- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-03-13
- Bylos Nr.
- 1-740-1128/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43147-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Kaltinamasis
- A. L.
- Nukentėjusysis
- V. G.
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1. 2020 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda, bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 50 MGL (2500 Eur) baudą;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 90 MGL dydžio bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. L. paskirta 60 MGL (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą; pagal BK 243 straipsnį 20 MGL dydžio baudą, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. L. paskirta subendrinta 60 MGL (trijų tūkstančių eurų) dydžio bauda;
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per 3 (tris) mėnesius raštu atsiprašyti nukentėjusiosios V. G., uždraudžiant bausmės vykdymo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 14 dienų be bausmę vykdančios institucijos leidimo,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. L. 2022 m. lapkričio 13 d. apie 00:12 val., Apkasų-Žygio gatvių sankryžoje, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,60 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Be to, A. L., privalėdamas atlikti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-01-1-42646-2021-0, įsiteisėjusiu 2022 m. birželio 8 d., paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus, būdamas susipažinęs su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, o taip pat būdamas įspėtas dėl galimai teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, vengė vykdyti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kuomet 2022 m. lapkričio 13 d. apie 00:12 val., Apkasų-Žygio gatvių sankryžoje, Vilniuje, būdamas neblaivus (nustatytas 1,60 promilių neblaivumas) vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos teisminio nagrinėjimo metu A. L. parodė, kad savo kaltę dėl abiejų veikų pilnai pripažįsta. Parodė, kad draugas paprašė pagalbos, paklausė, gal žino, kas gali sutaisyti jo automobilį „Opel Astra“. Pasakė, kad turi pažįstamą, nuvyko į Batoro g., sutaisė automobilį. Po remonto jie gėrė ir jį vis ragino daugiau gerti. Pažįstamas per daug išgėrė, elgesys jo suagresyvėjo, pradėjo konfliktuoti, paklausė, ar tvarkys mašiną, jis sudavė į žandikaulį, pasijuto nesaugiai. Mašinos negalėjo palikti, todėl sėdo už vairo ir važiavo. Nuo kalno nuvažiavo ir stovėjo policijos pareigūnai, kurie stabdė. Nuvažiavo gal 300 metrų ir jį sustabdė. Dviese išgėrė 0,5 l., nesijautė girtas, gal nuo streso, nes gavo smūgį. Pareigūnams nesakė, kad gavo smūgį, nes išsigando, jog buvo įspėtas, kad negali vairuoti. Buvo įspėtas, kad negali vairuoti teisme ir probacija įspėjo, 2022 m. buvo įspėtas. Žinojo, kad negali vairuoti. Pirmą kartą per paskutinius metus sėdo išgėręs, bet sėdo dėl situacijos, tikrai nebūtų sėdęs už vairo. Labai galisi dėl savo elgesio, kitoks galėjo būti pasirinkimas, kviesti taksi, geros mintys ateina tik vėliau. Iki namų dar turėjo pavažiuoti nuo Žygio g., kur jį sulaikė. Administracine tvarka už vairavimą išgėrus baustas 2022 m. Baudos dar nesumokėjo pilnai, 800 eurų tik sumokėjo. Neturi problemų dėl alkoholio.
2022-11-13 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2022-11-13 apie 00 val. 12 min. adresu Vilnius, Apkasų ir Žygio gatvių sankryžoje pilietis A. L. pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „OPEL ASTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0007 (patikros sertifikato Nr. 1709998), buvo nustatytas 1,60 prom. girtumo laipsnis (b. l. 7-11).
2022-12-28 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad A. L. įsiteisėjus 2020-05-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiui, būdamas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir šiuo nuosprendžiu jam paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 4 (ketverius) metus, vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kuomet jis, 2022 m. lapkričio 13 d., apie 00.12 val., Vilniuje, Apkasų ir Žygio gatvių sankirtoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,60 promilės etilo alkoholio koncentracija. Remiantis aukščiau išdėstyta informacija, tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 243 str. (b. l. 12, 13).
2022-11-13 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad šių metų lapkričio mėn. 13 d. dirbant kartu su specialistu, S. K. Minties g. Vilniuje pastebėjo įtartiną automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutarė sustabdyti patikrinimui. Minėtas automobilis buvo sustabdytas patikrinimui Apkasų g. Patikrinimo metu paaiškėjo, kad automobilį vairuoja A. L. Pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,61 promilių, antru – 1,60 promilių neblaivumas. Vairuotojas paaiškino, kad prieš 3 val. gėrė degtinę 0,5 litro ant trijų. Vairuotojas buvo nušalintas nuo vairavimo, automobilis uždarytas į saugojimo aikštelę Minsko pl. 21, Vilnius. Vairuotojas A. L. buvo sulaikytas 2022-11-13 00:13 val. ir su patrulio API764 pristatytas į OVS. Filmuota Body 1804 (b. l. 14).
2022-11-13 Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. L. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali; stovėdama pirštu pataikyti nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 3-4 valandas. A. L. atliktas neblaivumo patikrinimas prietaisu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0007, patikros sertifikato Nr. 1709998 ir 00.14 val. nustatytas 1,61 promilės, antro tikrinimo metu 00.31 val. nustatytas 1,60 promilės girtumas (b. l.16- 18).
2022-11-13 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota transporto priemonės automobilio „Opel Astra „, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčios Apkasų ir Žygio gatvių sankryžoje, Vilniuje, patikrinimas ir apžiūra. Apžiūros metu nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: išoriniai kėbulo apibraižymai (b. l. 19-23).
2022-11-12 Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nurodyta, kad transporto priemonė „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežta iš Apkasų ir Žygio gatvių sankryžos Vilniuje į Minsko pl. 21, Vilniuje. (b. l. 24, 25).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Opel Astra „, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas A. R., gim. (duomenys neskelbtini). (b. l. 26).
Žemesnės instancijos teismas
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio vertė 2 114 eurų su PVM (b. l. 27).
2022-11-17 A. R. elektroniniu paštu atsiuntė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta data 2022-11-09, laikas: 21.45 val., pardavėjas A. R., pirkėjas MB „(duomenys neskelbtini)“. Sutartyje nurodyta, kad pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka pardavėjui nuosavybės teise priklausančia transporto priemonę: OPEL, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 30).
Išraše apie juridinio asmens duomenis nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) direktorius yra A. P. (b. l. 32).
2022-11-17 liudytojas A. K. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiuoju patruliu. 2022-11-13 dirbo pamainoje kartu su specialistu S. K. Su specialistu, priemonių metu, atliekant blaivumo kontrolę vairuotojams, buvo stabdomi automobiliai. Vilniuje, Minties gatvėje ties pastatu Nr. 58 pastebėjo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jiems sukėlė įtarimų, kadangi automobilis įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Automobilis Opel buvo sustabdytas Vilniuje Apkasų g. ir Žygio g. sankryžoje. Automobilyje buvo vienas asmuo, jo vairuotojas, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, vairuotojas iškart prisipažino, kad alkoholį vartojo prieš 3-4 valandas. Vairuotojo blaivumas buvo patikrintas alkoholio matuokliu, pirmą kartą įpūtė 1.61, antrą kartą 1.60 promilių. Vairuotojas sakė, kad alkoholį vartojo (duomenys neskelbtini), gėrė degtinę. Automobilyje buvo tara nuo alkoholio, lygtais nuo alkoholinio gėrimo Sidro. Policijos duomenų bazėje patikrinus automobilio duomenys, buvo nustatyta, kad automobilis priklauso A. R. Jų akivaizdoje vairuotojas alkoholinių gėrimų nevartojo. Vairuotojas taip pat sakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, bei minėjo, kad ir toliau važinės girtas (b. l 35-37).
2022-11-21 liudytoja A. R. parodė, kad savo teises ir pareigas suprato. Automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pardavė 2022-11-09 įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“, pasirašius transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Automobilis jai nepriklauso, visus dokumentus, kurie turėjo būti sutvarkyti iš pardavėjo pusės, ji Regitroje susitvarkė. Jokių pretenzijų į minėtą automobilį neturi, jo iš saugojimo aikštelės neims. Sutartį atsiuntė į tyrėjos elektroninį paštą. Nepažįsta asmens, vardu A. L. Nežino, kas ir kokiomis aplinkybėmis vairavo minėtą automobilį nuo 2022-11-09 (b. l. 39).
2022-11-21 liudytojas A. P. parodė, kad savo teises ir pareigas suprato. Yra įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, įmonės vardu 2022-11-09 nusipirko automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš A. R. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pasirašinėjo jis. 2022-11-12 minėtą automobilį taisyti paliko (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame garaže, kurį jis nuomojasi. Susitarė su A. L., kad jis minėtą automobilį sutaisys (jis yra (duomenys neskelbtini)), jis jam anksčiau irgi palikdavo taisyti automobilius, kadangi jo įmonė užsiima (duomenys neskelbtini). 2022-11-12 jis A. L. matė apie 15.00 val., jis buvo blaivas. Jis jam paliko automobilio raktelius, nežino, ar A. L. turi vairuotojo pažymėjimą. 2022-11-14 nuvažiavo į minėtą garažą pažiūrėti, kaip sekasi su automobilio taisymu, tačiau rado užrakintus vartus, nežinojo, ar automobilis buvo viduje ar ne, pradėjo ieškoti A. L., jo telefonas buvo išjungtas. 2022-11-17 sužinojo, kad jo automobilis yra saugojimo aikštelėje, jam tai pranešė A. R. 2022-11-17 jis susisiekė su A. L., jam liepė atvažiuoti prie minėto garažo, jis atvažiavo, jam jis pasakė, kad automobilis yra saugojimo aikštelėje, jis jam nieko daugiau nespėjo papasakoti, kadangi jis buvo labai piktas, paėmė iš jo raktus nuo garažo ir pasakė jam dingti iš akių. Nežino, kaip ir kokiomis aplinkybėmis A. L. vairavo jo automobilį, tačiau nori pabrėžti, kad jis jo vairuoti negalėjo, su juo buvo susitarimas tą automobilį taisyti, rakteliai buvo palikti tik tam, kad kurti variklį, kadangi jis turėjo jį taisyti. Automobilį iš saugojimo aikštelės atsiims jis (b. l. 42).
Iš 2022-05-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, kad 2021 gruodžio 08 d., apie 19.12 val. Geležinio Vilko gatvėje, ties Saltoniškių žiedu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio; bei padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje (b. l. 125-128).
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas
BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog A. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Jo kaltę patvirtina paties kaltinamojo A. L. parodymai, įvykio registracijos duomenys, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai ir kiti rašytiniai bylos medžiagos duomenys.
A. L. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.
A. L. atsakomybę dėl šios veikos lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Pagal BK 243 straipsnį, tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu.
Byloje nustatyta, jog kaltinamasis A. L. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 202 m. gegužės 18 d. teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir šiuo nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 4 metus. Kaltinamasis patvirtino, kad buvo įspėtas, jog negali vairuoti, probacija įspėjo, žinojo, kad negali vairuoti.
BK 243 straipsnyje nustatyta veika objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, jos turinį nulemia tai, kokios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo stengiasi išvengti kaltininkas. Ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. baudžiamasis nusižengimas laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įpareigojimus ir pan.; suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, nes dėl jų yra įspėtas, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81-495/2021, 2K-64-495/2020, 2K-45-942/2021).
Kiekvienu atveju, nustačius baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimą, būtina įvertinti, ar padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį ir pavojingumą atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, požymius. Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), ir tokios veikos piktybiškumas (piktavališkumas), taip pat rodantis ir siekį parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-942/2021, 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018).
Kaltinamasis A. L. dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam, kai nustatyta daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, yra teisiamas jau trečią kartą. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis automobilį vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio, automobilį vairavo savaitgalį, esant menkavertei priežasčiai, patikrinimui buvo sustabdytas, kai jo vairavimas sukėlė įtarimą pareigūnams.
Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis A. L. piktybiškai vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. vairavo kelių transporto priemonę neturėdamas tokios teisės, tai darė būdamas neblaivus, jis nesilaikė įstatymais nustatytų elgesio taisyklių, susijusių su didesnio pavojaus šaltinio vairavimu, keliančiu itin didelę grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių sveikatai ar net gyvybei, demonstravo akivaizdžią nepagarbą teismo sprendimui. Tokia jo veika neabejotinai laikytina piktybiška (piktavališka), yra pavojinga ir atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius.
III. Bausmės skyrimo klausimai
Byloje įrodyta, kad kaltinamasis vieno įvykio metu padarė dvi nusikalstamas veikas: tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą, ir baudžiamąjį nusižengimą.
A. L. atsakomybę dėl šios veikos lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų,
BK 243 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam A. L. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui ir vienas baigtas baudžiamasis nusižengimas teisingumui. Nusikalstamas veikas asmuo padarė naudodamasis transporto priemone – padidinto pavojaus šaltiniu, nusikalstamos veikos padarytos dėl menkavertės priežasties, skiriant bausmę atsižvelgiamą į A. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, bei į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė recidyvistas.
A. L. yra jauno amžiaus, nedirba, teistas tris kartus, du kartus teistas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, teistas už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, baustas administracine. Byloje nėra duomenų apie A. L. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Sprendžiant bausmės parinkimo A. L. klausimą atsižvelgtina ir į tai, kad neblaivumo laipsnis šiuo atveju buvo apysunkis, transporto priemonė vairuota mieste, nedarbo dieną, neturint teisės vairuoti, be kita ko, vairavimas neblaiviam, kai nustatomas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, neabejotinai buvo pavojingas, kėlęs pavojų ne tik kaltinamajam, bet ir kitiems eismo dalyviams, A. L. policijos pareigūnų buvo sustabdytas dėl pavojingo vairavimo, kai įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Iš 2020 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad A. L., būdamas neblaivus (jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis) pavojingai manevravo automobiliu, kėlė grėsmę eismo saugumui, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendžio matyti, kad vairuodamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, A. L. sukėlė eismo įvykį, be to, jis baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kas rodo jo atsainų požiūrį į galiojančius Kelių eismo taisyklių ir eismo saugumo reikalavimus.
Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. L. už padarytas nusikaltimas paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje ir BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį. A. L. skirtina laisvės atėmimo bausmė, nustatant artimą minimaliam bausmės dydžiui BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje, už BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmę, artimą bausmės už baudžiamąjį nusižengimą vidurkiui.
Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmės, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežtos, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
A. L. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas A. L. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. lapkričio 13 d. 00.14 val. iki 2022 m. lapkričio 13 d. 11.26 val., t. y. viena para, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
BK 75 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
Pagal BK 75 straipsnio 8 dalį, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.
Vertinant galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo atsižvelgiama į tai, kad A. L. padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, tačiau jis yra teistas tris kartus, tame tarpe du kartus už vairavimą esant neblaiviam, turi galiojančius teistumus, nusikalstamos veikos padarytos neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, pažeidžiant ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtą draudimą vairuoti kelių transporto priemones, nusikalstamos veikos padarytos neturint teisės vairuoti. Tai, kad A. L. nesilaiko teismo nustatytų įpareigojimų, vartoja alkoholinius gėrimus, vairuoja transporto priemones neturėdamas tokios teisės ir būdamas neblaivus, rodo jo atsainų požiūrį į taisyklių laikymąsi, nuolatinis taisyklių nesilaikymas leidžia abejoti, kad arešto bausmė realiai gali būti neatliekama, būdamas laisvėje A. L. gali būti pavojingas sau ir kitiems asmenims, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas.
IV. Kiti klausimai
BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 straipsnio 1 dalies duomenimis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami metais, mėnesiais ir dienomis.
Kaltinamasis A. L., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 1,60 promilių neblaivumas. Jis vairavo transporto priemonę nedarbo dieną, mieste, policijos pareigūnams jis sukėlė įtarimų, nes automobiliu įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tokie kaltinamojo veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. A. L. anksčiau teistas už automobilio vairavimą esant daugiau nei 1,51 promilės neblaivumui, jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 4 metų laikotarpiui, tačiau net ir tai jo neatgrasė nuo vairavimo neblaiviam. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones artimam maksimaliam terminui – 6 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo jam paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 13 d.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. L. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas padarė vairuodamas kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad minėtas automobilis priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama daryti BK uždraustas veikas.
BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).
Pagal VšĮ „Emprekis” informaciją, automobilio „Opel Astra“, 2008 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 2 144 eurų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo A. L. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 2 144 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
A. L. (A. L.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
A. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. L. 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veiką paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L. paskirti 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. lapkričio 13 d. 00.14 val. iki 2022 m. lapkričio 13 d. 11.26 val., kas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, atitinka vieną laisvės atėmimo dieną.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausme, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartimi pakeista į 90 parų arešto, ir galutinę bausmę A. L. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirta 60 MGL (trijų tūkstančių eurų) dydžio bauda ir galutinę bausmę A. L. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 60 MGL (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Į paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirtas ir atliktas bausmės dalis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos.
A. L. paskirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 6 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo jam paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 13 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, paskirti A. L. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti iš A. L. automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 2 144 Eur valstybės naudai.
A. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.