- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-07
- Bylos Nr.
- 2-1612-516/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00214-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės SEB banko, V. R.
- Trečiasis asmuo
- R. R., uždaroji akcinė bendrovė „Turto nuoma“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės SEB banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1123-163/2016 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Astron Baltic“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei SEB bankui ir V. R. (tretieji asmenys – R. R. ir uždaroji akcinė bendrovė „Turto nuoma“) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Astron Baltic“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiomis ieškovės UAB „Astron Baltic“ ir atsakovės AB SEB banko sudarytas finansinio lizingo sutartis Nr. L2007-100107 bei L2007-0901 nuo jų sudarymo momento, kaip prieštaraujančias juridinio asmens tikslams; pripažinti ieškovės ir atsakovės AB SEB banko 2007-11-30 ir 2008-04-17 sudarytas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento; taikyti restituciją – pripažinti nekilnojamąjį turtą – patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), ieškovės nuosavybe.Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti AB SEB bankui priklausantį nekilnojamąjį turtą – patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovei šį turtą perleisti tretiesiems asmenims, suvaržyti ar apsunkinti teises į šį turtą. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu bankas per nekilnojamojo turto pardavimo tarpininką UAB „Inreal“ pradėjo vykdyti pirmiau nurodyto turto pardavimą aukciono būdu, todėl kyla reali grėsmė, jog turtas bus parduotas iki kol bus priimtas sprendimas šioje byloje, o tai apsunkintų sprendimo įvykdymą ar jo įvykdymas taptų negalimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 6 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir areštavo atsakovei AB SEB bankui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), uždrausdamas bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.Teismas nurodė, kad tarp šalių kilęs turtinis ginčas, atsakovė AB SEB bankas šiuo metu pradėjo vykdyti ginčo turto pardavimą aukciono būdu. Teismo vertinimu, kyla reali grėsmė, kad turtas bus parduotas iki kol bus priimtas sprendimas šioje byloje, o tai apsunkintų sprendimo įvykdymą ar jo įvykdymas taptų negalimas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovė AB SEB bankas atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimu yra atmesti UAB „Astron Baltic“ reikalavimai AB „SEB lizingas“ pripažinti neteisėtu lizingo sutarčių Nr. L2007-090151, Nr. L2007-100107 vienašališką nutraukimą; pripažinti sutartis apsimestinėmis bei negaliojančiomis nuo jų sudarymo, nustatant, kad tarp šalių buvo sudarytos ne lizingo, bet kredito sutartys; pripažinti negaliojančiomis ab initio šalių 2007-11-30, 2008-04-17 sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis, taikyti restituciją ir atsakovei parduotą turtą pripažinti ieškovės nuosavybe (civilinė byla Nr. 2-533-479/2014). Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartimi UAB „Astron Baltic“ apeliacinis skundas buvo atmestas (civilinė byla Nr. 2A-111-157/2015), o kasacinį skundą atsisakyta priimti. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau yra atsakyta į ieškovės keliamas abejones dėl netinkamos finansavimo schemos pagal ginčo sutartis. Taip pat jau yra įvertinti ieškovės dėstomi motyvai dėl atsakovės nesąžiningumo, sandorių prieštaravimo įmonės veiklos interesams, tikslams, kuriais grindžiamas ieškinys ir šioje byloje. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 29 d. sprendimu byloje Nr. e2-630-777/2016 atmetė UAB „Astron Baltic“ ieškinį dėl nuostolių priteisimo. Reikalavimas dėl nuostolių priteisimo buvo kildinamas iš lizingo sutarčių, ieškovė įrodinėjo, kad, remiantis ginčo lizingo sutartimi ir pirkimo-pardavimo sutartimis, atsakovas įgijo didelės vertės turtą, o įmonė patyrė žalą. Ieškinys buvo atmestas, nurodant, kad žalos padarymo faktas nenustatytas. Tai dar kartą patvirtina, kad ginčas su analogiškais motyvais, kurie dėstomi ir šioje byloje, jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kad po lizingo sutarčių nutraukimo ieškovė negrąžino lizinguoto nekilnojamojo turto, AB SEB bankas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl įpareigojimo grąžinti turtą. Šis teisminis procesas buvo baigtas 2016 m. balandžio 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-278-157/2016, kurioje taip pat pateikiama detali lizingo sutarčių teisinė analizė, jų sudarymo, nutraukimo aplinkybės, analizuotas lizingo sutarčių teisėtumas, įvertinant baigtus teisminius ginčus.Kadangi šioje byloje pareikšti reikalavimai buvo išnagrinėti įsiteisėjusiais teismo sprendimais net trijose bylose, bylą, kurioje pritaikytos šiuo metu skundžiamos laikinosios apsaugos priemonės, AB SEB bankas prašo nutraukti CPK 293 straipsnio pagrindu. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje, kurioje atlikta analogiškų teisinių santykių analizė prieštaravimo juridinio asmens veiklos tikslams kontekste, pasisakoma, kad tokio pobūdžio sandoriai ir finansavimo struktūra neprieštarauja įmonės tikslams, o tai, jog įmonė nesugebėjo vykdyti savo skolinių įsipareigojimų traktuotina kaip įmonės prisiimama verslo rizika. Taigi ieškovė net preliminariai neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, todėl teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo apriboti atsakovės nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą.Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra pažeisti proporcingumo, teisingumo, ekonominio pagrįstumo principai. Lizingo sutartys buvo nutrauktos 2012 m. gegužės 17 d. Dėl ieškovės nepagrįstai inicijuotų teisminių procesų daugiau nei ketverius metus kreditorė negalėjo perimti nuosavybės teise valdomo turto, jo realizuoti ir taip padengti egzistuojantį įsiskolinimą. Iš turto pardavimo gautų lėšų net nepakaks visai įmonės skolai padengti. Atsakovės teisės yra nepagrįstai suvaržytos, neleidžiant ir toliau gauti skolų įvykdymą. Be to, nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą apribojimas turi būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Ieškovės prašoma priemonė nesusijusi su ieškinio dalyku, nes nėra pagrindo teigti, kad pripažinus sutartis negaliojančiomis ir iki to laiko pardavus lizingo sutarties objektą, nebūtų įmanoma įvykdyti teismo sprendimo. Ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, taigi, net ir patenkinus ieškinį, turto susigrąžinimas natūra ieškovei nėra aktualus, nes įmonė nevykdo veiklos, turi imtis priemonių realizuoti turtą, kad iš gautų lėšų būtų dengiami įsipareigojimai. Pardavus ginčo turtą, bus identifikuota jo rinkos vertė, todėl, esant teisės aktuose numatytai galimybei restituciją taikyti, priteisiant turto vertę, nekilnojamojo turto išsaugojimas nėra tikslingas. Be to, ieškovė, prašydama taikyti restituciją, nutyli, kad ginčo sutartimis turtas buvo parduotas, t. y. atsakovė už turtą sumokėjo ieškovei – 4 000 000 Lt (1 158 480 Eur – tokio dydžio finansavimą gavo ieškovė). Įsipareigojimai pagal lizingo sutartis nėra įvykdyti, ieškovės neišmokėta (negrąžinta) turto kainos dalis yra lygi – 701 230,47 Eur. AB SEB bankas prognozuoja, kad pardavus lizinguotą turtą bus patirtas dar 336 028,47 Eur nuostolis. Esant ieškovei palankiam teismo sprendimui, sprendžiant restitucijos klausimus, kai yra priešpriešiniai reikalavimai, turto pardavimas iki sprendimo priėmimo, ne tik padės identifikuoti ginčo turto vertę, bet ir išspręsti abipusės restitucijos klausimus pinigine išraiška. Be to, teigti, kad bankas negalėtų įvykdyti teismo sprendimo, nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ieškovės reikalavimams užtikrinti – areštavo atsakovei AB SEB bankui nuosavybės teise priklausantį ginčo nekilnojamąjį turtą.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo takyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).Lietuvos apeliacinis teismas, vertindamas pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014).Taigi teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti ar nėra aiškių prieštaringumų ir (ar) kitų pakankamai akivaizdžių aplinkybių, liudijančių, kad ieškinys (ar tam tikri jo reikalavimai) negalėtų būti patenkintas (patenkinti).Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimus pripažinti negaliojančiomis su atsakove sudarytas lizingo ir pirkimo–pardavimo sutartis bei taikyti restituciją – pripažinti nekilnojamąjį turtą – patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) – ieškovės nuosavybe. Nors ieškovė prašo taikyti restituciją natūra (t. y. grąžinti jos nuosavybėn ginčo sutartimis perleistą turtą), įvertinus aplinkybę, kad ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, kuri nebevykdo veiklos ir kuriai reikalingas ne pats savaime turtas, o lėšos, gautinos jį realizuojant, kurios būtų panaudotos kreditorių reikalavimams tenkinti, akivaizdu, jog net ir teismui tenkinus ieškovės reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, jos teisės tinkamai būtų apgintos ne grąžinant turtą natūra, o priteisiant to turto vertę atitinkantį piniginį ekvivalentą. Turto vertės ekvivalento pritesimas laikytinas ne tik adekvačiu ieškovės interesų gynybos būdu, bet ir atitinkančiu bankroto proceso tikslus, siekį kiek įmanoma operatyviau įvykdyti bankroto procedūras ir patenkinti kreditorių reikalavimus, išvengiant bankroto administravimo išlaidų didinimo. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad ieškovės ieškinio dalis dėl restitucijos natūra taikymo prima facie nepagrįsta.Įvertinus aplinkybę, kad ieškovės reikalavimas taikyti restituciją natūra preliminariai nepagrįstas, taip pat tai, jog, kaip teisingai pažymėjo atsakovė, ginčo turto pardavimas padės identifikuoti jo rinkos vertę, reikšmingą ieškovės reikalavimų tenkinimo atveju, ir ieškovė nepateikė (bei byloje nėra) duomenų, leidžiančių teigti, kad atsakovė nėra suinteresuota turto pardavimu už didžiausią įmanomą kainą, o taip pat duomenų, jog atsakovė, kaip veiklą vykdantis bankas, negalėtų įvykdyti ieškovei palankaus teismo sprendimo, konstatuotina, jog ginčo turto areštas, uždraudžiant atsakovei vykdyti jau pradėtą jai priklausančio turto, kurio išsaugojimas nėra tikslingas nei vienai iš bylos šalių, pardavimo procesą pažeidžia proporcingumo, teisingumo principus, t. y. atsakovės teises suvaržo labiau nei iš tikrųjų reikia ieškovės reikalavimams užtikrinti.Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kuriam jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1329/2014). Siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo tinkamą įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo tinkamam įvykdymui užtikrinti nėra būtinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1728/2014).Šiuo atveju, nesant pagrindo manyti, kad konkretaus nekilnojamojo turto grąžinimas natūra yra itin reikšmingas, aktualus bankrutuojančiai įmonei bei ieškovei nepateikus jokių argumentų bei įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė vengtų vykdyti ieškovei galbūt palankų sprendimą ir (ar) teismo sprendimo, kuriuo būtų priteistas piniginis ekvivalentas, vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų apsunkintas ar taptų neįmanomas, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos faktines ir teisines aplinkybes, taip pat atskirojo skundo argumentus, priėjo išvadą, kad nėra teisėto pagrindo taikyti atsakovei ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartis naikintina, o ieškovės prašymas taikyti ginčo nekilnojamojo turto (patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)) areštą, atmestinas.Kadangi pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumas konstatuotas pirmiau nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atsakovės atskirajame skunde nurodytų motyvų, kaip nekeičiančių šios bylos teisinio rezultato.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Astron Baltic“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.