- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-05
- Bylos Nr.
- e2A-427-613/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- N. J.
- Ieškovas
- „Civinity namai Kaunas“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės N. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės „Civinity namai Kaunas“, UAB, ieškinį atsakovei N. J. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 1294,75 Eur skolą už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, techninės priežiūros ir kitas paslaugas už laikotarpį nuo 2019-12-31 iki 2020-12-31, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, veikdama 2021-10-25 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo pratęsimo“ pagrindu. Atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl turi pareigą išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius. Laikotarpiu nuo 2017-04-30 iki 2019-11-30 atsakovė atlikdavo dalinius mokėjimus ieškovei už jos suteiktas paslaugas, tačiau laikotarpiu nuo 2019-12-31 iki 2020-12-31 atsakovė neatliko nė vieno mokėjimo ieškovei už suteiktas paslaugas, todėl susidarė 1294,75 Eur skola, kuri buvo skaičiuojama proporcingai nuo 20,26 kv. m dydžio butui priskirto ploto dalies. Taip pat nurodė, kad atsakovė buto dalį, pažymėtą 8-2 (20,26 kv. m ploto), įsigijo ne 2021-01-12 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, o 2013-11-27 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. 2021-01-12 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atsakovė įsigijo paskutinę buto Nr. 8 dalį, kurios plotas 24,05 kv. m (įgyta dalis 347/1000 x 69,23 kv. m = 24,05 kv. m). Tuo tarpu atsakovės skola susiformavo už buto dalį 8-2, kurios plotas 20,26 kv. m, ir ši patalpos dalis sudaro 293/1000. Būtent tokią patalpos dalį atsakovė įsigijo 2013-11-27 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Kita buto dalis, kurią atsakovė įgijo 2003-08-18 dovanojimo sutarties pagrindu, sudarė 360/1000, o tai yra 24,92 kv. m. Ši buto dalis ieškovės apskaitoje buvo žymima 8-3 (po to įgytos dalys 293/1000 (žymėta 8-2) ir 347/1000 (žymėta 8-1) bendrai sudarė 640/1000). Būtent už šią patalpą, kurios plotas 20,26 kv. m, atsakovei ir susiformavo ieškiniu prašoma skola. Dėl dviejų mokėtojo kodų – atsakovei 2003-08-18 įgijus pirmą buto Nr. 8 dalį, ieškovės apskaitoje ši buto dalis buvo žymima 8-3, šiai buto daliai buvo suteiktas kliento kodas (duomenys neskelbtini) ir šiuo kodu išrašomos sąskaitos už paslaugas buto dalies 24,92 kv. m (360/1000 buto dalis) plotui. Atsakovei 2013-11-27 įsigijus buto Nr. 8 dalį, pažymėtą 8-2, plotas 20,26 kv. m, atsakovei pradėtas taikyti šiai buto daliai taikomas kitas kliento kodas – (duomenys neskelbtini). Ir atsakovė už 8-3 ir 8-2 buto dalis gaudavo atskiras sąskaitas su atskirais šioms dalims taikomais kliento kodais. Todėl atsakovė iki visų buto dalių įsigijimo turėjo du kliento kodus. Kai atsakovė 2021 m. sausio 12 d. 3 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo paskutinę buto Nr. 8 dalį ir apie tai tapo žinoma ieškovei, ieškovė savo apskaitoje buto nebeskirstė į dalis ir atsakovei paliko kliento kodą (duomenys neskelbtini). Tačiau šios aplinkybės nepanaikino atsakovės skolos už buto dalį 8-2, kuri susiformavo nuo 2019-12-31 iki 2020-12-31. Be to, iš AB „Lietuvos paštas“ pateiktų įmokų sąrašo matyti, kad N. J. yra ne kartą mokėjusi už butą pagal mokėtojo kodus(duomenys neskelbtini) (pvz., 2019-11-19, 2020-09-23), todėl jos teiginiai, kad nebuvo gavusi iš ieškovės sąskaitų už buto dalį 8-2 ir kad jos mokėtojo kodas yra tik (duomenys neskelbtini), pagal kurį ji yra viską sumokėjusi, neatitinka tikrovės. Todėl sugretinus byloje esančius įrodymus akivaizdu, kad atsakovė ieškinyje nurodytu skolos susidarymo laikotarpiu (nuo 2019-12-01 iki 2020-12-31) suvokė, kad jai nuo 2013-11-27 priklauso buto dalis, kuri ieškovės išrašytose sąskaitose buvo vadinama 36-8-2 ir kurios plotas 20,26 kv. m, ir kad ji turi šias sąskaitas apmokėti, ką ji ir darė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismas 2024-12-16 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė „Civinity namai Kaunas“, UAB, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš N. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 1294,75 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1294,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-07-25) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 29 Eur žyminį mokestį ir 1512,50 Eur išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas. Teismo pagrindiniai motyvai:
3.1. Atsakovei apskaičiuotų mokesčių dydį buto daliai patvirtina byloje esantis apyvartos žiniaraštis už paslaugas, ginčo dėl apskaičiuotų mokesčių dydžio byloje taip pat nėra. Atsakovė privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) bei administravimo išlaidas (CK 4.84 straipsnio 9 dalis). Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovės atstovas, pati atsakovė skolą pripažįsta, jos neginčija, sutinka ją sumokėti.
3.2. Ieškovė vykdė administraciniu aktu jai pavestas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas, todėl atsakovei už jos turimą buto, adresu (duomenys neskelbtini), dalį (tuo metu pažymėtą indeksu 8-2) atsirado pareiga už suteiktas paslaugas atsiskaityti.
3.3. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė ėmėsi visų priemonių dėl skolos išieškojimo neteisminiu būdu – atsakovei kas mėnesį apmokėti buvo teikiamos sąskaitos, kuriose buvo išskirta susidariusi skola, primenant apie susidariusį įsiskolinimą. Kad atsakovei buvo žinoma apie jai priklausančio buto daliai, pažymėtai indeksu 8-2, skaičiuojamus mokesčius, įrodo AB „Lietuvos paštas“ pateiktas išrašas apie įmokas atlikusius asmenis, iš kurio matyti, kad tą pačią dieną atsakovės buvo daromos įmokos pagal skirtingus mokėtojo kodus, kas paneigia atsakovės teiginius, jog ji negaudavo iš ieškovės sąskaitų, todėl nežinojo apie didėjančią skolą.
3.4. Taip pat atsakovei buvo pateikta ir 2021-05-31 priminimo pažyma apie buto dalies 8-2 skolą, raginant ją nedelsiant padengti, ir 2021-06-30 susitarimo dėl skolos mokėjimo dalimis projektas. 2024-04-30 ieškovė pateikė atsakovei priminimo dėl skolos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
3.5. Ieškovė net ir ieškinyje nurodė, jog neatmeta galimybės ginčą išspręsti taikiai. Atsakovė net ir viso bylos nagrinėjimo teisme metu nesiekė ginčo išspręsti taikiai, taip sumažindama didėjančias bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl 1512,50 Eur advokato išlaidų priteisimo ieškovei; priimti pateikiamus naujus įrodymus. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Nepagrįsti teismo sprendimo motyvai, kad atsakovei buvo žinoma apie skolą. Atsakovei apie skolą nebuvo žinoma, kadangi ieškovė teikdama atskiras nuasmenintas sąskaitas už atsakovės skirtingu laikotarpiu įgytas to paties buto dalis suklaidino atsakovę.
4.2. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų gavusi kokius raginimus, priminimus ar sąskaitas dėl šioje byloje nagrinėtos skolos. Tik 2024 m. pavasarį su ja susisiekė ieškovės darbuotojai dėl ginčo skolos. Atsakovė buvo nuvykusi į ieškovės buveinę išsiaiškinti, tačiau atsakovės darbuotojai paaiškinti skolos atsiradimo jai nesiteikė. Atsakovei iki bylos iškėlimo ir ją iškėlus iki atsiliepimo pateikimo ieškovė aiškiai nenurodė skolos susidarymo pagrindo. Atsakovei, net ir gavus ieškinį, buvo neaišku, kodėl ji vis dar yra skolinga ieškovei didelę sumą, kai ieškovės 2023-01-12 tik vienas raginimas „Dėl skolos“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nedelsiant įvykdytas (duomenys neskelbtini), ir paskutinė prieš ginčo bylą atsakovės gauta ieškovės 2024-06-30 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) rodo tik 26,54 Eur mokėtiną sumą už visą 69,23 kv. m plotą ((duomenys neskelbtini)).
4.3. Nepagrįsti teismo sprendimo motyvai, kad atsakovė nesiekė taikiai išspręsti šio ginčo. Į ieškovės atstovą dar iki atsiliepimo pateikimo kreipėsi atsakovės atstovas, prašydamas patikslinti aplinkybes, tačiau iš atsakovės ieškovės atstovo atsakymo vis tik nebuvo galima spręsti apie ieškinio pagrįstumą.
4.4. Tiek iki bylos iškėlimo, tiek nagrinėjant ją ieškovė galėjo atsakovei suteikti aiškią informaciją apie skolą, tačiau tos informacijos pateikimą ištęsė laike, taip didindama bylinėjimosi išlaidas. Be to, pažymėtina, kad šiame ginče teisinių klausimų nekilo, ginčas iš esmės nesudėtingas, ieškovei, kaip juridiniam asmeniui, profesionalui, net nebuvo būtina naudotis advokato pagalba. Be to, ginčo sumą net peraugo bylinėjimosi išlaidos, toks ieškovės elgesys prieštarauja ir CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įvirtintiems protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.
4.5. Jeigu ieškovė iki bylos iškėlimo būtų atsakovei pateikusi aiškius duomenis apie reikalaujamą skolą, šios bylos nebūtų buvę. Minėtas ieškovės 2023-01-12 raginimas (1/54) atsakovės buvo įvykdytas nedelsiant. Taigi ieškovė savo nesąžiningais veiksmais iš esmės lėmė šio ginčo atsiradimą, todėl yra kalta dėl proceso ir išlaidos advokato pagalbai jai neturėjo būti priteistos.
Atsiliepimas
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Vien tas faktas, kad atsakovei tapus viso Buto savininke jai nebebuvo išrašomos sąskaitos dėl įsiskolinimų už anksčiau priklausiusias Buto dalis, kaip atskirus turtinius vienetus, nereiškia kokio nors klaidinimo iš ieškovės pusės ir tuo labiau nereiškia įsiskolinimų pagal ankstesnes sąskaitas panaikinimo.
5.2. Atsakovė ir teisminio nagrinėjimo metu nekėlė jokių abejonių dėl 2020 m. balandžio sąskaitose įrašytų mokėjimų už stogo remonto darbus ir net neprašė pateikti į bylą atliktų darbų aktų.
5.3. Atsakovė, turėdama ankstesnes sąskaitas ir visą informaciją apie tai, už ką ji turi sumokėti, visiškai suvokė, kad tapusi viso buto savininke ir gaudama be įsiskolinimo naujas sąskaitas, susietas jau su visu buto plotu, ji dar liko skolinga pagal anksčiau gautas sąskaitas, kurios buvo išrašomos jos atskiroms buto dalims.
5.4. Ieškovė visas sąskaitas ir priminimus atsakovei siuntė laišku popierine forma. Atsakovė sąskaitas gaudavo, nes, nors ir pavėluotai, bet iš dalies jas apmokėdavo. Nėra pagrindo manyti, kad 2021-05-31 ir 2024-04-30 priminimai atsakovės nepasiekė, nes tiek sąskaitos už paslaugas, tiek 2023-01-12 rašytinis pranešimas atsakovę pasiekė. 2023-01-12 rašytinį pranešimą su raginimu susimokėti 926,54 Eur skolą už buto dalį 36-8-3 atsakovė gavo taip pat tuo pačiu būdu. Taigi nėra pagrindo abejonėms, kad atsakovė gavo 2021-05-31 ir 2024- 04-30 priminimus susimokėti 1294,75 Eur skolą už buto dalį 36-8-2.
5.5. Ieškovė yra suinteresuota, kad skolas klientai sumokėtų be teisminių išieškojimų, ir tai įrodo ieškovės veiksmai, kad nuo 2021 m. ji bandė be teismo atgauti skolą, primindama atsakovei apie ją ir siūlydama pasirašyti skolos išdėstymo grafiką.
5.6. Atsakovė, nors ir nebegaudama sąskaitų už atskiras buto dalis, suvokė, jog yra neapmokėjusi visų sąskaitų, kurios buvo išrašytos už atskiras jai priklausiusias buto dalis. Dėl šių priežasčių atsakovės teiginiai, kad ieškovė ją klaidino ir nesuteikė visos informacijos apie skolą, atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje esantiems rašytiniams įrodymams.
5.7. Atsakovės teiginiai, jog tik bylos nagrinėjimo metu ji gavo visą informaciją apie skolą ir neva viską būtų sumokėjusi be teisminio nagrinėjimo, prieštarauja jos pačios veiksmams. Atsakovė deklaruoja, kad tik bylos nagrinėjimo metu ji gavo visą informaciją apie skolą, tačiau net ir deklaruodama šią aplinkybę ji vis tiek neatliko jokio mokėjimo skolos grąžinimui bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, kad atsakovė aiškiai suvokė savo skolą nuo jos atsiradimo momento.
5.8. Atsakovės teiginiai apie tai, kad ieškovė negalėjo remtis advokatės ar advokato atstovavimu ir patirti išlaidų už jų teisines paslaugas šioje byloje, atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikoje galiojantis norminis reglamentavimas suteikia teisę bet kuriam juridiniam asmeniui naudotis profesionalaus teisininko (advokato) paslaugomis.
5.9. Teisminis procesas užsitęsė tik dėl pačios atsakovės nerūpestingo ir neatidaus elgesio deklaruojant nesupratimą, kodėl ji turi sumokėti skolą už jai priklausiusią buto dalį 36-8-2 ir kodėl šios skolos nesumoka Kauno miesto savivaldybė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
8. Apeliantė pateikė įrodymus, prašo juos pridėti prie bylos ir vertinti su kitais byloje esančiais įrodymais.
9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
10. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės pateikti įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, pateiktus įrodymus prideda prie bylos.
Dėl ginčo
11. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 1512,50 Eur advokato išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
13. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, jog būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K?3-66-469/2020, 15 punktas). Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018, 36 punktas). Kertinis principas, kuriuo paremtos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, yra tas, kad pralaimėjęs moka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).
14. Nagrinėjamu atveju patenkinus ieškovės ieškinį, ieškovė įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
15. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1. 2, 3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
16. Atmestini apeliantės argumentai, kad teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, nes byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų gavusi kokius raginimus, priminimus ar sąskaitas dėl šioje byloje nagrinėtos skolos. Apeliantės argumentai atmestini.
17. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys iš AB „Lietuvos paštas“ apie atsakovės vykdytus mokėjimus už abi buto dalis per AB „Lietuvos paštas“ skyrius, taigi atsakovė suprato savo prievolę mokėti už abi turimas buto dalis pagal atskiras šioms dalims suformuotas ieškovės sąskaitas. Atsakovės valdytų buto dalių 8-2 ir 8-3 atskirai apskaitai patvirtinti teismui buvo pateiktos atsakovei išrašytos sąskaitos už buto dalį 36-8-2 (už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio iki 2020 m. gruodžio imtinai) ir už buto dalį 36-8-3 (už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio iki 2020 m. gruodžio imtinai). Be to, ieškovė, negaudama mokėjimo iš atsakovės pagal ankstesnes sąskaitas, dar 2021-05-31 su sąskaita už 2021 m. gegužės mėnesį išsiuntė atsakovei priminimo pažymą apie likusią skolą, susidariusią dėl buto dalies, žymėtos 36-8-2, taip pat išsiuntė priminimo pažymą dėl skolos dėl buto dalies, pažymėtos 36-8-3. Atsakovė į 2021-05-31 priminimą sureagavo, nes po tam tikro laiko atvyko pas ieškovę. Ieškovė per savo darbuotoją atsakovei pasiūlė pasirašyti skolos dengimo grafiką, atsakovė nurodė, kad skolos grafiką pasirašys ir jo laikysis, tačiau šio grafiko nepasirašė ir skolos dalimis nemokėjo. Nors atsakovė teigia, kad tik bylos nagrinėjimo metu ji gavo visą informaciją apie skolą, tačiau ir po šios informacijos gavimo ji neatliko skolos mokėjimų. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas, tačiau tokių aplinkybių apeliantė šioje byloje neįrodė. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų, todėl advokato išlaidas iš atsakovės priteisė pagrįstai.
18. Atsakovės teiginiai apie tai, kad ieškovė, kaip juridinis asmuo, negalėjo remtis advokatės ar advokato atstovavimu ir patirti išlaidų už jų teisines paslaugas šioje byloje, atmestini kaip nepagrįsti.
19. Pažymėtina, kad juridinis asmuo dėl darbo organizavimo situacijos gali neturėti pakankamai reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, kurie atstovautų jam teisme, todėl juridiniam asmeniui teisme gali atstovauti ir advokatas ar jo padėjėjas (CPK 56 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Vien tai, kad juridinis asmuo turi teisinį išsilavinimą turinčių asmenų ar net visą jų skyrių, savaime nelemia jo pareigos naudotis tik šiais vidiniais profesiniais pajėgumais (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-262-684/2023).
20. Taip pat atmestini apeliantės argumentai dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.
21. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, vien už advokato parengtą ieškinį maksimaliai galėtų būti priteistinas 5402,50 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė įrodymus, kad už teisines paslaugas rengiant ieškinį patyrė 423,50 Eur išlaidas, taip pat už rašytinius paaiškinimus ir atstovavimą teisme patyrė dar 1089 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš viso 1512,50 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, kurios yra daug mažesnės už maksimaliai priteistinas bylinėjimosi išlaidas, patirtas vien rengiant ieškinį.
Dėl kitų argumentų
22. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
25. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 968 Eur advokato išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose už procesinių dokumentų paruošimą nustatytų maksimalių dydžių, todėl šių išlaidų sumažinti pagrindo nėra (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei „Civinity namai Kaunas“, UAB, iš atsakovės N. J. 968 Eur bylinėjimosi išlaidų.