Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Arūnas Nevardauskis Adm.teisės pažeidimo byla Nr. ATP-289-350/2013

2013 m. liepos 15 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. R. a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R nubaustas už tai, kad 2012-09-18, apie 11.10 val., Panevėžio m., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini), atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nevertino rašytinių duomenų – pareigūno V. G. 2012-09-18 tarnybinio pranešimo, kuriame nebuvo nurodyto laiko, kada gautas pra­nešimas iš VPK budėtojo ir kada tiksliai buvo nuvykta pas tariamą nukentėjusiąją. Be to eismo įvykio schema, foto nuotraukos ir A. N. paaiškinimas datuojamas vienu ir tuo pačiu laiku – 11.10 val. tai rodo, kad šie dokumentai pildyti atgaliniu laiku ir tai pažeidžia objektyvių ir išsamių įrodymų teisėtumą. Be to, nukentėjusioji į policiją kreipėsi 13 val. ( b.1.51 ) ir pati paliko eismo įvykio vietą, ir pažeidė KET reikalavimus.

Mano, kad liudytojos G. M. parodymai, kuri girdėjo, kaip "vyriškis paklausė, kur kirpėja" melagingi, nes jis nukentėjusios nepažinojo ir negalėjo žinoti, kad ji kirpėja. Be to nelogiškai atrodo šios liudytojos teiginiai, kad nukentėjusiajai A. N. paklausus "kodėl jus išvažiavote iš įvykio vietos", vyriškis - A. R. - atsakė, kad "aš esu avarijos kaltininkas".

Atkreipia dėmesį, kad jo atsakomybė padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, sietina su KET 119 ir 231 p., tačiau KET 119 punktas įpareigoja vairuotoją važiuojant atbuline eiga duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Akivaizdu, kad jis negalėjo duoti kelią stovinčiam automobiliui, o KET 231 punktas įtvirtina imperatyvią vairuotojo prievolę įvykus įvykiui imtis atitinkamų veiksmų (eilė papunkčių, kurių visų jis negalėjo pažeisti ). Tokiu būdu protokolą surašiusi institucija neteisingai identifikavo ir šį KET punktą, o teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, šių klaidų net neanalizavo ir netaisė.

Nesutinka, kad jis pasišalino iš įvykio vietos. Neneigia, kad po tariamo eismo įvykio buvo pas nukentėjusiąją, tačiau tai darė suklaidintas pareigūnų, po jų pranešimo apie tariamą įvykį, nes norėjo su nukentėjusiąją išsiaiškinti, kas ir kaip galėjo įvykti. Sužinojęs tariamą eismo įvykio dieną, prisiminė, jog tuo metu buvo visai kitoje vietoje.

ATPK 130 str. numatyta veika pasireiškia tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Šiuo atveju teismas visiškai nenustatinėjo jo kaltės formos. Teismas priimdamas sprendimą padarė pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles ir tvarką. Mano, kad byloje akivaizdu, jog materialinės teisės normos (KET 119, 231punktai, ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.) jam pritaikytos iš esmės neteisingai, procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apeliacinės instancijos teismas nusprendus, jog jis katas padaręs jam inkriminuotus pažeidimus, prašo atsižvelgti į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmes, jo asmenybę, kas duoda pagrindo manyti, jog nuobauda, atimanti pagrindinį pragyvenimo šaltinį, nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė. Prašo skundžiamu nutarimu paskirtą bausmę pakeisti švelnesne, neatimant specialios teisės vairuoti transporto priemonę, remiantis LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, nes tam yra visos sąlygos : padaryta žala transporto priemonei yra menkavertė; jis 68 metų amžiaus; autotransporto priemonė jam labai reikalinga darbo tikslais, o neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, neteks pragyvenimo šaltinio, išlaikyti nei savęs, kartu gyvenančių asmenų. Šiuo atveju paskirta nuobauda nėra proporcinga ir sąžininga priemonė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Tačiau šiuo atveju byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti egzistuojantį aplinkybių visetą.

ATPK 127 str. 2 d. yra įtvirtina atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), o ATPK 130 str. 1 d. – administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje nustatyta, jog įrodinėjant šiuos administracinius teisės pažeidimus būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, šis asmuo savo veiksmais pažeidė kelių eismo taisykles ir taip padarė kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą ar apgadinimą bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykis, kaip nurodoma Kelių eismo taisyklių 3 p., yra įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Šioje byloje A. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nurodant jog jis, vairuodamas automobilį atbuline eiga, atsitrenkė į stovintį automobilį, kurį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus. Tačiau iš byloje esančių duomenų, kartu ir administracinio teisės pažeidimo protokolo, bei jo priedų – fotonuotraukų, nėra aišku, kokie konkrečiai buvo padaryti automobilio Honda apgadinimai. Protokole tokių duomenų iš viso nėra. Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad įvykio metu sugadintas automobilio HONDA CR-V valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinis bamperis (b.l. 14.15). Iš fotolentelės galima suprasti, kad eismo įvykio metu buvo padaryti automobilio HONDA CR-V galinio bamperio apgadinimai šalia valstybinio numerio tvirtinimų (b.l. 17), tačiau teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad įvykio metu buvo apibrozdintas jos automobilio galinis bamperis šalia numerio, trūkęs dešinės pusės sparnas, iki įvykio šių sužalojimų nebuvo. Be to nurodė, kad pažeidėjo automobilis važiuodamas atbuline eiga į jos automobilį atsitrenkė visu galu (b.l. 42). Iš fotolentelių, kuriose užfiksuoti automobilio AUDI 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai matyti, kad 55 cm aukštyje matyti nežymus nubrozdinimas automobilio galinio bamperio dešinėje pusėje (b.l. 18). Iš teismui pateiktų fotonuotraukų, kuriose užfiksuoti automobilio HONDA CR-V apgadinimai matyti apibrozdinimai galinio bamperio apačioje, dešinėje pusėje, be to, apgadinimai šalia valstybinio numerio tvirtinimo 43 cm aukštyje (b.l. 75-82) . Iš šių duomenų nėra aišku, kurie tiksliai apgadinimai eismo įvykio metu buvo padaryti automobiliui HONDA CR-V valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ar šie apgadinimai, ypač atsižvelgiant į tai, kad šio automobilio gale pritvirtintas atsarginis ratas, galėjo būti padaryti kontakto su automobiliu AUDI 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metu.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad byla turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių, tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra, kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis byloje Nr. N575-5351/2010).

Išdėstytos aplinkybės rodo, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, tyrimas atliktas nepakankamai išsamiai, kas leidžia konstatuoti tyrimo medžiagos trūkumus.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga turi esminių trūkumų, kurių neištaisius nebuvo galima objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-05-15 nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui tinkamo administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos parengimui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-05-15 nutarimą ir grąžinti A. R. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.