Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jūratės Jakubonienės ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pirmojo sektoriaus (toliau – Komisijos) 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 91-251, kuriuo nuteistajam S. P. netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. P. nuteistas Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį (dvi nusikalstamos veikos), BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamo veikos), BK 178 straipsnio 2 dalį (keturios nusikalstamos veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 9 punktu ir 10 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 (trijų) metų laikotarpiui, nuteistasis įpareigotas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 7 val. jeigu tai nesusiję su darbu, nebendrauti su G. S. bei nevartoti alkoholinių gėrimų.

2. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

3. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2020 m. sausio 30 d., bausmės pabaiga – 2022 m. balandžio 24 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 (vieni) metai 4 (keturi) mėnesiai 7 (septynios) dienos (skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio datos, t. y. 2020 m. gruodžio 17 d.).

5. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistasis S. P. pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 27 d. nutartimi nuteistojo skundas dėl Komisijos nutarimo atmestas, konstatavus, jog teigiamai nuteistąjį S. P. charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas nutartyje pažymėjo, kad nėra pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti S. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkiamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo S. P. skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

9. Išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, apylinkės teismo nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis S. P. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nuteistojo S. P. skundas dėl Komisijos nutarimo buvo atmestas, yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį pagrindo nėra.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistasis palaiko emociškai pozityvius socialinius ryšius su savo artimaisiais, nėra socialiai atsiskyręs. Taip pat nustatyta, kad paleistas lygtinai turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą. Be to, nors ir pataisos namuose nedirba, tačiau darbo ieško ir požiūris į darbą nustatytas kaip teigiamas – visuomet atlieka administracijos pavestu darbus visuomeniniais pagrindais. Taip pat nustatyta, kad S. P. išklausė 6 val. trukusią priklausomybių prevencinę grupę kaip paskirta individualiame socialinės reabilitacijos plane. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

11. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais S. P. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kurie yra išvardinti šios nutarties 10 punkte. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo metu nuteistasis nėra nei skatintas, nei baustas, o paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Yra išlikusi teigiama nuostata į darbą. Nėra pastebima diskriminacinių nuostatų, nusikaltimas nėra atliktas iš rasistinio ar diskriminacinio motyvo. Taip pat nėra nustatyta, kad nuteistasis konfliktuotų su įstaigos darbuotojais/pareigūnais, vykdo nurodymus, laikosi įstaigos taisyklių. S. P. noriai dalyvauja organizuojamuose renginiuose, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Tačiau vien tai, kad S. P. dalyvavimas įkalinimo įstaigoje organizuojamose elgesio pataisos programose, aktyvus dalyvavimas įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse bei kitos aukščiau aptartos aplinkybės daro teigiamą įtaką jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą. Atkreiptinas dėmesys, kad Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, nedengia civilinio ieškinio, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Apylinkės teismas darė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog nuteistasis S. P. nėra pakankamai motyvuotas vykdyti turimus įpareigojimus bei stengtis vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas visas priemones, todėl pagrįstai apylinkės teismas pritarė Komisijos nutarime padarytai išvadai, kad toks nuteistojo elgesys negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

12. Apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, teisingai vertino tai, jog S. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau buvo teistas, jam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo – probacijos metu be pateisinamų priežasčių nevykdė teismo paskirtų pareigų bei padarė teisės pažeidimus, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Teismas darė išvadą, kad šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, taip pat, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Apylinkės teismas pažymėjo, jog remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, ankstesni S. P. teistumai yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti jo pakartotinį nusikalstamumą. Aukštesnės instancijos teismas nurodo, kad nors ir Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodoma, kad darbinė nuteistojo motyvacija yra teigiama, tačiau tai nėra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, jis galimai susidurtų su finansinėmis problemomis, nes iki laisvės atėmimo bausmės realaus atlikimo nuteistasis niekur nedirbo, pragyveno tik iš gaunamos invalidumo pašalpos. Pažymėtina, jog sunki finansinė padėtis yra vienas iš veiksnių, labiausiai įtakojančių asmenis daryti nusikalstamas veikas – ypač turtinio pobūdžio, o, kaip jau minėta, S. P. nusikalstamo elgesio istorija yra daugiausiai susijusi būtent su turtinio pobūdžio nusikaltimų vykdymu.

13. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, jog S. P. nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 82 balais, kuri pagal „OASys“ metodiką priskiriama vidutinei rizikos grupei. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog iš 82 balų, net 55 balai sudaryti iš kintamų veiksnių, kuriuos kaip apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai nurodė, kad nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Taip pat įvertinus Socialinio tyrimo medžiagą, akivaizdu, jog nuteistojo elgesio pagerėjimas yra labai menkas, kadangi nuo paskutinio vertinimo S. P. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 9 balais, tai rodo nepakankamas jo pastangas bei nesuteikia jokio pagrindo manyti, kad nuteistasis esmingai pakeitė savo elgesį ir mąstymą teigiama linkme. Pažymėtina ir tai, kad be anksčiau įvardinto kriminogeninio veiksnio – ankstesni teistumai, dar yra išlikę kiti penki kriminogeniniai veiksniai – išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti; lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys, nuostatos. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek S. P. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

14. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. P. žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina; motyvacija susidoroti su alkoholio problema yra vidutinė; suvokia, kad vairavimas išgėrus sukūrė tam tikras pasekmes, tačiau geba įvardinti tik asmenines; geba priimti ir išklausyti naują informaciją, tačiau priimdamas sprendimus dažniausiai remiasi savo asmeniniu patyrimu; stebimos kriminalinio elgesio tendencijos, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo; tik iš dalies remia visuomenės vertybes, bendras moralines nuostatas; nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje apsvaigęs nuo alkoholio. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog šiuo nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismo nutartyje nurodytos išvados yra teisingos, jomis abejoti nėra pagrindo, jos nėra paneigtos kitais bylos duomenimis, todėl joms pritartina. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo metu tik tolimesnis bausmės atlikimas pataisos namuose, dalyvaujant elgesio pataisos programoje, padės nuteistajam iškilusias problemas spręsti teisėtais būdais, apgalvoti savo elgesio pasekmes ir atsakingiau priimti sprendimus bei keisti vertybines nuostatas. Tai, kad nuteistajam bausmės vykdymas buvo atidėtas, jis buvo prižiūrimas teisėsaugos institucijos ir nesilaikė jam nustatytų įpareigojimų, neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, atskleidžia jo neigiamą požiūrį į priežiūrą bei apribojimus, o tai leidžia pagrįstai abejoti jo lygtinio paleidimo efektyvumu.

15. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo tą aplinkybę, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytų nusikalstamų veikų privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apylinkės teismas vertino tą aplinkybę, kad S. P. neatliktos bausmės dalis – 1 (vieni) metai 4 (keturi) mėnesiai 7 (septynios) dienos, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę vis dar nėra pakankamos.

16. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad S. P. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, nors ir yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Byloje nėra duomenų, kad svarstant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo būtų pažeistos jo procesinės teisės.

17. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią S. P. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų.

18. Kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo S. P. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. P. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 27 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.