Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Langų stilius“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Langų stilius“ prašymas dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakyta priimti atsakovo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Langų stilius“ bankroto byloje Nr. B2-1949-343/2014.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apygardos teisme 2014 m. rugpjūčio 18 d. gautas atsakovo UAB „Langų stilius“ atskirasis skundas dėl teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties, kuriame prašoma atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, panaikinti teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo ir priimti naują nutartį atsisakyti atsakovui iškelti bankroto bylą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad terminas atskirajam skundui dėl teismo nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Iš teismo nutarties neįmanoma nustatyti tikslaus teismo vertinimo kriterijaus, kuriuo jis vadovaudamasis priėmė skundžiamą nutartį. Teismas nepasidomėjo, kodėl atsakovui nebuvo įteikta nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas turėjo pareigą įpareigoti atsakovą pateikti reikiamus dokumentus ir atsiliepimą į ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Negavus šių dokumentų, teismas turėjo įvertinti, ar buvo išnaudotos visos galimybės informuoti atsakovą apie bankroto bylos iškėlimą. Pažymi, kad įmonei siunčiamus dokumentus galima buvo įteikti ir per įmonės vadovą, įmonės valdymo organus bei buhalterinę apskaitą vedančius asmenis. Minėtos priežastys, anot apelianto, yra pripažįstamos svarbiomis ir sudaro pagrindą atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti.UAB „Langų stilius“ informaciją apie bankroto bylos iškėlimą sužinojo tik 2014 m. rugpjūčio 7 d., kai šios įmonės atstovai, ruošdamiesi kitos Kauno apygardos teisme vyksiančios civilinės bylos Nr. 2-986-601/2014 nagrinėjimui, teismų sistemos Liteko programoje pastebėjo apie UAB „Langų stilius“ bankroto bylos iškėlimą. Pati nutartis apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Langų stilius“ atstovui advokatui V. G. buvo pateikta su bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ prašymu dėl civilinės bylos Nr. L2-15418-877/2013.Įmonės veikla buvo sustabdyta dėl to, kad įmonėje dėl UAB „Via Baltica dvaras“ įsiskolinimo susidarė lėšų trūkumas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, jog dėl minėtų priežasčių siunčiant teismo dokumentus į įmonės buveinę, jie galėjo būti neįteikti.Teismas nepasidomėjo, dėl kokių priežasčių grįžo neįteikti teismo dokumentai ir nesvarstė galimybės dokumentus įteikti kitokiomis priemonėmis: kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme ir pan. (CPK 123 str.).Tame pačiame teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-986-601/2014, todėl teismas nutartį galėjo įteikti juridinio asmens atstovui – advokatui.Kadangi bankroto byla iškelta, neįteikus atsakovui teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo ir apie tai neinformavus jo valdymo organų, atsakovui buvo atimta teisė apskųsti minėtą teismo nutartį, apginti savo interesus. Nagrinėjamu atveju atsakovas terminą praleido minimaliai, būdamas sąžininga šalimi. Po sužinojimo apie bankroto bylos iškėlimo atsakovas nedelsdamas ir nepraleidęs apskundimo termino pateikė teismui atskirąjį skundą ir prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti.Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso teisės normas, jų tikslus ir paskirtį dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo ir nukrypo nuo teismų praktikos. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog turi būti atsižvelgta į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, taip pat atsižvelgti į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis.

Nagrinėjamu atveju atskirąjį skundą BUAB „Langų stilius“ vardu teikia įgaliojimus praradusio administracijos vadovo pasamdytas advokatas. Pažymi, kad po bankroto bylos iškėlimo bankroto administratorius nepratęsė įgaliojimų advokatui, todėl ankstesni advokato įgaliojimai atstovauti įmonei, prisiimti iki bankroto bylos iškėlimo pasirašant susitarimą su buvusiu direktoriumi, nutrūko įstatyme nustatyta tvarka. Todėl, anot bankroto administratoriaus, yra pagrindas daryti išvadą, kad atskirąjį skundą padavė neįgaliotas asmuo, taigi, atskirasis skundas turi būti paliktas nenagrinėtas.Paskirtas bankroto administratorius 2014 m. rugpjūčio 11 d. raštu informavo advokatą V. G., jog administratorius atsisako su juo pratęsti teisinių paslaugų sutartį ir advokatas neturi teisės veikti įmonės vardu.Apelianto teiginiai, kad terminas atskirajam skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, yra nepagrįsti. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu elgėsi pasyviai, nevykdė pareigos bendradarbiauti. Apeliantui buvo žinoma apie bylos dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą (įmonės vadovui buvo įteiktas kreditoriaus pranešimas dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įteikta (registracijos adresu išsiųsta) teismo nutartis, įpareigojanti pateikti dokumentus), todėl jei apie skundžiamą teismo nutartį apeliantas ir sužinojo tik 2014 m. rugpjūčio 7 d., tai dėl tos priežasties, kad pats nepateisinamai nesidomėjo bylos eiga.Įstatymas nesieja teismo nutarties iškelti bankroto bylą apskundimo termino skaičiavimo su nutarties nuorašo įteikimo data.Atskirasis skundas buvo paduotas tik po dviejų mėnesių po termino atskirajam skundui paduoti pasibaigimo. UAB „Langų stilius“ ilgą laiką buvo atstovaujamas advokato, turėjo ne vieną bylą, o dalyvaujantis byloje asmuo turi pareigą domėtis bylos eiga, bendradarbiauti su teismu, tačiau šiuo atveju šios pareigos nebuvo laikomasi.Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 26 d. pranešimu specialiame tinklalapyje www.teismai.lt visiems suinteresuotiems asmenims pranešė apie tai, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjamas klausimas dėl bankroto bylos UAB „Langų stilius“ iškėlimo. Taigi, UAB „Langų stilius“ ir jo atstovai negalėjo nežinoti apie nagrinėjamą bylą.

Atskirąjį skundą padavė tam įgaliojimų neturintis subjektas, nes po bankroto bylos iškėlimo atsakovui bendrovei atstovauti turi teisę tik bankroto administratorius.Atskirasis skundas dėl teismo nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, buvo paduotas praleidus apskundimo terminą net du mėnesius.Įstatymo leidėjas teisę apskųsti bankroto iškėlimo nutartį sieja su jos priėmimo diena, o ne su nutarties įteikimo atsakovui data, todėl nesvarbu, kada įmonės vadovas gavo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo. Jis turėjo būti pakankamai aktyvus ir bendradarbiauti bankroto bylos nagrinėjimo metu, domėtis bylos eiga.Tikėtina, kad UAB „Langų stilius“ administracijai buvo žinoma apie bankroto bylos iškėlimą, tačiau buvo pasirinkta neveikimo taktika, siekiant kuo ilgiau išvengti bankroto.Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo pasidomėti, kodėl atsakovui nebuvo įteikta teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo. Priešingai, pats apeliantas turėjo domėtis procesu. Be to, Įmonių bankroto įstatyme numatyta teisė, o ne pareiga įpareigoti atsakovą pateikti reikiamus dokumentus ir pateikti atsiliepimą į ieškinį.Ieškovas visur savo adresą nurodydavo – (duomenys neskelbtini). Nei kreditorius, nei teismas neturėjo pareigos ieškoti alternatyvių būdų dokumentams įteikti, nei yra numatyta CPK. Pagal CK 4.262 straipsnį, įrašyti į viešąjį registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Be to, skolininkas niekada neinformavo kreditoriaus apie buveinės ar korespondencijos siuntimo adreso pasikeitimą. Ieškovo žiniomis, registracijos adresu gaunamą korespondenciją UAB „Langų stilius“ priimdavo selektyviai.Kadangi apeliantas teigia, jog jis veiklą buvo sustabdęs, yra pagrindas daryti išvadą, kad korespondencija nebūtų atsiimta, jei ji būtų siųsta faktinės veiklos adresu.Tai, kad teismo dokumentai nebuvo įteikti advokatui, šiuo atveju neturi jokios reikšmės, kadangi advokatas vykdė atstovavimą kitoje byloje.Apeliantas nebuvo dėmesingas, atidus ir sąžiningas, nedėjo pastangų bendradarbiauti tiek su kreditoriais, tiek su teismu, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti.

Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis paliktina nepakeista.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šios taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).

Įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir tokiu būdu nepagrįstai vilkinti bylų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius terminus (CPK73 str. 1 d.). Vienas iš tokių procesinių veiksmų, kuriam atlikti įstatymo leidėjas taip pat įtvirtino procesinį terminą, yra teisės paduoti atskirąjį skundą įgyvendinimas. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 13 dalyje yra įtvirtinta specialioji teisės norma, numatanti 10 dienų terminą atskirajam skundui paduoti dėl nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 10 str. 1 d.). Praleistas terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 1 str. 1 d., 78 str. 1 d., 307 str. 2 d., 338 str., ĮBĮ 10 str. 1 d.). Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs:„[...] jeigu apeliacinio apskundimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-3-135/2010, 2007 m. vasario 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-40/2007 ir kt.). Iš šio kasacinio teismo išaiškinimo akivaizdu, kad sprendžiant klausimą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo, svarbu įvertinti paties byloje dalyvaujančio asmens procesinį elgesį bei jo realias galimybes sužinoti apie skundžiamos nutarties priėmimo datą. Paaiškėjus, kad byloje dalyvaujantis asmuo viso bylos nagrinėjimo metu elgėsi sąžiningai, aktyviai domėjosi proceso eiga, priimdavo jam siunčiamus procesinius dokumentus ir tik per klaidą (pavyzdžiui, ne dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių negavęs nutarties kopijos) nepateikė atskirojo skundo teismui per įstatyme nustatytą terminą, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti atnaujintas terminas atskirajam skundui paduoti. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, klaida, eliminavusia byloje dalyvaujančio asmens galimybę pateikti atskirąjį skundą įstatyme nustatytu terminu, paprastai laikomas toks atvejis, kuomet atskirąjį skundą pateikusiam asmeniui ne dėl jo kaltės faktiškai nėra įteikiama atskiruoju skundu skundžiamos teismo nutarties kopija arba ji įteikiama praėjus nepateisinamai ilgam laiko tarpui ir byloje dalyvaujantis asmuo jokiu kitu būdu negalėjo sužinoti apie tokios teismo nutarties priėmimo datą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1252/2014).

Apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad visi teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų procesiniai dokumentai (tiek nagrinėjant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek ją iškėlus) yra įteikiami CPK 117-130 straipsniuose įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo tvarka, išskyrus ĮBĮ numatytas išimtis. Sprendžiant klausimą dėl pareiškimo iškelti bankroto bylą su priedais ar teismo nutarties, kuria iškelta bankroto byla, tinkamo įteikimo skolininkui (atsakovui), ĮBĮ jokių išimčių nėra nustatyta. Vadinasi, tokia teismo nutartis atsakovui turi būti įteikta juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 str. 2 d.). Tuo atveju, kai procesinių dokumentų įteikti juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 str. 2 d. ir 4 d.). Minėtos teisinės nuostatos leidžia daryti išvadą, kad įstatymo leidėjas apribojo atsakovo (skolininko), kuris yra juridinis asmuo, galimybę vilkinti civilinės bylos (įskaitant ir dėl bankroto bylos iškėlimo) nagrinėjimą vien dėl faktiškai neįteiktų procesinių dokumentų bei perkėlė atsakovui visą riziką dėl su tuo susijusių neigiamų padarinių kilimo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1252/2014).

Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad atsakovas UAB „Langų stilius“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties dėl bankroto bylos jam iškėlimo padavė nutarties apskundimo terminą praleidęs daugiau, kaip du mėnesius (teismo nutartis įsiteisėjo 2014 m. birželio 15 d., o atsakovo atskirasis skundas gautas 2014 m. rugpjūčio 18 d.) (119-125 b. l.).

Atsiliepimuose į atskirąjį skundą teigiama, kad atskirąjį skundą padavė tam įgaliojimų neturintis subjektas, nes po bankroto bylos iškėlimo bendrovei atstovauti turi teisę tik bankroto administratorius, todėl atskirasis skundas turi būti paliktas nenagrinėtas.

Su tokia ieškovo ir bankroto administratoriaus pozicija nėra pagrindo sutikti. Kaip minėta, praleistas terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl aplinkybė, jog teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui yra įsiteisėjusi, neatima teisės buvusiam UAB „Langų stilius“ vadovui (vadovo įgaliotam advokatui), kaip bendrovės atstovui, teikti atskirąjį skundą dėl šios įsiteisėjusios teismo nutarties panaikinimo, kartu pateikiant prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui pateikti.

Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad jam nebuvo pranešta apie bankroto bylos iškėlimą, nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo įteikta. Informaciją apie bankroto bylos iškėlimą jis sužinojęs tik 2014 m. rugpjūčio 7 d., kai šios įmonės atstovai, ruošdamiesi kitos Kauno apygardos teisme vyksiančios civilinės bylos Nr. 2-986-601/2014 nagrinėjimui, teismų sistemos Liteko programoje pastebėjo apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Langų stilius“. Pati nutartis apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Langų stilius“ atstovui advokatui V. G. buvo pateikta su bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ prašymu dėl civilinės bylos Nr. L2-15418-877/2013. Anot atsakovo, pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pirmiausia turėjo pareigą įpareigoti atsakovą pateikti reikiamus dokumentus ir atsiliepimą į ieškinį, todėl negavęs šių dokumentų, teismas turėjo įvertinti, kad neišnaudojus visų galimybių informuoti atsakovą apie bankroto bylos iškėlimą, gali būti nepagrįstai eliminuota iš rinkos įmonė, kaip verslo subjektas ir dalyvis.

Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartis dėl termino atsiliepimui ir dokumentams, nurodytiems Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, pateikti nustatymo (32 b. l.) bei pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo (36 b. l.) buvo išsiųsti atsakovui UAB „Langų stilius“ registruotu buveinės adresu - (duomenys neskelbtini) (37 b. l.), tačiau jie grįžo neįteikti su AB „Lietuvos paštas“ žyma „Neatsiėmė“ (38 b. l.). Teismas minėtus procesinius dokumentus atsakovui išsiuntė pakartotinai tuo pačiu atsakovo buveinės adresu (39 b. l.). Nors jie taip pat buvo grąžinti neįteikti su AB „Lietuvos paštas“ žyma „Neatsiėmė“ (84 b. l.), yra pagrindas daryti išvadą, kad jie, pagal CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatą, buvo įteikti praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo procesinių dokumentų įteikimą, pažeidimo.

Apelianto nurodyta aplinkybė, kad UAB „Langų stilius“ veikla buvo sustabdyta, nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Pažymėtina, kad bendrovės veiklos sustabdymas nebuvo įregistruotas ir Juridinių asmenų registre. Todėl minėta aplinkybė negali pateisinti atsakovo pareigos registruotu buveinės adresu priimti teismo siunčiamus procesinius dokumentus nevykdymo (CPK 121 str., 123 str. 2 d.).

Bylos duomenys įrodo, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui buvo siųsta taip pat CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. atsakovo buveinės adresu (duomenys neskelbtini), 2014 m. birželio 4 d. (66 b. l.). Teismo procesinių dokumentų siuntimas įmonės buveinės adresu laikomas tinkamu teismo siunčiamų dokumentų teikimu juridiniam asmeniui, tuo labiau, kad kai nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo priimta rašytinio proceso tvarka, ĮBĮ nesieja teismo nutarties iškelti bankroto bylą apskundimo termino skaičiavimo su nutarties nuorašo įteikimo data. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad įstatymas neįpareigoja teismo atsakovui skirtus procesinius dokumentus įteikti jo atstovams kitose tame pačiame teisme užvestose bylose.

Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog tuo atveju, kai atsakovo vadovas ar kiti darbuotojai aplaidžiai vykdo savo pareigas, susijusias su atsakovui adresuotos korespondencijos priėmimu, tokia aplinkybė nelaikoma klaida ar kita objektyvia nuo atsakovo valios nepriklausančia priežastimi, sudarančia pagrindą terminui dėl atskirojo skundo padavimo atnaujinti (CPK 78 str. 1 d.). Minėtos aplinkybės gali būti aktualios tik sprendžiant atsakovo vadovo ir kitų darbuotojų civilinės atsakomybės klausimą dėl žalos atsakovui padarymo, aplaidžiai vykdant savo pareigas (CK 2.87 str., 6.245 str.). (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1252/2014) Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas šioje byloje teismo siųstų procesinių dokumentų, tarp jų ir Kauno apygardos teismo nutarties dėl bankroto bylos UAB „Langų stilius“ iškėlimo, negavo dėl teismo kaltės ir kad atskirasis skundas dėl teismo nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, buvo paduotas, praleidus apskundimo terminą dėl svarbių priežasčių.

Šių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas atsakovo įvardintų aplinkybių pagrįstai nelaikė svarbiomis priežastimis atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui dėl teismo nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, paduoti, ir atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties pagrįstai atsisakė priimti, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimas sukelia ĮBĮ nustatytas svarbias teisines pasekmes, įskaitant tai, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų ir bankroto administratorius pradeda vykdyti bankroto procedūras (ĮBĮ 10 str. 7 d.). Esant tokiai teisinei situacijai, terminas atskirajam skundui paduoti dėl nutarties, kuria iškelta bankroto byla, gali būti atnaujinamas išimtiniais atvejais (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-404/2014).

Taip pat pažymėtina, kad ir esant iškeltai bankroto bylai, atsakovo savininkai turi galimybę sudaryti taikos sutartį su kreditoriais, atsiskaityti su jais ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus, kreditoriai gali atsisakyti savo reikalavimų. Tokiais atvejais bankroto byla nutraukiama (ĮBĮ 27 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Kauno apygardos tesimo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį nepakeistą.