- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-13
- Bylos Nr.
- e2S-2432-614/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22467-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kvaga“
- Ieškovas
- A. G., V. G.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Libra“, I. K.
- Trečiasis asmuo
- K. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kvaga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų A. G. ir V. G. patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Libra“ ir I. K. dėl įpareigojimo atlikti uždarosios akcinės bendrovės „Libra“ akcininkų sąrašo atnaujinimo veiksmus, tretieji asmenys byloje – K. G., antstolė D. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų A. G. ir V. G. (toliau – ir ieškovai) patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Libra“ ir I. K. (toliau – ir atsakovės) dėl įpareigojimo atlikti UAB „Libra“ akcininkų sąrašo atnaujinimo veiksmus, tretieji asmenys K. G., antstolė D. M..
Šalies argumentai
2. Pareiškėja UAB „Kvaga“ (toliau – ir pareiškėja) pateikė prašymą įtraukti pareiškėją į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Pareiškėja nurodė, kad apie civilinę bylą sužinojo iš antstolio. Šiuo metu vykdomas išieškojimas iš ieškovų ir trečiojo asmens K. G.. Nurodytų asmenų procesiniai veiksmai apsunkina vykdymo eigą, todėl bylos nagrinėjimas gali turėti įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms.
3. 2025 m. gegužės 16 d. teismo posėdžių metu ieškovų atstovas su prašymu nesutiko ir prašė netenkinti prašymo dėl UAB „Kvaga“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nes nėra pagrindo pripažinti, kad šiame ginčo teisiniame santykyje bylos išsprendimas turės įtakos jos teisėms ir pareigoms. Atsakovų ir trečiojo asmens atstovė prašė prašymą spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „Kvaga“ prašymą dėl jos įtraukimo į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
5. Teismas nurodė, kad teismas gali įtraukti asmenį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tik nustatęs pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą ir įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su nagrinėjamos bylos dalyku. Tuo tarpu pareiškėja UAB „Kvaga“ savo suinteresuotumą byla, į kurią siekia būti įtraukta trečiuoju asmeniu, grindžia išimtinai tuo, kad ji yra ieškovų bei trečiojo asmens K. G. kreditorė. Tačiau pareiškėja neįrodinėja, kad būtų tiesiogiai susijusi materialiaisiais teisiniais santykiais su ieškovais / atsakovais, taip pat aiškiai nenurodo, kokius materialiuosius teisinius padarinius jai sukels bylos išnagrinėjimas, kaip priimtu teismo sprendimu bus ar gali būti paveikta jos teisinė padėtis. Teismo įsitikinimu, pareiškėja UAB „Kvaga“ nėra susijusi su viena iš šalių tokiais materialiaisiais teisiniais santykiais, dėl kurių kilęs ir nagrinėjamas byloje ginčas galėtų lemti pareiškėjos teises ar pareigas. Teismas nurodė, kad pareiškėjos siūlomas suinteresuotumo byla vertinimas (t. y., kad pakankamą suinteresuotumą byla patvirtina vien pats faktas, jog ji yra ieškovų ir trečiojo asmens kreditorė) neatitinka CPK 47 straipsnio paskirties, kurio esmė yra išvengti regresinio ieškinio ar kitokio savo teisinės padėties pablogėjimo. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos ir pareiškėjos materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nėra pakankamas (artimas) byloje nagrinėjamam teisiniam santykiui.
6. Teismas padarė išvadą, jog nėra pagrįsto ir teisėto pagrindo tenkinti prašymą įtraukti pareiškėjos UAB „Kvaga“ trečiuoju asmeniu į bylą, nes tokio prašymo tenkinimas ne tik neatitiktų CPK 47 straipsnio paskirties, bet ir pažeistų CPK 7 straipsnyje teismui įtvirtintą pareigą užtikrinti kiek įmanoma operatyvesnį ir ekonomiškesnį procesą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Pareiškėja UAB „Kvaga“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 16 d. nutartį ir UAB „Kvaga“ įtraukti dalyvauti civilinėje byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankišku reikalavimu. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
7.1. Ieškovai siekia patvirtinti jų nuosavybę į UAB „Libra“ akcijas – po 5 566 vnt. kiekvienam.
7.2. Pareiškėja UAB „Kvaga“ yra ieškovų A. G. ir V. G. kreditorė, tai yra UAB „Kvaga“ yra susijusi materialiaisiais teisiniais santykiais su ieškovais. V. G. (ieškovų tėvas, vienintelis UAB „Libra“ akcininkas) pareiškėjai buvo skolingas 1 088 251,64 Eur ir 262 889,66 Eur palūkanų. 2020 m. gruodžio 14 d. antstolės D. M. patvarkymu vykdomojoje byloje pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3812-912/2019 buvo areštuotos visos UAB „Libra“ akcijos (16 700 vnt.), buvo apribotos skolininko valdymo ir naudojimosi UAB „Libra“ akcijomis teisės, buvo uždrausta priimti bet kokius sprendimus, susijusius su UAB „Libra“ turtu, turtine padėtimi ir akcijų verte. 2021 m. balandžio 8 d. antstolės D. M. patvarkymu vykdomojoje byloje pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3812-912/2019 išieškotojui T. E. perleidus reikalavimo teisę naujai kreditorei UAB „Kvaga“, buvo pakeistas išieškotojas T. E. į išieškotoją UAB „Kvaga“. Skolininkui mirus, jo įpėdiniai A. G., V. G. ir K. G. perėmė mirusiojo įsiskolinimą ir UAB „Kvaga“ yra skolingi 1 088 251,64 Eur ir 262 889,66 Eur palūkanų.
7.3. Bet kokia teismuose nagrinėjama byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl ieškovų turtinių teisių, turi įtakos UAB „Kvaga“ teisėms. Teismo sprendimas šioje civilinėje byloje taip pat turės įtakos UAB „Kvaga“ teisėms ir gali pabloginti kreditoriaus UAB „Kvaga“ teisinę padėtį, jeigu ieškinys bus patenkintas.
7.4. Antstolė D. M., kurios žinioje yra vykdomoji byla pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3812-912/2019, įtraukta dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, o išieškotojai UAB „Kvaga“ teismas savo nutartimi tokią teisę eliminavo.
Atsiliepimas
8. Atsakovė I. K. atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad teismas padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamos bylos ir pareiškėjos UAB „Kvaga“ materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nėra pakankamas (artimas) byloje nagrinėjamam teisiniam santykiui ir todėl nėra pagrįsto ir teisėto pagrindo tenkinti UAB „Kvaga“ prašymo, nes tokio prašymo tenkinimas neatitiktų CPK 47 straipsnio paskirties.
9. Ieškovai A. G. ir V. G. atsiliepimu prašė atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą arba Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
9.1. UAB „Kvaga“ nenurodė jokių aplinkybių, sąlygojančių, kad civilinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos UAB „Kvaga“ teisėms ir pareigoms. Tai, kad UAB „Kvaga“ yra ieškovų ir trečiojo asmens K. G. kreditorė savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad nagrinėjamos civilinės bylos ir UAB „Kvaga“ materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys yra pakankamas (artimas) civilinėje byloje nagrinėjamam teisiniam santykiui.
9.2. UAB „Kvaga“ atskirasis skundas yra paduotas asmens, neturinčio teisės jį paduoti, t. y. pareiškėją atstovaujančio advokato padėjėjo, dėl ko atskirasis skundas turėtų būti nenagrinėjamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atskirąjį skundą pareiškėjo UAB „Kvaga“ vardu pateikė advokato padėjėjas.
12. Atstovaudami asmeniui advokatų padėjėjai pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą turi visas šiame įstatyme nurodytas advokato teises ir pareigas, išskyrus narystę Lietuvos advokatūroje bei proceso įstatymuose nustatytus apribojimus. Advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Tačiau advokato padėjėjas atstovauti gali tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018, 32 punktas).
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovais, kad pareiškėjo pateiktas atskirasis skundas yra su trūkumais – jį pateikė advokato padėjėjas. Minėta, kad advokato padėjėjas turi teisę atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra pateikta atstovavimo sutartis, pasirašytą tiek advokato padėjėjo, tiek advokato. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovų nurodytas trūkumas, nesudaro pagrindo jį laikyti esminiu, suponuojančiu būtinybę taikyti atskirojo skundo trūkumų šalinimo institutą ar, tuo labiau, civilinę bylą nutraukti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis). Nepaisant to, nagrinėjamu atveju yra pagrindas įspėti tiek advokato padėjėją, tiek jos praktikos vadovą laikytis imperatyvios Advokatūros įstatyme nustatytos tvarkos dėl advokato padėjėjo atstovavimo teisių.
14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Šioje normoje pateikta apibendrinta byloje dalyvaujančių asmenų samprata, kuri apima tuos proceso dalyvius, kuriems būdingas teisinis – materialusis ir procesinis arba tik procesinis – suinteresuotumas bylos baigtimi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020 19 punktą). Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis gindamas savo poziciją. Prie dalyvaujančių byloje asmenų priskiriami ir tretieji asmenys (CPK 37 straipsnio 2 dalis).
16. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.
17. CPK nenustatytas asmenų, galinčių būti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, sąrašas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, kurios pusėje jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo ateityje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021 20 punktą).
18. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie gali būti susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2005; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/200; 2025 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-1075/2025, 30 punktas).
19. Aiškindamas CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010). Taigi, teismas į bylos procesą įtraukia ne visus to pageidaujančius ir kokį nors interesą jos baigtimi turinčius asmenis, o tik tuos asmenis, kurie yra susiję su įstatymo tiesiogiai nurodytomis pasekmėmis – sprendimu netiesiogiai turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių bei pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1034/2014).
20. Nagrinėjamoje byloje ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo atlikti UAB „Libra“ akcininkų sąrašo atnaujinimo veiksmus, iš esmės prašydami įpareigoti atsakoves UAB „Libra“ ir I. K. (duomenys neskelbtini) atidaryti ieškovų asmenines vertybinių popierių sąskaitas ir jose atlikti įrašą, nurodant, jog ieškovams priklauso nuosavybės teisės į po 5 566 vnt. UAB „Libra“ akcijų nuo Vilniaus miesto 38-ojo notaro biuro notarės G. P. 2024 m. liepos 30 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo. Ieškovai paaiškino, kad mirė ieškovų tėvas V. G. (UAB „Libra“ akcininkas). Vilniaus miesto 38-ojo notaro biuro notarė G. P. 2024 m. liepos 30 d. išdavė ieškovams paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, tvirtinantį, kad ieškovai paveldi po 1/3 dalį palikėjo turto. Tarp paveldimo palikėjo turto yra 16 700 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Libra“ akcijų.
21. Šiuo atveju pareiškėja nėra tarp ieškovų ir atsakovių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių, dėl kurių vyksta ginčas nagrinėjamoje byloje, dalyvė. Pareiškėja savo teisinį suinteresuotumą nagrinėjamoje byloje ir prašymą įtraukti į bylą dalyvauti trečiuoju asmeniu grindžia iš esmės tuo, kad ji yra ieškovų ir trečiojo asmens K. G. kreditorė, kad vykdant išieškojimą buvo areštuotos UAB „Libra“ akcijos, priklausančios skolininkui. Pareiškėja teigia, kad teismo sprendimas civilinėje byloje turės įtakos UAB „Kvaga“ teisėms ir gali pabloginti UAB „Kvaga“ teisinę padėtį, jeigu ieškinys bus patenkintas, tačiau nenurodo, kokiu būdu jos teisės gali pablogėti. Pareiškėja nenurodo kitų aplinkybių, kurios pagrįstų pareiškėjos teisinį suinteresuotumą nagrinėjamoje byloje.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, bylos duomenis, konstatuoja, kad pareiškėjos argumentas, jog ji yra ieškovų ir trečiojo asmens K. G. kreditorė, nėra pakankamas konstatuoti pareiškėjos suinteresuotumą šios bylos baigtimi ir glaudų nagrinėjamos bylos teisinį ryšį su pareiškėjos materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, kurie sudarytų pagrindą įtraukti ją dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
23. Pareiškėja, nurodydama, jog turi faktinį ir teisinį pagrindą įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nepaaiškino, kokią konkrečiai įtaką pareiškėjos teisėms ir pareigoms turės būsimas teismo sprendimas šioje byloje. Pareiškėjai nepagrindus būsimo sprendimo įtakos jos teisinei padėčiai, vien aplinkybė, kad pareiškėja yra ieškovų ir trečiojo asmens K. G. kreditorė, nesudaro pagrindo įtraukti pareiškėją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. UAB „Kvaga“ nurodomas suinteresuotumo byla vertinimas (t. y., kad pakankamą suinteresuotumą byla patvirtina vien pats faktas, jog ji yra ieškovų ir trečiojo asmens kreditorė) neatitinka CPK 47 straipsnio paskirties, į ką pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.