis nuo 2008 metų iš esmės nepagerėjo, ji turi įsipareigojimų kredito įstaigoms, be to, išlaiko dar dvi dukras: A. ir L. (30–33 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė (110–113 b. l.).
5. Teismas nurodė, kad ieškovas prašo sumažinti priteisto išlaikymo dydį motyvuodamas savo pablogėjusia materialine padėtimi ir ribotomis galimybėmis įsidarbinti, tačiau jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo pablogėjusią turtinę padėtį, nepateikė. Atvirkščiai, teismo posėdžio metu jis pripažino, kad gamino ir realizavo kalvystės darbus. Teismas konstatavo, kad ieškovas vengia atskleisti savo tikrąją turtinę padėtį. Ieškovui nustatytas neįgalumas bei sveikatos problemos buvo dar priimant sprendimą 2008 metais. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad ieškojo darbo savarankiškai. Ieškovui nepateikus pakankamai duomenų, kad jo materialinė padėtis dėl objektyvių priežasčių iš esmės pablogėjo nuo 2008-10-06 teismo sprendimo, teismas ieškinį atmetė, nurodydamas, jog vaikui skirto išlaikymo mažinimas gali pažeisti vaiko interesus, nes atitinkamai sumažėtų galimybės visapusiškai tenkinti vaiko poreikius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
6. A. N. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (118–120 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. 2008 m. spalio 6 d. Šiaulių miesto apylinkės teismui priimant sprendimą, kuriuo buvo priteistas išlaikymas dukrai po 86,89 Eur, ieškovo pajamas sudarė 256 Lt neįgalumo pašalpa ir 400 Lt atlyginimas, viso 656 Lt arba 190 Eur. Ieškinio padavimo metu ir dabar ieškovas gauna tik 84,84 Eur neįgalumo pensiją, jokių kitų pajamų ir turto ieškovas neturi. Taigi, dabar gaunamos pajamos yra perpus mažesnės nei 2008 metais. Atsakovės pateikti įrodymai, kad ieškovas užsiima kalvystės darbais ir gauna papildomas pajamas, neatitinka tikrovės, nes šie duomenys yra 2012-2014 metų. Todėl teismo sprendime nurodytas argumentas, kad ieškovo turtinė padėtis nepasikeitė, prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
6.2. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių pablogėjusią jo turtinę padėtį, nes ieškovas pateikė medicininius dokumentus apie savo sveikatos būklę, pažymą apie gaunamą neįgalumo pašalpą, turtą ir bedarbio pažymėjimą.
6.3. Pagal ieškovo turtinę padėtį, sveikatos būklę, kuri ateityje tik blogės, dukrai R. turėtų būti nustatytas toks išlaikymo dydis, kuris patenkintų būtinus jos poreikius. Ieškovas negali mokėti priteisto išlaikymo sumos dėl savo sveikatos būklės.
6.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepateikė visų byloje surinktų įrodymų analizės, neatskleidė jų įrodomosios reikšmės, savo sprendimo tinkamai nemotyvavo, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė D. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimą. Atsiliepime nurodė, kad ji kaip ir 2008 metais dirba V., jos gaunamos pajamos sudaro 450-500 eurų, ji nėra įsigijusi nekilnojamojo ar kito vertingo turto, gyvena nuomojamame bute. Jos išlaidos padidėjo, nes turi išlaikyti dukras R., A. ir L. Nuo 2008 metų jos turtinė padėtis iš esmės nepagerėjo, o turi daugiau įsipareigojimų. Ieškovo pajamų sumažėjimas 115,84 Eur suma negali būti laikomas esminiu turtinės padėties pasikeitimu. Ieškovas turi galimybę judėti, nėra priklausomas nuo kitų asmenų, nėra pripažintas neveiksniu, taigi, turi galimybę susirasti jo sveikatos būklę atitinkantį darbą ir gauti iš jo pajamas. Ieškovo mokamo išlaikymo suma yra tik nedidelė dalis realiai vaikui skiriamų lėšų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 str. 1 d. numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; ir kt.). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi, toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.
9. Ieškovas, pateikdamas ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kaip esminį savo turtinės padėties pasikeitimą nurodė gaunamų pajamų sumažėjimą dėl sveikatos būklės. Ieškinyje nurodė, kad šiuo metu jo gaunamos pajamos sudaro 84,84 Eur neįgalumo pensija. Šią aplinkybę patvirtina VSDFV Šiaulių skyriaus 2015-10-13 pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas (11–12 b. l.). Atsakovė D. G. pateikė teismui įrodymus, kad ieškovas verčiasi menine kalvyste, pardavinėja kalvystės gaminius ir taip gauna pajamų. Ieškovas su šiais įrodymais nesutinka, nurodydamas, kad atsakovės pateikti įrodymai neatitinka tikrovės, nes šie duomenys yra 2012-2014 metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas turi papildomų pajamų, kurių, galimai siekdamas sau palankaus teismo sprendimo, ieškovas ieškinyje nenurodė. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad gamino ir realizavo kalvystės gaminius, šiuo metu tuo užsiimantis retai dėl sveikatos problemų. Ieškovo argumentas, kad jis gali pragyventi iš 84,84 Eur neįgalumo pašalpos, yra mažai tikėtinas ir apeliacinės instancijos teismo vertintinas kritiškai, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovas vengia atskleisti savo realią turtinę padėtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir į tai, kad ieškovo turtinė padėtis turi būti vertinama laikotarpiu nuo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-10-06 sprendimo priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, t. y. 2015-11-16, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovo turtinė padėtis yra galimai pasikeitusi, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu tai nėra esminis ieškovo turtinės padėties pablogėjimas.
10. Iš Šiaulių apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-400-569/2008 matyti, kad ieškovas N. Š. jau 2008 metais turėjo sveikatos problemų, teismo posėdžio metu nurodė, jog jam reikalinga operacija, kuri Lietuvoje nėra atliekama, 1990 m. metais jis turėjo kojos traumą, diagnozuota 2 stuburo slankstelių išvarža, pagal nustatytą darbingumo netekimo lygį jam draudžiama kelti daugiau nei 15 kg, dirbti vien sėdimą darbą, kuo mažiau lankstytis (6–9 b. l.). Šiaulių apylinkės teismo 2008-10-06 sprendime nurodyta, kad N. Š. gaunamas pajamas sudaro 400 Lt darbo užmokestis ir 250 Lt darbingumo netekimo pašalpa. Pažymėtina, kad tokias pat aplinkybes apie sveikatos būklę ieškovas nurodė ir šiame ieškinyje, teigdamas, kad jo darbingumo lygis sumažėjo nuo 55 iki 50 procentų, dėl savo sveikatos būklės jis neturi galimybių dirbti. Taigi, tiek 2008 metais, tiek nagrinėjamoje byloje ieškovo sveikatos būklė nors ir pasikeitė, tačiau ne iš esmės, kad tai būtų pagrindas pakeisti išlaikymo dydį.
11. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Atsižvelgiant į padidėjusius dukters poreikius darytina išvada, kad iš ieškovo priteista 86,89 Eur kas mėnesį išlaikymo suma nėra per didėlė, todėl mažinti šią sumą nėra teisinga ir protinga. Be to, įvertinus tai, kad ieškovas kas mėnesį sutinka teikti tik 58 Eur išlaikymą, atsakovė turės teikti žymiai didesnę išlaikymo dalį tam, kad būtų užtikrinti dukters R. poreikiai. Atsakovė jokio nekilnojamojo turto neturi, gyvena nuomojamame bute, turi įsiskolinimų kredito įstaigoms, taipogi prisideda prie savo dukterų A. ir L. išlaikymo (47 – 50 b. l.). Dukters R. poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui užtikrina atsakovė.
12. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepateikė visų byloje surinktų įrodymų analizės, neatskleidė jų įrodomosios reikšmės, savo sprendimo tinkamai nemotyvavo, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje teismas, vadovaudamasis byloje pateiktais įrodymais, teismo sprendime nurodė faktines bylos aplinkybes, argumentavo savo išvadas, teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės atitinka byloje surinktus įrodymus, įvertintus pagal įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Tai, kad sprendime kiekvienas įrodymas nebuvo aptartas atskirai, neteikia pagrindo pripažinti įrodymų vertinimo taisykles pažeistomis arba sprendimą nemotyvuotu, todėl aukščiau nurodytas apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendime nurodytais motyvais, todėl plačiau dėl jų nepasisako ir jų nenagrinėja. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
14. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, apeliacinis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.