Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, Gintarei Adomaitienei, Violetai Lazauskienei, Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant:

institucijos duodančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams A. Z., R. P. ir L. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. D. ieškinį atsakovui G. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų reikalavimų, ir atsakovo G. K. priešieškinį atsakovei O. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų reikalavimų, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad ieškovė yra iš dalies darbinga, jai nustatytas 45 proc. darbingumas (išduotas nedarbingumo pažymėjimas NP Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki (duomenys neskelbtini), b. l. 42). Teismas išreikalavo informaciją iš gydymo įstaigų apie ieškovės sveikatą (b. l. 44). Gauta informacija, kad ieškovė yra VšĮ (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos priežiūros grupėje; diagnozė: (duomenys neskelbtini); O. D. nuo 2016 m. vasario 20 d. iki 2018 m. balandžio 17 d. buvo nustatytas 45 proc. darbingumo lygis dėl (duomenys neskelbtini); Paskutinį kartą įstaigoje lankėsi 2016 m. balandžio 10 d., nuo to laiko VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrų nestebėta (b. l. 48). VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikė duomenis apie tai, kad O. D. nustatytas 45 proc. darbingumas dėl psichikos sutrikimo (duomenys neskelbtini) (b. l. 50).

2020 m. sausio 6 d. atsakovo G. K. prašymo pagrindu patikrinus O. D. šeimą vaiko nepriežiūros faktų nenustatyta. Nustatyta, kad mama vaiku rūpinasi tinkamai, užtikrina sūnaus poreikių tenkinimą, gyvenimo sąlygos sudarytos tinkamos, saugios socialinės paslaugos šeimai netikslingos (b. l. 57-59). Vaiko teisių apsaugos pažeidimų nenustatyta ir pagal 2020 m. gegužės 8 d. pranešimą, tačiau skirtos socialinės paslaugos (b. l. 101-104).

2020 m. liepos 23 d. patikrintos O. D. gyvenimo sąlygos, dėl ko surašytas šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas. Nurodoma, kad O. D. gyvena (duomenys neskelbtini). kartu su vaiku E. K., sese J. D. ir motina J. M. Nurodoma, kad O. D. šeimoje buvo registruoti 2 pranešimai apie vaiko teisų pažeidimus, tačiau vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, tačiau 2020 m. gegužės 12 d. inicijuota atvejo vadyba, skirtos socialinės paslaugos. E. K. lanko (duomenys neskelbtini) centrą, vaikas specialiųjų ugdymosi poreikių neturi. Gyvenamasis namas priklauso J. M. giminaičiams, jame yra du kambariai, virtuvė, dušo patalpa (pašildoma) ir sandėliukas. Patogumai – vanduo, dušo kabina, klozetas, boileris, viryklė, šildymas. Namuose palaikome švara, tvarka. E. miega dvigulėje lovoje su mama, kambaryje netrūksta vietos vaiko poilsiui, ugdymui, laisvalaikiui. Sanitarinės sąlygos tinkamos, namie yra būtini baldai ir namų apyvokos daiktai. Prie namo erdvus kiemas, šeimos poreikiams tenkinti daržas ir sodas. Konstatuota, kad buities sąlygos vaikui augti yra tinkamos (b. l. 101-104).

Dėl E. K. gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Vaiko nuomonei, kiek tai susiję su jo gyvenamosios vietos nustatymu išsiaiškinti į teismo posėdį buvo pakviesta teismo psichologė J. G., kuri teismui paaiškino, kad vaiko nuomonės dėl vaiko amžiaus ginčo klausimu išklausyti jai nepavyko. Teismo psichologė teismui iš esmės tik paaiškino, kad vaikas yra judrus, jis viskuo domisi, jo raida ir išsivystymo lygis yra normalus. Todėl vertintini kiti į bylą surinkti įrodymai. Vaiko nuomonė dėl bylos nagrinėjimo dalyko – jo gyvenamosios vietos nustatymo iš dalies yra nurodyta 2020 m. sausio 18 d. išvadoje, kurioje nurodyta, kad E. K. pakalbintas nurodė, kad „jis turi tėtį G., myli mamą, su ja patinka gyventi, myli močiutę, taip pat patinka būti pas tėtį (b. l. 17-18); informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kurio 4 dalyje nurodyta, kad E. K. nurodė, kad „jam patinka gyventi su mamyte, mamytė gera, juo rūpinasi. Berniuko teigimu su tėčiu jis susitinka, būna smagu (b. l. 57-59); 2020 m. sausio 15 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte, kuriame nurodoma, kad „jam patinka gyventi su mamyte, ją ir močiutę myli. Patinka būti pas tėtį“ (b. l. 60). Taigi šie duomenys iš esmės patvirtina, kad E. K. prisirišęs tiek prie motinos, tiek ir prie tėvo, jam patinka būti pas juos abu.

Teismas, nagrinėjantis ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, prioritetiškai turi vadovautis vaiko interesais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012).

Bylą surinkti įrodymai, reikšmingi faktinių aplinkybių apie šalių – vaiko tėvų šeimos aplinkos sąlygų, nustatymui. Institucijos duodančios išvadą išvadoje (pagal ieškinį), nurodyta, kad skyrius neprieštarauja dėl vaiko E. K. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Nurodoma, kad atsakovas 2019 m. rugpjūčio mėn. ieškovę su vaiku atvežė į (duomenys neskelbtini), kur ji buvo apsistojusi pas motiną, vėliau pas tėvą. Ji stengiasi namuose palaikyti tvarką, švarą, pati ruošia maistą. Ieškovė bendrauja su vaiko darželio auklėtoja, įsiklauso į jos patarimus; vaiko auklėtojos D. N. teigimu, vaikas nuo (duomenys neskelbtini) rugsėjo pradėjęs lankyti darželį, pradžioje buvo nevaldomas, nemokėjo apsirengti, rėkė, tačiau bendromis darželio ir mamos pastangomis matomi akivaizdūs teigiami elgesio pokyčiai. Mama noriai išklauso patarimus, stengiasi juos vykdyti. Iš esmės nurodoma, kad ieškovė vaiku rūpinasi, jį auklėja ir sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas, tuo pačiu pažymint, kad tinkamas gyvenimo sąlygas gali sudaryti ir tėvas. Skyrius neturi informacijos, kad motina netinkamai vykdytų savo pareigas vaikui (b. l. 17-18).

Teismas gavęs atsakovo priešieškinį instituciją teikiančią išvadą pakartotinai įpareigojo pateikti išvadą, kurioje buvo nurodyta, kad skyrius nuomone atsakovas gali sudaryti tinkamas vaikui augti gyvenimo sąlygas, jo materialinė padėtis yra geresnė, tačiau palaikoma pirminė išvada, t. y. kad vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina, tai motyvuojant iš esmės tuo, kad ieškovė užtikrina vaiko poreikius, ugdo vaiką, jam skiria daug dėmesio, vaikas prižiūrėta, lanko darželį, apsipratęs su nauja gyvenamąja vieta. Atkreiptas teismo dėmesys, kad ieškovės turima negalia nėra kliūtis tinkamai rūpintis vaiku ir nėra duomenų, kad ji netinkamai atliktų savo pareigas. Akcentuota, kad konsultavimo paslaugos ieškovei gyvenant su atsakovu, buvo teikiamos šeimai, o atsakovas pats parvežė ieškovę su vaiku jos motinai ir jam tuo metu nerūpėjo, kaip ir kokiomis sąlygomis vaikas gyvens (b. l. 55-56). Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad O. D. gyvena su motina adresu (duomenys neskelbtini), o ne pirminėje išvadoje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), teismui pareikalavus pateiktas 2023 m. liepos 23 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas, kuriame nurodyta, kad O. D. šeimoje buvo registruoti du pranešimai apie vaiko teisių pažeidimus, tačiau jie nepasitvirtino. Nurodyta, kad dviejų kambarių gyvenamasis namas su virtuve, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso O. D. motinos J. M. giminaičiams, jame yra vanduo, boileris, dušo kabina, klozetas, prie namo yra erdvus kiemas, daržas, sodas. Nurodoma, kad vaikas miega lovoje su mama, kambaryje užtenka vietos vaiko poilsiu, ugdymui, laisvalaikiui, buitinės sąlygos vaikui augti tinkamos.

Poziciją, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina, palaikė ir institucijos teikiančios išvadą atstovė L. K., teismo posėdžio metu nurodžiusi, kad tiriant pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, gauta informacija nepasitvirtino, vaiko gyvenamojoje vietoje vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos. Patvirtino, kad ieškovei šiuo metu yra teikiamos socialinės paslaugos dėl socialinių įgūdžių stokos tam, kad ji galėtų ne tik motina, bet ir su specialistu pasikonsultuoti. Atstovė taip pat patvirtino, kad ieškovei gyvenant Kėdainių r., buvo padaryta didžiulė pažanga, susijusi su vaiko elgesiu. Nurodo, kad ieškovės neįgalumas netrukdo jai rūpintis vaiku, nes ieškovei priimant jai teikiamą pagalbą, ji užtikrins vaiko saugumą ir jo poreikius. Pripažino, kad atvejo vadyba ieškovės šeimai yra reikalinga, ir jei toliau reikės, ji bus tęsiama.

Tai, kad O. D. tinkamai rūpinasi vaiku ir turi tam tinkamas sąlygas nurodė ir liudytoja apklausta Kėdainių pagalbos šeimai centro socialinė darbuotoja G. M., kuri yra paskirta dirbti su O. D. šeima. Ji parodė, kad O. skyrus atvejo vadybą, jai yra teikiama stipri pagalba, o O. vykdo visus įpareigojimus, lanko pozityvios tėvystės mokymus. Su vietos bendruomenės ir artimųjų pagalba O. sugebės rūpintis vaiku, ji iš esmės yra gera mama, tik dėl jos (duomenys neskelbtini) ją reikia motyvuoti, paskatinti ir pamokyti. Liudytoja apklausta D. N. taip pat patvirtino, kad O. vienai būtų sudėtinga, jai yra reikalinga pagalba, tačiau ji vaiku rūpinasi, įsiklauso į jos, taip pat motinos teikiamus patarimus, stengiasi daryti taip, kad vaikui būtų geriau. Be to parodė, kad vaikas buvo socialiai apleistas, agresyvus, nemokėjo bendrauti, tačiau situacija yra pasikeitusi.

Šių byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad ieškovei neabejotinai reikalinga pagalba užtikrinant vaiko kasdieninę priežiūrą ir auklėjimą dėl jos turimo negalios (diagnozė (duomenys neskelbtini) (b. l. 50). Šią diagnozę patvirtina ir teismo iš VšĮ (duomenys neskelbtini) išreikalautos asmens sveikatos istorijos įrašas (nurodoma „Diagnozės: 2020-06-04 (duomenys neskelbtini)“). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad O. D. priima jai valstybės teikiamą paramą užtikrinant E. K. kasdieninę priežiūrą ir auklėjimą – įsiklauso į jai specialistų (socialinės darbuotojos, vaiko auklėtojos) teikiamus patarimus, juo priima ir įgyvendina. Neabejotinai didelę įtaką daro ir pagalbą O. teikia su ja kartu gyvenanti jos motina J. M. (liudytojų G. M. ir D. N. parodymai, pačios J. M. paaiškinimai). Taigi O. D. su jai teikiama parama šiuo metu užtiktina tinkamą E. K. kasdieninę priežiūrą ir auklėjimą. Šioje situacijoje svarbu tai, kad ieškovei su sūnumi atvykus gyventi į Kėdainių r., šalių vaikas buvo socialiai apleistas, agresyvus, nemokantis bendrauti, tačiau šiuo metu situacija yra iš esmės pasikeitusi (socialinės psichologės D. N. parodymai, institucijos atstovės L. K. išvada). Apie teigiamus pokyčius šeimoje nurodė ir liudytoja, dirbanti su šeima socialinė darbuotoja G. M.. Šių liudytojų parodymai neprieštarauja liudytojų D. A., A. V., R. K. ir K. K. parodymams – dėl aplinkybių, susijusių su ieškovės ir E. K. gyvenimu Kėdainių r., jie net nepasisakė. Šios teismo nustatytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, kad ieškovė, be kita ko naudojant ir valstybės, taip pat jos motinos teikiamą paramą, deda pastangas užtikrinant teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, o šios pastangos šiuo metu yra pakankamos šalių nepilnamečiui vaikui E. K. visapusiškai ir hormoningai vystytis. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė nevykdė tarnybos rekomendacijų, susijusių su vaiku. Nors ieškovė ir atsisakė ekspertizės teismui siekiant išsiaiškinti jos galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių Vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tačiau tokią teisę ji turėjo (prie asmens valią jokie tyrimai su juo negali būti atliekami). Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje buvo registruoti du vaiko teisių pažeidimai (2020 m. sausio d. pagal G. K. prašymą, b. l. 57), tačiau pranešimai nepasitvirtino, jokių pažeidimų nebuvo nustatyta (b. l. 102). Atsižvelgus į tai konstatuotina, kad ieškovės požiūris į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, be kita ko naudojantis jai reikalinga ir teikiama parama, yra užtikrinantis teisės normose įtvirtintų pagrindinių Vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą bei užtikrina tinkamą rūpinimąsi vaiku ir jo auklėjimą. Pažymėtina, kad vaikas šiuo metu yra ikimokyklinio amžiaus, šeimos gyvenamojoje vietovėje yra (duomenys neskelbtini) gimnazijos skyrius – (duomenys neskelbtini) ir ikimokyklinio amžiaus lavinimas yra užtikrinamas Vaiko gyvenamoje vietoje, kur E. K. lanko darželį.

Pasisakant dėl šalių gyvenimo sąlygų nustatyta, kad O. D. su vaiku gyvena jos motinos gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kartu gyvena ieškovės nepilnametė sesuo J. D. Gyvenamasis namas priklauso J. M. giminaičiams, jame yra du kambariai, virtuvė, dušo patalpa (pašildoma) ir sandėliukas. Patogumai – vanduo, dušo kabina, klozetas, boileris, viryklė, šildymas. E. miega dvigulėje lovoje su mama, kambaryje netrūksta vietos vaiko poilsiui, ugdymui, laisvalaikiui. Sanitarinės sąlygos tinkamos, namie yra būtini baldai ir namų apyvokos daiktai. Prie namo erdvus kiemas, šeimos poreikiams tenkinti daržas ir sodas. Buities sąlygos vaikui augti yra tinkamos (b. l. 101-104). 2020 m. sausio 16 d. patikrinus G. K. šeimos aplinkos sąlygas nustatyta, kad jis gyvena 2 aukštų name, nuosavybės teise priklausančiame jo tėvams, name yra keturi kambariai, namie tvarkinga, švaru, yra visi būtiniausi daiktai antrajame aukšte vyksta remontas, kur vaikui E. rengiamas atskiras kambarys (b. l. 63-64). Taigi atsakovas ateityje galėtų sudaryti galimybes vaikui turėti atskirą kambarį, kas būtų galima įvertinti kaip geresnes gyvenimo sąlygas, nei šiuo metu turi ieškovė. Tačiau šalių nepilnametis vaikas šiuo metu yra tik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl tai, kad vaikas pas atsakovą ateityje galbūt turės atskirą kambarį (bylos nagrinėjimo metu pateikti duomenys kad jis įrenginėjamas), atsižvelgus į jo amžių, šiuo metu nėra lemianti. Šiuo metu vaiko tinkamas gyvenimo sąlygas ir saugią asmeninę aplinką užtikrina ir gyvenimas su ieškove (Vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje nurodoma, kambaryje netrūksta vietos vaiko poilsiui, ugdymui, laisvalaikiui). Aplinkybė, kad ieškovė gyvena gyvenamajame name pas motiną, kuriai jis nepriklauso nuosavybės teise, nėra argumentas dėl vaiko gyvenamosios nustatyme– 1) atsakovas taip pat gyvena pas tėvus; 2) nepilnamečiui nėra svarbu, kokiu pagrindu valdomas turtas, svarbu tik jo gyvenimo sąlygos ir stabilumo veiksnys (jokių duomenų, kad ieškovė negalėtų gyventi šioje patalpoje, nėra).

Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes). Ieškovė nedirba, dėl turimos negalios ir iš dalies gyvenamosios vietos (kaimiška vietovė) galimybės dirbti yra sunkiai realizuojamos. Ieškovės pajamos yra 158,40 Eur šalpos neįgalumo pensija, taip mokama 70,30 Eur išmoka vaikui (b. l. 7, 8-9). Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 27), jam 2019 m. vidutiniškai buvo mokamas 1 001,54 Eur atlyginimas, atskaičius mokesčius (b. l. 28). Taigi atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė. Tačiau ženkliai geresnė atsakovo turtinė padėtis savaime negali nulemti vaiko gyvenamosios vietos (ji yra tik vienas iš kriterijų), nes tėvai privalo skirti išlaikymą vaikui atsižvelgus į jo poreikius ir tėvų turtinę padėtį; svarbu kad kito tėvo remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti. Ieškovei teismo vertinimu dėl objektyvių priežasčių (negalios) nedirbant, o atsakovui dirbant vairuotoju krašto apsaugos sistemoje (paaiškino, kad darbo laikas nuo 8.00 iki 17.00, darbo vieta nuo namų nutolusi apie 100 km., taigi kelionei į ir iš darbo trunkant apie 1,5 val., būnant ir budėjimams), ieškovės galimybės pasirūpinti vaiku, kuriam dėl mažo amžiaus taip pat reikalinga didesnė betarpiška tėvų priežiūra, neabejotinai yra didesnės. Teismas pažymi, kad už nepilnamečių vaikų priežiūra ir auklėjimas visų pirmiausia tenka jo tėvams, todėl šalių vaiko priežiūros patikėjimas motinai ar sutuoktinei, vertintinas kaip neatitinkantis geriausių vaiko interesų.

Kaip minėta, teismas aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, taip pat turi nustatyti aplinkybes, susijusias su vaiko tėvų dalyvavimu prižiūrint vaiką iki ginčo atsiradimo. Ieškovė tvirtina, kad atsakovas susiradęs kitą moterį, ją su vaiku išvežė pas mamą. Atsakovas aplinkybės, kad jis ieškovę su vaiku išvežė pas jos motiną, neneigė. Atsakovui aplinkybės apie ieškovės turimą negalią (duomenys neskelbtini), buvo žinomos. Todėl teismo vertinimu atsakovui turint net menkiausią abejonę, kad vaiko motina dėl turimos negalios ir socialinių įgūdžių stokos negalės užtikrinti geriausių vaiko interesų (kas yra atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinio pagrindas), jam turint pareigą sudaryti vaikui sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis (CK 3.155 straipsnis), netinkamai įgyvendino tėvų valdžią.

Atsakovo atstovė būtinybę nustatyti vaiko gyvenamąją vietą taip pat motyvuoja grėsme vaiko saugumui, kylančiu iš ieškovės (duomenys neskelbtini). Tačiau grėsmė vaiko saugumui, vaikui būnant pas motiną, yra tik spėjama (hipotetinė). Teismas iš esmės sutinka, kad grėsmė vaiko saugumui egzistuoja, tačiau pažymi, kad ji egzistuoja visada, nepriklausomai nuo vaiko buvimo vietos (tiek pas motiną, tiek ir pas tėvą). Šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Nors ieškovė grėsmę vaiko saugumui motyvuoja iš esmės atsakovės negalia, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad kada nors būtų kilusi situacija, kelianti grėsmę vaiko saugumui, ir kuri būtų sąlygota ieškovės neteisingų (netinkamų) veiksmų. Taip pat nenustatyta, kad esanti vaiko gyvenamoji aplinka jam yra nesaugi, neatitinkanti reikalavimų. Atsižvelgus į motyvai dėl pavojaus vaiko saugumui atmestini, kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad dėl kilusio realaus pavojaus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, jo sveikatai ar gyvybei, Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vai­ko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka privalėtų paimti vaiką iš nesaugios aplinkos.

Šios kategorijos bylose taip pat būtina atsižvelgti į vaiko gyvenimo stabilumo veiksnį. Nustatyta, kad šalių nepilnametis šalių vaikas su motina gyvena daugiau nei 1 metus, iš jų penkeri mėnesiai iki priešieškinio gavimo teisme dienos, t. y. šiuo metu jau yra nusistovėjusi esama šeimos gyvenamoji aplinka. Dėl to faktinė vaiko gyvenamoji vieta laikytina svariu argumentu Vaiko gyvenamosios vietos nustatyme, nes aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei veiksnys.

Ištyrus byloje surinktus rašytinius įrodymus, išklausius byloje dalyvaujančius asmenis, liudytojus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistės nuomonės, konstatuotina, kad ginčo šalių vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Nustatyta, kad ieškovė, taip pat panaudojant valstybės ir jos motinos teikiamą paramą, šiuo metu tinkamai prižiūri ir rūpinasi nepilnamečiu vaiku bei turi tam tinkamas sąlygas. Ieškovė teismo vertinimu užtikrina teisėtus vaiko interesus, ruošia jį savarankiškam gyvenimui ir tokiu būdu užtikrina savo nepilnamečio vaiko, kaip sveiko, dorovingo, tvirtos, šeimyniškos asmenybės vystymąsi. Tarp jos ir vaiko yra stiprus emocinis ryšis, ko neneigė ir atsakovas. Atsižvelgus į anksčiau aptartų įrodymų visumą, vaiko interesus labiausiai atitiktų jo gyvenimas su motina, kas neprieštarauja ir jo paties norui (jam gerai gyventi tiek su mama, tiek ir su tėvu).

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Nagrinėjamu atveju bendravimo tvarka nebuvo nustatyta, o bylos duomenimis tarp šalių dėl to vyksta konfliktai. Ieškiniu prašoma nustatyti, kad atsakovas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 17.00 val. vaiko gyvenamoje vietoje. Bylą nagrinėjant teisme ieškovės atstovas paaiškino, kad ieškovė nusiteikusi sudaryti platesnę jos sūnaus ir atsakovo bendravimo tvarką, jokio poreikio stebėti sūnaus ir tėvo bendravimą nėra. Atsakovas priešieškiniu prato nustatyti ieškovės ir jos sūnaus bendravimo tvarką, nustatančią, kad ieškovė su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio, papildomai apsprendžiant bendravimą su vaiku švenčių dienomis ir vaiko atostogų metu.

Šeimos bylose teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, turi teisę išeiti už ieškinio/priešieškinio reikalavimo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį interesą atitinkantį sprendimą, jei tam yra rimtas pagrindas, t. y. tik išeidamas už ieškinio ribų teismas gali užtikrinti vaiko teisių bei teisėtų interesų apsaugą. Teismas atmetęs atsakovo priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžia, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka neatitinka nei atsakovo, nei jos nepilnamečio vaiko poreikių ir interesų, nes su skyriumi gyvenančiu tėvų ir vaiko bendravimas įprastai turi būti kuo dažnesnis ir betarpiškas. Atsižvelgęs į tai iš esmės nustatytina atsakovo siūloma bendravimo tvarka, tačiau ją pritaikant ne ieškovei, o atsakovui (priešieškinio 4.1 – 4.8 punktai), patikslinant, kad vaikas iš ugdymo ar mokymosi įstaigos pasiimamas pasibaigus ugdymo ar mokymosi procesui. 4.1 punkte nurodyta vaiko pasiėmimo tvarka, nustatant kad vaikas pasiimamas nelyginėmis savaitėmis tikslintina, nes mėnesiui galint turėti penkis savaitgalius, bendravimas su tėvo ir vaiko bendravimas vyktų du savaitgalius iš eilės. Jei vaikas gydomas namuose, lankymo laikas tarp šalių turi būti suderintas iš anksto. Teismo vertinimu tokia bendravimo tvarka iš esmės atitiktų atsakovo interesus maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime ir priežiūroje, tiek ir paties vaiko interesus. Be to ši tvarka neskatina ginčų tarp šalių, nes tokią tvarką iš esmės prašo nustatyti pats atsakovas, o ieškovė sutinka sudaryti platesnės vaiko ir atsakovo bendravimo sąlygas, nei prašoma ieškiniu.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 300-350 Eur suma. Ieškinyje pateikė vaiko poreikių paskaičiavimą, iš kurio matyti, kad mėnesinės kiekvieno vaiko išlaikymo išlaidos yra: maisto produktams – iki 180 Eur; rūbams iki 40 Eur, avalynei 40 Eur, vaistams ir vitaminams – apie 20-40 Eur; higienos priemonėms – 20-30 Eur; žaislams – apie 10-20 Eur. Taigi bendra ieškovės nurodytų išlaidų suma yra nuo 310 iki 350 Eur. Ieškovas teismo posėdžio metu neginčijo, kad tokio dydžio suma reikalinga nepilnamečio išlaikymui, nesutikimą nurodė atsiliepime į ieškinį.

Išlaidos maistui, būstui, drabužiams, avalynei, ugdymui ir pan. neįrodinėtinos, nes visuotinai suprantamos, žinomos, aiškios, tik sprendžiama dėl jų dydžio pagrįstumo, jei tarp šalių dėl to yra ginčas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 1 punktas, 187 straipsnis). Teismo vertinimu kai kurios išlaidos vaikui yra aiškiai padidintos (pvz. avalynei 40 Eur per mėnesį, kas sudarytų 480 Eur per metus), maistui (6 Eur per dieną maisto produktams, maistą gaminant namie tokio amžiaus vaikui yra aiškiai per didelė suma). Kita vertus į paskaičiavimą įtrauktos ne tik kad ne visos būtinosios išlaidos (pvz. vaiko daliai tenkančios komunalinės paslaugos (elektra, dujos, šildymas ir pan.), bet ir išlaidos vaiko poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, taip pat ir nenumatytos išlaidos. Apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visas vaiko poreikiams reikalingas išlaidas nėra lengva, nes vieną mėnesį vaiko poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jiems, gali būti didesni, kitą – mažesni, be to, vaikai gali turėti ir kitų poreikių. Todėl teismas įvertinęs vaiko amžių ir iš to kylančius jo kasdienius poreikius iš esmės sutinka su ieškovės nurodyta išlaidų suma bei sprendžia, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga ne mažesnė nei 330 Eur suma per mėnesį.

Priteisiant išlaikymą yra svarbu, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Nustatyta, kad ieškovė gauna 70 Eur išmoką vaikui, tai patvirtina ir į bylą pateikta pažyma, b. l. 7). Taigi vaiko išlaikymui tėvai turi skirti 260 Eur sumą (330 Eur – 70 Eur).

Ieškovės pajamos yra 158,40 Eur šalpos neįgalumo pensija (b. l. 7-8). Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 27), jam 2019 m. vidutiniškai buvo mokamas 1 001,54 Eur atlyginimas, atskaičius mokesčius (b. l. 28). Taigi atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė. Nors ieškovės galimybės dėl turimos negalios ir iš dalies gyvenamosios vietos (kaimiška vietovė) yra sunkiai realizuojamos, tačiau ieškovė dirbti gali (jai nustatytas 45 proc. darbingumas). Ieškovė duomenų, kad ji būtų ieškojusi jos galimybės atitinkančio darbo, nėra. Kita vertus, akivaizdu, kad ieškovės darbo užmokestis, atsižvelgus į jos negalią, būtų ženkliai mažesnis nei atsakovo. Atsakovas dėl mažesnių ieškovės galimybių prisidėti prie vaiko išlaikymo iš esmės sutiko (prašė iš jos priteisti 80 Eur sumą vaiko išlaikymui). Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad šioje byloje egzistuoja būtinybė nukrypti nuo tėvų lygių dalių teikiant paramą pilnamečiui vaikui principo. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, atsakovui iš esmės sutinkant, kad prie vaiko išlaikymo ieškovė gali prisidėti tik 80 Eur suma, spręstina, kad likusia suma, 180 Eur (260 Eur – 80 Eur), prie vaiko išlaikymo turi prisidėti atsakovas. Ši suma atitinka atsakovo turtinę padėtį, šiuo metu esančius poreikius ir dabartinį pragyvenimo lygį. Kitokios, mažesnės sumos priteisimas neproporcingą naštą materialinės paramos prievolėje perkeltų ieškovei, kuriai ir taip patenka kasdienė pareiga kiekvieną dieną tiesiogiai rūpintis, kad būtų patenkinti nepilnamečio poreikiai maistui, aprangai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui ir kt.

Atsižvelgus išdėstytą ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinas ieškovės reikalaujamo dydžio – 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, kuris taip pat indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200, 3.208 straipsniai). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė O. D. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atsakovo nuo bylos iškėlimo teisme dienos sumokėtos išlaikymo sumos vaikui, šalims nepateikus rašytinių įrodymų apie tai, galės būti išskaitytos iš atsakovo vykdymo proceso metu (jei vykdomasis raštas dėl išlaikymo priteisimo bus pateiktas vykdymui).

Teismas išaiškina, kad vadovaujantis CK 3.201 straipsniu, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar kintant nepilnamečių vaikų poreikiams, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra sumažinimo arba padidinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinys patenkintas iš dalies (patenkinti du iš trijų ieškovės reikalavimų), o priešieškinys atmestas. Ieškovė yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atsižvelgus į tai iš atsakovo valstybei priteistinas 165 Eur žyminis mokestis (65 Eur už išlaikymo priteisimą ir 100 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios nustatymo), 2/3 antrinės teisinės pagalbos išlaidų (490,50 Eur *2/3, 2020 m. rugsėjo 25 d. dienos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų), 327,00 Eur suma, ir 2/3 pašto išlaidų, 4,06 Eur suma (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268– 270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Nepilnamečio vaiko E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina O. D., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 27 d.) iki E. K. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

E. K. skirtų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motiną O. D.

Nustatyti tokią atsakovo G. K. bendravimo su sūnumi E. K. tvarką:

1) G. K. turi teisę bendrauti su sūnumi, pasiimdamas jį iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo, mokymosi įstaigos (iš ugdymo ar mokymosi įstaigos vaikas gali būti paimamas tik pasibaigus ugdymo ar mokymosi procesui) kas antrą savaitgalį, paimant vaiką to savaitgalio penktadienį ir parvežant jį sekmadienį iki 19.00 val.;

2) kiekvienais poriniais kalendoriniais metais E. K. šv. Kalėdų pirmąją ir antrąją dienas, savo gimimo dienas praleidžia su tėvu, o šv. Velykų pirmąją ir antrąją dienas - su motina. Neporiniais metais – atvirkščiai. Naujųjų metų išvakares ir pirmąją Naujųjų metų dieną sūnus praleidžia su tuo iš tėvų, pas kurį priklauso praleisti šv. Kalėdas, nepriklausomai nuo to, kad tais naujais metais keičiasi poriniai/neporiniai metai;

3) Kiekvienais metais sūnus su motina praleidžia Motinos dieną, o su tėvu – Tėvo dieną;

4) G. K. turi teisę praleisti su sūnumi ne mažiau pusės vaiko atostogų, bet ne ilgiau kaip dvi savaites iš eilės;

5) G. K. turi teisę nekliudomai lankyti sūnų jo ligos metu, nepriklausomai nuo to, slaugomas jis gyvenamojoje vietoje ar gydomas stacionare. Jei vaikas gydomas namuose, lankymo laikas tarp šalių turi būti suderintas iš anksto;

6) G. K. turi teisę nekliudomai bendrauti su sūnumi ryšio priemonėmis, tačiau atsižvelgiant į vaiko darbo ir poilsio režimą;

7) Šalys viena kitą informuoja apie vaiko sveikatos būklę, ugdymosi, mokslo pasiekimus, svarbius gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes;

8) Šalys bet kada gali susitarti dėl kitokio bendravimo su vaiku laiko ir sąlygų. Dėl to šalys susitaria iš anksto.

Priteisti iš atsakovo G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 169,06 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus 06 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų).

Priteisti iš atsakovo G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 327,00 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis eurus 67 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Teismo išreikalautus ieškovės medicininius dokumentus, gydymo įstaigoms grąžinti nedelsiant.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.