Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eligijus Gladutis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. V. skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-09-03 nutarimo, kuriuo M. V. už Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 20 parų administracinis areštas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, už ATPK 124¹ str. 7 d. numatytą pažeidimą paskirta 30 litų bauda; vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuobaudas subendrinus, M. V. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 20 parų administracinis areštas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-09-03 nutarimu M. V. už ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 20 parų administracinis areštas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, už ATPK 124¹ str. 7 d. numatytą pažeidimą paskirta 30 litų bauda; vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuobaudas subendrinus, M. V. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 20 parų administracinis areštas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Skundžiamu teismo nutarimu nustatyta, kad 2014 m. gegužės 11 d. apie 23.05 val., Daujėnų mstl., Pasvalio r., kelio Smilgiai-Porijai 1,5 kilometre, vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 1,78 promilės girtumas), nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

Pažeidėjas M. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-09-03 nutarimą ir administracinės teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigia, kad teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, formaliai ir tinkamai neidentifikavus inkriminuojamo ATPK pažeidimo. Teigia, kad buvo pažeistos materialinės ir procesinės teisės normos. Apelianto teigimu, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad įvykio metu jis vairavo automobilį, o nutarime išvardyti procesiniai dokumentai tik patvirtina, kad buvo tikrintas apelianto blaivumas, asmens tapatybė, teisės vairuoti turėjimas, bet surinkti duomenys neįrodo jo kaltės dėl inkriminuojamo nusižengimo. Jo atsakomybė skundžiamame nutarime pagrįsta vien kaltinančios šalies – policijos pareigūnų – tarnybiniais pranešimais, liudytojų (taip pat policijos pareigūnų, surašiusių minėtus tarnybinius pranešimus) parodymais teisme. Ištyrus bei įvertinus surinktus įrodymus negalima daryti išvados, jog jis padarė jam inkriminuotus administracinės teisės pažeidimus. Nurodo, kad teismas praktiškai neįvertino jo atstovo advokato S. Butkevičiaus teisme išsakytų argumentų.

Apeliantas teigia, kad policijos darbuotojų veiksmai atlikti neteisėtai, nesilaikant įstatymo reikalavimų, darant pažeidimus, todėl policijos darbuotojų gauti duomenys negali būti laikomi teisėtais. Apeliantas mano, kad teismas, nustatydamas kaltę negalėjo remtis vien liudytojų A. B. ir A. K. (policijos darbuotojų) parodymais. M. V. teigimu, liudytojai A. B. ir A. K. pažeidė BPK 2 str., 179 str. 2 d., 166 str. 1 d. 2 p. reikalavimus, savo pareiginių instrukcijų nuostatas, kur nustatyta pareiga nedelsiant pranešti apie teisės pažeidimą ir užfiksuoti visus įvykį mačiusius liudytojus, nes pranešimai budėtojui buvo visai kitokio turinio (tarnybiniai pranešimai niekur neregistruoti). Apeliantas teigia, kad valstybės institucijoms tenka pareiga įtikinamai paaiškinti, kodėl pirmiau nurodyti liudytojai nevykdė teisės aktuose nustatytų pareigų, o pirmosios instancijos teismas, neaptardamas, kokią reikšmę šių pareigūnų padaryti imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimai turi jų parodymų patikimumui, buvo šališkas (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Ipek v. Turkey(Applicationno. 25760/94). EŽTT visais atvejais, kai valstybė pažeidžia kokius nors dokumentavimo ar įrodymų teikimo vidaus teisės aktus, pripažįsta fakto prezumpciją, jog įrodymai nepatikimi (Osmanoglu v. Turkey, (Applicationno. 48804/99).

Apeliantas pažymi, kad A. B. ir A. K. tarnybiniai pranešimai identiški, todėl jis mano, jog pozicijos buvo derinamos, nes akivaizdžiai sutampa tarnybinių pranešimų turinys, net atskiros frazės. Dėl tarnybinių pranešimų yra pasisakęs LVAT savo suformuotoje praktikoje (ATP Nr. l), jog jie vertinami kartu su kitais įrodymais ir negali turėti pirmumo prieš kitus įrodymus. Apeliantas teigia, jog policijos pareigūnai teisme skirtingai nurodė esmines aplinkybes apie automobilio sustabdymą. Be to, abu liudytojai pažinojo M. V. iš anksčiau dėl tarnybinių pareigų atlikimo, todėl šių liudytojų parodymai turi būti vertinami labai atsargiai dėl suinteresuotumo bylos baigtimi. Apelianto teigimu, teismas suklydo nutarime nurodydamas, jog policijos darbuotojai jo nepažinojo, nes A. B. yra nurodęs, kad ne kartą turėjo su juo tarnybinių reikalų. Liudytoja A. K. teisme nurodė netikslų policijos automobilio privažiavimo laiką, tokie jos parodymai prieštarauja kitų liudytojų parodymams, ir turėjo būti vertinti kritiškai. Be to, ši liudytoja nebuvo išlipusi iš tarnybinio automobilio, sėdėjo keleivio pusėje, ir negalėjo matyti, kas vyko automobilyje A6. Buvo tamsus paros metas, niekas nenurodė, jog tarnybinis automobilis važiavo su įjungtomis ilgosiomis šviesomis, o esant tamsintiems A6 stiklams, matyti tariamo persėdimo momento neįmanoma. Apeliantas teigia, jog nei vienas policijos darbuotojas neminėjo apie automobilio A6 priekyje sėdėjusį keleivį. Apelianto teigimu, jis automobilio nevairavo, o vairavo kiti asmenys.

Apeliantas nurodo, kad jo, liudytojų Ž. B., P. M., D. V., L. B. ir D. K. parodymai, išskyrus D. K. neesminių parodymų dalį, sutampa. D. K. teisme parodė, jog šalia jo vairuojamo automobilio keleivio pusėje sėdėjo kitas asmuo, ne Ž. B., ir jam atrodo, jog buvo policijos darbuotojų automobilyje įjungtas ne tik šviesos, bet ir garsinis signalas. Tai yra subjektyvu, nes liudytojas D. K. visą laiką kartu nebuvo su M. V. ir buvusiais kartu asmenimis, dėl trumpalaikių epizodų galėjo ir suklysti dėl šalia priekinėje keleivio vietoje sėdėjusio asmens. D. K. nurodė, kad automobilyje grojo muzika, ir jam galėjo pasigirsti, kad yra įjungtas garsinis signalas.

Apelianto teigimu, pareigūnams sustabdžius automobilį, jo pokalbis su policijos darbuotojais vyko ne procesinio veiksmo metu, o turėjo būti fiksuotas procesiškai, tačiau tai nepadaryta, todėl teismas negalėjo teigti, kad jis po įvykio tikrai buvo apklaustas. Apeliantas pažymi, kad administracinio teises pažeidimo protokole prie asmens paaiškinimo jis nepasirašė, todėl ten įrašytas sakinys, jog automobilį vairavo kitas asmuo vardu D., neturi įrodyminio pagrindo teiginiui, kad automobilį sustabdžiusiems policijos pareigūnams jis davė būtent tokį paaiškinimą. Be to, apelianto manymu, padarytas ir dar vienas esminis proceso pažeidimas, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas jam surašytas esant neblaiviam, kas net ir tuo atveju, jeigu būtų vairavęs automobilį, daro administracinę bylą negalimą (neteisėtu būdu gauti duomenys, pažeista teisė į gynybą). Taip pat pažymi, kad nuo automobilio vairo nenuimti ir neištirti rankų antspaudai, mikrodalelės, kas tai pat būtų padėję nustatyti asmenį, vairavusį automobilį A6 ir paneigę policijos pareigūnų parodymus.

Panevėžio apygardos teismas savo nutartyse (Nr. ATP-289-350/2013, Nr. ATP-297-719/2014) yra nurodęs, kad negalima nekreipti dėmesio į aiškias policijos pareigūnų padarytas klaidas ir jų darbo trūkumus bei negalima protokolo grįsti spėlionėmis ir prielaidomis. Todėl apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo apygardos teismo suformuotos praktikos ir kuria naujus precedentus.

Apeliantas nesutinka ir su jam už ATPK 124¹ str. 7 d. numatytą pažeidimą paskirta 30 litų bauda, mano, jog ji paskirta neteisėtai, nes nutarime nėra nurodoma, kuo remiantis jam inkriminuojamas šis administracinis pažeidimas. Teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio metu iš jo buvo prašoma vairuotojo pažymėjimo.

Skunde pažymima, kad apeliantas neturi galiojančių administracinių nuobaudų, visas baudas yra sumokėjęs, ir net jei būtų padaręs inkriminuojamus administracinės teisės pažeidimus, tai neturėtų būti jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, ir jam turėtų būti skirtina žymiai švelnesnė administracinė nuobauda.

Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono policijos komisariato viešosios policijos skyrius atsiliepimu į M. V. skundą prašo pastarojo netenkinti ir Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-09-03 nutarimą palikti nepakeistą. Mano, kad teismas atsižvelgė į visas nustatytas įvykio aplinkybes ir priėmė teisėtą procesinį sprendimą. Teigia, kad apeliantui paskirta nuobauda yra pagrįsta ir teisėta.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Įvertinęs bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino ir skundžiamu nutarimu M. V. pagrįstai pripažino padarius ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d. numatytus nusižengimus bei paskyrė jam tinkamas nuobaudas už kiekvieną pažeidimą atskirai ir tinkamą galutinę administracinę nuobaudą.

Atmestini skundo argumentai, kad policijos pareigūnų veiksmai, fiksuojant pažeidimą, neatitiko procesinių reikalavimų. Pažeidimas užfiksuotas surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, kaip tą numato ATPK 259 str. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tinkamai, laikantis ATPK 259-1 str. ir 260 str. reikalavimų. Protokole taip pat yra pažeidėjo pasirašytas paaiškinimas dėl pažeidimo, kur pažeidėjas nurodė, jog „su pažeidimu nesutinku, nes automobilį vairavo kitas asmuo vardu D.“ (b. l. 2). Tai, kad pažeidėjas nesutiko pasirašyti ant pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 9), dar nereiškia, jog pažeidimas užfiksuotas netinkamai. Aplinkybė, jog protokolas buvo surašytas neblaiviam asmeniui, nereiškia, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negalima, nes priešingu neblaivių asmenų padaryti pažeidimai liktų neužfiksuoti. Be to, dėl nustatyto apelianto pažeidimo policijos pareigūnai A. B. ir A. K. surašė tarnybinius pranešimus (b. l. 3-6). Iš esmės analogiškas aplinkybes liudytojai A. B. ir A. K. parodė teismo posėdyje, kur jie buvo apklausti laikantis liudytojų apklausos taisyklių ( b. l. 48-50). Šie policijos pareigūnai su pažeidėjų yra turėję tarnybinių reikalų, tačiau pastaroji aplinkybė savaime nereiškia, jog pažeidėjo atžvilgiu jie šališki. Byloje nenustatyta, jog A. B. ir A. K. anksčiau būtų turėję su pažeidėju kokių nors asmeninių santykių ar su juo konfliktavę. Duomenų, patvirtinančių šių liudytojų šališkumą, byloje nėra. Įvertinus bylos duomenų visumą, nėra pagrindo pripažinti liudytojų A. B. ir A. K. parodymus netinkamais ar nepatikimais įrodymais. Šie liudytojai parodė, jog vairavo M. V. ir, sustabdžius automobilį, būtent jis iš vairuotojo vietos peršoko į galinę automobilio sėdynę. Kad įvykio metu pažeidėją liudytojai A. B. ir A. K. galėjo pastebėti ir identifikuoti, patvirtina dar ir ta aplinkybė, jog pažeidėjas iš važiavusiųjų sustabdytuoju automobiliu vienintelis buvo apsirengęs ryškius raudonai baltus marškinėlius, kurie jį išskyrė iš kitų automobiliu važiavusių asmenų, ką pastebėjo ir parodė abu liudytojai. Liudytojai taip pat matė, jog iš sustabdyto automobilio niekas daugiau neišlipo. Pažymėtina, jog apelianto bei jo draugų Ž. B., P. M., D. V., L. B., D. K. parodymai teismo pagrįstai įvertinti kritiškai, nes šių parodymų turinys rodo, jog parodymai buvo derinami apeliantui palankia linkme. Šių asmenų parodymai yra šališki, todėl nepatikimi.

Byloje yra pakankamai M. V. kaltumą pagrindžiančių įrodymų, todėl apelianto skunde minimas rankų antspaudų, mikrodalelių nuo automobilio vairo paėmimas nėra privalomas ir šioje byloje būtų aiškiai perteklinis.

Skundžiamu nutarimu teisingai nustatęs, kad M. V. padarė ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d. numatytus pažeidimus, teismas paskyrė tinkamas nuobaudas už juos bei po to – galutinę. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl administracinių nuobaudų M. V. paskyrimo, atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumą ir pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus matyti, kad apeliantas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, už kurių įvairius pažeidimus buvo baudžiamas net 36 kartus (13-36 b.l.), įskaitant ir už vairavimą esant neblaiviam. Nors apeliantas skunde nurodo sumokėjęs baudas, tačiau sistemingas kelių eismo taisyklių pažeidinėjimas praeityje rodo, jog apeliantas į būtinumą laikytis kelių eismo taisyklių žiūri lengvabūdiškai ir atsainiai. Nagrinėjamoje byloje M. V. padarė šiurkštų, vieną pavojingiausių visuomenės saugumui administracinių teisės pažeidimų, nes vairavimas esant neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir tiesioginę grėsmę žmonių gyvybei bei jų sveikatai.

Kadangi M. V. išvadų iš anksčiau padarytų analogiškų pažeidimų nedaro, jo padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, nes kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir tiesioginę grėsmę žmonių gyvybei bei jų sveikatai, todėl švelnesne už areštą nuobauda ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai M. V. negali būti pasiekti. Apeliantui už ATPK 126 str. 4 d. paskirtos ties sankcijos vidurkiais pagrindinė ir papildoma nuobaudos nėra per griežtos.

Kadangi apylinkės teismo 2014-09-03 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-09-03 nutarimą palikti nepakeistą ir M. V. skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.