- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-04
- Bylos Nr.
- e2S-840-587/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00397-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- M. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1672-558/2021 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovei M. J. individualiai įmonei dėl turtinės bei neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. K. 2021 m. vasario 23 d. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei M. J. individualiai įmonei (toliau – ir M. J. IĮ), kuriuo prašė pakeisti 2021 m. sausio 22 d. darbo ginčų komisijos sprendimą ir priteisti ieškovei iš atsakovės 4 638,72 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.
2. 2021 m. vasario 24 d. nutartimi teismas nustatė 7 dienų terminą pašalinti ieškinio trūkumus. Teismas konstatavo, kad:
2.1. ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 143 straipsnio, 135 straipsnio reikalavimų.
2.2. Kreipdamasi į teismą ieškovė prašė pakeisti darbo ginčų komisijos sprendimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 231 straipsnio 3, 4, 7 dalimis, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, teismas nagrinėja ginčą iš esmės, o teismo sprendimui įsiteisėjus darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Konstatavo, kad reikalavimas pakeisti darbo ginčų komisijos sprendimą yra nenagrinėtinas teisme, ieškiniu turi būti prašoma išspręsti ginčą iš esmės. Pažymėjo, kad ieškinio pateikimas sąlygoja Darbo ginčų komisijos sprendimo neįsigaliojimą, todėl pateikdama ieškinį ieškovė prisiima riziką, jog ginčas, jį pakartotinai nagrinėjant jau teisme, gali būti išspręstas kitaip. Teismas pasiūlė ieškovei tikslinti šį ieškinio reikalavimą.
2.3. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktą kiekviename dalyvaujančio asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Nors ieškovė nurodo, kad jos vidutinis darbo užmokestis sudaro 2716,00 Eur po mokesčių, tačiau su ieškiniu nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių duomenų. Kartu su ieškiniu nėra pateikti ankstesni ieškovės atsiskaitymo lapeliai ar banko sąskaitos išrašai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti jos realiai gautas pajamas. Taip pat nors ieškovė nurodė, kad be pagrindinės atlyginimo dalies ji gauna ir priedus už suteiktas paslaugas, jos pateiktoje darbo sutartyje nėra šalių sutartos priedų mokėjimo tvarkos, ieškinyje įvardijami garso įrašai nepateikti.
2.4. Teismas ieškovei nustatė terminą patikslinti ieškinio dalyką bei pridėti duomenis, patvirtinančius ieškinyje nurodomas aplinkybes (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).
3. Ieškovė 2021 m. vasario 26 d. teismui pateikė elektroninę laikmeną su 4 garso įrašais ir 5 vaizdo įrašais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. kovo 8 d. nutartimi ieškovės J. K. ieškinį atsakovei M. J. IĮ dėl turtinės bei neturtinės žalos priteisimo laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei. Teismas konstatavo, kad:
1.1. teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi konstatavo ieškinį neatitinkant įstatymo reikalavimų, nurodė konkrečius jo trūkumus. Teismas įpareigojo ieškovę patikslinti ieškinio reikalavimą, kadangi reikalavimas pakeisti darbo ginčų komisijos sprendimą yra nenagrinėtinas teisme, ieškiniu turi būti prašoma išspręsti ginčą iš esmės. Taip pat ieškovė įpareigota pateikti teismui atsiskaitymo lapelius ar banko sąskaitos išrašą, kuriais remiantis būtų galima nustatyti jos realiai gautas pajamas. Minėtoje nutartyje teismas aiškiai nurodė, kokioms teisės normoms neatitinka pateiktas ieškinys.
1.2. Nors 2021 m. vasario 26 d. ieškovė teismui pateikė USB laikmeną su garso įrašais, tačiau kitų nutartimi konstatuotų ieškinio trūkumų per teismo nustatytą terminą ieškovė nepašalino, termino trūkumams pašalinti pratęsti neprašė, kitų prašymų teisme negauta. Atsižvelgęs į visas aukščiau nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovė teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi nustatytu terminu nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, todėl ieškovės ieškinį laikė nepaduotu (CPK 111, 115, 443 straipsniai).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė J. K. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės ieškinį byloje priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. pirmosios instancijos teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartyje tik išaiškino, kad reikalavimo dalis dėl darbo ginčų komisijos sprendimo pakeitimo yra nenagrinėtina teisme, ir kad pateikdama ieškinį ieškovė prisiima riziką, jog ginčas, jį pakartotinai nagrinėjant jau teisme, gali būti išspręstas kitaip. Teismas 2021 m. vasario 24 d. pasiūlė tikslinti ieškinio reikalavimą, tačiau to padaryti neįpareigojo. Reikalavimo dalies nenagrinėtinumas teisme nėra kliūtis bylą nagrinėti likusioje ieškinio dalyje, t. y. teismas nepakeisdamas darbo ginčų komisijos sprendimo gali bylą nagrinėti reikalavimų dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
1.2. Ieškovės reikalavimas yra suformuluotas pakankamai aiškiai dėl ginčo išsprendimo iš esmės, t. y. ieškovė prašo priteisti J. K. iš M. J. IĮ, 4638,72 Eur (atskaičius mokesčius) su darbo santykiais susijusių išmokų už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki lapkričio 13 d., įpareigojant atsakovę sumokėti valstybei tenkančius mokėti mokesčius, bei priteisti iš M. J. IĮ J. K. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Šie reikalavimai yra aiškūs sprendžiant teisme ginčą dėl teisės iš esmės.
1.3. Pirmosios instancijos teismo įpareigojimas pateikti teismui atsiskaitymo lapelius ar banko sąskaitos išrašą, kuriais remiantis būtų galima nustatyti jos realiai gautas pajamas yra nepagrįstas, ieškovė negali pateikti to, ko neturi. Atsakovė su ieškove atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, ieškovė turi tik garso įrašus, kuriuos darė atsakovei diskriminuojant ieškovę, verčiant ją išeiti iš darbo, vėluojant atsiskaityti sulygtą darbo užmokestį. Ieškovė neturi atsiskaitymo lapelių ieškinyje nurodytoms sumoms, nes atsakovė tokių lapelių ieškovei neįteikė. Ieškovės banko sąskaitos išraše taip pat negali būti matomos sumos, kurios atsakovės buvo išmokėtos grynaisiais pinigais, todėl tai negali būti laikoma ieškinio trūkumu. Ieškovė garso įrašus, kurių nepavyko įkelti per EPP sistemą, pateikė teismui atskiru lydraščiu įrašytus į elektroninę laikmeną ir tokiu būdu pašalino ieškinio trūkumus. Įrašuose yra užfiksuotas pinigų išmokėjimo faktas ir išmokėtų sumų apskaičiavimo tvarka (atsakovas pats šias sumas tikrina, perskaičiuoja).
6. Atsakovė M. J. IĮ atsiliepimo į atskirąjį skundą byloje nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į atskirojo skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apeliantės ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti jį ieškovei.
9. Darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus šio kodekso 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme (DK 229 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi (DK 229 straipsnio 2 dalis). Pagal šio kodekso 231 straipsnio 3 dalį darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu ir pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, tačiau teismui suteikta diskrecija remtis darbo ginčų komisijos surinktais ar jai pateiktais įrodymais (DK 231 straipsnio 4, 5 dalys). Pagal CPK 231 straipsnio 6 dalį, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Į teismą besikreipianti darbo ginčo šalis neturi reikšti savarankiško reikalavimo panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą, o teismai neturi šio sprendimo naikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-248/2019).
10. Nustatyta, kad apeliantė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti 2021 m. sausio 22 d. darbo ginčų komisijos sprendimą ir priteisti ieškovei J. K. iš atsakovės M. J. IĮ 4638,72 Eur (atskaičius mokesčius) su darbo santykiais susijusių išmokų, 5000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.
11. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pateiktam išaiškinimui, jog, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, teismas nagrinėja ginčą iš esmės, o reikalavimas pakeisti darbo ginčų komisijos sprendimą yra nenagrinėtinas teisme, ieškiniu turi būti prašoma išspręsti ginčą iš esmės (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys). Tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė nesuformulavo savarankiško materialaus reikalavimo, kaip prašo išspręsti ginčą iš esmės.
12. Minėta, ieškovė neturi reikšti savarankiško reikalavimo pakeisti darbo ginčų komisijos sprendimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog kartu ieškovė aiškiai suformulavo materialų reikalavimą atsakovei – priteisti iš atsakovės 4638,72 Eur (atskaičius mokesčius) su darbo santykiais susijusių išmokų ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Šis ieškovės reikalavimas gali būti nagrinėjamas teisme. Teismas ieškinio priėmimo stadijoje nustatęs, kad ieškovės reikalavimas pakeisti 2021 m. sausio 22 d. Darbo ginčų komisijos sprendimą nenagrinėtinas teisme, tokį ieškinio reikalavimą galėjo atsisakyti priimti nagrinėti, kaip nenagrinėtiną teisme (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-475-945/2021).
13. Nagrinėjamu atveju, ieškiniu prašoma ne tik pakeisti darbo ginčų komisijos sprendimą, bet ir priteisti su darbo santykiais susijusias išmokas ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą. DK 231 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės. Darytina išvada, jog šaliai ieškiniu pareiškus teisme nenagrinėtiną reikalavimą pakeisti darbo ginčų komisijos sprendimą, kartu pareikštas materialus reikalavimas, kaip prašoma išspręsti ginčą dėl teisės, negali būti vertinamas, kaip išvestinis reikalavimas iš teisme nenagrinėtino reikalavimo. Tokiu atveju materialus reikalavimas, kaip yra prašoma išspręsti ginčą dėl teisės, vadovaujantis DK 231 straipsnio 3 dalimi, vertintinas savarankišku materialiu reikalavimu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentui, kad teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi pasiūlė tikslinti ieškinio reikalavimą, tačiau to padaryti neįpareigojo; tai, kad reikalavimo dalis nenagrinėtina teisme, nėra kliūtis bylą nagrinėti likusioje ieškinio dalyje. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra pareikšta reikalavimo, kaip ieškovė prašo išspręsti ginčą iš esmės.
14. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė buvo įpareigota pateikti teismui atsiskaitymo lapelius ar banko sąskaitos išrašą, kuriais būtų galima nustatyti jos realiai gautas pajamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2021 m. vasario 24 d. nutartimi teismas konstatavo, kad kartu su ieškiniu nėra pateikti ankstesni ieškovės atsiskaitymo lapeliai ar banko sąskaitos išrašai, kuriais būtų galima nustatyti jos realiai gautas pajamas, ieškovės pateiktoje darbo sutartyje nėra šalių sutartos priedų mokėjimo tvarkos, ieškinyje įvardijami garso įrašai nepateikti. Šia nutartimi teismas ieškovei nustatė terminą pateikti duomenis, patvirtinančius ieškinyje nurodytas aplinkybes. Ieškovė šalindama ieškinio trūkumus pateikė jai priimtinus įrodymus – USB laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, t. y. įrodymus, kuriais pasirinko įrodinėti savo ieškinio reikalavimą.
15. Atskirajame skunde ieškovė nurodė, kad negali pateikti teismo nurodytų rašytinių įrodymų, kadangi atsakovė su ieškove atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, ieškovė turi tik garso įrašus; ieškovė neturi atsiskaitymo lapelių ieškinyje nurodytoms sumoms, atsakovė tokių lapelių ieškovei neįteikė; ieškovės banko sąskaitos išraše taip pat negali būti matomos sumos, kurios atsakovės buvo išmokėtos grynaisiais pinigais, todėl tai negali būti laikoma ieškinio trūkumu; pinigų išmokėjimo faktas ir išmokėtų sumų apskaičiavimo tvarka (atsakovas pats šias sumas tikrina, perskaičiuoja) užfiksuota įrašuose.
16. Bylai reikšmingos aplinkybės nustatomos pagal byloje esančius įrodymus. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pažymėtina, kad darbo bylos – viena iš nedispozityviųjų bylų kategorijų, kurioje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų: įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (pagal pareigas). Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020).
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateikti konkrečius bylai reikšmingus įrodymus, pavyzdžiui su darbo laiko apskaita, darbo užmokesčio apskaičiavimu ir išmokėjimu susijusius rašytinius įrodymus, darbdaviui yra lengviau nei darbuotojui. O aptariamo pobūdžio aplinkybės gali būti įrodinėjamos ne vien tik ieškovės banko sąskaitos išrašais ar jai pateiktais atsiskaitymo lapeliais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog ieškovė turi pareigą pateikti teismui įrodymus ir pagrįsti savo reikalavimus, tačiau atkreipia dėmesį, jog bylose dėl darbo ginčo darbuotojas ne visada turi galimybę pateikti rašytinius įrodymus, kuriais iš esmės disponuoja tik darbdavys. Nagrinėjamu atveju, teismas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu savo iniciatyva galėjo išreikalauti trūkstamus įrodymus – įpareigoti atsakovę pateikti įrodymus apie ieškovei priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (CPK 414 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priemones ieškinio trūkumams šalinti teismas taiko tik tokiu atveju, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti teisme metu (CPK 413 straipsnio 2 dalis).
18. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, ieškinį laikęs nepaduotu, netinkamai taikė proceso teisės normas ir nukrypo nuo teismų praktikos, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina apeliacine tvarka. Kompetencija spręsti ieškinio priėmimo klausimą priklauso pirmosios instancijos teismui, todėl pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartį panaikinti ir pirmosios instancijos teismui perduoti spręsti ieškovės J. K. ieškinio priėmimo klausimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.