Kauno apylinkės teismo nutartis

2021-12-02 · Civilinė byla Nr. e2YT-22883-559/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-02
Bylos Nr.
e2YT-22883-559/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14558-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Ramanauskienė
Skolininkas
R. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-22883-559/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14558-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.5.12 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. gruodžio 2 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Ramanauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (išieškotojos) uždarosios akcinės bendrovės „Rome Law“ skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolė J. Ž., skolininkas R. D.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja (išieškotoja) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rome Law“ skundu prašo pripažinti antstolės veiksmus, surašant 2021 m. rugpjūčio 24 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymą „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtais; panaikinti antstolės J. Ž. surašytą 2021 m. rugpjūčio 24 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti antstolės J. Ž. surašytą 2021 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymą „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti antstolę tęsti teismo sprendimo vykdymą ir iš antstolės priteisti pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodo, kad iš vykdomosios bylos eigos matyti, kad antstolė laikas nuo laiko užklausinėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo registrą, Nekilnojamojo turto ir Juridinių asmenų registrus, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrą, kartą užklausė įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registrą. Pavyzdžiui nuo 2021 m. birželio 12 d. iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. buvo užklausinėjama tik Valstybinio socialinio draudimo fondas, bet ne kiti registrai. Nuo vykdymo pradžios iki 2021 m. rugpjūčio 24 d. (Akto ir Patvarkymo priėmimo) duomenys apie skolininko sutuoktinę buvo užklausti tik vieną kartą, t. y. 2021 m. birželio 10 d. Kelių transporto priemonių registras, tačiau į jokius kitus registrus užklausų nebuvo teikiama, todėl galima padaryti išvadą, jog antstolės veikla vykdant teismo sprendimą apsiribojo tik užklausų pateikimu ir jų gavimu, bet ne daugiau.

Antstolė išieškojime nebuvo pakankamai aktyvi ir neišnaudojo visų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) jai suteiktų procesinių galimybių, kad užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą - nenustatė faktinės skolininko gyvenamosios vietos, nepateko į jo gyvenamąją vietą ir jos neapžiūrėjo bei taip ir neišsiaiškino, ar skolininko gyvenamojoje vietoje yra skolininko turto, iš kurio būtų galima išieškoti, nenustatė ir nepatikrino, ar skolininkas yra tik formaliai deklaravęs išvykimą į užsienį, ar galbūt jau yra sugrįžęs iš užsienio, ar galbūt ir nebuvo išvykęs į užsienį, tačiau neatliko atvykimo procedūros viešinimo, taip pat antstolis apskritai neieškojo skolininko sutuoktinės turto ir pajamų, o tik apsiribojo vieno registro patikra (Kelių transporto priemonių), nereikalavo skolininko ir/ar jo sutuoktinės raštu pateikti informacijos apie skolininko ir/ar jo šeimos turtą, pajamas, lėšas bei jiems skolingus asmenis, neskelbė skolininko paieškos per policiją, nesiėmė jokių veiksmų nustatyti iš kokių lėšų skolininkas, jo šeima gyvena, nereikalavo iš skolininko ir/ar jo sutuoktinės apskritai jokios informacijos ir duomenų, kurie padėtų antstoliui įvykdyti teismo sprendimą, sudarė sąlygas skolininkui nevykdyti savo pareigų vykdymo procese, toleravo tokį skolininko elgesį, neteikė užklausų į kitus registrus, neišsiaiškino, galbūt skolininkas turi grąžintinų permokų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, galbūt skolininko naudai yra priimti teismų sprendimai dėl piniginių sumų ar turto priteisimo, galbūt skolininkas turi teisę paveldėti, gauti išmokas ir kita.

Iš vykdomosios bylos matyti, jog ji pradėta 2017 m. gruodžio 5 d., tačiau per beveik keturis metus antstolė neatliko jokių kitų veiksmų, nei kad tikrino keturis registrus, kas rodo, jog antstolė nesiėmė pakankamų ir veiksmingų veiksmų bent jau duoti privalomo pobūdžio nurodymus, įpareigojimus skolininkui ir/ar jo sutuoktinei, todėl tokie antstolės veiksmai neatitinka nei CPK imperatyvų, nei išieškotojo interesų.

Akte ir patvarkyme nėra nurodyta informacija, nepateikti motyvai, faktų vertinimas, kurie pagrįstų antstolio sprendimą surašyti aktą ir patvarkymą, juose neatskleista, kodėl aktas ir patvarkymas buvo surašyti tik dabar, o ne prieš trejus metus, t. y. praėjus metams nuo vykdymo pradžios, nenurodyta, kokios aplinkybės pasikeitė, kurios nulėmė akto ir patvarkymo surašymus. Skubotas akto ir patvarkymo surašymas neišnaudojus visų vykdymo priemonių, panaikinus apribojimus skolininkui, gali lemti žalos atsiradimą išieškotojui, nes tik dėl antstolės veiksmų, teismo sprendimas liks neįvykdytas.

Antstolė 2021 m. rugsėjo 5 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir skundą persiuntė Kauno apylinkės teismui. Patvarkyme nurodoma, kad antstolės žinioje buvo keturios vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš skolininko R. D. ir dvi bylos dėl skolų išieškojimo iš jo sutuoktinės R. D.. Vienoje iš šių vykdomųjų bylų vykdant skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, buvo parduotas skolininkui ir jo sutuoktinei visas nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas: namas ir žemės sklypas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Priešingai nei nurodoma skunde, antstolė kelis kartus buvo nuvykusi visais žinomais skolininko ir jo sutuoktinės gyvenamosios vietos ir turto buvimo vietos adresais, buvo surašyti patikrinimo vietoje aktai, skolininkų neradimo aktai, patvarkymai dėl paieškos paskelbimo per policiją. Pareiškėjas prisijungė prie išieškojimo jau po to, kai buvo parduotas skolininkams priklausęs turtas, tačiau niekada nesidomėjo bylos eiga, skolų išieškojimo iš šių skolininkų galimybėmis ir istorija, todėl skunde nurodytos aplinkybės neatitinka realios situacijos.

Motyvuojamoji dalis

CPK 590 straipsnyje nustatyta, kad jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Šioje byloje nustatyta ir išieškotojas 2021 m. rugpjūčio 24 d. Išieškojimo negalimumo aktu apie tai informuotas, kad skolininkas yra deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę - (duomenys neskelbtini), turto neturi nei asmeninės nuosavybės teise, nei bendrosios nuosavybės teise, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis, Lietuvoje nedirba nei skolininkas, nei jo sutuoktinė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, antstolė J. Ž., kurios veiklos vykdymo teritorija yra Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų veiklos teritorija, neturi pagrindo toliau vykdyti vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo iš R. D., todėl vykdomasis dokumentas 2021 m. rugpjūčio 24 d. buvo grąžintas išieškotojui vadovaujantis CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu, taip sudarant galimybę išieškoti skolą skolininko gyvenamosios vietos valstybėje.

Suinteresuotas asmuo R. D. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė.

Teismas konstatuoja:

Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Teisingumas gali būti įvykdytas tik tada, kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas.

Skundas netenkinamas.

Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Vykdymo veiksmus atlieka specialusis viešosios teisės subjektas – antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad antstolė J. Ž. vykdė išieškojimą iš skolininko R. D. ieškotojų UAB „Rome Law“, UAB „Ignitis, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir UAB „B2Kapital“ naudai keturiose vykdomosiose bylose:

1) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1508-260/2017;

2) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-22948-528/2016;

3) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1508-260/2017;

4) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno miesto 19 notaro biuro 2015 m. balandžio 15 d. vykdomojo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad antstolė J. Ž. vykdė išieškojimą iš R. D. sutuoktinės R. D. išieškotojų UAB „Ignitis ir SIA „B2Kapital“ naudai dviejose vykdomosiose bylose :

1) Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-22948-528/2016;

2) Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno miesto 19 notaro biuro 2015 m. balandžio 15 d. vykdomojo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Visos šios vykdomosios bylos yra užbaigtos.

Pareiškėja savo skunde yra nurodžiusi argumentus, kad vykdomojoje byloje antstolė nėra atlikusi jokių veiksmų, kurie leistų įvykdyti teismo sprendimą ir sudarė sąlygas skolininkui nevykdyti savo įsipareigojimų. Teismas pažymi, kad tokie pareiškėjo argumentai prieštarauja vykdomosiose bylose surinktiems rašytiniams įrodymams. Teismui patikrinus vykdomosiose bylose surinktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad pasitvirtino antstolės patvarkymuose nurodyti argumentai, o būtent : antstolė 2016 m. vasario 25 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 50) pardavė R. D. sutuoktinei R. D. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat antstolė 2016 m. sausio 8 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 153) pardavė R. D. priklausantį turtą, žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini). Iš vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančio 2015 m. spalio 21 d. pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 121) nustatyta, kad antstolė informavo R. D. ir jo sutuoktinę R. D., kad vykdant Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį buvo priverstinai patekta į jų gyvenamąsias patalpas ir buvo pakeistos spynos. Patį patekimo į gyvenamąsias patalpas faktą taip pat patvirtina ir 2015 m. spalio 21 d. Patekimo į gyvenamąsias patalpas aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 123).

Vykdomųjų bylų medžiagomis taip pat buvo nustatyta, kad antstolė 2015 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu dėl paieškos paskelbimo Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 74) buvo paskelbusi R. D. paiešką. Vykdant paiešką buvo gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 6 d. pranešimas dėl R. D. paieškos, kuriame nurodyta, kad jis gyvena Ispanijoje, adresu (duomenys neskelbtini), jo elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), telefono numeris (duomenys neskelbtini).

Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga taip pat patvirtina, kad antstolė elektroniniu paštu buvo susisiekusi su R. D.. Tai patvirtina ir 2015 m. rugpjūčio 10 d. elektroninis laiškas (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 78), pats R. D. į elektroninius laiškus pradžioje atsakinėjo (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 80-81), paieškos vykdyme nurodytu gyvenamosios vietos adresu procesinius dokumentus atsiimdavo (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 100), tačiau vėliau R. D. bendradarbiavimas nutrūko.

Antstolė, varžytinėse pardavusi R. D. ir jo sutuoktinės turtą, vėliau galėjo atlikti tik vienintelius likusius įstatyme numatytus paieškos kriterijus – užsiklausinėti Lietuvos Respublikos registrus apie R. D. ir jo sutuoktinės turtą ir kitas gyvenamąsias vietas.

Antstolė, neturėdama galimybės nustatyti skolininko gyvenamąją vietą arba turimą turtą, 2021 m. rugpjūčio 24 d. išieškojimo negalimumo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu grąžino vykdomąjį dokumentą išieškotojui – pareiškėjui. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu antstolės sprendimu jį apskundė ir prašė panaikinti 2021 m. rugpjūčio 24 d. išieškojimo negalimumo aktą ir patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo.

Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnis). Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad vykdymo procesą reglamentuojančios normos išsamiai nenumato ir negali numatyti visų vykdymo procese galimų situacijų, todėl jos aiškinamos, atsižvelgiant į paties vykdymo proceso esmę bei tikslus (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus šio Kodekso 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį. To paties straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, jog vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui nustačius, kad skolininkas Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų.

Vadovaujantis CPK 590 straipsnio 1 dalimi, jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.17 straipsnyje įtvirtinti gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, pagal kuriuos nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 631 straipsnio 1 dalies 9 punktą vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, nustačius, kad skolininkas Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1196-340/2012).

Bylos dėl antstolių procesinių veiksmų nagrinėjamos ypatingąja teisena (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Bylų pagal skundus dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo procesiniai ypatumai nustatyti CPK 443 straipsnyje. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), nes pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009).

Nagrinėjamu atveju antstolei iš varžytinių pardavus skolininko ir jo sutuoktinės turimą turtą, Registrų centro ir Transporto priemonių registro duomenimis nenustačius, kad skolininkas ar jo sutuoktinė turėtų kokio nors kilnojamojo ar nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės duomenimis nenustačius, kad skolininkas ar jo sutuoktinė Lietuvos Respublikoje gautų su darbu susijusias pajamas ir Gyventojų registro duomenimis nustačius, kad skolininkas su sutuoktinę yra deklaravę išvykimą į (duomenys neskelbtini), buvo nuspręsta pripažinti išieškojimą negalimu ir grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui. Teismo vertinimu antstolė nepažeidė įstatymo nuostatų, teisėtai ir pagrįstai pripažino išieškojimą negalimu ir grąžino vykdomąjį dokumentą išieškotojui, todėl nėra pagrindo pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais ir pareiškėjo skundas atmetamas.

Antstolė privalėjo užbaigti vykdomąją bylą remiantis CPK 631 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nustačius, kad skolininkas Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų, o ne remiantis CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Atsižvelgiant į tai, teismas pakeičia antstolės išieškojimo negalimumo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. rugpjūčio 24 d. patvarkyme dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą išieškojimo negalimumo pagrindą iš CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkto į CPK 631 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nes šis pagrindo pakeitimas atitinka faktines vykdomosios bylos aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 ir 513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos (išieškotojos) uždarosios akcinės bendrovės „Rome Law“ skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų atmesti.

Pakeisti antstolis J. Ž. 2021 m. rugpjūčio 24 d. išieškojimo negalimumo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. rugpjūčio 24 d. patvarkyme dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą išieškojimo negalimumo pagrindą iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2 punkto į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei J. Ž..

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jūratė Ramanauskienė