Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-06-06 · Civilinė byla Nr. 2S-724-302/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-09-28Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-06-06Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-06
Bylos Nr.
2S-724-302/2012
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01827-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Atsakovas
A. B.
Ieškovas
M. N., P. N.
Kategorijos
  • 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-724-302/2012Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01827-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 116.5.3(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. birželio 6 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria atmestas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovų M. N. ir P. N. ieškinį atsakovui A. B. dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai M. N. ir P. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. B., prašydami nustatyti tarp bendrasavininkų ieškovų ir atsakovo naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini) , pagal jų pasiūlytą planą.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino. Nustatė M. N., P. N., A. B. naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini) , tvarką pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylą Nr. 41/16709: 26,13 kv.m ploto virtuve - kambariu, II aukšto plane pažymėtu indeksu 1-9; 17,58 kv.m ploto kambariu, II aukšto plane pažymėtu indeksu 1-10; 17,20 kv.m ploto kambariu, II aukšto plane pažymėtu indeksu 1-11; 25,42 kv.m ploto kambariu, II aukšto plane pažymėtu indeksu 1-12, priskyrė naudotis ieškovams M. ir P. N.; o 18,24 kv.m ploto kambariu, I aukšto plane pažymėtu indeksu 1-1; 16,63 kv.m ploto kambariu, 1 aukšto plane pažymėtu indeksu 1-2; 25,29 kv.m ploto kambariu, I aukšto plane pažymėtu indeksu 1-3; 4,24 kv.m ploto veranda, I aukšto plane pažymėta indeksu 1-4; 11,92 kv.m ploto virtuve, I aukšto plane pažymėta indeksu 1-5; 6,61 kv.m ploto koridoriumi, I aukšto plane pažymėtu indeksu 1-6; 2,95 kv.m ploto vonios kambariu, I aukšto plane pažymėtu indeksu 1-7, 2,79 kv.m ploto koridoriumi, I aukšto plane pažymėtu indeksu 1-8; priskyrė naudotis atsakovui A. B.. Kitomis gyvenamojo namo patalpomis: planuose pažymėta laiptine (neišskirta atskiru indeksu); 18,17 kv.m rūsio patalpomis, rūsio plane pažymėtomis indeksu G-l; 6,05 kv.m rūsio patalpomis, rūsio plane pažymėtomis indeksu R-l, ieškovams ir atsakovui priskyrė naudotis bendrai.

Atsakovas A. B. pateikė pareiškimą, kuriuo prašė peržiūrėti 2011-09-28 teismo sprendimą už akių. Nurodė, kad ieškinys bei pranešimas apie teismo posėdį jam nebuvo įteikti, apie tokį ieškinį jam nebuvo žinoma, ir tik 2011-11-16 dieną antstolis Vytautas Mitkus įteikė procesinius dokumentus kartu su teismo sprendimu už akių. Pažymėjo, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme su nurodytomis proceso šalimis vyko civilinės bylos Nr. 2-275-341/2011 nagrinėjimas dėl nuosavybės pripažinimo į ūkinius pastatus esančius (duomenys neskelbtini) , A. B. priklausančiame namų valdos sklype, kurioje priimtas sprendimas, todėl jo manymu, teisėjas priėmęs vieną sprendimą tarp tų pačių šalių, negali nagrinėti kito ieškinio tarp tų pačių šalių panašiu klausimu, nes išsakęs savo nuomonę sprendime, yra neobjektyvus priimant sprendimą už akių kitoje civilinėje byloje, tarp tų pačių šalių. Kitoje civilinėje byloje atsakovas bei jo atstovas gaudavo visus procesinius dokumentus, ir nors abi bylas nagrinėjo tas pats teisėjas, šiuo klausimu nebuvo užsiminęs, dėl to teisėjas buvo suinteresuotas, jog atsakovas negautų procesinių dokumentų ir nedalyvautų bylos nagrinėjime. Priėmus sprendimą už akių nepranešus apie bylos nagrinėjimą atsakovui, buvo padaryti procesiniai pažeidimai.

Taip pat nurodė, kad naudojimosi bendra daline nuosavybe tvarka negali būti nustatoma, nes Vilniaus apygardos teismas sprendimu grąžino N. visą namą, esantį (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl ieškovai turėjo prašyti išaiškinti sprendimą, kreiptis į teismą dėl nuosavybės dalies nustatymo. Visa namų valdos žemė nuosavybės teise priklauso A. B. ir nėra nustatytas servitutas, ieškovai be atsakovo sutikimo negali patekti į namų valdą, todėl bet koks teismo sprendimas naudotis patalpomis nerealus ir neįvykdomas. Teismas, nežinodamas atsakovo nuomonės dėl naudojimosi gyvenamuoju namu, negali teisėtai ir priimtinai šalims nustatyti naudojimosi patalpomis tvarką; teismas rėmėsi tik ieškovo reikalavimais ir jo interesais, nesidomėdamas atsakovo interesais. Taip pat nurodė, kad teismas nesprendė klausimų dėl vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemos, kas yra naudojimosi namu pagrindas.

Ieškovai M. N. ir P. N. atsiliepime prašė atmesti atsakovo prašymą dėl 2011-09-28 sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovas pareiškime nenurodė nei svarbių aplinkybių (priežasčių), sutrukdžiusių nustatytu terminu pateikti atsiliepimą į ieškinį, nei svarių argumentų, galinčių turėti įtakos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovas atsisakė priimti procesinius dokumentus, todėl tokie veiksmai (neveikimas) prilyginami dokumentų įteikimui CPK 124 straipsnio 2 dalies normos prasme. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nurodo tą pačią gyvenamąją vietą, kurioje teismas ir antstolio padėjėjas jam įteikinėjo procesinius dokumentus. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl teisėjo suinteresuotumo bei galimybės nagrinėti bylą pareiškimo nagrinėjimui yra nereikšmingos bei teisiškai neargumentuotos. Taip pat nurodė, kad aplinkybės, susijusios su abejonėmis dėl Vilniaus apygardos teismo 2010-05-04 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2A-269-492/2010, aiškumo ir tariamos būtinybės ieškovams nusistatyti bendrosios nuosavybės dalį, yra nepagrįstos, kadangi nagrinėjamoje byloje yra pateiktas ir teismas priimdamas sprendimą rėmėsi 2011-06-01 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, kuriame aiškiai įvardinta ieškovams tenkanti bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis (1/2). Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nekilnojamojo turto registre įrašytų namo duomenų atsakovas neginčija.

Aplinkybę, jog ieškovai privalo nusistatyti servitutą, kad galėtų patekti į namą, laikė nesusijusia su nagrinėjamos bylos dalyku ir negalinčia turėti jokios įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui; servitutas ginčo situacijoje galėtų būti nustatytas, jeigu ieškovai nuspręstų, kad jis yra reikalingas (būtinas) prieiti ir patekti į jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią dalį namo, ir nepavyktų dėl to gera valia susitarti, tačiau tokio servituto turėtojui (ieškovams) būtų suteiktos naudojimosi ne namu, o žemės sklypu teisės. Nagrinėjamoje byloje buvo keliamas klausimas tik dėl naudojimosi tvarkos namu nustatymo. Teisiškai nepagrįsta pareiškime nurodyta aplinkybė, kad teismas nesiėmė spręsti esminių klausimų dėl vandentiekio, kanalizacijos ir šildymo sistemos.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 19 d. nutartimi atmetė pareiškimą. Teismas, vadovaudamasis CPK 288 str. 4 d., konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra nei vienos iš nurodytoje proceso teisės normoje numatytų pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygų. Teismas sprendė, kad byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių, kadangi atsižvelgęs į antstolio nurodytas aplinkybes, kad atsakovas žinodamas apie teismo įteiktinus procesinius dokumentus, nesutiko jų priimti, sutartu laiku neatvyko į antstolių kontorą ar teismą, vertino jas kaip atsakovo atsisakymą priimti teismo procesinius dokumentus, kas pagal CPK 124 str. 2 d. prilyginama jų įteikimui.

Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad Vilniaus apygardos teismo 2010-05-04 sprendimu nuspręsta ieškovams grąžinti visą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl nesikreipus dėl šio sprendimo išaiškinimo negalėjo būti nagrinėjamas ieškinys dėl naudojimosi bendra daline nuosavybe tvarkos nustatymo, kadangi nustatė iš Vilniaus apygardos teismo sprendimo turinio, jog teisme buvo nagrinėjamas ginčas dėl ½ dalies gyvenamojo namo; tiek įrašai ūkinėse knygose, tiek seniūno išduotas pažymėjimas, nuosavybės teisės registracija, 2004-02-12 pirkimo pardavimo sutartis pripažinti negaliojančiais dėl ½ dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); remiantis būtent šiuo teismo sprendimu Nekilnojamojo turto registre įregistruota dalinė ieškovų nuosavybė į ginčo gyvenamąjį namą (b.l. 20-23, 67-71). Taigi teismui nebuvo pagrindo abejoti, jog ieškovams bei atsakovui gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) , priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį.

Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodytą aplinkybę, jog visa namų valdos žemė jam priklauso nuosavybės teise, tačiau net ir pasitvirtinus šiai aplinkybei, tai, kad nenustatytas servitutas, suteikiantis teisę ieškovams patekti į jiems priklausančią gyvenamojo namo dalį, neužkerta kelio nagrinėti bylą ir priimti teismo sprendimą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Nurodydamas, jog teismo sprendimas nepagrįstas ir dėl to, jog nebuvo sprendžiami vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemos klausimai, atsakovas pareiškime konkrečiai neįvardino, kokias teisės normas, kokias konkrečiai atsakovo teises bei teisėtus interesus teismas pažeidė nespręsdamas šių klausimų, kokias pasekmes tai gali sukelti.

Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog teisėjas negalėjo nagrinėti bylos ir priimti sprendimo, nes buvo suinteresuotas dėl kitos jo nagrinėtos bylos bei priimto sprendimo tarp tų pačių šalių, yra nepagrįstas. LR CPK normos nenumato draudimo teisėjui nagrinėti bylą, jei jis nagrinėja ar buvo priėmęs sprendimą kitoje byloje, kurioje dalyvauja tos pačios šalys.

Atsakovas A. B. atskiruoju skundu prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti jo prašymą peržiūrėti sprendimą už akių. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, buvo neobjektyvus ir vienareikšmiškai vertino esančius įrodymus. Teismas vadovavosi duomenimis iš civilinės bylos, kurioje 2011-10-05 sprendimu teismas išsprendė klausimą tarp tų pačių šalių, nors ta civilinė byla nebuvo prijungta prie nagrinėjamos bylos, todėl akivaizdu, kad teisėjas bylos aplinkybes ir įrodymus vertino iš kitos bylos, bet ne esančius šioje byloje.

Teisėjui naudojantis duomenimis iš kitos bylos, jam buvo puikiai žinoma apie atsakovo gyvenamąją vietą, tai, kad jį atstovavo advokatas, informacija, kad visas žemės sklypas priklauso atsakovui nuosavybės teise.

Apelianto nuomone, teisėjas privalėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nes jau kartą jis buvo išreiškęs savo nuomonę sprendime.

Nesuprantama, kokius įrodymus turėjo teismas darydamas išvadą, kad yra nesutarimas tarp šalių dėl turto valdymo, nes ankstesnėje byloje buvo mėginama tartis dėl namo dalių, dalies perleidimo kitai šaliai, buvo atliekamas turto vertinimas, bet ieškovai nenorėjo užbaigti bylos susitarimu.

Teismas sprendime už akių nenurodė, kas ir kaip naudosis vandentiekiu, šilumos ūkiu, kas atliks kitus darbus, naudojimasis bendromis patalpomis neįmanomas, nes tos bendros patalpos yra atsakovui priklausančioje namo dalyje, pro kurią vaikščios ieškovai ir tai sukels atsakovui nepatogumų.

Teismas nustatė naudojimosi namu tvarką nežinodamas atsakovo nuomonės bei subtilių namo dalių paskirstymo galimybių.

Ieškovai M. N. ir P. N. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje nėra nei vienos iš CPK 287 str. įtvirtintų pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygų. Atsakovas atskirajame skunde atkartodamas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo motyvus, nenurodė priežasčių, sutrukdžiusių nustatytu laiku pateikti atsiliepimą į ieškovų pareikštą ieškinį, taip pat svarių argumentų, galinčių turėti įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygas, laikantis pagrindinių civilinio proceso principų, tinkamai taikant materialinės teisės normas, reglamentuojančias naudojimosi tvarkos nustatymą, todėl tokią teismo nutartį nėra pagrindo naikinti atskirojo skundo argumentais.

Teismas priima sprendimą už akių, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį, paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (Civilinio proceso kodekso 285 str. 1 d.). Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo be kitų reikalavimų, numatytų Civilinio proceso kodekso 287 str. 2 d., turi būti nurodoma aplinkybės, patvirtinančios šiuo atveju atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla. Taigi teismo sprendimas už akių gali būti peržiūrėtas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas iš esmės tik tuo atveju, kai yra abi aukščiau paminėtos įstatymo nustatytos sąlygos (Civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad vien procesinio pasyvumo (šiuo atveju nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, nes pagal Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) ir teisinės valstybės principą yra pripažintina pagrindu naikinti teismo sprendimą už akių. Tuo atveju, kai atsakovas pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant priežasčių, dėl kurių nebuvo atvykta į teismą, svarbos.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo naikinti sprendimo už akių atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytais pagrindais.

Dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovai ieškinyje nurodė, kad atsakovo A. B. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (b.l. 1). Siunčiant nurodytu adresu procesinius dokumentus atsakovui, šie grįžo neįteikti ir grąžinti teismui su žyma ant voko „neatsiėmė“ (b.l. 64), patikrinęs Sodros duomenų bazę (b.l. 65) nustatė, kad nėra duomenų apie atsakovo įdarbinimus, todėl teismas pasiūlė ieškovo atstovui įteikti atsakovui procesinius dokumentus per antstolius ar kitu CPK 117 str. numatytu būdu (b.l. 66). 2011-09-05 ieškovai pranešė teismui, jog 2011-08-24 anstolio V. Milevičiaus padėjėjas A. Augonis surašė aktą dėl galimybės įteikti procesinius dokumentus, konstatuodamas, kad atsakovas vengia (atsisako) priimti procesinius dokumentus, nes jam paskambinus telefonu asmuo prisistatęs A. B. buvo informuotas apie įteiktinus dokumentus, tačiau nesutiko išeiti į kiemą ir juos priimti (b.l. 72-73, 74). Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas atsisakė priimti procesinius dokumentus, kas pagal CPK 124 str. 2 d. prilyginama jų įteikimui, todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad jam nebuvo įteiktas ieškinys. Pasak apelianto, antstolio raštas, kad jis kažkam skambino ir su kažkuo kalbėjo, ir padarė išvadą, jog kalbėjo su A. B., labiau panašus į spėliones, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti antstolio padėjėjo parengtu raštu, atsižvelgiant į tai, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.), o antstolio padėjėjas turi teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu atlikti procesinius veiksmus, teikti Antstolių įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, tarp jų – perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo (Antstolių įstatymo 30 str. 1 d.). Pažymėtina, kad antstolio, jo padėjėjo veikla yra griežtai reglamentuota ir tiek jam, tiek antstolio padėjėjui gali būti taikoma drausminė atsakomybė, jeigu bus padaryti Antstolių įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimai arba jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad antstolio padėjėjas atliko minėtus veiksmus viršydamas savo įgaliojimus ar pažeisdamas teisės aktų reikalavimus.

Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, jog atsakovui nebuvo įteiktas sprendimas už akių, tačiau toks argumentas prieštarauja bylos medžiagai, iš kurios matyti, kad A. B. 2011-11-16 buvo įteiktas sprendimas už akių (b.l. 85-86), šį faktą pripažino ir pats atsakovas, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Pripažinęs, kad atsakovo atsisakymas priimti procesinius dokumentus prilyginamas jų įteikimui pagal Civilinio proceso kodekso 124 str. 2 d., pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo, kad buvo pagrindas priimti sprendimą už akių atsakovui per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių (Civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d.).

Dėl aplinkybių, galinčių turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui

Pagal Civilinio proceso kodekso 288 str. 4 d., sprendimas už akių gali būti panaikinamas, jeigu kartu su prašymu jį peržiūrėti pateikiami nauji įrodymai, leidžiantys abejoti sprendimo teisingumu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kadangi atsakovas nenurodė aplinkybių ir nepateikė tokių įrodymų, kurie turėtų įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Kaip matyti iš teismo priimto sprendimo už akių, teismas įsitikino, jog ieškovo pateiktų įrodymų turiniui pasitvirtinus gali būti tenkinamas ieškinys šioje byloje, nustatyta naudojimosi bendra daline nuosavybe naudojimosi tvarka. Pažymėtina, kad atsakovas, nurodydamas, jog teismas paskyrė naudotis atsakovui namu taip, kaip norėtų ieškovai ir teisėjas, o ne kaip numato Civilinis kodeksas, nepagrindžia šio argumento jokiais įrodymais. Jis nepateikė teismui duomenų apie kitokį naudojimosi namu tvarkos nustatymo variantą, kuris, jo manymu, labiau atitiktų jo interesus, o ieškovų teismui nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai buvo pakankami, kad teismas konstatuotų, jog jų prašoma nustatyti naudojimosi namu tvarka nepažeis abiejų šalių teisių ir interesų.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovo nurodoma aplinkybė, kad nenustatytas servitutas, suteikiantis teisę ieškovams patekti į jiems priklausančią gyvenamojo namo dalį, neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl sprendimo tokio klausimo, iškilus ginčui tarp šalių. Tai, kad, anot atsakovo, teismas, priimdamas sprendimą už akių, nepasisakė dėl namo vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemos, taip pat nebuvo pagrindas pripažinti, jog teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl naudojimosi bendra daline nuosavybe tvarkos, kadangi ieškovai, kreipdamiesi į teismą, neprašė sprendimu išspręsti tokių klausimų, jie pareikštu ieškiniu siekė nustatyti naudojimosi namu tvarką.

Sutikti su kitais apelianto argumentais, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, buvo šališkas, kadangi jau dalyvavo nagrinėjant kitą bylą tarp tų pačių šalių, taip pat nėra pagrindo, kadangi procesinis įstatymas nenumato draudimo tam pačiam teisėjui nagrinėti bylą, kurioje dalyvauja tos pačios šalys kaip ir ankstesnėje jo išnagrinėtoje byloje, tuo tarpu kitų pagrindų, kuriems esant teisėjas privalėtų nusišalinti ar turėtų būti nušalintas, šiuo atveju nenustatyta.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.).

Atmetus atskirąjį skundą, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos (CPK 93 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė