- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- e2-1935-433/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Atsakovas
- N. G., Ž. L.
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Advokatai
- Marina Gušauskienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovams N. G. ir Ž. L. dėl išmokėtų sumų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2020 m. gegužės 21 d. užlietas butas, esantis adresu J. (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuris draustas ADB „Gjensidige“ (toliau – ieškovas). Apgadinto turto apžiūrą atliko įmonė UAB „Smart Claims“, kurios rezultatais buvo sudaryta žalos apskaičiavimo sąmata. 2020 m. gegužės 27 d. ieškovas sprendimu dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju išmokėjo 550,32 Eur draudimo išmoką. Draudikas žalos bylos administravimo metu nustatė, kad nukentėjęs butas buvo užlietas dėl atsakovų N. G. ir Ž. L. kaltės. Atsakovai bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valė akvariumą ir į kanalizaciją nuleido augmeniją, kuri užkimšo bendrą kanalizacijos stovą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.105 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė. Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje konstatavo, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis butas, o ne kiti šaltiniai. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala, pvz., vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Prašo priteisti iš atsakovo 550,32 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovai pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškinyje nutylima esminė faktinė aplinkybė. Ieškovas nevykdo savo pareigos įrodyti ieškinio reikalavimus, o žalos padarymo faktą kildina iš akvariumo turėjimo, kas prieštarauja elementariai logikai. Ieškinyje teigiama, kad „<...> Draudikas žalos bylos administravimo metu nustatė, kad nukentėjęs butas buvo užlietas dėl N. G. ir Ž. L. (toliau – Atsakovai) kuriems priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kaltės, kadangi Atsakovai valė akvariumą ir į kanalizaciją nuleido augmeniją, kuri užkimšo bendrą kanalizacijos stovą <...>“, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtent atsakovų veiksmai lėmė bendro kanalizacijos stovo užsikimšimą. Vien akvariumo turėjimo faktas dar nereiškia, kad atsakovai ar jų kalti veiksmai sukėlė žalą žemiau esančiam butui. Be to, galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai nedraudžia turėti akvariumo, tai nelaikytina neteisėtu veiksmu. Tariama atsakovų kaltė užfiksuota 2020 m. gegužės 26 d. Turto apžiūros akte Nr. CLT2086851, kuriame iš nukentėjusio D. S. žodžiu užrašyta, kad “<...> Pasak draudėjo, buto Nr. 13 gyventojai prisipažino, kad vaikai valė akvariumą ir išpylė žoles <...>“. Tačiau atsakovai atsakingai pareiškia, kad niekada nėra nurodę tokių aplinkybių. Be to, iki ieškinio pareiškimo teismui, ieškovas galėjo patikrinti (nustatyti), kad rastos žolės yra būtent akvariumų augmenija ir, kad jos yra būtent iš atsakovų akvariumo. Ieškinio nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad ieškovas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad devynių aukštų name bendru kanalizacijos stovu, be atsakovų ir užlieto buto savininkų, naudojasi dar septyni butai, kuriuose taip pat gali būti akvariumai. Atsakovų butas yra ketvirtame aukšte, o užlietas butas – antrame. Tad net darant hipotetinę prielaidą, kad atsakovai nuleistų akvariumo augmeniją į kanalizaciją (ko jie niekada nedaro ir nedarė) ir vertinant nuotraukose užfiksuotą tariamą akvariumo augmeniją, bendro naudojimo kanalizacijos stovas būtų užsikimšęs ties trečiu aukštu ir žala būtų sukelta arba pačių atsakovų butui arba trečio aukšto gyventojams. Nei ieškinyje, nei jo prieduose nėra nurodoma, kurioje bendro kanalizacijos vamzdžio vietoje tariamai akvariumo augmenija buvo rasta. Ieškovas nutyli ir kitą itin svarbią faktinę aplinkybę, kad UAB „Verkių būstas“ 2020 m. liepos 13 d. raštu Nr. S-406 buvo informuotas, jog „ Specializuotų apžiūros komisijos aktu Nr. K50/1 atliekant specializuotą apžiūrą ir apžiūrėjus butą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad buvo aplietos buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje tualeto grindys. Nustatyta, kad yra užsikimšęs bendras kanalizacijos stovas. Atliekant kanalizacijos valymo darbus, buvo rasta pašalinių daiktų (skuduro ir žolių akvariumo). Todėl daryti vienareikšmiškos išvados, kad kanalizacijos vamzdis užsikimšo dėl akvariumo augmenijos ir dėl atsakovų kaltės negalima. Kad rastos žolės priskiriamos prie akvariumo augmenijos, nusprendė žmonės, neturėdami specialių žinių toje srityje. Kaip matyti iš pateiktų nuotraukų (ieškinio priedų), tariama akvariumo augmenija panaši į samanas arba žoles, augančias tarp lauko plytelių, šalia namo pamatų ir pan. Ieškovas nepateikia nei vieno objektyvaus įrodymo tariamos atsakovų kaltės dėl kilusių pasekmių, neįrodė ieškinio reikalavimų, todėl ieškinys atmestinas, nes neįrodytas. Be to, įvertinus ieškovo pridėtas užlieto buto nuotraukas, kyla pagrįstų abejonių dėl patirtos žalos masto. Užlieto buto gyventojai patalpose džiausto skalbinius, kas lemia padidintą drėgmę patalpos, kas, vėl gi, galėtų sąlygoti medinių (ar medžio turinčių) daiktų patalpose deformacija. Jeigu nuotraukose nebūtų pažymėta „žalos“ vieta, tokie pažeidimai apskritai nebūtų pastebėti. Be to, byloje nėra duomenų apie užlieto buto būklę iki įvykusio nelaimingo atsitikimo. Todėl atsakovams negali būti užkrauta pareiga atlikti buto remonto, juolab, kad su tokios žalos atsiradimu (jei ji atsirado), atsakovai neturi nieko bendro. Ieškovo nurodomas ieškinio teisinis pagrindas taip pat įrodo ieškinio nepagrįstumą. Ieškovas negali apsispręsti, ar žalos atlyginimo iš atsakovų reikalauja CK 6.105 straipsnio pagrindu, ar CK 6.266 straipsnio pagrindu, ar iš bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai? Pagal CK 6.105 straipsnį pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui už šiam perduoto reikalavimo negaliojimą, bet neatsako už tai, kad skolininkas šio reikalavimo nevykdo, išskyrus atvejus, kai pradinis kreditorius laiduoja naujajam kreditoriui už skolininką. Šiuo atveju ieškovas, išmokėjęs pagal turto draudimo sutartį draudimo išmoką perima draudėjo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš už žalą atsakingo asmens. Tačiau šiuo konkrečiu atveju atsakovai nėra atsakingi asmenys dėl žalos atsiradimo. Byloje nėra ekspertinio vertinimo dėl kanalizacijos vamzdžio užsikimšimo priežasties – ar tai atsitiko dėl skuduro, ar dėl samanų? Ar tos samanos (augmenija) laikytina akvariumo augmenija? Taigi, nustačius tikslią kanalizacijos vamzdžio užsikimšimo priežastį ir atsakingą asmenį, ieškovas galės jiems reikšti tam tikras pretenzijas. Nesant atsakovų kaltės, bet kokie ieškovo reikalavimai jų atžvilgiu yra nepagrįsti. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatą žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Taigi šioje normoje yra nustatytas vienas iš pagrindų, kuriam esant atsiranda atsakomybė be kaltės. Atsakovai nėra bendro kanalizacijos vamzdžio savininkai ar valdytojai (tai yra bendro naudojimo objektas). Byloje nėra duomenų, kad bendro naudojimo kanalizacijos vamzdis užsikimšo dėl jo konstrukcijų trūkumų. Dėl to pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes įvykis neatitinka CK 6.266 straipsnio 1 dalyje reikalaujamų taikyti sąlygų. CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą – atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Taigi taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99- 701/2017, 29 punktas) (cituota pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad būtent atsakovai pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atsakingai ir rūpestingai, neįrodė būtent atsakovų netinkamo elgesio bei priežastinio ryšio. Byloje nėra objektyvių ir nenuginčijamų duomenų, kad bendro naudojimo kanalizacijos vamzdis užsikimšo būtent dėl augmenijos, o ne dėl jame esančio skuduro. Atsižvelgiant į tai, ieškinys taip pat atmestinas.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė prašė ieškinį atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais ir argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. gegužės 21 d. buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Butas). Įvykio metu Butas buvo apdraustas ieškovo Gyventojų turto draudimu (Draudimo liudijimas Nr. PZULT1854995). Vadovaujantis Gyventojų turto draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Dėl įvykio ieškovas išmokėjo buto draudėjui 550,32 Eur draudimo išmoką. Ieškovo teigimu, padarytos žalos administravimo metu nustatyta, kad nukentėjęs Butas buvo užlietas dėl atsakovų N. G. ir Ž. L. kaltės. t. y. atsakovai bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valė akvariumą ir į kanalizaciją nuleido augmeniją, kuri užkimšo bendrą kanalizacijos stovą.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovų civilinės atsakomybės bei žalos atlyginimo priteisimo.
Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, kad būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų – atsakovams galimai išvalius akvariumą, visa akvariumo augmenija galimai buvo nuleista į kanalizaciją ir užkimšo bendrą kanalizacijos stovą. Ieškovo teigimu, šias aplinkybes įrodo pranešimas apie įvykį, apžiūros aktas, UAB „Verkių būstas“ 2020 m. liepos 13 d. raštas bei nuotraukos (matyti rasta augmenija).
Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt.
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-277/2011; etc.).
Svarbu pažymėti, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Taigi objektyvioji (griežtoji) atsakomybė už dėl statinių trūkumo padarytą žalą gali būti taikoma statinio savininkui arba valdytojui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad pastato bendraturčiai yra atsakingi už žalą be kaltės CK 6.266 straipsnio pagrindu tretiesiems asmenims. Tačiau tuo atveju, kai žalos padaryta vienam iš bendraturčių dėl pastato, esančio bendrąja daline pastato savininkų nuosavybe, defekto, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246 – 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009).
Nagrinėjamoje byloje kanalizacijos avarija įvyko dėl užsikimšusio bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžio, kuris priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise šio daugiabučio namo butų savininkams, tame tarpe ir skolininkams. Byloje ginčo dėl to nėra (CPK 178, 185 straipsnis). Teismo manymu, nagrinėjamu atveju netaikytina atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu ir būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti visas įstatyme nustatytas civilinės atsakomybės būtinąsias sąlygas atsakovų deliktinei atsakomybei taikyti. Ieškovas žalos atsiradimo pagrindą grindžia iš esmės tuo, kad atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atsakingai ir rūpestingai, t. y. būtent dėl atsakovo netinkamo elgesio buvo padaryta žala.
Civiliniame procese, galiojantis rungimosi principas, lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai), todėl įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui negalimas. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti.
Nagrinėjamu atveju taikomos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atsakomybė be kaltės. Nesant bent vienai sąlygai, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
Ieškovo manymu, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškia akvariumo turinio išpylimu ir dėl ko, jo manymu, užsikimšo kanalizacija. Šias aplinkybes, ieškovo manymu, įrodo 2020 m. gegužės 26 d. Turto apžiūros aktas Nr. CLT2086851, kuriame įvykio aplinkybės įvardintos: „<... Pasak draudėjo, buto Nr. 13 gyventojai prisipažino, kad vaikai valė akvariumą ir išpylė augalus <...>“. Teismas pažymi, kad byloje pateikti prieštaringi įrodymai - 2020 m. gegužės 21 d. UAB „Verkių Būstas“ specializuotų apžiūrų komisijos aktas, kuriame komisija padarė išvadas, kad: „Užsikimšęs bendras kanalizacijos stovas. Atliekant kanalizacijos valymo darbus buvo rasta pašalinių daiktų (skuduro ir žolės akvariumo). Name kanalizacija funkcionuoja gerai ir neužsikimšta“. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad šios išvados surašytos remiantis (duomenys neskelbtini), dirbančių/dirbusių UAB „(duomenys neskelbtini)“, paaiškinimais.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. K. parodė, kad 2020 metais ir šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2020 m. gegužės 21 d. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo užkimšta kanalizacija, rasta labai daug šiukšlių. Pagrinde ištraukė žoles, o skuduro neatsimena. Nurodė, kad įmesta kažkur iš viršaus. Vamzdis 100 mm skersmens. Kokias išvadas padarė komisija nežino, be to, nežino iš kur žolė. Liudytojo manymu, vien žolės galėjo būti priežastimi užkimšti kanalizaciją.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. G. parodė, kad 2020 metais gegužės mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pravalius kanalizaciją buvo rastos šakelės ar sodinukai (tikėtina žolė). Skuduro neatsimena.
CPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytos įrodinėjimo priemonės: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiūrų protokolai, ekspertų išvados, nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų, ir kitos įrodinėjimo priemonės. Civiliniame procese naudojamų įrodinėjimo priemonių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas turi teisę vertinti bet kokią objektyvia forma išreikštą byloje esančią informaciją, jeigu įstatymas specialiai nenustato įrodinėjimo priemonių ribojimo.
Teismo vertinimu, esant byloje prieštaraujantiems įrodymams, be to, teismas turi pagrindo abejoti liudytojų parodymais, nes teismo posėdžio metu liudytojai nurodė, jog neatsimena ar rado skudurą, nors apžiūros aktas surašytas remiantis būtent (duomenys neskelbtini) paaiškinimais, kas sudaro pagrindą teismui vadovautis oficialiais, nenuginčytais rašytiniais įrodymais.
Bylos medžiaga teikia pagrindą išvadai, kad byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog būtent dėl atsakovų, o būtent, galimai dėl akvariumo turinio išpylimo į kanalizaciją ir, būtent dėl akvariumo žolės užsikimšo kanalizacija. Be to, remiantis oficialiais rašytiniai įrodymais nustatyta svarbi aplinkybė, kad kanalizacijos valymo metu buvo rasta ir kitų pašalinių daiktų „skuduras“, todėl vienareikšmiškai teigti, jog avarija įvyko būtent dėl žolės negalima. Teismo manymu, tikėtina, kad kanalizacijos užsikimšimas galimai įvyko dėl „skuduro“, o ne dėl žolės.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad atsakovų neteisėti veiksmai byloje nėra nustatyti. Ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad žolę į kanalizaciją išpylė būtent atsakovai ir, kad būtent dėl jos užsikimšo kanalizacija, t. y. kad galimai atsakovų neteisėti veiksmai sukėlė žalą. Nesant nustatytoms aplinkybėms, kas ir kokiu būdu užkimšo kanalizacijos vamzdį, laikytina, jog nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovų galimai neteisėtų veiksmų ir ieškovo apdraustam butui padarytos žalos. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė atsakovų atsakomybės dėl jam padarytos žalos sąlygų, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Ieškinį atmestus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidas jam iš atsakovų nepriteisiamos.
Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Nagrinėjamoje byloje ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovams priteisiamos 1000,00 Eur advokatės teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968).
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu yra 37,44 Eur.
Kadangi jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur sumos, todėl priteisiamos iš ieškovo.
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
atmesti ieškinį.
Priteisti atsakovams N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, 1000,00 Eur (vienas tūkstantis eurų) už advokatės teisinę pagalbą.
Priteisti iš ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, į valstybės biudžetą 37,44 Eur (trisdešimt septyni eurai 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.