Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Aurimui Bagavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. Š. ieškinį atsakovei D. G. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo), išvadą teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė. Paaiškino, kad žymiai pablogėjo jo sveikata, reikia operuoti širdį, tam neturi lėšų. Gyvena iš invalidumo, padeda Amerikoje gyvenanti sesuo, gyvena motinos name. Kalvystės darbais nebeužsiima, internete nuotraukos ne jo darbų. Prašo sumažinti išlaikymo dydį dėl ieškovo sunkios materialinės padėties.

Dukros poreikiai yra pasikeitę – padidėję – reikia papildomų lėšų sveikatos palaikymui, vaiko ugdymui, nes mergaitė yra labai gabi muzikai. Teko imti paskolą, kad galėtų nupirkti vaikui muzikinį instrumentą. Mergaitei labai progresuoja regėjimo liga, akinius keisti tenka net porąkart metuose. Nurodė, kad atsakovės turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, tik jos šeimoje gimė dar dvi dukros, o ieškovo turtinė padėtis nežymiai pagerėjo. Ieškovas gyvenamąjį namą įgijo motinos vardu. Atsakovas vis vyksta į Ameriką uždarbiauti. Ieškinį prašo atmesti.

Išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškinys atmestinas, nes išlaikymo dydžio mažinimas pažeistų vaiko interesus (28-29 b. l.).

Institucijos atstovas posėdyje palaikė išvadą. Nurodė, kad ieškovas neįrodė pablogėjusios savo materialinės padėties. Jo gaunamos pajamos nuo 2008 metų yra nepasikeitusios, ieškovas net nededa pastangų tas pajamas oficialiai padidinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs kultūriniai, moraliniai, turtiniai poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė tėvų pareiga. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Tėvų - tiek ieškovo, tiek atsakovės - turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovas N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovė D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) (10 b. l.). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-10-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-400-569/2008 buvo dalinai patenkintas ieškovės D. M. (dabar – G.) ieškinys atsakovui N. Š. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), išlaikymas vaikui padidintas iki 86,89 Eur (6-9 b. l.). Iš pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad ieškovas gauna 84,84 Eur netekto darbingumo pensiją, jo darbingumo lygis iki 2036 metų yra 50 procentų (11, 17 b. l.). Iš medicininės pažymos matyti, kad ieškovui N. Š. nustatyta eilė negalavimų (105 b. l.). Ieškovas savo vardu registruotų nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių neturi (13, 14 b. l.). Ieškovas yra registruotas darbo biržoje (18 b. l.). Atsakovė D. G. dirba (duomenys neskelbtini), jos mėnesio pajamos vidutiniškai sudaro 450,00-500,00 Eur (26, 84 b. l.). Atsakovė savo vardu turi transporto priemonę – lengvąjį automobilį, nekilnojamojo turto neturi (82, 83 b. l.). R. Š. mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, lanko sustiprinto muzikinio ugdymo programą (79 b. l.). Mergaitė turi sveikatos sutrikimų – progresuojančios regos problemos – nuolat reikalingi akiniai, blogas sąkandis – reikalingi briketai (34-43, 102-103 b. l.). Atsakovė dukrą yra apdraudusi nuo nelaimingų atsitikimų (44-46 b. l.). Atsakovė taip pat augina dar dvi dukras, kurių vienai nustatytas lengvas neįgalumo lygis (47, 48, 80 b. l.). Iš atsakovės į bylą pateiktų duomenų iš facebook socialinio tinklo matyti, kad ieškovas pardavinėja kalvystės darbus – kelia savo darbų fotonuotraukas su prierašu – „kalvystės darbai“ ir nurodo telefono numerį (53-68, 71-75 b. l.).

Atsakovė paskaičiavo, kad dukros R. Š. poreikiams per mėnesį reikia bent 357,00 Eur (85 b. l.), todėl iš ieškovo priteistas išlaikymas tenkina tik labai nedidelę dalį tos sumos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009;). Civiliniame procese galioja šalių rungimosi principas, t. y. kiekvienai šaliai tenka pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 straipsnis). Teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta, jeigu šalies pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą atitinkamą aplinkybę esant nei jos nesant. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Išlaikymo dydžio sumažinimas galimas tik šaliai įrodžius, kad jos materialinė padėtis iš esmės pasikeitė - pablogėjo tiek, kad nustatyto dydžio išlaikymo ji teikti nepajėgi.

Vaiko poreikiai nustatyti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-10-06 sprendimu, ginčo byloje dėl pasikeitusių vaiko poreikių iš esmės nėra. Ieškovas, nors posėdžio metu ir prieštaravo atsakovės nurodytam vaiko poreikių dydžiui, tačiau neįrodinėjo aplinkybės, jog dukters poreikiai nuo 2008 metų sumažėjo. Ieškovas įrodinėja sumažėjusias savo finansines galimybes teikti priteistą išlaikymą vaikui.

Teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar vaiko poreikiai (CK 3.201 str. 1 ir 2 d.). Vaiko poreikių ieškovas neginčija. Tėvų turtinės padėties iš esmės pablogėjimu laikytini atvejai, kai dėl objektyvių priežasčių šalis negali teikti nustatyto dydžio išlaikymo, nes, pavyzdžiui, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos, pablogėjus sveikatos būklei padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008). Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį.

Ieškovas prašo sumažinti priteisto išlaikymo dydį, motyvuodamas savo pablogėjusia materialine padėtimi ir ribotomis galimybėmis įsidarbinti. Tėvų turtinė padėtis vertinama, atsižvelgiant ne tik į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Vadovaujantis formuojama teismų praktika, teismas privalo atsižvelgti ne tik į pateiktus dokumentus apie turtinę padėtį, bet ir į pačių tėvų motyvaciją ir veiksmus, kurių jie imasi ar turėtų imtis siekdami keisti susidariusią nepalankią finansinę situaciją ir tinkamai užtikrinti vaikų poreikius.

Ieškovas jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo pablogėjusią turtinę padėtį nepateikė, atvirkščiai teismo posėdžio metu pripažino, kad gamino ir realizavo kalvystės darbus. Tačiau teigė pastaruoju metu tuo užsiimantis retai dėl sveikatos problemų.

Pažymėtina, kad tėvų prievolė teikti išlaikymą vaikui yra asmeninio pobūdžio, šios prievolės negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims. Rūpestingi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą tinkamai rūpintis vaiku (vaikais). Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).

Teismas mano, kad aplinkybės, jog ieškovo oficialios pajamos yra netekto darbingumo pensija, nėra pagrindas ieškovui prašyti sumažinti jo mokamą išlaikymo dalį. Atsakovas nesugebėjo paaiškinti kodėl esant galimai sunkiai turtinei padėčiai nesikreipė į Šiaulių miesto socialinės paramos skyrių dėl socialinės pašalpos gavimo, kodėl nedalyvauja neįgaliųjų integravimo į darbo rinką programoje. Iš ieškovo nenuosekliai nurodomų aplinkybių dėl pajamų akivaizdu, kad ieškovas vengia atskleisti savo tikrąją turtinę padėtį. Ieškovui nustatytas neįgalumas bei sveikatos problemos buvo dar priimant sprendimą 2008 metais. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad ieškojo darbo savarankiškai.

Visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Šis principas lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad jei byloje kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad tėvų materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Ieškovas, būdamas suinteresuotas sau palankia bylos baigtimi, turėjo imtis visų procesinių priemonių įrodyti savo poziciją, tačiau jo paaiškinimai yra neįtikinantys, nenuoseklūs, neatitinka byloje surinktų įrodymų.

Kadangi ieškovas nepateikė pakankamai duomenų nustatyti, kad ieškovo materialinė padėtis dėl objektyvių priežasčių iš esmės pablogėjo nuo 2008-10-06 teismo sprendimo, nėra pagrindo mažinti nustatyto dydžio išlaikymo. Vaikui skirto išlaikymo mažinimas gali pažeisti vaiko interesus, nes atitinkamai sumažėtų galimybės visapusiškai tenkinti vaiko poreikius. Siekiant, kad užaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas tik vaiko minimalių poreikių tenkinimu, svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio keitimo atmestinas (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156, 3.192 straipsniai, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.201 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.