- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-08
- Bylos Nr.
- ATP-297-719/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Ingrida Kirsnytė Administracinio teisės pažeidimo byla
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. liepos 8 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs T. K., a. k. (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nubaudė T. K.: pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 7 d. 30 Lt bauda; pagal ATPK 126 str. 4 d. 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. T. K. buvo paskirta galutinė nuobauda – 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. T. K. buvo nubaustas už tai, kad jis 2014 m. kovo 23 d., 22.05 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaiviu (nustatytas vidutinis (2,30 ‰ ± 1,7 %) girtumas) ir nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo bei automobilio registracijos liudijimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu T. K. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Jis dėsto Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktiką, apie įrodymų vertinimą bei atsakomybės pagrindus, cituoja ATPK 124¹ str. 7 d., 126 str. 4 d., 249 str., 257 str., skundžiamą nutarimą ir mano, kad jis nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas bylos duomenis vertino formaliai ir vienpusiškai. Nurodo, kad jo atsakomybė skundžiamame nutarime grindžiama vien kaltinančios pusės – policijos pareigūnų – parodymais ir faktu, kad į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams jis išlipo iš pakelėje užklimpusio automobilio ir jam buvo nustatytas vidutinis girtumas. Taip pat T. K. pateikia savąjį bylos duomenų vertinimą ir mano, kad policijos pareigūnai pažeidė teisės aktus, įpareigojančius juos nedelsiant pranešti apie teisės pažeidimą ir užfiksuoti visus įvykį mačiusius liudytojus. Policijos pareigūnai iš tiesų nematė kas įvykio metu vairavo automobilį ir tik daro prielaidą, kad jį vairavo būtent jis, nes kitų asmenų automobilyje nebuvo ir jis miegojo už automobilio vairo, o vėliau buvo įjungęs automobilio variklį, tačiau policijos pareigūnų parodymų tikrumas ir objektyvumas jam kelias abejones. Byloje esančiais duomenimis nenustatyta, kad automobilį, kuomet jis įvažiavo į griovį, vairavo būtent jis. Pagal jo paties, o taip pat liudytojų M. K., T. L., M. B. parodymus seka, kad įvykio metu automobilį vairavo jam nepažįstamas vaikinas, kuris prieš tai buvo toje pačioje kompanijoje, su kuria jis pats vaišinosi šašlykais ir išgėrė. Tokius duomenis patvirtina ir faktas, kad jis automobilio raktelių neturėjo. T. K. atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir su juo jis buvo supažindintas jam būnant neblaiviu ir negalint paaiškinti visų įvykio aplinkybių. Todėl jis visiškai nepagrįstai buvo nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. Be to, T. K. nurodo, jog vairuotojo pažymėjimo ir automobilio registracijos pažymėjimo jis nepateikė dėl objektyvių priežasčių – šie dokumentai buvo automobilyje ir policijos pareigūnai jų pareikalavo ne įvykio vietoje, o tuomet, kai jis buvo atvežtas į policijos įstaigą ir šių dokumentų su savimi neturėjo, nes buvo palikęs juos įvykio vietoje, automobilyje, todėl pagal ATPK 124¹ str. 7 d. jis taip pat buvo nubaustas nepagrįstai. Šioje byloje policijos pareigūnai nesiėmė priemonių visiems įrodymams surinkti bei patikrinti ir iš esmės remdamiesi tuo faktu, kad jis buvo įvykio vietoje, bylą perdavė nagrinėti teismui, o teismas nesiėmė jokių priemonių tam, kad tokie duomenys būtų patvirtinti arba paneigti, o priimdamas skundžiamą nutarimą pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir tvarką.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Institucija) – su apeliaciniu skundu nesutinka, nes mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 260 str. 1 d., reglamentuojančioje administracinio teisės pažeidimo turiniui keliamus reikalavimus, įtvirtinta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodyta jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė, žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė (ja laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma), ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už pažeidimą numatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė atsakomybėn traukiamas asmuo, liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną ir kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, fiksuojantis esminius duomenis apie asmenims inkriminuojamus konkrečius pažeidimus ir veikas, kuriomis šie pažeidimai pasireiškė, t. y. kaltinimus padarius konkrečius pažeidimus.
Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 4 d. asmenį galima patraukti tik tuomet, kai jis vairuoja transporto priemonę būdamas neblaiviu (nustatomas 1,51 ‰ ir didesnis neblaivumo (girtumo) laipsnis), o pagal ATPK 124¹ str. 7 d. – kai asmuo padaro kitus, ATPK nenumatytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir nepateikia policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo ir kitų dokumentų.
Čia apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vienas iš pagrindinių objektyviųjų T. K. inkriminuotų ATPK 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 4 d. numatytų pažeidimų sudėties požymių yra transporto priemonės vairavimas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 61 p. įtvirtinta, kad transporto priemonės vairavimas yra asmens, esančio transporto priemonėje ar ant jos, veiksmai, kuriais valdoma judanti transporto priemonė. Pagal šioje byloje esančius duomenis seka, kad policijos pareigūnai T. K. rado laukuose įklimpusiame automobilyje ir šis automobilis, nepriklausomai nuo to, kad jo variklis buvo užvestas, be pašalinių pagalbos realiai pajudėti negalėjo. Būtent todėl iš įvykio vietos jį buvo galima išgabenti tik prieš tai specialia transporto priemone jį ištraukus į kelią iš jo užklimpimo vietos. O tai reiškia, kad T. K. buvo inkriminuotos ir jis buvo nubaustas už veikas, padarytas vairuojant judančią transporto priemonę, t. y. prieš nuvažiavimą į laukus ir užklimpimą.
Tačiau iš šioje byloje esančių duomenų galima tik daryti prielaidą, jog T. K., prieš nuvažiuodamas nuo kelio ir užklimpdamas, galėjo vairuoti automobilį. Teisme apklausti policijos pareigūnai L. P., R. G., V. K., L. B., K. D. negalėjo tiksliai nurodyti, jog būtent T. K. vairavo automobilį prieš nuvažiuodamas nuo kelio ir užklimpdamas. Liudytojai M. K. ir T. L. nurodė apie kitą asmenį, iki tol galimai vairavusį automobilį, o liudytojas M. B. nurodė apie žmones, kurie kalbėjo, jog vairuotojas išėjo ieškoti traktoriaus, o kai grįžo, automobilis jau buvo nuvilktas (56–60, 80–81, 90–93 b. l.). Būtina pažymėti, jog žurnalistas T. M., neužilgo po įvykio internete (adresu (duomenys neskelbtini)) publikuotame straipsnyje, nepaisydamas to, kad įvykio vietoje buvo rastas T. K., kategoriškai teigia, jog vairuotojas transporto priemonę paliko, iš įvykio vietos dingo, įvykio vietoje nepasirodė ir pateikia nuotraukas iš šio įvykio vietos. Jokių duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad T. K., prieš nuvažiuodamas nuo kelio ir užklimpdamas, vairavo automobilį, byloje nėra. Tokiu būdu byloje esant pagrįstoms abejonėms ir nepašalinus jų, nė vienos iš T. K. inkriminuotų veikų nei policijos pareigūnai, nei apylinkės teismas negalėjo inkriminuoti.
Negalima nekreipti dėmesio ir į kitas aiškiai matomas policijos pareigūnų padarytas klaidas ir jų darbo trūkumus tiriant šį įvykį bei surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Kaip jau paminėta aukščiau, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, kuriame išdėstomi kaltinimai konkrečiam asmeniui padarius konkrečius pažeidimus, todėl šis procesinis dokumentas turi būti surašytas tik ištyrus visas aplinkybes ir neginčijamai nustačius, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamus pažeidimus. Tai reiškia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas byloje turi būti surašytas paskutinis, prieš tai atlikus visus kitus procesinius veiksmus ir jo surašymu faktiškai baigiamas tyrimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Tačiau šioje byloje iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo policijos pareigūnai surašė tarnybinius pranešimus, užfiksavo T. K. neblaivumo faktą, paėmė duomenis iš duomenų bazių, nušalino T. K. nuo transporto priemonių vairavimo ir nuvežė jo automobilį (15–23 b. l.). Kitus veiksmus (atspausdino duomenis apie T. K. teistumą ir baustumą administracine tvarka, apie vairuotojo pažymėjimo galiojimą (6–14 b. l.)) policijos pareigūnai atliko jau po protokolo surašymo. Pažymėtina, kad tuo medžiagos tyrimas buvo baigtas. Be to, iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad šis dokumentas buvo surašytas tuomet, kai T. K. buvo nustatytas vidutinis, tačiau artimas sunkiam, girtumas, t. y. T. K. buvo tokioje fiziologinėje būklėje, kuomet žmogui sudėtinga tinkamai suvokti jį supančią aplinką, rišliai kalbėti, o tuo pačiu ir tinkamai paaiškinti tikras įvykio aplinkybes (4–5 b. l.)., todėl šiame dokumente esantį T. K. paaiškinimą laikyti tinkamu negalima. Kartu pažymėtina, kad blaivaus T. K. policijos pareigūnai niekada neapklausė. Administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodyti galimi įvykio liudytojai, nors pagal bylos duomenis matyti, jog jų buvo ne vienas, tiriant įvykį jie nebuvo apklausti. Be to, policijos pareigūnai nesiėmė priemonių apklausti žurnalisto T. M., kuris savo straipsnyje nurodo kitokias, nei mano policijos pareigūnai, įvykio aplinkybes. Tai tik patvirtina, kad policijos pareigūnai administracinio teisės pažeidimo protokolą T. K. surašė atmestinai atlikę savo pareigas ir tinkamai neišsiaiškinę bei neištyrę visų bylos aplinkybių, kas neabejotinai sutrukdė apylinkės teismui priimti objektyvų, pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.
Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą apeliacinės instancijos teismas mano, kad tiek apylinkės teismo išvados, tiek ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės šiuo metu neatitinka byloje esančių faktinių duomenų, todėl šioje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Šiuo metu byloje esantys įrodymai nėra pakankami spręsti apie T. K. kaltės dėl jam inkriminuotų pažeidimų buvimą ar nebuvimą. Nutarimas negali būti pagrįstas prielaidomis ar spėjimais. Tiriant ir nagrinėjant šią bylą policijos pareigūnai ir apylinkės teismas nesilaikė ATPK 248 str., 257 str., 284 str. ir 286 str. 2 d. reikalavimų, jie visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų. Tokiu būdu skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Dėl minėtų priežasčių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad minėtiems trūkumams pašalinti reikalinga rinkti papildomus įrodymus ir tikslinti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, ko nei apeliacinės instancijos teisme, nei apylinkės teisme padaryti nėra galimybės, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas, o byla grąžinama Institucijai tirti iš naujo.
Nustačius aukščiau nurodytus esminius proceso trūkumus ir pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, tačiau Institucija, o esant reikalui ir apylinkės teismas, tirdami bei nagrinėdami šią bylą iš naujo, privalo įvertinti ir patvirtinti arba paneigti visas tiek apeliaciniame skunde, tiek ir šioje nutartyje nurodytas aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarimą T. K., a. k. (duomenys neskelbtini), byloje ir šią bylą grąžinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatui tirti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.