- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-22
- Bylos Nr.
- I-193-162/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00205-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės, Pagėgių
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Laimutės Jokubauskaitės, dalyvaujant sekretorei Viktorijai Budvytytei-Bedalienei, dalyvaujant pareiškėjui A. M., atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus atstovui Raimundui Urbučiui, 2013 m. kovo 4 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą (patikslintą) atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. rašto Nr. 34SS-(14.34.104)-14 „Dėl gauto skundo“ ir 2012 m. gegužės 31 d. rašto Nr. 34SD-(14.34.104)-2234 „Dėl prašymo“ panaikinimo bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 11 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-2061 „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei 2012 m. lapkričio 9 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-2122 „Dėl skundo nagrinėjimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. M. skundu (t. I, b.l. 6-8) ir patikslintais skundais (t. I, 46-48, 155-157) kreipėsi į teismą prašydamas:
panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. raštą Nr. 34SS-(14.34.104)-14 „Dėl gauto skundo“;panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2012 m. gegužės 31 d. raštą Nr. 34SD-(14.34.104)-2234 „Dėl prašymo“;panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 11 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-2061 „Dėl skundo nagrinėjimo“;panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-2122 „Dėl skundo nagrinėjimo“;įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrių atsakyti į prašymuose pateiktus klausimus bei pateikti duomenis (vidutinės rinkos vertės skaičiavimo išklotinę su tikslia kartografine medžiaga, pagrįsta geodeziniais matavimais, reikiamus žemės deklaravimui dokumentus);įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atsakyti į pareiškėjo klausimus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atsisakyta priimti (t. I, b.l. 74-77), tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi panaikino minėtos nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. raštą Nr. 34SS-(14.34.104)-14 „Dėl gauto skundo“ ir 2012 m. gegužės 31 d. raštą Nr. 34SD-(14.34.104)-2234 „Dėl prašymo“ bei nurodytų patikslinto skundo reikalavimų priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t. I, b.l. 86-89).
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo A. M. patikslintas skundas atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. rašto Nr. 34SS-(14.34.104)-14 „Dėl gauto skundo“ ir 2012 m. gegužės 31 d. rašto Nr. 34SD-(14.34.104)-2234 „Dėl prašymo“ panaikinimo (t. I, b.l. 115-116). Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartimi priimtas nagrinėti A. M. patikslintas skundas atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 11 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-2061 „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei 2012 m. lapkričio 9 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-2122 „Dėl skundo nagrinėjimo“ panaikinimo ir minėta nutartimi apibrėžtas skundo dalykas (t. I, b.l. 179-180).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde (t. I, b.l. 6-8) ir patikslintuose skunduose (t. I, b.l. 46-48, 155-157) nurodo, jog atsakovo pateikti atsakymai į pareiškėjo prašymus nėra tinkamai išnagrinėti, atsakymus pateikti vilkinta, atsakymai yra nepagrįsti. Teigia, jog 2012 m. sausio 15 d. prašymu kreipėsi į Pagėgių merą dėl neišduotos žemės nuomos mokesčių deklaracijos, tačiau administracija nesiėmė jokių veiksmų ir nurodė kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrių (toliau – ir Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius). Todėl pareiškėjas 2012 m. sausio 31 d. kreipėsi į Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrių su prašymu atsakyti, kodėl jis buvo neįtrauktas į sąrašus žemės nuomos mokesčiams deklaruoti. Taip pat prašė paaiškinti, kodėl pareiškėjui neišduodami prašomi dokumentai. Pažymi, jog į 2012 m. sausio 31 d. pareiškėjo prašymą buvo atsakyta tik 2012 m. kovo 5 d., o pateiktas atsakymas neišsamus ir nesuprantamas. Pakartotinai kreipėsi 2012 m. kovo 9 d., prašydamas atsakyti į jam prieš tai neatsakytus klausimus, prašė išduoti jo nuomojamos žemės rinkos vertės skaičiavimų išklotinę, tačiau Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius pateikė atsakymą tik balandžio 10 d., kuris pareiškėjui yra neaiškus ir nesuprantamas. Akcentuoja, jog 2012 m. gegužės 11 d. Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus raštas Nr. 34SS-(14.34.104)-14 neatsako į pareiškėjo 2012 m. kovo 9 d. pakartotinį prašymą. Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius nurodė neįtraukęs jo į žemės nuomos mokesčių mokėtojų sąrašus dėl vykstančio teisminio proceso, tačiau pareiškėjui šis argumentas nesuprantamas, nes vykstant tam pačiam teismo procesui A. V. buvo įtrauktas į žemės nuomos mokesčių mokėtojų sąrašus. Pabrėžia, jog Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. rašte Nr. 34SS-(14.34.104)-14 neteisingai nurodyta, kad visi jo prašymai išnagrinėti ir į juos atsakyta. Pažymi, jog apie skundų nagrinėjimą nebuvo informuotas ir atsakymai pateikti pavėluotai. Teigia, jog sužinojęs apie žemės ūkio naudmenų deklaravimo reikalavimų pakeitimus, 2012 m. gegužės 7 d. kreipėsi į Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrių, prašydamas išduoti pažymą apie pareiškėjo žemės sklypą Nr. 146, tačiau šios institucijos 2012 m. gegužės 31 d. atsakymas Nr. 34 SD-(14.34.104)-2234 į minėtą prašymą yra nepagrįstas. Pažymi, kad negavęs reikiamų duomenų, neturėjo galimybių tinkamai deklaruoti naudmenas.
Pareiškėjas patikslintuose skunduose nenurodo argumentų, kuriais prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2012 m. spalio 11 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-2061 ir 2012 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-2122, tačiau argumentus pateikia prašyme (t. I. b.l. 94-96), adresuotame Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pareiškėjas dėl prieš tai minėtų raštų nurodo, jog skundžiamas 2012 m. spalio 11 d. raštas nepagrįstas, nes pareiškėjas 2011 m. liepos 18 d. Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus rašto Nr. 34SS-(14.34.45)-842 su priedais negavo, be to, šis raštas priimtas šališkai, nes aiškinama tai, kas yra palanku Nacionalinei žemės tarnybai. Pažymi, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2012 m. lapkričio 9 d. raštu išsamiai neatsakė į pareiškėjo 2012 m. spalio 9 d. 1-4, 6-8 ir 11 klausimą.
Pareiškėjas prašo skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius atstovas prašo skundą netenkinti atsiliepimuose nurodytais argumentais.
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius atsiliepime (t. I, b.l. 122-125) ir abu atsakovai bendrame atsiliepime (t. II, b.l. 3-7) nurodo nesutinkantys su pareiškėjo patikslintu skundu. Teigia, kad skundžiamas Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 11 d. raštas yra atsakymas į pareiškėjo 2012 m. balandžio 13 d. skundą. Pažymi, kad Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 5 d. raštu Nr. 34SD-1275-(14.34.104) „Dėl žemės nuomos mokesčių“ pareiškėjui į jo 2012 m. vasario 3 d. prašymą atsakyta, kad pagal galiojančią valstybinės žemės nuomos sutartį Pagėgių savivaldybės administracijai yra pateikti duomenys dėl 15,91 ha ploto apmokestinimo, o žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 13220 Lt, kuri apskaičiuota pagal Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 5.8 punktą. Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 34SD-1994-(14.34.104) „Dėl naudojamos žemės vertės“ pareiškėjui pateikta apmokestinamo 15,91 žemės ploto 13220 Lt vidutinės rinkos vertės apskaičiavimo išklotinė. Atkreipia dėmesį, kad Pagėgių savivaldybės administracijos direktorius pateikė 2012 m. gruodžio 21 d. pažymą Nr. R4-143 apie tai, kad pareiškėjas už žemės nuomą Pagėgių savivaldybės administracijai neskolingas.
Nurodo, jog skundžiamas Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 31 d. raštas Nr. 34SD-(14.34.104)-2234 yra atsakymas į pareiškėjo 2012 m. gegužės 7 d. prašymą, kuriuo pareiškėjas prašė „atsiųsti pažymą ir žemėlapį naudmenų įbraižymui pagal naujus reikalavimus mano nuomojamos žemės. Pažyma ir žemėlapis reikalingi pasėlių deklaravimui“. Skundžiamu raštu pareiškėjui atsakyta, kad pasėlių deklaravimui pažyma neišduodama, nes pareiškėjas turi 2000 m. valstybinės žemės nuomos žemės ūkio veiklai nuomos sutartį, sudarytą tarp Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo ir pareiškėjo, dėl valstybinės žemės sklypo nuomos. Nurodyta, jog 2011 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 3-3221 pareiškėjas buvo informuotas, kad atkūrus nuosavybės teises A. V. į 8,85 ha žemės sklypą, 2000 m. valstybinės žemės nuomos žemės ūkio veiklai nuomos sutarties dalis dėl 8,85 ha žemės nuomos baigėsi 2010 m. lapkričio 9 d. suėjus žemės nuomos terminui. Be to, Tauragės ir Pagėgių skyriaus žemėtvarkos vedėjo 2012 m. kovo 5 d. raštu Nr. 34SD-1275-(14.34.104) „Dėl žemės nuomos mokesčių“ pareiškėjui į jo 2012 m. vasario 3 d. gautą prašymą atsakyta, kad pagal galiojančią valstybinės žemės nuomos sutartį Pagėgių savivaldybės administracijai yra pateikti duomenys dėl 15,91 ha ploto apmokestinimo, todėl pareiškėjas 2012 metais turėjo visus duomenis, reikalingus žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimui.
Nurodo, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintos Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. 3D-139 „Dėl žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo bei tiesioginių išmokų žemės ūkio veiklos subjektams teikimo 2012 metams parengiamųjų darbų organizavimo“, reglamentuojantys žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimą bei paraiškų teikimą, nenumato, kad pareiškėjas 2012 m. turėjo pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išduotą pareiškėjo nuomojamos valstybinės žemės nurodytą pažymą ir žemėlapį naudmenų įbraižymui.
Nurodo, jog pareiškėjo skundžiami Nacionalinės žemės ūkio tarnybos 2012 m. spalio 31 d. raštas Nr. 1SS-(7.5)-2061 yra atsakymas pareiškėjui į jo 2011 m. gruodžio 15 d. skundą, o 2012 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. 1SS-(7.5)-2122 – atsakymas į 2012 m. spalio 11 d. skundą. Teigia, jog dėl šių administracinių aktų pareiškėjas yra praleidęs skundo padavimo terminus ir jų neprašo atnaujinti, todėl administracinės bylos dalis dėl Nacionalinės žemės ūkio tarnybos priimtų administracinių aktų panaikinimo turėtų būti nutraukta. Be to, pareiškėjas patikslintame skunde aiškiai nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Mano, jog Nacionalinė žemės ūkio tarnyba pareiškėjui išsamiai ir pagrįstai atsakė į jo skunduose nurodytus klausimus, o pareiškėjas neįrodė, kad buvo pažeisti teisės aktai, jo teisės ar teisėti interesai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. rašto Nr. 34SS-(14.34.104)-14 „Dėl gauto skundo“ ir 2012 m. gegužės 31 d. rašto Nr. 34SD-(14.34.104)-2234 „Dėl prašymo“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 11 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-2061 „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei 2012 m. lapkričio 9 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-2122 „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. rašto Nr. 34SS-(14.34.104)-14 ir 2012 m. gegužės 31 d. rašto Nr. 34SD-(14.34.104)-2234
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius (minėta, toliau – ir Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius) 2012 m. balandžio 13 d. gavo A. M. prašymą Nr. 34GS-13-(14.34.45) (t. I, b.l. 128-129), kuriuo jis prašė pateikti mokesčių skaičiavimo išklotines ir atsakyti į užduotus klausimus, kuriuos buvo pateikęs ankstesniuose prašymuose bei pateikti anksčiau prašytą medžiagą. Minėtame prašyme A. M. nurodė, kad 2012 m. sausio 31 d. kreipėsi išaiškinti, kokiu pagrindu jis buvo neįtrauktas į žemės nuomos mokėtojų sąrašus už 2011 metus. Prašyme pažymėjo, jog 2012 m. kovo 5 d. raštu jis buvo tik iš dalies informuotas ir į kitus klausimus jam nebuvo atsakyta, todėl prašė dar kartą pateikti mokesčių skaičiavimo išklotines bei pateikti informaciją suprantamai ir aiškiai.
Atsakydamas į A. M. pateiktą prašymą, Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius 2012 m. gegužės 11 d. rašte Nr. 34SS-(14.34.104)-14 (t. I, b.l. 127) nurodė, jog pareiškėjas buvo informuotas, kad žemės sklypams, kuriems naudotis leista administruojančių institucijų sprendimais, vertė apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 5,8 punktą, t.y. pagal 2011 m. sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius, patvirtintus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1P-152, naudojant modelį Nr. 7648. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad visa rinkos vertės skaičiavimo išklotinė su formulėmis buvo pateikta 2012 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 34SD-1594-(14/34.104). Nurodyta ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio nutarimu Nr. 1373 „Dėl kadastro duomenų, kurių reikia nekilnojamojo turto mokesčiams apskaičiuoti ir kitiems tikslams, rengimo, teikimo ir atsiskaitymo už juos taisyklių patvirtinimo“ atsakovas Pagėgių savivaldybės administracijai 2012 m. kovo 5 d. raštu Nr. 34SD-1276-(14.37.7) pateikė apmokestinamo žemės sklypo rinkos vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Pažymėta, kad atsakovas mokesčių skaičiavimų neatlieka, todėl dėl mokesčių skaičiavimo išklotinių pareiškėjas turi kreiptis į Pagėgių savivaldybės administraciją.
Žemesnės instancijos teismas
Bendruosius reikalavimus individualaus administracinio akto turiniui nustato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, ir nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Kitaip tariant, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai privalo būti tikslūs, suprantami, nedviprasmiški, jų motyvų išdėstymas – adekvatus ir pakankamas, leidžiantis suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2012 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3025/2012 ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).
Skundžiamame Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius 2012 m. gegužės 11 d. rašte Nr. 34SS-(14.34.104)-14 nurodyta, kad žemės nuomos mokestis apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 5,8 punktą, t.y. pagal 2011 m. sausio 1 d. taikytis žemės verčių žemėlapius, patvirtintus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1P-152, naudojant vertinimo modelį Nr. 7648. Šiame rašte detalesnė informacija nepateikta, tik nurodoma, kad rinkos vertės skaičiavimo išklotinė su formulėmis pareiškėjui pateikta 2012 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 34 SD-1594-(14/34.104), todėl analizuotinas šis raštas. Minimame Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2012 m. balandžio 10 d. rašte (t. I, b.l. 137-138) pateiktos formulės ir skaičiavimai, nedetalizuojant apskaičiavimo, nenurodant, ką reiškia kiekviena pateikta santrumpa, neaiškinant, iš kur šios formulės gaunamos, t.y. nenurodant konkrečių teisės aktų, kuriuose yra nurodytos minėtos formulės bei reglamentuotas jų taikymas. Todėl pripažįstamas pagrįstu pareiškėjo argumentas, jog toks vidutinės rinkos vertės skaičiavimo išklotinės pateikimas jam yra neaiškus ir nesuprantamas. Pabrėžtina ir tai, kad 2012 m. kovo 5 d. rašte Nr. 34SD-1275-(14.34.104) (t. I, b.l. 132) Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus, atsakydamas į A. M. 2012 m. vasario 3 d. prašymą nurodė, kad apmokestinamo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 13220 Lt ir ji apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 5,8 punktą, t.y. vertė apskaičiuota pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus verčių žemėlapius. Pabrėžtina, jog atsakovo 2012 m. kovo 5 d. rašte Nr. 34SD-1275-(14.34.104) 15,91 ha ploto žemės sklypo rinkos vertė nurodyta 13220 Lt, tačiau 2012 m. balandžio 10 d. rašte Nr. 34 SD-1594-(14/34.104) (praėjus vos mėnesiui) to paties žemės sklypo rinkos vertė nurodyta jau 24225 Lt ir atsakovas nepateikė šią aplinkybę paaiškinančių bei pagrindžiančių įrodymų. Be to, atsakovo 2012 m. balandžio 10 d. rašte Nr. 34 SD-1594-(14/34.104) nurodytas žemės sklypo naudmenų našumo balas – 35,9, nors valstybinės žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutarties priede (t. I, b.l. 145) vidutinis žemės ūkio naudmenų našumo balas yra tik 33,9. Pažymėtina, jog žemės sklypo naudmenų našumo balas 35,9 atsakovo 2012 m. balandžio 10 d. rašte pateiktas be jokio paaiškinimo, nenurodomas jo apskaičiavimas.
Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamame 2012 m. gegužės 11 d. rašte Nr. 34SS-(14.34.104)-14 pateikta nuoroda į 2012 m. balandžio 10 d. raštą Nr. 34 SD-1594-(14/34.104), kuriame nepagrindžiama skaičiavimo tvarka ir gautas rezultatas, skundžiamą raštą daro nepagrįstą, t.y. neatitinkantį Viešojo administravimo 8 straipsnio 1 ir 2 dalims, kadangi nei skundžiamas raštas, nei jame pateikta nuoroda į kitą raštą, išsamiai ir suprantamai neatsako į pareiškėjo prašymą. Kaip ir minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.
Remiantis išdėstytu, prašymas dėl Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. rašto Nr. 34SS-(14.34.104)-14 panaikinimo tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. gegužės 7 d. pateikė Tauragės ir Pagėgių skyriui prašymą (t. I, b.l. 131), kuriame prašė „atsiųsti pažymą ir naudmenų žemėlapį įbraižymui pagal pareiškėjo nuomojamos žemės sklypo naujus reikalavimus“ nurodydamas, kad šie duomenys reikalingi naudmenų deklaravimui ir valdos registravimui. Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius skundžiamame 2012 m. gegužės 31 d. rašte Nr. 34SD-(14.34.104)-2234 (t. I, b.l. 130) nurodė, kad pasėlių deklaravimui pažyma neišduodama, nes pareiškėjas turi 2000 m. valstybinės žemės nuomos žemės ūkio veiklai nuomos sutartį dėl valstybinės žemės sklypo nuomos. Taip pat nurodė, jog Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2011 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 3-3221 pareiškėjas buvo informuotas, kad atkūrus nuosavybės teises A. V. į 8,85 ha žemės sklypą, 2000 m. valstybinės nuomos žemės ūkio veiklai nuomos sutarties dalis dėl 8,85 ha žemės nuomos 2010 m. lapkričio 9 d. baigėsi suėjus žemės nuomos terminui. Atsakovas minėtame atsakyme pažymėjo, kad pareiškėjas dėl žemės naudmenų ploto nustatymo gali kreiptis į viešąją įstaigą Lietuvos žemės ūkio konsultacinę tarnybą, ar asmenis, turinčius teisę atlikti žemės naudmenų ploto matavimus. Tuo tarpu Pagėgių savivaldybės administracijos 2012 m. sausio 25 d. rašte Nr. R2-225 (t. I, b.l. 13) pareiškėjui atsakyta, kad Pagėgių savivaldybės administracija turi funkciją tik žemės nuomos mokestį administruoti pagal pateiktus Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus sąrašus apie nuomojamą žemę. Nurodyta, kad pareiškėjo 2011 m. sąrašuose nebuvo, todėl apie žemės nuomos mokestį deklaracija nebuvo skaičiuojama
Taigi, skundžiamame rašte aptartos tik aplinkybės, dėl kurių prašoma pažyma deklaravimui neišduodama, tačiau nenurodytas joks teisės aktas, kuriuo grindžiamas atsisakymas, nėra remiamasi jokiomis teisės normomis, kurios aiškiai reglamentuotų, jog pasėlių deklaravimui atsakovas pažymos neišduoda.
Kaip ir minėta, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytos nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Šių nuostatų svarba ir viešojo administravimo institucijoms pareiga jų laikytis yra ne kartą konstatuota ne vienoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 4 d. administracinėje byloje Nr. A502-134/2012 pabrėžė ir tai, jog viešojo administravimo subjektai yra saistomi gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog 2012 m. gegužės 31 d. administracinis aktas Nr. 34SD-(14.34.104)-2234 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, t.y. nepagrįstas teisės aktų normomis, todėl naikintinas.
Dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. spalio 31 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-2061 ir 2012 m. lapkričio 9 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-2122
Pareiškėjas su skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. spalio 31 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-2061 (t. II, b.l. 44-47) nesutinka dėl šių priežasčių: 1) pareiškėjas Nacionalinei žemės tarnybai skundėsi negavęs 2011 m. liepos 18 d. Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus rašto Nr. 34SS-(14.34.45)-842 bei dėl jam nepateikiamos prašomos informacijos, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba šiuos argumentus laikė nepagrįstais; 2) pareiškėjas Nacionalinei žemės tarnybai taip pat skundėsi, jog Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius meluoja bei suklastojo 2011 m. liepos 18 d. raštą Nr. 34SS-(14.34.45)-842, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba šiuos argumentus taip pat atmetė kaip nepagrįstus.
Nacionalinė žemės tarnyba skundžiamą 2012 m. spalio 31 d. raštą 1SS-(7.5)-2061 priėmė vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3104-244/2012, kuriuo buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti A. M. 2011 m. gruodžio 15 d. skundą. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad minėtame teismo sprendime buvo pažymėta, jog pareiškėjas Nacionalinei žemės tarnybai skundėsi Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus veiksmais dėl nepateikiamos jam prašomos informacijos, nurodė iš minėto žemėtvarkos skyriaus negavęs 2011 m. liepos 18 d. rašto Nr. 34SS-(14.34.45)-842, todėl negali jo apskųsti teisės aktuose nustatytais terminais. Teismas sprendime konstatavo, kad A. M. 2011 m. gruodžio 15 d. skunde Nacionalinei žemės tarnybai prašymo pateikti 2011 m. liepos 18 d. Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus raštą Nr. 34SS-(14.34.45)-842 neišreiškė, be to, A. M. teigė, kad Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos 2011 m. liepos 18 d. raštą gavo iš Seimo kontrolieriaus ir jį pats prie minėto skundo pridėjo. Taigi, kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, teismas dėl pareiškėjo ginčijamo 2011 m. liepos 18 d. Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus rašto Nr. 34SS-(14.34.45)-842 įteikimo jau pasisakė, nenustatydamas Nacionalinės žemės tarnybos pažeidimų, susijusių su šio rašto vertinimu.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Ši įstatyminė nuostata lemia, kad faktai, nustatyti teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, turi prejudicinę galią nagrinėjant kitą administracinę bylą tarp tų pačių asmenų. Remiantis minėta nuostata, Vilniaus apygardos teismo sprendime ištirti ir nustatyti faktai šiam teismui yra privalomi. Taigi, Vilniaus apygardos administraciniam teismui pasisakius dėl 2011 m. liepos 18 d. Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus rašto Nr. 34SS-(14.34.45)-842 įteikimo, šio klausimo teismas nebevertina nagrinėjamoje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamame Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. spalio 31 d. rašte nurodyta, kad pagal Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. Nr. 1P-90, 14.2 punkto nuostatas asmens pateiktame skunde turi būti nurodyta teritorinio skyriaus arba konkretaus šio skyriaus valstybės tarnautojo, kurio priimti sprendimai, veiksmai (ar neveikimas) yra skundžiami, vardas, pavardė, pareigos, kokie priimti sprendimai, veiksmai (ar neveikimas) yra skundžiami, aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas bei kokios asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai buvo pažeisti teritorinio skyriaus priimtu sprendimu, veiksmai (ar neveikimas) ir asmens reikalavimas. Minėtame Nacionalinės žemės tarnybos rašte pažymėta, kad nenurodžius galimai neteisėto Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus priimto sprendimo ir nepateikus tai įrodančių dokumentų, nagrinėti visus Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus priimtus sprendimus nėra tikslinga. Taigi, kaip matyti iš Nacionalinės žemės tarnybos priimto skundžiamo 2012 m. spalio 31 d. rašto, jame remiamasi teisės aktu, kuriame aiškiai nurodoma, kad skunde turi būti nurodytas konkretus valstybės tarnautojo veiksmas (neveikimas) ar konkretus neteisėtas skundžiamas sprendimas ar aktas. Pareiškėjas šiuo atveju skunde (t. II., b.l. 39-40) tik abstrakčiai prašė ištirti vilkinimą bei neteisėtus Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus veiksmus. Be to, skundžiamame Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. spalio 31 d. rašte Nr. 1SS-(7.5)-2061 nurodomos aplinkybės, kuriomis vadovaujantis pareiškėjo skundo argumentai dėl Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus dokumentų klastojimo ar šališkumo yra laikomi nepagrįstais.
Nacionalinė žemės tarnyba skundžiamame 2012 m. spalio 31 d. rašte Nr. 1SS-(7.5)-2061 pasisakė ir dėl kitų pareiškėjo klausimų, susijusių su galimai neteisėtu žemės sklypo suprojektavimu ir nuosavybės teisių atkūrimu A. V., nurodydama, kad šie kausimai yra išnagrinėti įsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-606-162/2011 (t. I, b.l. 64-73) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartyje, kuria minėtas sprendimas liko nepakeistas.
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, jog Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. spalio 11 d. raštas Nr. 1SS-(7.5)-2061 „Dėl skundo nagrinėjimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog Nacionalinė žemės tarnyba skundžiamu 2012 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-2122 išsamiai neatsakė į jo 2012 m. spalio 11 d. pateikto skundo 1-4, 6-8 ir 11 klausimus. Nacionalinėje žemės tarnyboje 2012 m. spalio 11 d. gautas pareiškėjo skundas, kuriame jis prašė atsakyti į 15 klausimų, susijusių su žemės sklypo Nr. 146 ribomis, nuosavybės įteisinimu, servitutais ir kt. (t. II, b.l. 33-34)
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamame Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. 1SS-(7.5)-2122 (t. II, b.l. 35-38) nurodyta, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėtos visos aplinkybės, kurias pareiškėjas nurodė pateikto 2012 m. spalio 11 d. skundo 1-4, 6-8 ir 11 klausimuose. Nurodyta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2356-57/2007 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs A. M. apeliacinį skundą, 2008 m. lapkričio 26 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A575-1646/08) pareiškėjo skundą atmetė, palikdamas galioti minėtą sprendimą nepakeistą. Todėl Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą.
Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. I-2356-57/2007 nagrinėjo klausimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo, atkuriant pareiškėjui nuosavybės teises natūra į 26,56 ha dydžio (duomenys neskelbtini) vietovės 1999 metų žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuotą žemės sklypą Nr.146. Šiame sprendime išsamiai aptartos aplinkybės, kurias pareiškėjas Nacionalinei žemės tarnybai skunde nurodė kaip 1-4, 6-8 ir 11 klausimus. Pažymėtina, jog minėtame Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendime buvo pasisakyta, kad atkuriant natūra pareiškėjo tėvo valdytą žemę buvo keičiamos žemės sklypo Nr. 146 ribos, kadangi atlikus skaičiavimus buvo nustatyta, jog pareiškėjui A. M. suprojektuoto 26,56 ha žemės sklypo vertė yra 24 125,00 Lt, kai buvusio savininko J. M. valdyto 18 ha žemės vertė buvo tik 16 190,00, todėl atitinkamai Tauragės apskrities viršininko administracija 2005 m. gruodžio 21 raštu Nr. SD-722 ir 2006 m. vasario 28 d. raštu Nr. SD-97 bei pareiškėjui dalyvaujant 2006 m. sausio 4 d. posėdyje siūlė iki 2006 m. vasario 3 d. pateikti prašymą tikslinti Klaipėdos apskrities 1998 m. lapkričio 17 d. išvadą Nr. 574 pagal patiektą projektą ir pasirinkti vieną iš trijų variantų dėl sklypo Nr. 146 ribų pakeitimo. Tačiau A. M. nei su vienu iš variantų nesutiko ir prašė nuosavybės teises atkurti į (duomenys neskelbtini) vietovės 1999 metų žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuotą 26,56 ha dydžio žemės sklypą Nr. 146. Minėtame sprendime nurodyta, kad Tauragės apskrities viršininkas 2006 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr.V-805 „Dėl Pagėgių savivaldybės (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinto Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. birželio 4 d. įsakymu Nr.1131 patikslinimo“ panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. birželio 4 d. įsakymu Nr.1131 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“ A. M. patvirtinto ir suprojektuoto 26,56 ha žemės sklypo Nr. 146 ribas ir grąžino 26,56 ha žemės sklypą į laisvą valstybinį žemės fondą Nr.LF-31. Šis sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A575-1646/08) A. M. apeliacinis skundas atmestas. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje ir 16 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas gali būti perduodamas nuosavybėn neatlygintinai tik pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus, laikantis negrąžinamo turto ir jo vietoje perduodamo kito turto lygiavertiškumo principo. Byloje buvo įrodyta, kad pareiškėjui A. M. suprojektuoto žemės sklypo Nr. 146 vertė yra 24125 Lt, o buvusio savininko J. M. valdyto 18 ha žemės vertė yra tik 16190 Lt. Pareiškėjas A. M. nepateikė teismui kompetentingos institucijos atliktų paskaičiavimų, kuriais būtų nuginčytas buvusio savininko J. M. valdyto 18 ha žemės vertės įvertinimas, todėl pareiškėjui suteikiant nelygiavertį žemės sklypą būtų pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygybės principas, o pats A. M. įgytų turtą be teisėto pagrindo.
Įvertinus tai, kad dėl 1-4, 6-8 ir 11 klausimo yra priimti ankstesni teismų sprendimai, Nacionalinė žemės tarnyba skundžiamame rašte pagrįstai vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi ir šių klausimų nenagrinėjo.
Pareiškėjas skunde Nacionalinei žemės tarnybai 5 klausime klausia, kokiu pagrindu vienašališkai pakeistos žemės sklypo vakarinės ir šiaurinės ribos, jam nedalyvaujant matavimuose. Nacionalinė žemės tarnyba į šį klausimą atsakė, jog pareiškėjas dalyvavo matavimuose, tačiau žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte pasirašyti atisakė ir pats žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akto 9 punkte įrašė, kad nesutinka. Be to pažymėta, kad klausimai, susiję su galimai neteisėtu žemės sklypo suprojektavimu ir nuosavybės teisių į žemę atkūrimu A. V., yra išnagrinėti Klaipėdos apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo teismo ir šie teismai konstatavo, kad Nacionalinės žemės tarnyba pagrįstai atliko Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytus veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu A. V. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimo, A. M. ginčijo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 34VĮ-(14.34.2)-1384 punktą, kuriuo jis yra išbrauktas iš patvirtintų pretendentų gauti žemę asmenų sąrašo, taip pat Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2010 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. Ž34-450 dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ir nuosavybės teisių atkūrimo A. V. bei Nacionalinės žemės tarnybos 2010 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 34S-15K dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. V. Klaipėdos apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundo netenkino konstatavęs, jog nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, t.y. žemės sklypo suprojektavimas vyko teisėtai ir pagrįstai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šio sprendimo nepakeitė, todėl Nacionalinė žemės tarnyba skundžiamame rašte pagrįstai nurodė, jog šis klausimas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-606-162-2011 išspręstas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog į pareiškėjo A. M. 5 klausimą Nacionalinė žemės tarnyba atsakė tinkamai.
Iš Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. lapkričio 9 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-2122 turinio taip pat matyti, jog į pareiškėjo A. M. kitus klausimus atsakymai suformuoti aiškiai, suprantamai, nurodytos aplinkybės ir teisės normos, kuriomis vadovautasi, todėl pareiškėjo teiginiai, jog į jo pateiktus klausimus buvo atsakyta netinkamai, laikytini nepagrįstais.
Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. 1SS-(7.5)-2122 atsako į visus pareiškėjo keliamus klausimus, yra informatyvus, suprantamas ir aiškus, be to, faktiniai duomenys grindžiami teisės aktais, sprendžia nesant teisinio pagrindo jį naikinti.
Pripažįstamas nepagrįstu atsakovų atsiliepime nurodytas argumentas, kad pareiškėjas yra praleidęs skundo padavimo teismui terminą dėl Nacionalinės žemės tarnybos raštų panaikinimo, nes pareiškėjas teisminės gynybos kreipėsi 2012 m. lapkričio 27 d. nurodydamas, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. spalio 11 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-2061 gavo 2012 m. lapkričio 8 d., o 2012 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. 1SS-(7.5)-2122 gavo 2012 m. lapkričio 16 d. (t. I, b.l. 94).
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus
Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrių atsakyti į prašymuose pateiktus klausimus, išduoti vidutinės rinkos vertės skaičiavimo išklotinę su tikslia kartografine medžiaga, pagrįsta geodeziniais matavimais, išduoti kitus reikiamus žemės deklaravimui dokumentus bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atsakyti į pareiškėjo suformuluotus klausimus Teisėjų kolegijai konstatavus, kad Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus priimti raštai Nr. 34SS-(14.34.104)-14 ir Nr. 34SD-(14.34.104)-2234 yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius įpareigojamas dar kartą išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. balandžio 13 d. prašymą Nr. 34GS-13-(14.34.45) bei 2012 m. gegužės 8 d. prašymą Nr. 34FP-1652, o prašymus išduoti dokumentus, išspręsti įstatymų nustatyta tvarka. Nustačius Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 11 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-2061 bei 2012 m. lapkričio 9 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-2122 neteisėtumo ir nepagrįstumo, nėra pagrindo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą įpareigoti atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo A. M. patikslintą skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriui tenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. raštą Nr. 34SS-(14.34.104)-14 „Dėl gauto skundo“.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2012 m. gegužės 31 d. raštą Nr. 34SD-(14.34.104)-2234 „Dėl prašymo“.
Įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrių išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. balandžio 13 d. prašymą Nr. 34GS-13-(14.34.45) bei 2012 m. gegužės 8 d. prašymą Nr. 34FP-1652.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.