Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Teisėja Jurgita Čiginskaitė Adm.teisės pažeidimo byla Nr.ATP-474-193/2012

2012 m. spalio 3 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Ričardas Gilys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs T. G. skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012-08-03 nutarimo, kuriuo T. G. (duomenys neskelbtini) paskirta galutinė administracinė nuobauda - 1000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Utenos rajono apylinkės teismo 2012-08-03 nutarimu T. G. už:

Motyvuojamoji dalis

už ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytą pažeidimą – 20 litų bauda;

Pažeidėjas T. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2012-08-03 nutarimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme arba pakeisti apylinkės teismo nutarimą, skiriant jam švelnesnę nuobaudą, ypač neatimant teisės vairuoti arba sutrumpinant šį laikotarpį. Mano, kad šis nutarimas yra iš dalies nepagrįstas, neobjektyvus ir neatitinkantis suformuotos teismų praktikos, skirta nuobauda per griežta. Teigia, kad keturratis motociklas nėra savo gamybos, jis yra pirktas (teismui buvo pateikta jo naudojimosi instrukcija), jo gamybos yra tik pridėti sparnai nuo purvo. Teismo išreikalauti duomenys iš VĮ Regitra (duomenys neskelbtini) filialo patvirtina, kad jo vairuota transporto priemonė turėjo būti registruojama registre kaip keturratė transporto priemonė. Apeliantas pažymi, kad teismas, skirdamas jam nuobaudą už minėtus ATPK pažeidimus, rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 238 punktu, kuris esą nurodo, kad dalyvauti eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatytąja tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Iš tikrųjų minėtas KET punktas numato, jog „dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatytąja tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius“. Tą patį numato ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 ir 27 straipsniai – minėti reikalavimai transporto priemonėms taikomi, joms dalyvaujant viešajame eisme. Tuo tarpu pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 71 dalį viešasis eismas – tai „procesas, atsirandantis judant žmonėms ir kroviniams keliais transporto priemonėmis arba be jų kelių ribose". T. G. teigia, kad jis keturračiu motociklu važiavo ne kelių ribose, bet savo namų kieme, t. y. nedalyvavo viešajame eisme. Tai galėjo patvirtinti liudytojai, bet teismas visiškai nesiaiškino šių aplinkybių, o jis pats dėl savo teisinio neišprusimo to neinicijavo. Apelianto teigimu, jis su šia transporto priemone keliais nevažinėja, važinėja tik savo namų valdoje arba laukais. Nemano, kad tai registruotina transporto priemonė ir nesiruošė su ja dalyvauti viešajame eisme. Pažymi, kad jis nebuvo pagautas policijos pareigūnų neblaivus vairuojantis transporto priemonę kelyje, bet įvykus įvykiui jo namų kieme (jam apvirtus ir susižalojus), jis kreipėsi į gydymo įstaigą ir pats papasakojo visas įvykio aplinkybes. Todėl apeliantas mano, kad buvo nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 123 straipsnio l, 2, 5 dalis, 124' straipsnio 7 dalį dėl transporto priemonės neįregistravimo, techninės apžiūros neatlikimo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo neturėjimo, kadangi nedalyvavo viešajame eisme. Taip pat apeliantas mano, kad jis buvo be pagrindo nubaustas pagal ATPK 123 straipsnio 2 dalį. T. G. manymu, kadangi jo vairuota transporto priemonė nebuvo įregistruota nustatyta tvarka, ji ir negalėjo turėti valstybinio numerio. Apeliantas pripažįsta, kad vairavo neblaivus, tačiau dėl to gailisi, ir teismas tai pripažino lengvinančia aplinkybe. Taip pat pažymi, kad nusižengimai, už kurių padarymą jis yra nubaustas, įvykdyti nedalyvaujant viešajame eisme, jam pačiam prisipažinus, kad vairavo keturratį motociklą, neblaivumo laipsnis nedidelis (0,77 prom.), jo vairuotas keturratis motociklas minimalaus tūrio (49 cm³), neaukštas (650 mm aukščio). Todėl mano, kad ATPK numatyta net ir minimali sankcija už jo padarytą pažeidimą – vairavimą esant neblaiviam, laikant, kad nusižengimas buvo nepiktybinis, nekeliantis pavojaus aplinkiniams, įvykdytas nedalyvaujant viešajame eisme, yra pernelyg griežta, neatitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijų. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis praktiškai vienas augina mažametį vaiką, nes žmona išvykusi į užsienį, materialiai neremia. Teismas neprašė pateikti tai įrodančių dokumentų, jis teisme neturėjo atstovo, o dėl savo teisinio neišprusimo savo iniciatyva šių įrodymų nepateikė. Apeliantas nurodo, jog gyvena kaimo vietovėje, todėl teisės vairuoti atėmimas labai apsunkintų jo ir jo šeimos gyvenimą. T. G. mano, kad teismas neatsižvelgė į teisminę praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo (nutartys Nr. N-444-818-07, N17-103/2007, Nl-1396/2007).

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 5) matyti, jog administracinis kaltinimas T. G. suformuluotas už tokias atskiras veikas: 1) savadarbio keturračio motociklo vairavimą esant neblaiviam; 2) neįregistruotos transporto priemonės vairavimą; 3) transporto priemonės be valstybinio numerio ženklų vairavimą; 4) transporto priemonės vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; 5) transporto priemonės, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, vairavimą; 6) saugaus greičio nepasirinkimą bei to pasėkoje apsivertimą su keturračiu motociklu ir susižalojimą. Iš skundžiamo 2012-08-03 teismo nutarimo (b. l. 22) matyti, jog T. G. nubaustas už penkis administracinės teisės pažeidimus: 1) transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros vairavimą (ATPK 123 straipsnio 1 dalis); 2) įregistruotų, perregistruotų arba išregistruotų transporto priemonių vairavimą be valstybinio numerio ženklų (ženklo) arba vairavimą pasibaigus laikino valstybinio numerio ženklų galiojimui (ATPK 123 straipsnio 2 dalis); 3) transporto priemonės vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu (ATPK 123 straipsnio 5 dalis); 4) Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius ATPK (ATPK 124¹ straipsnio 7 dalis); 5) transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) (ATPK 126 straipsnio 1 dalis).

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad T. G. nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 123 straipsnio l, 2, 5 dalis ir 124¹ straipsnio 7 dalį, bei jam už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta administracine nuobauda. Skundą nagrinėjantis teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuoja, kad T. G. skundas dalyje dėl jo nubaudimo pagal ATPK 123 straipsnio l, 2, 5 dalis ir 124¹ straipsnio 7 dalį tenkinamas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl ATPK 123 straipsnio l, 2, 5 dalyse ir 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytų administracinės teisės pažeidimų T. G. atžvilgiu nutraukiant, o skundas dalyje dėl administracinės nuobaudos švelninimo pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį atmetamas.

Visų pažeidimų, už kurių padarymą nubaustas T. G., sudėčių būtinas objektyviosios pusės požymis – vairavimas. Tai, jog T. G. vairavo keturratę motorinę transporto priemonę – motociklą, abejonių nekelia, nes vairavimo fakto asmuo neneigė; tai jis patvirtino 2012-08-03 teismo posėdyje. Tačiau T. G. skunde nurodė, kad jis keturračiu motociklu važiavo ne kelių ribose, bet savo namų kieme, t. y. nedalyvavo viešajame eisme, o tik viešajame eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi būti nustatyta tvarka įregistruota, apsidrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir jai turi būti atlikta privalomoji techninė apžiūra. Todėl T. G. nuomone, jis pagal ATPK 123 straipsnio l, 2, 5 dalis nubaustas nepagrįstai. Skundą nagrinėjantis teismas su šiais apelianto argumentais sutinka.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privaloma techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Pagal šio įstatymo nuostatas viešasis eismas – procesas, atsirandantis judant žmonėms ir kroviniams keliais transporto priemonėmis arba be jų kelių ribose. Taigi šių normų analizė rodo, kad registracija, techninė apžiūra, civilinės atsakomybės privalomasis draudimas privalomas transporto priemonėms, važinėjančiomis keliuose arba jų ribose. Tuo tarpu T. G. parodė su keturračiu motociklu važiavęs tik netoli namų esančioje pievoje. Tokios aplinkybės atsispindi ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (9 b.l.). Duomenų, kad T. G. administraciniame kaltinime nurodytu keturračiu motociklu važinėjo kelių ribose, tai yra kad jis dalyvavo viešajame eisme, teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Tokiu būdu T. G. vairuojamam keturračiui motociklui nedalyvaujant viešajame eisme nėra teisinio imperatyvo pastarąją transporto priemonę registruoti, atlikti jam techninę apžiūrą bei jo valdytojui draustis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti T. G. veiksmuose ATPK 123 straipsnio l, 2, 5 dalyse numatytų nusižengimų sudėties.

Teismas taip pat pažymi, jog T. G. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 straipsnio 2 dalį, kurios dispozicija numato, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tuomet, kai vairuojama įregistruota, perregistruota arba išregistruota transporto priemonė be valstybinio numerio ženklų (ženklo) arba vairuojama pasibaigus laikino valstybinio numerio ženklų galiojimui. Sutinkamai su teismų praktika, jei asmuo vairavo be valstybinio numerio ženklų transporto priemonę, kuri iš viso nebuvo įregistruota, tokia veika nepatenka į ATPK 123 straipsnio. 2 dalies dispoziciją, be to, tai būtų ir nelogiška, nes neįregistruota transporto priemonė apskritai negali turėti valstybinio numerio ženklo. Tokiu būdu minėtos aplinkybės tik patvirtina nepagrįstą ATPK 123 straipsnio 2 dalies taikymą T. G..

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes matyti, kad skundžiamu teismo nutarimu T. G. nubaustas už ATPK 123 straipsnio l, 2, 5 dalyse numatytų nusižengimų padarymą nepagrįstai, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio l, 2 ir 5 dalyse sudėties.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ginčijamas apylinkės teismo nutarimas dalyje dėl ATPK 123 straipsnio l, 2, 5 dalyse naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 123 straipsnio l, 2, 5 dalyse numatytų pažeidimų T. G. atžvilgiu nutraukiama (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skundu T. G. nesutinka su skundžiamame teismo nutarime padaryta išvada, kad jo keturratis motociklas yra savo gamybos. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, teismui pateiktų duomenų analizė neleidžia daryti išvados, kad T. G. administraciniame kaltinime minimą keturratį motociklą pasigamino pats, todėl ši aplinkybė iš administracinio kaltinimo šalinama. Šios aplinkybės pašalinimas T. G. administracinės atsakomybės neįtakoja.

T. G. nepagrįstai nubaustas ir pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį, kuri numato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius ATPK.

Kaip jau minėta tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek skundžiamame apylinkės teismo nutarime nurodyta, kad savo veiksmais nurodytais administraciniame kaltinime T. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14,238 ir 237 punktų reikalavimus.

Kelių eismo taisyklių 14 punktas nustato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Kelių eismo taisyklių 237 punktas nustato, kad kiekviena motorinė transporto priemonė, traktorius, savaeigė mašina, priekaba turi būti su tam skirtoje vietoje vertikalioje plokštumoje pritvirtintais registruojant jai priskirtais valstybinio numerio ženklais.

Kelių eismo taisyklių 238 punktas nustato, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatytąja tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Paminėtų Kelių eismo taisyklių punktų pažeidimai yra numatyti ATPK 126 ir 123 straipsniuose. Kokius konkrečiai kitus Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus, išskyrus numatytuosius ATPK, pažeidė T. G. nei administracinio teisės pažeidimo protokole nei skundžiamame teismo nutarime nėra nurodyta. Nesant tokios nuorodos, nėra pagrindo ir konstatuoti, kad Tautvydas padarė ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytą administracinės teisės pažeidimą, kad jo veiksmuose yra šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Šioje dalyje apylinkės teismo nutarimas taip pat naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo T. G. atžvilgiu taip pat nutraukiama (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skundu nesutinkama ir su paskirtąja administracine nuobauda pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, teigiant, jog ji yra per griežta, neatitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijų, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pažeidėjo atsakomybė pagal ATPK 126 str. 1 d. individualizuota tinkamai. T. G. padarytą administracinį teisės pažeidimą numatančioje ATPK 126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tik vienintelė pagrindinė administracinė nuobauda – bauda nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų ir tik su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl administracinės nuobaudos T. G. paskyrimo atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodomas tam tikras, nuobaudos skyrimui svarbias aplinkybes bei paskyrė jam ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalią baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui. Tokią nuobaudą laikyti per griežta nėra jokio pagrindo. Nors skunde teigiama, kad šis nusižengimas buvo nepiktybinis, nekeliantis pavojaus aplinkiniams, įvykdytas nedalyvaujant viešajame eisme, be to apeliantas gyvena kaime ir praktiškai vienas augina bei materialiai išlaiko mažametį vaiką (ko beje nepatvirtina jokie objektyvūs byloje esantys duomenys), šios skunde nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, sąlygojančios jam paskirtos administracinės nuobaudos švelninimą. Pažymėtina, kad administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Be to, asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Darydamas pažeidimą pažeidėjas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką – žinodamas visas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir privalėdamas suprasti, kad atitinkamos administracinės nuobaudos taikymas neišvengiamai sukels jam neigiamas pasekmes, jis turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris lemtų tokios administracinės nuobaudos taikymą. Teismo nuomone, administracinės nuobaudos taikymas netrukdo rūpintis vaiku. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pažeidėjo atsakomybė pagal ATPK 126 str. str. 1 d. individualizuota tinkamai, nuobauda jam paskirta teisingai, ji nėra aiškiai per griežta, pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas T. G. atžvilgiu šiuo atveju nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 ir 2 p., teismas,

NUTARIA:

Utenos rajono apylinkės teismo 2012-08-03 nutarimą dalyje dėl T. G. nubaudimo pagal ATPK 123 straipsnio l, 2, 5 dalis ir 124¹ straipsnio 7 dalį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 123 straipsnio l, 2, 5 dalis, 124¹ straipsnio 7 dalį T. G. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose šių administracinių teisės pažeidimų sudėties. Panaikinti ATPK 33 straipsnio 2 dalies taikymą (nuobaudų subendrinimą).

Palikti nepakeistą Utenos rajono apylinkės teismo 2012-08-03 nutarimo dalį, kuria T. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaustas vieno tūkstančio litų bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu vieneriems metams. T. G. apeliacinį skundą šioje dalyje atmesti.

Šis nutarimas neskundžiamas.