Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. R., jo atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui, pareigūnui, surašiusiam administracinio teisės pažeidimo protokolą, L. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio ir deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. 2016-03-06 apie 13.05 val., Rokiškio r., Kazliškio sen., Uvainių k. vairavo sau priklausantį keturratį „Bacham“ be valstybinio numerio, būdamas neblaivus (1,97 prom.) vidutinio girtumo laipsnio. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.

Administracinio teisės pažeidimo protokole esančioje grafoje “Asmens paaiškinimas ir pastabos, data, parašas”, S. R. yra parašęs “Sutinku”. Kitas žodis – neįskaitomas (b. l. 2).

Teismo posėdžių metu S. R. nurodė, kad su pažeidimais nesutinka. Paaiškino, kad jis 2016m. kovo 6d. buvo pas brolį E. R., išgėrinėjo. Išsivarė į kiemą paremontuoti keturratį. Jis ir brolis pavažinėjo po kiemą. Atėjęs brolio sūnus L. R., paprašė leisti pavažiuoti. Tėvas vienam vaikui važiuoti neleido, tad jis sėdo kartu. L. R. sėdo už vairo, o jis atsisėdo gale. Pavažiavo 100-150 metrų už sodybos. Nuo sodybos už 400m. yra pagrindinis kelias. Jie važiavo pieva. Pamatė policijos automobilį, atvažiuojantį nuo Degenių k. pusės. Policijos automobilis stabtelėjo ir pasuko link jų. Jie važiavo atgal, namo, o pareigūnai iš paskos. Įvažiavo į kiemą pro namo kampą. L. R. nulipo, nubėgo į kambarį ir pasislėpė, nes išsigando. Jis taip pat nuėjo į namus. Gal po 2 min. į kiemą atėjo pareigūnas. Apžiūrėjo keturratį. Pasibeldęs į duris, klausė kieno motociklas. Jis pasakė, kad jo. Nusivedė jį prie keturračio, nufotografavo, tada nusivedė į savo automobilį ir pasodino gale. Pralaikė apie 1 val., kol surašė protokolą. Davė pūsti į alkotesterį. Grįžęs į kambarį pamatė, kad protokole įrašyta, jog jis buvo sustabdytas ir nušalintas nuo keturračio vairavimo. Teigia, kad jis keturračio nevairavo. Vairavo L. R.. Kai pareigūnė klausė, ar jis važiavo keturračiu, jis pasakė, kad važiavo, to neneigė. Pareigūnai sakė, kad jeigu pasirašys protokolą, tai bus lengviau teisme, todėl ir pasirašė. Keturratį pirko pagal skelbimą iš žmogaus. Dokumentų neturėjo. Girdėjo, kad keturratį reikia registruoti. Apie tai klausė „Regitroje“. Pasakė, kad reikia dokumentų, tad ir nebeįregistravo. Keturratį naudoja kaimo reikmėm: į mišką, pas gyvulius nuvažiuoti. Keliu juo negalima važiuoti. Šiuo atveju jie tik kirto lauko keliuką – skersai pervažiavo.

S. R. atstovas advokatas Mindaugas Beinaravičius nurodė, kad administracinė byla turi būti nutraukta, nes jo atstovaujamasis nepadarė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų pažeidimų: jis nevairavo jokios transporto priemonės ( byloje nėra nustatyta, ar nurodytas agregatas priskiriamas keturračio kategorijai) – už agregato vairo buvo jo sūnėnas L. R.; važiuota buvo ne keliu, o laukais, tad jo veiksmai negalėtų būti kvalifikuojami kaip KET pažeidimas ( jis nedalyvavo viešajame eisme, nevažiavo automobilių keliuose); administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašomas S. R. esant girtam, tad vargu ar jis orientavosi situacijoje, pasirašydamas, kad sutinka dėl pažeidimų, ar suprato atliekamų procesinių veiksmų esmę.

Motyvuojamoji dalis

S. R. kaltė dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo laikytina įrodyta policijos pareigūnų Viktorijos A. B. ir L. Č. tarnybiniais pranešimais (b. l. 4, 5), teismo posėdyje jų duotais paaiškinimais, asmens blaivumo nustatymo testu (b. l. ), kita byloje surinkta medžiaga.

Pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, L. Č. teismo posėdžio (2016-09-29) metu paaiškino, kad kovo 6d. važiavo link Panemunėlio glž. stoties kartu su kolege A. B.. Važiuodami žvyrkeliu, Uvainių k. pastebėjo lauke geltoną keturratį. Vienas asmuo sėdėjo už vairo. Besivydami keturratį, važiavo lauku, po to buvo posūkis į namo kiemą, važiavo alėja. Sustojo susilyginę su namo siena. Jų mašinos kairė pusė buvo ties namo langu. Vairuotojas paliko keturratį ir įbėgo į namą. Jis nuėjo prie namo, pasibeldė į duris. Klausė, kas vairavo keturratį. Išėjo jis, S. R., kurį pagal aprangą, ūgį, atpažino kaip asmenį, vairavusį keturratį. Jis matė važiuojantį tik vieną žmogų, kuris įvažiavo į alėją, kirto kelio lankstą ir tiesiai alėja nuvažiavo iki namų. S. R. prisipažino, kad vairavo. Jam buvo nustatytas girtumas. Transporto priemonės dokumentų nepateikė, tad užsirašė WIN numerius, nustatė, kad tai transporto priemonė keturių bėgių, variklio galingumas – 250 kubinių centimetrų, užrašytas ant keturračio. Keturratis neįregistruotas nustatyta tvarka, neapdraustas, neatlikta techninė apžiūra.

Liudytoja V. A. B. teismo posėdyje (2016-10-21) nurodė, kad dirbdama dieninėje pamainoje kartu su L. Č., važiavo keliu ir pamatė važiuojantį geltoną keturratį. Nusprendė patikrinti, nes keturratis, važiavęs link jų, sustojo, apsisuko ir pradėjo važiuoti į priešingą pusę, tad važiavo jam iš paskos. Keturratis įvažiavo į namo kiemą, kirtęs kelio lankstą. Važiavo vienas žmogus. Jiems nuvažiavus prie namo, L. Č. nuėjo į kiemą ir atsivedė, kaip dabar žinoma, S. R., kurį ji pagal drabužius atpažino kaip asmenį, kuris važiavo keturračiu. Nurodė, kad kai ji pamatė keturratį, visą laiką jį sekė akimis, iš akivaizdos nepaleido. Nuo keturračio matė nulipant vieną žmogų. Ar kieme stovintį keturratį matė visą, ar jo dalį, pasakyti nebegali. S. R. prisipažino, kad vairavo keturratį neblaivus.

Peržiūrėjus CD diską apie pareigūnų automobilio judėjimą nustatyta, kad policijos pareigūnai, važiuodami paskui keturratį „(duomenys neskelbtini) atvažiavo prie S. R. namų, ir sustojo ties namo kampu.

Išklausius CD diske (b.l.49) garso įrašą, girdėti, kad aiškinantis galimo pažeidimo aplinkybes, į pareigūno užduotus klausimus, S. R. atsako, kad keturratis jo. Į klausimą, kodėl važiavo neblaivus, atsakė „mes tik čia, po vietą“. Prisipažino, kad kirto keliuką.

Alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“, serijos Nr. 19073, testo Nr. 3708, S. R. 2016 m. kovo 6 d. 13.19 val. nustatytas 2,07 promilių girtumas (b. l. 8). Iš alkotesterio patikros sertifikato matyti (b. l. 8), kad šio alkotesterio parodymų paklaida, kai nustatomas neblaivumo laipsnis nuo 0 iki 4,00 promilių, yra ± 5%, todėl alkotesterio parodymai mažintini šiai procento daliai asmens naudai ir laikytina, kad S. R. nustatytas 1,97 promilių girtumas (2,07 prom. – 5% = 1,9665 prom.). Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas asmens neblaivumo laipsnis po paklaidos apskaičiuotas klaidingai (1,96 promilių), kas laikytina aritmetine klaida, kuri taisytina (ATPK 284 straipsnis). Veikos kvalifikacijai tai įtakos neturi.

S. R. atstovas teigia, kad jo atstovaujamasis negali būti kaltinamas pažeidęs KET 14 punkto reikalavimus, nes jis apskritai nevairavo transporto priemonės, taip pat nevairavo jos kelyje. Tokie advokato apgrumentai nepagrįsti. ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. KET 14 punkte taip pat numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taigi, tiek ATPK 126 straipsnis (taip pat ir 4 dalis), tiek KET 14 punktas nesieja jame nustatyto draudimo vairuoti transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio būtent su vairavimu kelyje, draudžiama vairuoti bet kokią transporto priemonę apsvaigus nu alkoholio, todėl šis draudimas galioja ne tik kelyje (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-584-255/2014).

S. R. ir jo atstovas advokatas M. Beinaravičius teismo posėdžių metu teigė, kad S. R. nuo pat pradžių pripažino, kad jis važiavo keturračiu, tačiau jo nevairavo, t.y. tuo metu jis nevairavo jokios transporto priemonės. Nurodytą agregatą – keturratį vairavo nepilnametis L. R., o S. R. tik sėdėjo to agregato gale, važiavo kartu su L. R.. Minėtas aplinkybes, kad keturratį inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu vairavo L. R., o S. R. tik sėdėjo jam už nugaros, teismo posėdžių metu nurodė ir apklausti liudytojai – E. R., A. R. bei pats L. R. (b. l. 60-61, 115-116). Tuo tarpu, abu įvykio vietoje buvę pareigūnai - Viktorija A. B. ir L. Č. teismo posėdžių metu (2016-06-01, 2016-09-29, 2016-10-21, 2016-11-08) nurodė, kad aiškiai matė važiuojantį tik vieną žmogų, kuris vairavo keturratį bekele, t.y. pievoje, o pamatęs pareigūnus, apsisuko, pervažiavo kelią, įvažiavo į kiemą, nušoko nuo keturračio ir nubėgo už namo kampo. Pareigūnai patvirtino, kad keturratį vairavo žmogus apsirengęs juoda striuke ir juodomis kelnėmis, mėlyna kepure ir iš drabužių, ūgio, atpažino, kad tai – S. R., kuris pareigūnui L. Č. paklausus, ar jis vairavo keturratį, prisipažino, kad tai jis vairavo. Pareigūnė V. A. B. taip pat nurodė, kad, kai pamatė žmogų, vairuojantį keturratį, visa laiką jį sekė akimis, o įvykis vyko laukuose, todėl viskas gerai matėsi, keturratis buvo maždaug 100 m atstumu nuo jų tarnybinio automobilio.

Nagrinėjamoje atveju, byloje nesutampant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojų ir pareigūnų, surašiusių tarnybinius pranešimus parodymams, kyla įrodymų patikimumo ir jų vertinimo klausimas. Administracinių teisės pažeidimų bylos sprendžiamos vertinant visumą byloje surinktų įrodymų. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš skirtingų šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio mėn. 6 d. nutartis byloje Nr. N-444-752-07). Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnų V. A. B. ir L. Č., vykdžiusių savo tarnybines funkcijas, parodymais. Jie išsamūs, nuoseklūs, neprieštaraujantys vienas kitam, atskleidžia pažeidimo įvykdymo aplinkybes. Pareigūnai tiek savo 2016-03-07 tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 4; 5), tiek visų teismo posėdžių metu (2016-06-01, 2016-09-29, 2016-10-21, 2016-11-08) patvirtinto, kad aiškiai matė kaip S. R. vairavo keturratį. Minėtų asmenų parodymų nepaneigia jokie kiti byloje esantys objektyvūs duomenys. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių minėti policijos pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. R. teismo posėdžių metu nurodyta versija, kad jis nevairavo keturračio, o tik sėdėjo L. R., vairavusiam minėtą keturratį, už nugaros, kelia pagrįstų abejonių jos tikrumu ir leidžia ją vertinti kaip pasirinktą gynybos strategiją, siekiant išvengti atsakomybės. Taip pat kritiškai vertintini ir liudytojų E. R., A. R. ir L. R. parodymai, kadangi jie visi yra administracinėn atsakomybėn traukiamo S. R. giminaičiai (brolis, brolio žmona, sūnėnas) ir turi suinteresuotumą bylos baigtimi, yra šališki, todėl jų parodymais laikytini nepatikimais. Be to, jie visi parodymus davė tik 2016-06-01 posėdžio metu ir buvo iškviesti paties S. R. ir jo atstovo iniciatyva, patvirtindami S. R. įvykių versiją, todėl jų parodymų negalima laikyti objektyviais, patikimais ir nešališkais.

S. R. atstovas taip pat teigia, kad protokolas buvo surašytas S. R. esant neblaiviam – 1,96 promilės girtumo, darant jam spaudimą, todėl dėl girtumo S. R. nelabai suprato atliekamų procesinių veiksmų esmės. Be to, pareigūnai, pateikdami S. R. pasirašyti ATP protokolą, neperskaitė jo esmės ir tinkamai su juo nesupažindino. Mano, kad pareigūnų veiksmai, jiems sakant S. R., kad jis prisipažintų, gailėtųsi, nes teisme bus geriau, nėra pateisinami.

Pažymėtina, kad S. R. teismo posėdžio metu (2016-11-08) patvirtino, jog administracinio teisės pažeidimo protokole esantis paaiškinimas (b. l. 2), kuriame nurodyta: „sutinku“ ir galimai parašyta „gailiuosi“ yra rašytas ir pasirašytas jo ranka. Tai, kad S. R. 2016-03-06 paaiškinimą rašė būdamas neblaivus, savaime nedaro šio įrodymo niekiniu. Atmestini S. R. atstovo argumentai, kad policijos pareigūnų veiksmai, fiksuojant pažeidimą ir surašant protokolą neatitiko procesinių reikalavimų. Pažeidimas užfiksuotas surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, kaip tą numato ATPK 259 straipsnis. Tai, kad S. R. protokole pasiaiškinimą parašė patariamas pareigūnų, dar nereiškia, jog jis užfiksuotas netinkamai. Aplinkybė, jog protokolas buvo surašytas neblaiviam asmeniui, nesudaro pagrindo teigti, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negalima, nes priešingu atveju, neblaivių asmenų padaryti pažeidimai liktų neužfiksuoti (Panevėžio Apygardos teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-448-511/2014).

S. R. atstovas posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamu atveju svarbu, kad pareigūnui L. Č. bendraujant su S. R., jie abu vartojo daugiskaitos formą, S. R., klausiamas apie įvykį nurodė, kad: „mes tik čia, po vietą“, tačiau pareigūnas nesiaiškino, kas tie „mes“. Pareigūnas L. Č. teismo posėdžių metu (2016-06-01 ir 2016-11-08) nurodė, kad klausė S. R.: „Ar Jūs važiavote?“ O jis pasakė „taip.“ Visada kreipiasi į asmenį, sakydamas „Jūs“, nes jis pareigūnas, kitaip kreiptis negali. Negali vyresniam žmogui sakyti „tu“. S. R. pasakytą frazę „mes čia po vietą“ suprato, kad keturratis yra bendro naudojimo. Tokiai pareigūno versijai dėl S. R. pasakytos minėtos frazės pritartina, kadangi pats S. R. 2016-06-01 ir 2016-09-29 posėdžių metu nurodė, kad įvykio dieną su broliu E. R. jo namuose, esančiuose Uvainių k., kieme tvarkė keturratį, o po to jis ir brolis pavažinėjo po kiemą, kad pažiūrėtų ar viskas gerai. Todėl darytina išvada, kad S. R. sakydamas „mes“, turėjo omenyje, kad tą dieną keturračiu važinėjosi tiek jis, tiek jo brolis, t.y., kad keturratį naudojo ne tik jis vienas.

Byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat kelia klausimą, kokiai kategorijai priklauso jo vairuota transporto priemonė, ar tai apskritai transporto priemonė, nors pats S. R. ir jo atstovas dar 2016-06-01 teismo posėdyje ją įvardino kaip keturratį.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 64 dalyje numatyta, kad transporto priemonė - priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones. Pagal minėto įstatymo 73 dalį transporto priemonės vairavimas – transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. SEAKĮ 2 straipsnio 18, 27 ir 28 dalys reglamentuoja galingojo keturračio, keturračio ir lengvojo keturračio sąvokas. Byloje konkrečių duomenų, kuriai iš kategorijų priskirtina S. R. vairuota transporto priemonė nėra, tačiau įvertinus įstatyme apibrėžtą transporto priemonės sąvoką, fotonuotrauką (b. l. 10), laikytina, kad S. R. 2016 m. kovo 6 d. apie 13.19 val. vairavo būtent transporto priemonę, už kurios vairavimą neblaiviam ATPK 126 straipsnio 4 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė. Iš fotonuotraukos galima teigti, kad joje esanti transporto priemonė – keturratis, o jos priskirtinumas tam tikrai kategorijai (keturratis ar lengvasis keturratis) šiame bylos nagrinėjimo kontekste nėra aktualus. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo argumentai dėl vairuotos transporto priemonės priskyrimo, kaip jie nurodo, „agregatams“, atmestini kaip nepagrįsti ir vertinti, kaip šalies pasirinkta gynybinė pozicija. Pagal SEAKĮ 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą AM kategorija suteikia teisę vairuoti mopedus ir lengvuosius keturračius, pagal 5 punktą B1 kategorija suteikia teisę vairuoti keturračius, o 4 dalies 8 punkte teigiama, kad vairuotojo pažymėjimu patvirtinta teisė vairuoti A ir B kategorijų transporto priemones suteikia teisę vairuoti galinguosius keturračius. S. R. turi teisę vairuoti AM – C kategorijų transporto priemones (b. l. 16), todėl teisę vairuoti bet kuriai kategorijai priskirtą keturratį jis turėjo. Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestini argumentai dėl padarytos veikos kvalifikavimo pagal ATPK 129 straipsnį (Transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti).

Administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytame S. R. atžvilgiu, nurodyta, kad jis 2016-03-06 apie 13.05 val., Rokiškio r., Kazliškio sen., Uvainių k. vairavo sau priklausantį keturratį „Bacham“, kuris neįregistruotas nustatyta tvarka, neapdraustas transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybes draudimu, jam neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 226 punkto reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse.

Byla S. R. atžvilgiu dalyje dėl ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytų pažeidimų padarymo nutrauktina nesant asmens veikoje šių administracinių teisės pažeidimų sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimą; minėto straipsnio 5 dalis draudžia vairuoti transporto priemonę neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu. Pagal (duomenys neskelbtini) punktą, kurio pažeidimas nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole, dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Analogiška nuostata numatyta ir SEAKĮ 25 straipsnio 2 dalyje. Pagal šio įstatymo nuostatas viešasis eismas – žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose (SEAKĮ 2 straipsnio 87 dalis). Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui; kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 12 d. rašte Nr. SD-5.38-1544 nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. 7390-0002-0033 teritorijoje Rokiškio r. Sav., Uvainių k. (kurioje S. R. laikytina vairavo keturratį) pagal patvirtintą Rokiškio rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių tinkle išdėstymo žemėtvarkos schemą nėra jokio kelio, nuosavybės teise priklausančio savivaldybei (b. l. 98). Byloje pateiktas www.maps.lt puslapio žemėlapis aplinkybės, kad vairuojant keturratį, buvo važiuojama keliu ir tokiu būdu dalyvaujama viešajame eisme, patvirtinti taip pat negali. Esant ginčui, policijos pareigūnai nėra kompentetingi nustatyti (patvirtinti), kad keliukas, kuriuo važiavo S. R. priskirtinas keliui, kuriame vyksta viešasis eismas minėtų teisės normų kontekste. Taigi, transporto priemonės registracija, techninė apžiūra, civilinės atsakomybės privalomasis draudimas privalomas transporto priemonėms, važinėjančiomis keliuose arba jų ribose, o iš nurodytų aplinkybių, įvertinus S. R., pareigūnų parodymus, byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad keturratis buvo vairuojamas pievoje ir viešajame eisme nedalyvavo (Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-474-193/2012). Pagrindų taikyti asmeniui administracinę atsakomybę ir konstatuoti jo veiksmuose esant ATPK 123 straipsnio l ir 5 dalyse numatytų nusižengimų sudėtis, nėra ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl minėtų pažeidimų padarymo S. R. atžvilgiu nutrauktina.

S. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nėra.

Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, tai, kad asmens veikoje atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, laikytina, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti S. R. skiriant straipsnio sankcijoje numatytą vidurkio dydžio nuobaudą (ATPK 30, 30² straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, teismas

nutaria:

S. R. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje padarymą, skirti 723 (septynių šimtų dvidešimt trijų eurų) baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną S. R. atžvilgiu dėl ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytų pažeidimų padarymo nutraukti.

S. R. laikomas netekęs teisės vairuoti visų kategorijų transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos. Nutarimo apskundimas nestabdo nutarimo dalies dėl specialiosios teisės atėmimo vykdymo.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.