Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime, teistas:

1. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių;

2. Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį galutine bausme – areštu 59 paroms;

3. Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį galutine bausme – 90 parų arešto;

4. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teismo 2019 m. birželio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi bausmė pakeista į 90 parų arešto;

5. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teismo 2020 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį galutine bausme – 60 parų arešto;

6. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – 40 parų arešto;

7. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teismo 2022 m. spalio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį galutine bausme – 90 parų arešto (2023 m. birželio 16 d. bausmę atlikęs);

8. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir 243 straipsnį (2 veikos) galutine bausme – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Šiais savo veiksmais L. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Šiais savo veiksmais L. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Šiais savo veiksmais L. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis L. A. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino ir parodė, kad susitiko su S. kažkur už „McDonalds“ stotyje, pradėjo išgėrinėti, nuvyko kartu į nukentėjusiojo namus, ten išgėrinėjo. Jie kalbėjo apie laisvo elgesio merginas, jis S. sakė, kad gali surasti nuomojamų merginų. Atsimena, kad skambino minėtoms merginoms iš S. telefono, nes pats neturėjo pinigų sąskaitoje, negalėjo paskambinti. Su taksi ar „Bolt“ atvažiavo tos merginos, jis išėjo į lauką su S. telefonu jų pasitikti, bet negalėjo grįžti atgal. Skambino į S. butą ir kaimynams, bet niekas neatidarė durų. Tuomet jis išvyko į stotį, nes buvo beviltiška stovėti prie durų. Vėliau jis susitiko su A. R. ir telefoną padavė jam, šis turėjo perduoti telefoną S., anot A. R., jie buvo pažįstami. Jis pats S. pavardės nežinojo, tik tą dieną susipažino. Nukentėjusiojo S. T. automobilio raktelių neėmė. Jis pinigų neturėjo, S. kortele neatsiskaitinėjo, S. banko kortelės neėmė. Neturėjo konfliktų su A. R.

Nukentėjusysis S. T. apklausiamas teisiamajame posėdyje (nuotoliniu būdu) parodė, kad susitiko su L. G. pr., prie Kudirkos aikštės, ten pasėdėjo, atsigėrė alaus, buvo nuėję į kinų restoraną, pasėdėjo ten ir apie 20.00 val. sugalvojo, kad grįš pas jį pratęsti vakaro. Grįžo iki nuomojamo buto, pasėdėjo, gėrė, leido L. nueiti į dušą. Vienu momentu tiesiog pasigėrė ir nuėjo miegoti. Kai atsibudo, nerado telefono, banko kortelės, tuomet kreipėsi į policiją. Kai užpildė pareiškimą, nurodė, kad dingo banko kortelė ir tyrėja pasakė, kad kažkas jo kortele pasinaudojo. Kortelė buvo AB SEB banko, iki 100 Eur ja buvo galima atsiskaityti bekontakčiu būdu. neprisimena fakto dėl kažkokių merginų iškvietimo. Automobilio rakteliai buvo virtuvėje ant stalo arba ant palangės padėti, pats automobilis stovėjo požeminėje automobilių aikštelėje. A. R. nepažįsta. Neturi priežasčių apkalbėti L. A., su juo susipažino tik tą vakarą.

Liudytojas A. R. (A. R.) apklausiamas teisiamajame posėdyje (nuotoliniu būdu) parodė, kad prisimena, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas dėl telefono. Su L. A. susipažino, kai atlikinėjo arešto bausmę. L. A. jam atidavė telefoną, pasakė, kad čia yra už skolą, buvo skoloje 45 ar 65 Eur. Vėliau jis tą telefoną pardavė pažįstamai N. Telefonas apsaugos kodų neturėjo. S. T. nepažįsta. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaityta dalis liudytojo A. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 126). Perskaičius šiuos parodymus, liudytojas A. R. parodė, kad šie parodymai yra teisingi, ikiteisminio tyrimo metu nesakė apie skolą, jam tas pats, ar L. A. minėtą mobilaus ryšio telefoną davė už skolą ar pardavė. Jis neturėjo nesutarimų su L. A.

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 12 d. 11.26 val. gautas pranešimas apie tai, kad S. T. atsikėlęs ryte savo bute pastebėjo, kad buvo pavogti jo daiktai: SEB banko kortelė, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung A71“, rakteliai nuo automobilio „Mercedes Benz“, įtaria nepažįstamą asmenį, su kuriuo bendravo bare (1 t., b. l. 1).

Iš nukentėjusiojo S. T. 2023 m. rugpjūčio 12 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis 2023 m. rugpjūčio 12 d. nurodė, jog laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d. apie 22.00 val. iki 2023 m. rugpjūčio 12 d. 9.00 val., (duomenys neskelbtini), nepažįstamas asmuo, būdamas jo namuose jam miegant pavogė SEB banko mokėjimo kortelę, kuria pasinaudojo ir atsiskaitė restorane „McDonalds“, taip pat jam priklausančio automobilio „Mercedes Benz Vito“ raktelius su imobilizatoriumi, kurių vertė apie 600 Eur, mobilaus ryšio telefoną „Samsung A71“, 500 Eur vertės (1 t., b. l. 4).

2023 m. rugpjūčio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 23-33).

2023 m. rugpjūčio 16 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis S. T. atpažino L. A. kaip asmenį, kurį parsivedė pas save į namus (1 t., b. l. 54-57).

Iš nukentėjusiojo S. T. SEB banko sąskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiajam priklausančia banko mokėjimo kortele buvo atsiskaityta 2023 m. rugpjūčio 12 d. 2.03 val., restorane „McDonalds“, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 63-65).

2024 m. sausio 18 d. SEB banko rašte nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 12 d. 2.03 val., restorane „McDonalds“, (duomenys neskelbtini), atsiskaitymo operacija Nr. (duomenys neskelbtini) (2,80 Eur) buvo atlikta bekontakčio pirkimo metu (1 t., b. l. 81).

2023 m. gruodžio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtos mobilaus ryšio telefono, priklausančio S. T., išklotinės. Iš šių duomenų matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 11 d. 22.42 val. S. T. priklausantis telefonas jungėsi prie telekomunikacijos bokšto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Prisijungęs prie šio telekomunikacijos bokšto telefono numeris buvo iki 2023 m. rugpjūčio 12 d. 01.26 val. Šiuo laikotarpiu iš šio telefono numerio bendrauta su S. T. draugais, su kitais telefono numeriais kontaktų nebuvo. Be to, matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 12 d. 1.50 val., S. T. telefono numeris jau jungėsi prie telekomunikacijos bokšto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o 2023 m. rugpjūčio 12 d. 2.11 val. – jau prie telekomunikacijos bokšto, adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 58-59).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, neteisėtai įgijo, laikė vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad L. A. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Visų pirma, teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. A. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta, telefoną perdavė A. R., kuris pažinojo nukentėjusįjį, o automobilio raktelių neėmė. Visgi, teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, nes juos paneigia byloje surinktų ir ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma.

Antai, iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad išties 2023 m. rugpjūčio 12 d. 11.26 val. buvo registruotas pranešimas apie tai, kad S. T. atsikėlęs ryte savo bute pastebėjo, kad buvo pavogti jo daiktai: SEB banko kortelė, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung A71“, rakteliai nuo automobilio „Mercedes Benz“, įtaria nepažįstamą asmenį, su kuriuo bendravo bare (1 t., b. l. 1). Taigi, kaip matyti iš kreipimosi į policiją, nukentėjusysis S. T. iškart po vagystės kreipėsi į policiją ir nurodė asmenį, kurį įtaria įvykdžius vagystę.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. T. parodė, kad susitiko su L. G. pr., prie Kudirkos aikštės, ten pasėdėjo, atsigėrė alaus, buvo nuėję į kinų restoraną, pasėdėjo ten ir apie 20.00 val. sugalvojo, kad grįš pas jį pratęsti vakaro. Grįžo iki nuomojamo buto, pasėdėjo, gėrė, leido L. nueiti į dušą. Vienu momentu tiesiog pasigėrė ir nuėjo miegoti. Kai atsibudo, nerado telefono, banko kortelės, tuomet kreipėsi į policiją. Kai užpildė pareiškimą, nurodė, kad dingo banko kortelė ir tyrėja pasakė, kad kažkas jo kortele pasinaudojo. Kortelė buvo SEB banko, iki 100 Eur buvo galima atsiskaityti bekontakčiu būdu. neprisimena fakto dėl kažkokių merginų iškvietimo. Automobilio rakteliai buvo virtuvėje ant stalo arba ant palangės padėti, pats automobilis stovėjo požeminėje automobilių aikštelėje. A. R. nepažįsta. Neturi priežasčių apkalbėti L. A., su juo susipažino tik tą vakarą.

Teismas nustatė, kad viso baudžiamojo proceso metu nukentėjusiojo S. T. duoti parodymai esminėse detalėse sutapo. Tokie nukentėjusiojo parodymai atitinka ir jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 37-38). Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis norėtų nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį L. A., tokių aplinkybių nenurodė ir kiti proceso dalyviai. Be to, nukentėjusysis atpažino L. A. parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu, be to, jo nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojo A. R. duoti parodymai, policijos įvykių registro išrašas, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens parodymo atpažinti protokolas, SEB banko išrašai ir pateikti duomenys, nukentėjusiojo S. T. pateikti duomenys apie susirašinėjimą iš jo pagrobto mobiliojo ryšio telefono, kitų objektų apžiūros protokolas.

Policijos įvykio registro išrašu nustatyta, kad nukentėjusysis S. T. iškart po pastebėtos vagystės kreipėsi policiją. Be to, teismas nustatė, kad po vagystės nukentėjusysis S. T. užblokavo savo pagrobtą banko mokėjimo kortelę ir tokiu būdu sužinojo, kad jo kortele buvo atsiskaityta 2023 m. rugpjūčio 12 d. 2.03 val., adresu (duomenys neskelbtini), esančiame restorane „McDonalds“. Šioje vietoje pastebėtina, kad nors kaltinamasis L. A. kėlė versiją, kad nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną perdavė A. R., kuris neva pažinojo S. T. ir turėjo šiam grąžinti telefoną, ši pozicija yra aiškiai nepagrįsta. Visų pirma, nėra gyvenimiškai logiška ir įtikinama, kad A. R. galėjo pažinoti S. T., kai L. A. žinojo tik šio asmens vardą ir gyvenamąją vietą ir tik šiuos duomenis galėjo nurodyti savo pažįstamam A. R. Kita vertus, teismas nustatė, kad A. R. nuosekliai viso proceso metu parodė, kad S. T. nepažįsta, o mobilaus ryšio telefoną įgijo iš L. A. atlygintinai. Teismas pastebi, kad nors liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sumokėjo už telefoną, o teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad gavo šį telefoną už skolą, tai neturi reikšmės veikos kvalifikacija pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes L. A. bet kuriuo atveju šį telefoną įgijo neteisėtai, t. y. pagrobdamas iš nukentėjusiojo S. T.

Be to, nukentėjusiojo S. T. nurodytas aplinkybes patvirtina ir kitas objektyvus duomuo, kurį teismas pripažįsta įrodymu, t. y. kitų objektų apžiūros protokolas. Šiuo protokolu nustatyta, kad S. T. priklausantis mobilaus ryšio telefonas 2023 m. rugpjūčio 11 d. 22.42 val. jungėsi prie telekomunikacijos bokšto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Tai atitinka nukentėjusiojo S. T. parodymus toje dalyje, kad jis kartu su L. A. grįžo į namus po 20 val. Be to, sugretinus šiuos duomenis su tuo, kad S. T. priklausantis telefono numeris vėliau jungėsi prie telekomunikacijos bokštų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bei adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 58-59), matyti, kad būtent kaltinamasis L. A. tuo metu jau disponavo tiek nukentėjusiajam priklausančiu mobilaus ryšio telefonu, tiek ir šiam priklausančia banko mokėjimo kortele, kuria buvo atsiskaityta tame pačiame mikrorajone, t. y. prie stoties esančiame restorane „McDonalds“, adresu (duomenys neskelbtini). Tiek banko pateikti duomenys, tiek paties nukentėjusiojo S. T. parodymai patvirtina, kad šiam atsiskaitymui jokių kortelės naudotoją identifikuojančių duomenų nereikėjo, buvo atsiskaityta bekontakčiu būdu, kas reiškia, kad bet kuris asmuo, turėdamas šią banko mokėjimo kortelę, galėjo atsiskaityti tokiu būdu už prekes ir/ar paslaugas.

Nors kaltinamasis L. A. taip pat nurodė, kad nukentėjusiajam priklausančių automobilio raktelių neėmė, teismas tokius jo parodymus vertina kritiškai. Visų pirma, paminėtina, kad nukentėjusysis S. T. iškart po išgertuvių su L. A. nurodė automobilio raktelių pasigedęs ir kreipėsi į policiją. Be to, nors kaltinamasis dar apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad S. T. automobilio raktelius išsitraukė priėjęs prie automobilio po jo valytuvais, tokie jo parodymai neatitinka nukentėjusiojo parodymų. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis S. T. parodė, kad minėtas automobilis „Mercedes Benz Vito“ stovi požeminėje automobilių aikštelėje, o jis automobilio raktelius laikė virtuvėje ant stalo arba ant palangės. Akivaizdu, kad kaltinamojo versija paneigtina, nes jis nenurodė, kad eitų kartu su nukentėjusiuoju į požeminį garažą, be to, gyvenimiškai nelogiška, kad automobilio raktelius nukentėjusysis ar bet kuris kitas suaugęs asmuo laikytų tokioje nesaugioje vietoje, t. y. po automobilio valytuvais.

Teismas atkreipia dėmesį ir kitas aplinkybes, rodančias kaltinamojo L. A. duotų parodymų nenuoširdumą ir siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pavyzdžiui, nors kaltinamasis teigė, kad mobilaus ryšio telefoną „Samsung A71“ perdavė A. R., kaip matyti iš paties nukentėjusiojo pateiktų duomenų, iš šio telefono buvo susirašinėta su L. A. močiute G. A. (1 t., b. l. 85-88). Be to, nors kaltinamasis teigė, kad iš šio telefono skambino laisvo elgesio merginoms, tokių duomenų byloje nėra, kaip nėra ir vaizdo stebėjimo kamerų įvykio vietoje, kas nustatyta įvykio vietos apžiūros protokolu. Be to, svarbu ir tai, kad įvykio dieną susipažinęs su nukentėjusiuoju L. A. jam prisistatė kitu vardu, t. y. J., taigi akivaizdu, kad L. A. siekė apsunkinti nusikalstamų veikų išaiškinimą ir slėpė savo tapatybę.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, kad L. A. 2023 m. rugpjūčio 12 d. apie 1.50 val., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė S. T. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung A71“, kurio vertė 367,66 Eur ir automobilio „Mercedes Benz Vito“ raktelius su imobilizatoriumi, kurių vertė 460,14 Eur, tokiu būdu pagrobė svetimą, S. T. priklausantį, 827,80 Eur vertės turtą. Be to, L. A. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: jis 2023 m. rugpjūčio 12 d. apie 1.50 val., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), paėmęs S. T. vardu išduotą „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai ją įgijo ir laikė ne trumpiau nei iki 2023 m. rugpjūčio 12 d. 2.03 val., tokiu būdu neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, taip pat jis neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: jis 2023 m. rugpjūčio 12 d. 2.03 val. restorane „McDonalds“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bekontakčiu būdu prisistatydamas banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku, iš S. T., AB SEB banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitė už prekes 2,80 Eur sumai, tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone.

Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo L. A. veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes jis pagrobė svetimą turtą, kurio bendra vertė (827,80 Eur) viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, tačiau neviršija 400 MGL (20 000 Eur) (BK 190 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, kaltinamojo L. A. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, nes jis neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei ją panaudojo.

Teismas pastebi, kad kaltinamajame akte padaryta aritmetinė klaida dėl bendro pagrobto turto vertės, nes mobilaus ryšio telefono „Samsung A71“ (vertė 367,66 Eur) ir automobilio „Mercedes Benz Vito“ raktelių su imobilizatoriumi (vertė 460,14 Eur) bendra vertė yra 827,80 Eur, o ne 852,63 Eur. Ši klaida ištaisytina, tai neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, niekaip nesunkina kaltinamojo padėties.

IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai

BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų

BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam L. A., įvertina jo kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį bei stadiją – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą nuosavybei ir du apysunkius tyčinius nusikaltimus finansų sistemai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius L. A. – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, iš jo žodžių (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, anksčiau 8 kartus teistas, iš esmės už vagystes ir vairavimą esant neblaiviam, šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę pagal kitus nuosprendžius, daug kartų baustas administracine tvarka, baudų nemoka, duomenų apie gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nėra.

Teismo vertinimu, kaltinamojo L. A. elgesys tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos padarymo nebuvo nepriekaištingas, jis padaręs nemažai nusikalstamų veikų, jo neigiamas elgesys ganėtinai susiformavęs, padaryta veika nėra vienkartinio ar atsitiktinio pobūdžio, anksčiau paskirtos bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė, kaip matyti, jis savo elgesio nekeitė ir toliau nusikalto. Kaip matyti iš aptartos kaltinamąjį charakterizuojančios medžiagos, priešingas teisei elgesys kaltinamajam yra įprastas ir iš esmės sistemingas, jis nuolat daro tiek nusikalstamas veikas, tiek ir šiurkščius administracinius nusižengimus.

Atsižvelgdamas į kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam L. A. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant mažesnį nei bausmės rūšies vidurkis (past. – atitinkamai vidurkis yra už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje – 1 metai 7 metai 15 dienų, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje – 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų laisvės atėmimo) atitinkamai 1 metus, 2 metus ir 2 metus laisvės atėmimo. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, kad L. A. yra nedirbantis, šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę pagal kitus nuosprendžius, atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežta.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skiriamos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y. prie bausmės paskirtos už veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, iš dalies pridedamos bausmės, paskirtos už veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje, pridedant po šešis mėnesius laisvės atėmimo, nes padarytos veikos labai nesiskiria pagal pavojingumą, ir galutinė subendrinta bausmė paskirtina – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės pridedant dalį minėtu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, nes padarytos veikos labai nesiskiria pagal pavojingumą.

Kaltinamajam L. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina, nes jis šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę pagal kitus nuosprendžius.

V. Dėl civilinio ieškinio, kitų klausimų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. T. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė, kad kaltinamasis L. A. atsakingas už nukentėjusiojo turto vagystę, taigi pagal nurodytas BPK nuostatas jis turi atlyginti turtinę žalą, kilusią dėl automobilio raktelio ir imobilizatoriaus vagystės. Teismas nustatė, kad prašoma priteisti suma yra protinga ir pagrįsta, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobilaus ryšio telefonas „Samsung A71“, priklausantis S. T. ir saugomas Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas teisėtam savininkui – S. T.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

L. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

L. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės pridedant dalį minėtu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę L. A. paskirti – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Į bausmę įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendį ir šiuo nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

L. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nukentėjusiojo S. T. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš L. A. nukentėjusiojo S. T. naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobilaus ryšio telefoną „Samsung A71“, priklausantį S. T. ir saugomą Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam savininkui – S. T.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.