Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-338-908/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-09-06
Bylos Nr.: 1A-338-908/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-30400-2023-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė, Jurgita Kolyčienė
Nuteistasis: L. A.

Kategorijos

1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-338-908/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30400-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.14.1.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.4.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,

sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei,dalyvaujant prokurorei Rimutei Dzimanavičienei,nuteistojo L. A. gynėjai advokatei Danutai Cytovič,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo L. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje. Už nusikalstamas veikas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, atitinkamai, 1 (vieneriems) metams, 2 (dvejiems) metams ir 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir L. A. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, ir L. A. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Nuspręsta į bausmę įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendį. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

L. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta.

S. T. civilinis ieškinys tenkintas ir jo naudai iš L. A. priteista 300 Eur (trys šimtai eurų) turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. L. A. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2023 m. rugpjūčio 12 d. apie 1.50 val., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė S. T. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung A71“, kurio vertė 367,66 Eur ir automobilio „Mercedes Benz Vito“ raktelius su imobilizatoriumi, kurių vertė 460,14 Eur, tokiu būdu pagrobė svetimą, S. T. priklausantį, 827,80 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais L. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat L. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: jis 2023 m. rugpjūčio 12 d. apie 1.50 val., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), paėmęs S. T. vardu išduotą „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai ją įgijo ir laikė ne trumpiau nei iki 2023 m. rugpjūčio 12 d. 2.03 val., tokiu būdu neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Šiais veiksmais L. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

3. Taip pat L. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: jis 2023 m. rugpjūčio 12 d. 2.03 val. restorane „McDonalds“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bekontakčiu būdu prisistatydamas banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku, iš S. T., AB (duomenys neskelbtini) banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitė už prekes 2,80 Eur sumai, tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone. Šiais veiksmais L. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Nuteistojo L. A. apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendį ir jį išteisinti, kadangi, nuteistojo teigimu, jis inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, jog byloje nėra objektyvių ir neprieštaringų nuteistojo kaltės įrodymų.

5. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti, o apeliantą išteisinti, taip pat prašė iš jo nepriteisti išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą tikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo L. A. apeliaciniame skunde.

7. Iš nagrinėjamu atveju pateikto apeliacinio skundo matyti, kad juo iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje surinkti duomenys patvirtina, kad L. A. pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. Visgi, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, įvertinęs byloje esančius duomenis, kurie skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, pripažinti įrodymais, sprendžia, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, teisės aiškinimo ir taikymo klaidų nepadarė, pagrįstai ir teisėtai pripažino L. A. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, paskyrė jam teisingą bei proporcingą bausmę ir tinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, todėl nuteistojo apeliacinis skundas nesuponuoja pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį.

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo

8. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nagrinėtoje byloje surinkti duomenys pagrindžia, jog nuteistojo L. A. veiksmai atitinka jam inkriminuotų, BK 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų, nusikalstamų veikų sudėčių požymius. Pagal apylinkės teismo nustatytas aplinkybes L. A. pagrobė svetimą – S. T. – priklausantį turtą, t. y. mobiliojo ryšio telefoną ir automobilio raktelius su imobilizatoriumi, padarydamas S. T. 827,80 Eur dydžio turtinę žalą (BK 178 straipsnio 1 dalis), taip pat paėmęs neteisėtai įgijo ir laikė S. T. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę (BK 214 straipsnio 1 dalis), kurią panaudojo, neteisėtai atlikdamas finansinę operaciją, t. y. bekontakčiu būdu pristatydamas save banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku, iš S. T. sąskaitos atsiskaitė restorane (BK 215 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

9. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už svetimo turto pagrobimą, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, kai pagrobto turto vertė viršija 10 MGL, tačiau neviršija 400 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 214 straipsnio 1 dalį traukiamas tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti; o pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

10. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pabrėžtina ir tai, kad teismo proceso dalyvių teismui pateiktų pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais bei dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, atmetimas savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

11. Teisminio bylos nagrinėjimo metu L. A. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino, parodydamas, kad susitiko su S., pradėjo išgėrinėti, nuvyko kartu į jo (S. T.) nuomojamus namus, ten taip pat vartojo alkoholį; jo teigimu, važiuodami pas S. T., jie kalbėjo apie laisvo elgesio merginas, o L. A. sakė, kad gali surasti; merginoms atvažiavus, L. A. išėjo į lauką su S. T. telefonu jį pasitikti, bet negalėjo grįžti atgal; jis skambino į S. T. butą ir kaimynams, bet niekas neatidarė durų, taip pat ir kaimynams sakė, kad nori grąžinti S. T. telefoną, bet niekas jo neįleido. Kaltinamasis teigė, kad išvyko į stotį, taip pat ryte važiavo į (duomenys neskelbtini), galvojo grąžins telefoną, nes pažįstami jam sakė, jog ieškojo ir apibūdino panašiai kaip S. T., tačiau nuvažiavęs ir palaukęs apie pusvalandį, grįžo atgal į stotį, ieškojo S. T., vaikščiojo, kur jie buvo, bet nesutiko; tada susitikęs su A., padavė telefoną jam, kuris turėjo jį perduoti S., nes sakė, kad jie iš anksčiau yra pažįstami. L. A. laikėsi pozicijos, kad automobilio raktelių neėmė, taip pat neatsiskaitinėjo S. T. kortele, jos neėmė (2 t., b. l. 156–157). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu L. A. taip pat nepripažino kaltės ir parodė, kad su S. T. susipažino 2023 m. rugpjūčio 11 d. prie stoties esančio „McDonalds‘“ suoliuko, ten vartojo alkoholinius gėrimus, o S. T. pasiūlė vykti pas jį į namus. Jie nuėjo į IKI parduotuvę, tačiau S. T. pastebėjo, kad jo kortelėje nėra pinigų, todėl paskambino kažkokiam kolegai ir paprašė, jog jam pervestų pinigų; tada IKI parduotuvėje nusipirko alkoholinių gėrimų, S. T. nusiėmė grynų pinigų ir jie nuėjo į „McDonalds‘“, o tuomet nuvažiavo link S. T. namų, kur jis, nuėjęs prie savo automobilio „Mercedes-Benz“ po kapoto (po valytuvais) išsitraukė raktelius, atsirakino automobilį ir iš jo pasiėmė namų raktus, o automobilio raktelius padėjo atgal po kapotu. Namuose jie toliau vartojo alkoholinius gėrimus, o S. T. paklausė, ar L. A. gali parūpinti prostitučių; kadangi L. A. neturėjo sąskaitos telefone, S. T. jam davė savo telefoną ir paprašė paskambinti merginoms. L. A. išėjo merginų pasitikti į lauką su S. T. telefonu, kad palaikytų su jomis ryšį, o grįžus atgal prie laiptinės durys buvo užrakintos, skambinant į S. T. butą niekas nekėlė telefonspynęs, taip pat durų nedarė ir kaimynai, todėl L. A. išvažiavo atgal į stotį, kur iš S. T. telefono skambino jo draugams. L. A. teigimu, kažkoks S. T. draugas jam pasakė važiuoti į (duomenys neskelbtini), kur nuvykus prie kioskelio „pijokai“ L. A. pasakė, kad jo kažkas ieškojo, todėl jis laukė apie 30 min., bet nieko nesulaukęs, grįžo atgal į stotį, kur nusipirko alkoholio ir jį vartojo prie „McDonalds‘“, kur prie jo priėjo pažįstamas A. R. (A. R.), kuriam jis (L. A.) perdavė S. T. telefoną, nes žinojo, jog A. R. yra (duomenys neskelbtini), ir šis pažadėjo telefoną grąžinti S. T., nes sakė jį pažįstantis. L. A. nurodė negalintis paaiškinti, kodėl nepranešė policijai dėl S. T. telefono, tačiau neturėjo tikslo jo pavogti (2 t., b. l. 44–45). Šiame kontekste pažymėtina, kad vėlesnėje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu L. A. parodė, jog su A. R. susitiko kažkur po dviejų dienų nuo įvykio, visada S. T. telefoną turėjo prie savęs, galvojo, kad pasirodys pats S. T. ir jam grąžins, tačiau jo nesulaukė, o stotyje prie kebabinės ir spaudos kioskio sutiko A. R., kuris sakė taip pat gyvenantis (duomenys neskelbtini) ir pažįstantis S. T., apibūdino namą, kuriame gyvena S. T., ir pažadėjo jam grąžinti mobiliojo ryšio telefoną; tačiau už jį pinigų jam (L. A.) nedavė (2 t., b. l. 71–73).

12. Nors nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino, tačiau, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, L. A. kaltę pagrindžia byloje surinktų duomenų, nuosekliai patvirtinančių vieni kitus, visuma.

13. Pirmosios instancijos teisme apklausiamas nukentėjusysis S. T. parodė, kad su L. A. susitiko (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) aikštės, ten pasėdėjo, atsigėrė alaus, buvo nuėję į kinų restoraną, o apie 8 val. sugalvojo, kad grįš pas jį (S. T.) pratęsti vakaro, kur pasėdėjo, gėrė ir vienu momentu jis nuėjo miegoti, o atsibudęs nerado telefono, banko kortelės ir kreipėsi į policiją. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) banko kortele, berods iki 100 Eur, buvo galima atsiskaityti bekontakčiu būdu. Nukentėjusysis teigė, kad neprisimena fakto dėl merginų iškvietimo, su kažkuo L. A. bendravo, bet nežino su kuo; nurodė ir tai, jog telefonas turėjo kodą, tačiau, jeigu per pakutines 15–20 minučių juo buvo naudotasi, kodas nebuvo reikalingas. Taip pat nukentėjusysis pažymėjo, kad nepažįsta A. R. (2 t., b. l. 159–160). Esminėse aplinkybėse sutampančius parodymus S. T. davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, t. y. nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 11 d. apie 17 val. būdamas prie (duomenys neskelbtini) aikštės, netyčia susipažino su vaikinu, prisistačiusiu J. vardu; jie pasėdėjo, pagėrė alaus, o po to nuėjo į netoliese esantį barą, iš kurio važiuojant taksi, taksistas pardavė jiems degtinės butelį ir jie nuvažiavo į nukentėjusiojo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis parodė, kad bute su nauju draugu dar išgėrė ir jis (nukentėjusysis) užmigo. Atsikėlęs ryte S. T. nerado nei draugo J., nei (duomenys neskelbtini) banko kortelės, nei automobilio raktelio su imobilaizeriu (vertė apie 600 Eur), nei mobiliojo ryšio telefono (vertė 500 Eur), o iškart pastebėjus kortelės dingimą ir paskambinus į banką dėl jos užblokavimo, banko operatorė pranešė, kad ryte kažkas atsiskaitė mokėjimo kortele restorane „McDonalds‘“, (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo apklausoje S. T. apibūdino jo sutiktą J. prisistačiusiu asmenį kaip (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 175 cm ūgio, šviesų lietuvį, kuris minėjo, jog yra iš (duomenys neskelbtini) miestelio (1 t., b. l. 37–40). Taip pat pastebėtina, kad apie mobiliojo ryšio telefono, banko kortelės ir automobilio raktelių vagystę S. T. pranešė netrukus po įvykio, o tai užfiksuota tiek skambučio bendrajam pagalbos centrui kortelėje, iš kurios matyti, kad S. T. nurodė įtariantis nepažįstamą asmenį, su kuriuo bendravo bare, tiek S. T. protokole-pareiškime (1 t., b. l. 1. 4).

14. Kontekste dėl automobilio raktelių vagystės pažymėtina, kad teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms šioje dalyje. Nors nuteistasis teigė, kad S. T. paėmė automobilio raktelius iš po valytuvų / po kapoto, tačiau nukentėjusysis akcentavo, jog rakteliai buvo virtuvėje ant stalo arba ant palangės padėti, ten juos pasidėdavo grįžęs; tuo tarpu jam priklausantis automobilis stovėjo požeminiame parkinge, o ant automobilio kapoto buvo palikti raktus nuo buvo, tačiau tai buvo ne jo (nukentėjusiojo) automobilis (2 t., b. l. 159). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo parodymus paneigia byloje esančių duomenų visuma, nėra pagrindo jais remtis ir šiame kontekste, juo labiau, jog, kaip pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, tokie nuteistojo parodymai nesuderinami su gyvenimiška logika.

15. Nukentėjusiojo S. T. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. Pirmiausia, pažymėtina, kad iš 2023 m. rugpjūčio 16 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog S. T. atpažino L. A. pagal bendrus veido bruožus, pagal šukuoseną, užtikrintai nurodė, kad į namus parsivedė atpažintą asmenį (1 t., b. l. 54–58).

16. Aplinkybes dėl pagrobto S. T. mobiliojo ryšio telefono patvirtina byloje surinkti duomenys, iš kurių nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 11 d. 22.42.55 val. S. T. telefonas jungėsi prie (duomenys neskelbtini), esančio telekomunikacijos bokšto Nr. (duomenys neskelbtini) (past. – S. T. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini)). Nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d. 22.42.55 val. iki 2023 m. rugpjūčio 12 d. 01.26.09 val. šiuo telefonu buvo intensyviai bendrauta su kontaktais, kurių telefono numeriai – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); nustatyta, kad pastarasis numeris priklauso Š. G. (past. – iš S. T. banko sąskaitos išrašo matyti bankinis pervedimas iš Š. G. (įskaitymas atliktas 2023 m. rugpjūčio 11 d.), o numeris (duomenys neskelbtini) – iš S. T. žodžių, jo draugei I.. Nors L. A. teigė, kad S. T. mobiliuoju telefonu skambino laisvo elgesio merginoms, tačiau tokių aplinkybių nepatvirtina duomenys apie telefoninius pokalbius. Be kita ko, 2023 m. rugpjūčio 12 d. 01.50.26 val. S. T. telefonas jungėsi prie telekomunikacijos bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), o 02.11.20 val. – prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini) (past. – kitų objektų apžiūros protokole padaryta gramatinė klaida, nurodant „(duomenys neskelbtini)“) esančio „McDonalds‘“ restorano veikimo teritorijoje (2 t., b. l. 58–60). Tuo tarpu byloje gautas S. T. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. patvirtina, kad: 2023 m. rugpjūčio 11 d. 17.22 val. banko kortele buvo atsiskaityta (duomenys neskelbtini), esančiame bare, be to, matomas 20.54 val. atliktas mokėjimas restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini) (past. – nukentėjusysis, apklaustas pirmosios instancijos teisme paminėjo, kad su L. A. buvo nuėję į kinų restoraną), o 2023 m. rugpjūčio 12 d. 2.03 val. buvo atsiskaityta (duomenys neskelbtini), esančiame restorane „McDonalds‘“ (1 t., b. l. 63–65). Tokie duomenys užfiksuoti ir banko sąskaitos išrašo apžiūros protokole (1 t., b. l. 75–78).

17. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog iš S. T. priklausančio telefono buvo susirašinėjama su kontaktu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiu L. A. močiutei (past. – tai, kad buvo susirašinėjama su susirašinėjusio asmens močiute, matyti ir iš byloje esančių nuotraukų). Juo labiau, kad viename iš susirašinėjimų nurodyta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti G. A., kuri, kaip nustatyta turi dukrą R. A., turinčią sūnus V. A. ir L. A., kuris anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) (past. – apklaustas S. T. nurodė, kad naujai sutiktas draugas minėjo, jog yra iš (duomenys neskelbtini) miestelio, o L. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad gyveno (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 157)). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad iš vyriausiojo tyrėjo 2023 m. rugpjūčio 16 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog paskambinus telefono numeriu (duomenys neskelbtini) atsiliepusi moteris prisistatė kaip L. A. močiutė(1 t., b. l. 82–88). Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kartu su kitais duomenimis visumoje pagrindžia, kad L. A., būdamas S. T. gyvenamojoje vietoje, pagrobė S. T. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ir jį naudojo kaip savo, o vėliau pardavė. Juo labiau, kad ir pats L. A. iš esmės neneigia, jog buvo paėmęs S. T. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, su kuriuo išvyko iš jo namų, tačiau laikosi pozicijos, kad telefoną jam buvo davęs pats nukentėjusysis, visgi, tokia nuteistojo versija laikytina paneigta baudžiamosios bylos duomenų pagrindu.

18. Kaip jau minėta, nuteistasis L. A. laikėsi pozicijos, kad S. T. mobiliojo ryšio telefoną perdavė A. R., nes šis teigė pažįstantis S. T. ir pažadėjo pastaram perduoti jo telefoną. Vis dėlto, teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokia nuteistojo pozicija laikytina tik siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir ją paneigia byloje esančių duomenų visuma. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas A. R. parodė, kad su L. A. susitiko stotyje, jis liudytojui atidavė telefoną, pasakė, jog tai yra už skolą, nes buvo skolingas 45 ar 65 Eur, jie sutarė, kad jeigu L. A. grąžins skolą, A. R. grąžins telefoną, bet jis (L. A.) nepaėmė telefono, nors liudytojas norėjo jį grąžinti, o kai susitarę nesusitiko, liudytojas pardavė telefoną pažįstamai N.. Liudytojas pabrėžė nepažįstantis S. T. (2 t., b. l. 158–159). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. R. parodė, kad susitikus su L. A. šia pasiūlė nebrangiai, atrodo už 40 Eur, įsigyti mobilaus ryšio telefoną, nors liudytojui telefono nereikėjo, tačiau pagalvojo, kad galės jį parduoti kam nors, todėl nupirko iš L. A. telefoną ir jį už 70 ar 80 Eur pardavė pažįstamai N. (pavardė atrodo – B.) (1 t., b. l. 127–128). Liudytojo parodymų kontekste pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu pagarsinus minėtą ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo parodymų dalį jis nurodė, kad parodymai yra teisingi; galvojo sakyti apie skolą ar ne, nes čia tas pats, ar davė už skolą ar pardavė (2 t., b. l. 159). Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai sprendė, kad nepriklausomai nuo to, ar A. R. L. A. pardavė, ar atidavė už skolą S. T. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, L. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacija nesikeičia, kadangi esminis faktas yra tai, jog L. A. mobiliojo ryšio telefoną pats įgijo neteisėtai, paėmęs iš S. T. gyvenamosios vietos, todėl minėtos aplinkybės dėl telefono perdavimo A. R. (ne)atlygintinumo nelaikytinos esminėmis. Be to, vertinant liudytojo parodymų patikimumą svarbu pažymėti, kad tiek liudytojas, tiek ir L. A. nurodė, jog nėra turėję konfliktų / nesutarimų (2 t., b. l. 158–159), vadinasi, nagrinėjamu nenustatyta objektyvaus pagrindo abejoti liudytojo parodymais, o tokios išvados pagrįstumo paneigiančių argumentų nenurodo ir pats nuteistasis. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad pagal teismų praktiką teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; įstatymas nenustato, kokie įrodymai šiais parodymais gali būti tikrinami. Tokie parodymai gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant, pavyzdžiui, teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015, 2K-114-511/2022). Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208-1073/2021, 2K-114-511/2022).

19. Pastebėtina, kad minėtus liudytojo A. R. parodymus dėl mobiliojo ryšio telefono pardavimo patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad S. T. priklausančiame mobiliojo ryšio telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), suveikimas, į jį buvo įdėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis N. B. (1 t., b. l. 112–113, 124–125). Be kita ko, tokias aplinkybes patvirtina ir liudytojos N. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog į mobiliojo ryšio telefoną yra įdėta interneto kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini), tuo tarpu telefoną „Samsung“ ji įsigijo 2023 m. rugpjūčio mėnesį iš pažįstamo A. R. už 70 Eur; jos teigimu, telefone buvo kažkokio vyro nuotraukos, tačiau A. R. sakė, kad tai jo draugo, su kuriuo dirbo užsienyje, nuotraukos (1 t., b. l. 116–119). Taip pat liudytoja savanoriškai pateikė iš A. R. įsigytą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A71“, kurio IMEI1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI2 Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 121–123, 129–135).

20. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo kontekste pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad vidutinė mobiliojo ryšio telefono „Samsung A71“, modelis SM-A715F/DS, kaina Lietuvos rinkoje 2023 m. rugpjūčio 30 d. buvo 367,66 Eur (1 t., b. l. 144–151), tuo tarpu automobilio „Mercedes Benz 109 CDI“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2023 m. lapkričio mėnesio kainininką naujas raktas su imobilaizeriu kainuoja 460,14 Eur su PVM (1 t., b. l. 142–143). Vadinasi, nuteistojo L. A. nusikalstami veiksmai pagrįstai ir tinkamai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, nenustatė pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad byloje nėra objektyvių bei neprieštaringų jo kaltės įrodymų. Atliepiant į apelianto ir jo gynėjos teismo posėdyje išsakytus argumentus, pabrėžtina, kad asmens kaltė dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos gali būti grindžiama ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas teismams, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi vienodą įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys be tarpinių grandžių yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiais laikomi tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma remiantis tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013). Nors sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, visgi, baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurios yra reikšmingos galutiniam teismo sprendimui priimti ir kurių neįmanoma pašalinti, išnaudojus visas galimybes; o abejonės gali būti pašalinamos ne tik atliekant BPK nustatytus veiksmus, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, bet ir tinkamai, laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, vertinant įrodymus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-689/2018, 2K-28-689/2021, 2K-69-387/2022). Nagrinėjamu gi atveju, nuteistojo L. A. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų grindžiama ne išimtinai nukentėjusiojo parodymais, tačiau nuoseklia įrodomąja grandine, patvirtinančia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą.

22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinktų ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nagrinėjimo metu dar kartą įvertintų įrodomųjų bylos duomenų visuma patvirtina, jog L. A. veikose nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji jam inkriminuotų nusikaltimų požymiai, dėl to, jis pagrįstai pripažintas kaltu skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

23. Nustatęs, kad L. A. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaltu, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl nuteistajam paskirtų bausmių teisingumo bei pagrįstumo ir bausmių bendrinimo aspektų.

24. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose numatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgtina į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020). Be to, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Bausmės paskirtis yra nulemiama minėtų tikslų visumos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-719/2022).

25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis L. A. padarė tris baigtas tyčines nusikalstamas veikas, kurios vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalimis priskiriamos nesunkių (BK 178 straipsnio 1 dalis) bei apysunkių (BK 214 straipsnio 1 dalis ir 215 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijoms. Parinkdamas bausmes ir nustatydamas jų dydžius pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta L. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Tai, kad L. A. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo išnykęs ankstesnis teistumas ir jis nebuvo panaikintas įstatymų nustatyta tvarka patvirtina Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų (toliau – ĮKNR) išrašo apie fizinį asmenį duomenys (2 t., b. l. 8–19). Be to, Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už vienerius metus duomenimis L. A. ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir dėl smulkios vagystės, sukčiavimo, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 20–35). Aptarti duomenys iš esmės neigiamai apibūdina nuteistąjį ir leidžia spręsti, kad nagrinėjamoje byloje analizuotos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės ir laikytinos nuoseklia nusikalstamu elgesiu pagrįsto gyvenimo būdo išdava. Juo labiau, kad iš ĮKNR išrašo bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog L. A. ir anksčiau yra teistas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (tris kartus), taip pat BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, vadinasi, nagrinėjamu atveju padarytos nusikalstamos veikos nelaikytinos pirmą kartą padarytomis tokio pobūdžio nusikalstamomis veikomis.

26. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios – viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės; tuo tarpu tiek BK 214 straipsnio 1 dalies, tiek BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatomos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėtu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus L. A. griežčiausias sankcijose numatytas – laisvės atėmimo – bausmes, kurių dydžius už atskiras veikas nustatė mažesnius nei sankcijose numatyti bausmių vidurkiai, o jas subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu skyrė L. A. galutinę laisvės atėmimo bausmę trejiems metams. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, įvertinusi nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, nenustatė pagrindo nesutikti su tokiomis apylinkės teismo išvadomis. Šiame kontekste pažymėtina, kad vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-99-511/2018, 2K-70-942/2022). Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per švelni, tiek ir per griežta bausmė.

27. Teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad tinkamai vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, už atskiras nusikalstamas veikas L. A. paskirtos bausmės skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai subendrintos jam palankesniu – dalinio – bausmių sudėjimo būdu, prie laisvės atėmimo bausmės dvejiems metams, paskirtos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį pridedant dalis bausmių, skirtų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, skiriant L. A. subendrintą laisvės atėmimo bausmę trejiems metams. Be kita ko, nustačius, kad L. A. nėra atlikęs Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2024 m. sausio 18 d.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės šešiems mėnesiams, tačiau nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nusikalstamos veikos padarytos iki priimant minėtą nuosprendį, skundžiamu nuosprendžiu bausmės pagrįstai bendrintos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu, įskaitant į bausmę bausmės laiką, atliktą pagal Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendį bei šiuo nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam teisėtai paskirtos proporcingos ir tinkamai individualizuotos bausmės, kurios tinkamai subendrintos tiek tarpusavyje, tiek su kitu teismo sprendimu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, todėl jos keisti nėra pagrindo. Juo labiau, kad pats nuteistasis nenurodo konkrečių nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme argumentų, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

Dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio

29. Kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo, be kita ko, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo ir gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatomis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal BPK 113 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

30. Įgyvendindamas teisę gauti žalos atlyginimą, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. T. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė pripažinti jį civiliniu ieškovu dėl jam padarytos 300 Eur dydžio turtinės žalos, nes buvo pavogti jam priklausančio automobilio „Mercedes Benz Vito“ raktai su imobilaizeriu, todėl turėjo pasigaminti pas meistrą naujus raktelius. Nurodė, kad dėl mobilaus ryšio telefono vagystės žalos nepatyrė, nes jam priklausantis telefonas buvo surastas (1 t., b. l. 48).

31. Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.; baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 2K-168-211/2018, 2K-307-689/2019, 2K-70-942/2022).

32. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. A. pagrįstai pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nuspręsta tenkinti S. T. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisti 300 Eur dydžio sumą iš nuteistojo L. A. nukentėjusiojo naudai. Kaip jau minėta, nauji automobilio raktai su imobilaizeriu baudžiamosios bylos duomenimis kainuoja 460,14 Eur su PVM. Todėl nukentėjusiajam priteista suma laikytina pagrįsta, atitinkanti teisingumo, protingumo reikalavimus bei užtikrinanti pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų, o šios išvados pagrįstumą paneigiančių argumentų nenurodė nei nuteistasis apeliaciniame skunde, nei jo gynėja apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo

33. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir nuteistojo L. A. gynėja paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos ir jos priedo matyti, kad iš nuteistojo valstybės naudai prašoma išieškoti 266,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (3 t., b. l. 19–21).

34. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Gynėjo dalyvavimas nagrinėjamu atveju buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, o jo apeliacinis skundas apeliacinės instancijos teismo sprendimu nėra tenkinamas, be to, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliktas įrodymų tyrimas ir baudžiamoji byla apeliacine tvarka išnagrinėta per vieną posėdį, kurio metu nuteistojo gynėja paskirta advokatė prašė iš nuteistojo šių išlaidų nepriteisti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliaciniame procese iš nuteistojo L. A. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo L. A. apeliacinį skundą.

Neišieškoti iš nuteistojo L. A. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliaciniame procese.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BudrysEglė GruodienėJurgita Kolyčienė