- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-06
- Bylos Nr.
- ATP-584-255/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00307-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
- Pažeidėjas
- R. Č.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Č. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Č. nubaustas už tai, kad 2014 m. gegužės 16 d., 18.34 val. Rietavo sav., Pupšių kaime, būdamas vidutiniškai girtas, vairavo T. S. vardu registruotą ratinį traktorių „New Holland“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones apsvaigusiems nuo alkoholio.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 20 d. nutarimu R. Č. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą ir paskyrė jam 2500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. Č. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti. Skunde nurodo, kad teismas, pripažindamas jį kaltu ir patraukdamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, netinkamai taikė ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir per plačiai aiškino Kelių eismo taisykles, nustatančias tvarką eismo keliais visoje Lietuvos Respublikoje, priimdamas nutarimą pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, spręsdamas dėl jo neblaivumo vadovavosi prielaidomis.
Apeliantas nurodo, kad fiksuotas neblaivumo laipsnis ir nustatytos konkrečios promilės yra svarbios parenkant ATPK 126 straipsnio dalį, siekiant tinkamai nubausti pažeidimą padariusį asmenį. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, kad traktoriumi buvo važiuojama ne keliu ir net ne kelkraščiu, traktoriumi buvo dirbamas laukas. Kelių eismo taisyklės(toliau – KET) reglamentuoja tik eismo keliais, kelkraščiais tvarką, o ne laukais. Taigi KET 14 punkte nėra numatyto draudimo vairuoti transporto priemonę lauku, apsvaigus nuo alkoholio, kadangi KET taisyklės reglamentuoja tik eismą keliais esančiais visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. KET reglamentuoja ir numato draudimą vairuoti transporto priemones tik keliais.
Taip pat teigia, kad sankcijos už vairavimą esant neblaiviam numatytos ATPK straipsniuose išskiriant lengvą, vidutinį, sunkų girtumo laipsnius ir paskiriant skirtingo dydžio administracines nuobaudas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 38 punkte pateikiama neblaivumo sąvoka, kur neblaivumas apibrėžiamas kaip nuo etilo alkoholio apsvaigusio asmens būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija įstatymų nustatytą leidžiamą normą. Asmenų, vairuojančių transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės. KET numato draudimą vairuoti neblaiviam, o ATPK numatytos sankcijos skiriamos tik už vairavimą išgėrus viršijus įstatyme numatytą leistiną normą. Apeliantas teigia, kad teismas jo duotus parodymus įvertino kaip nenuoseklius ir vienas kitam prieštaraujančius, juos vertino kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Teismo posėdžio metu jis patvirtino, kad dieną dirbdamas buvo išgėręs 1 litrą stipriojo alaus, o po to kai agronomas atvykęs apie 18 00 val. į darbo vietą iš jo paėmė traktoriaus raktelius, jam išvykus iš laukų dar vartojo alkoholį. Jo paaiškinimas buvo surašytas policijos pareigūno ypač lakoniškai, jis įtaria, kad pareigūno ranka padarytas prierašas, pažeidžiant teksto vientisumą, jog jis traktorių vairavo neblaivus apie 18.30 val., buvo padarytas po to, kai jis paaiškinimo teksto pabaigoje jau buvo ranka parašęs „Perskaičiau vardą pavardę ir pasirašęs“. Teigia, kad traktoriaus jis nebevairavo nuo 18.00 val.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal Plungės rajono apylinkės teismo nutartyje pateiktus siaurus motyvus jis yra patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad po to, kai iš jo buvo paimti traktoriaus rakteliai, vartojo alkoholį. Atkreipia teismo dėmesys į tai, kad pažeidimo padarymo metu alkoholio koncentracija jo kraujyje nebuvo nustatyta, nebuvo nustatytas girtumo laipsnis, o alkoholio koncentracija kraujyje pamatavus alkotesteriu „Lion" buvo nustatyta tik maždaug po valandos atvykus pareigūnams. Savo paaiškinime surašytame policijos pareigūno jis pripažino, kad tą dieną jis vartojo alkoholį, tačiau nenustatyta, kada jį vartojo prieš atimant traktoriaus raktelius, kiek laiko buvo praėję po to kai jis suvartojo 1 litrą alaus, koks buvo jo girtumas. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų nušalintas nuo darbo remiantis DK 123 straipsniu, darbdavys nėra priėmęs jokio įsakymo dėl jo nušalinimo nuo darbo ir nėra skyręs drausminės nuobaudos. Šios aplinkybės kelia abejonių dėl to, kad jo girtumas tuo metu, kai įvyko konfliktas tarp jo ir agronomo B. P., paimti traktoriaus rakteliai, buvo toks akivaizdus, kad jis nesiorientavo aplinkoje, negalėjo vairuoti traktoriaus ir pan. Teismas posėdžio metu jo duotus parodymus apie tai, kad jis alkoholį vartojo po to, kai iš jo buvo atimti traktoriaus rakteliai ir jis laukė jį pakeisiančio darbuotojo, atmetė nurodydamas, kad tai vertina kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Tai, kad jis vartojo alkoholį po to kai iš jo buvo atimti traktoriaus rakteliai, teismas vertino kaip gynybinę poziciją, o šios teismo padarytos išvados pagrindimas faktiškai susideda tik iš keleto sakinių, kuriuose pateikiamas tik galutinis jo duotų parodymų patikimumo vertinimas nepateikiant jokių motyvų ir argumentacijos, kodėl jo duotus parodymus šiuo itin svarbiu klausimu teismas atmeta. Remiantis tokiu teismo nutarimu visiškai negalima nuspėti, kodėl jo duoti parodymai apie alkoholio vartojimą po to kai buvo paimti traktoriaus rakteliai vertintini tik kaip gynybinė pozicija ir kokiems byloje esantiems įrodymais šie parodymai buvo prieštaraujantys, t. y. Plungės rajono apylinkės teismo nutarimas šiuo klausimu yra visiškai nemotyvuotas, taip pažeidžiant ATPK 286 straipsnio nuostatas. Atmesti jo duotus parodymus apie alkoholio vartojimą nebuvo jokio pagrindo, nes jie yra išsamūs, neprieštaraujantys jokiai byloje esančiai surinktai medžiagai. Teismas, konstatuodamas, kad jis apie 18.34 val. vairavo neblaivus (nors neblaivumas, alkoholio koncentracija mano kraujyje pažeidimo padarymo metu nebuvo nustatyta), remiasi prielaidomis, šias išvadas grįsdamas jo paaiškinimu bei B. P. rašytiniu paaiškinimu, iš kurio galima spręsti tik tai, kad B. P. įtarė pagal alkoholio kvapą jog apeliantas vairavo neblaivus. Teismas, sutapatindamas alkoholio nustatymo alkotesteriu laiką 19.07 val. su pažeidimo padarymo laiku 18.34 val., pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Teismas laikė, kad 19.07 fiksuotos 2.24 promilės buvo nustatytos jam pažeidimo padarymo metu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad ATPK 126 straipsnio numatyto pažeidimo taikymui svarbus yra pažeidimo padarymo metu fiksuotas alkoholio koncentracijos kiekis pažeidėjo organizme, o ne po pažeidimo padarymo praėjus tam tikram laiko tarpui fiksuotas neblaivumas. Pagal teismo pateiktą motyvaciją darytina išvada, kad teismas jam taiko ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą draudimą vartoti alkoholį po eismo įvykio padarymo. Tačiau jo padarytas pažeidimas nėra eismo įvykis. Jokiu įstatymu nėra draudžiama vartoti alkoholį tada, kai jis nevairuoja, ir aš už tokį alkoholio vartojimą negali būti traukimas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu (administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Po įvykusio konflikto B. P. jam nesakė, kad kvies policiją, jei jis būtų žinojęs, kad bus iškviesta policija ir nustatinėjamas girtumas, jis alkoholio po to nebūtų vartojęs, jam nustatytos promilės būtų kitokios, galbūt būtų nustatytas lengvas girtumas arba girtumas neviršijantis leistinos normos.
Apeliantas teigia, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Apeliaciniame skunde nurodyta, jog netinkamai buvo aiškinamos KET normos, alkoholio koncentracija jo kraujyje pažeidimo padarymo metu nebuvo užfiksuota, alkoholis buvo vartojamas po to, kai iš jo buvo paimti traktoriaus rakteliai, jis nebevairavo, teismas padaręs išvadas dėl alkoholio vartojimo po to kai buvo paimti traktoriaus rakteliai, jo neprieštaraujančius byloje esančiai medžiagai parodymus atmetė ir jais nesivadovavo ir atmesdamas jo parodymus savo sprendimo šiuo ypač svarbiu klausimu neargumentavo ir nemotyvavo, teismas pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą remdamasis vien tik prielaidomis apie jo girtumą pažeidimo padarymo metu, grindžiamomis jo bei B. P. paaiškinimais, jog jis vairavo neblaivus, sprendė apie konkretų jo neblaivumo laipsnį vien tik iš B. P. paaiškinimo, jog jis įtarė iš alkoholio kvapo, kad apeliantas yra neblaivus. Teismas visiškai nenustatė neblaivumo laipsnio pažeidimo padarymo metu, o girtumo laipsnį 2.24 promiles, fiksuotą praėjus valandai po įvykio, jam pavartojus alkoholio, neleistinai sutapatino su pažeidimo padarymo laiku jam nenustatytą neblaivumo laipsnį su 19.07 val. jam nustatytu neblaivumo laipsniu, padarė prielaidą, jog pažeidimo padarymo metu t. y. 18.34 val. jis buvo neblaivus, jam nustatytos 2.24 promilės.
Atsiliepimu į R. Č. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato l. e. viršininko pareigas E. K. nurodo, kad su R. Č. apeliaciniu skundu nesutinka, kadangi nagrinėjant administracinę bylą teismas atsižvelgė į teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir kitas nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Teismas, išanalizavęs byloje esančią medžiagą bei apklausęs liudytojus, visiškai pagrįstai pripažino, kad R. Č. vairavo traktorių būdamas neblaivus. Pagrįstai kritiškai teismo įvertinti posėdžio metu pateikti B. P. parodymai, kurie prieštaravo pateiktiems rašytiniams parodymams iš karto po įvykio. Pats R. Č. nurodė, kad vairavo traktorių būdamas neblaivus, apie tai, kad vartojo papildomai alkoholinius gėrimus agronomui išvykus iš laukų, pareigūnams nenurodė. Šį gynybinė pozicija pateikta vėliau siekiant išvengti atsakomybės. Kelių eismo taisyklių IV skyrius yra savarankiškas ir reglamentuojantis transporto priemonių vairuotojų, savininkų ir valdytojų pareigas ir reikalavimus. Minėto skyriaus 14 punktas numato draudimą vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniniu poilsiu. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. Šis draudimas yra privalomas visiems vairuotojams vairuojantiems transporto priemones, ir ne tik kelyje. Teismas, 2014 m. birželio 20 d. nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė ir įvertino visas aplinkybes ir R. Č. paskyrė tinkamą, padarytą pažeidimą atitinkančią nuobaudą. Atsižvelgiant į tai prašo Teismo R. Č. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2014 m. birželio 20 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su Plungės rajono apylinkės teismo išvada, jog E. Č. kaltė dėl nurodyto ATPK pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai, nuobauda individualizuota tinkamai.
Remiantis ATPK 257 straipsniu, administracinę bylą nagrinėjantis organas (kartu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Klaipėdos apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas išsamiai ir laikydamasis įstatymo reikalavimų išnagrinėjo bylą, išklausė ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojų parodymus, įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. Č. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl R. Č. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą daryti.
Apeliantas yra teisus teigdamas, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kai traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl R. Č. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė tiesiogiai pažeidimą stebėjusius asmenis –liudytojus B. P., A. V., apklausė patį R. Č.. Šių asmenų parodymais, išanalizuotais kitų byloje esančių įrodymų kontekste, paneigta apelianto nurodyta įvykių versija, t. y., kad įvykio dieną jis nevairavo traktoriaus išgėręs, o alkoholį vartojo tik po traktoriaus vairavimo. Apylinkės teismas nutarime išsamiai išanalizavo, kokiais įrodymais remiantis įrodyta apelianto kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Plungės rajono apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas. Tai, kad apeliantas pateikia savo įvykio versiją ir aiškina, jog jis alų gėrė tik tuomet, kai traktoriaus jau nebevairavo, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti niekaip kitaip tik kaip pažeidėjo gynybine pozicija ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės.
Apeliantas skunde teigia, kad jam nepagrįstai inkriminuotas KET 14 punkto pažeidimas, analizuoja šiose taisyklėse pateiktas sąvokas, daug dėmesio skiria aplinkybei, kad jis traktorių vairavo ne kelyje, todėl mano, kad yra nubaustas nepagrįstai. Tačiau tokie apelianto apgrumentai nepagrįsti. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taigi, šis punktas nesieja jame nustatyto draudimo vairuoti transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio būtent su vairavimu kelyje, šiame punkte numatyta, kad iš viso draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, todėl šis draudimas galioja ne tik kelyje. Todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis nepažeidė KET 14 punkto reikalavimų.
Apeliantas skunde akcentuoja aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, nes girtumas jam buvo nustatytas policijos komisariate 19.07 val., tačiau neaišku, koks jo girtumo laipsnis buvo pažeidimo padarymo metu, nes girtumas jam nustatytas tik praėjus pusei valandos po to, kai atvyko policijos pareigūnai. Tačiau įvertinus visų pirmosios instancijos teisme apklaustų asmenų parodymus ir kitą administracinio teisės pažeidimo byloje esančią medžiagą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos faktinius duomenis, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, t. y. bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, vertino visą bylos medžiagą, įrodymų pakankamumą, nuoseklumą, logiškumą, patikimumą. Iš policijos pareigūno A. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad pranešimas apie darbo vietoje esantį neblaivų R. Č. iš Klaipėdos apskrities VPK budėtojo gautas 2014 m. gegužės 16 d., 18.41 val., alkotesteriu patikrinus R. Č. girtumą 19.07 val. jam buvo nustatytas 2,24 promilių girtumas. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio liudytojo B. P. paaiškinimo matyti, kad jam 2014 m. gegužės 16 d. atvykus į laukus, kuriuos ruošė R. Č., jam sukėlė įtarimų pastarojo vairavimas, todėl sustabdžius jį pamatė, kad R. Č. yra girtas, dėl to pranešė apie tai savininkui, kuris ir iškvietė policiją. Nors liudytojas B. P. teismo posėdžio metu ir nurodė, kad jis nematė R. Č. vairuojančio traktorių, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius B. P. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, įvertino kritiškai, nes tokie B. P. pateikti duomenys prieštarauja pirminiam jo paaiškinimui bei liudytojo A. V. parodymams. Teismas motyvuotai ir pagrįstai rėmėsi liudytojo policijos pareigūno A. V. teisme duotais parodymais, kurie buvo logiški, nuoseklūs, atitiko tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes bei visą faktinę įvykio situaciją, kontekstą. Nėra jokio pagrindo abejoti tarnybines pareigas ėjusio policijos pareigūno A. V. teisme duotais parodymais, nes nenustatyta, kad policijos pareigūnas būtų suinteresuotas nurodyti neteisingas įvykio aplinkybes ir apkalbėti pažeidėją. Teismui įvertinus bylos įrodymų visumą, įtikinamai buvo paneigta R. Č. versija, kad jis 2014 m. gegužės 15 d. nevairavo traktoriaus neblaivus, o alkoholį esą gėrė po to, kai jau buvo baigęs darbą. Nors apeliantas ir teigia, kad jam girtumas buvo nustatytas ne pažeidimo padarymo metu, tačiau įvertinus tai, kad 19.07 val. R. Č. buvo nustatytas 2,24 promilių girtumas, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku (18.34 val.) R. Č. vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo būsenoje (nepratusio suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100 – 125 mg/kg/val. greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15 – 0,2 promilės per valandą, todėl įvertinus tai, kad 19.07 val. R. Č. nustatytas 2,24 promilių girtumas, tai 18.30 val. jo kraujyje buvo tikrai ne mažiau kaip 2,24 promilės alkoholio). Dėl šių priežasčių tai, kad R. Č. girtumas buvo nustatytas praėjus pusvalandžiui po pažeidimo padarymo, negali patvirtinti apelianto deklaratyvių argumentų apie tai, kad galbūt pažeidimo padarymo metu jam galėjo būti nustatytas lengvas girtumo laipsnis, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad R. Č. būtų vartojęs alkoholį po pažeidimo padarymo. Pats R. Č. duodamas paaiškinimą policijos pareigūnams nurodė, kad jis 2014 m. gegužės 16 d. apie 18.30 val. laukuose vairavo traktorių neblaivus, nes buvo išgėręs 1 litrą alaus (b. l. 12). Nors apeliantas teigia, kad jis neprisimena, kad būtų davęs tokį paaiškinimą policijos pareigūnui, tačiau kaip matyti iš šio paaiškinimo, jame užrašytą tekstą apeliantas patvirtino savo parašu, todėl nėra jokio pagrindo abejoti paaiškinime nurodytų faktų teisingumu, o apelianto teiginys, kad pareigūno ranka pataisytas laikas 18.30 val. buvo įrašytas vėliau, kai jis jau buvo pasirašęs šį paaiškinimą, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis.
Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad Plungės rajono apylinkės teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus, R. Č. veikoje teisingai nustatė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį ir pagrįstai paskyrė nuobaudą, kurią tinkamai individualizavo. Pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas teisingas, dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų jo keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 6 punktu,
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. Č. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.