Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-05-28 · Civilinė byla Nr. e2A-610-796/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-28
Bylos Nr.
e2A-610-796/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kristina Domarkienė, Erika Misiūnienė, Aurimas Brazdeikis
Ieškovas
R. Ž.
Atsakovas
S. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-610-796/2020Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02272-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1; (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovui S. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. M.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. M. dėl skolos priteisimo, juo prašė priteisti ieškovui iš atsakovo 1 308,50 Eur skolos, 327,15 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad pagal 2008 m. kovo 10 d. paskolos raštelį atsakovas pasiskolino iš ieškovo 1 854 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2008 m. gruodžio 31 d. Pagal 2008 m. balandžio 4 d. paskolos raštelį atsakovas iš ieškovo pasiskolino 2 664 Lt, kuriuos turėjo grąžinti iki 2008 m. gruodžio 31 d. Iš viso atsakovas yra pasiskolinęs iš ieškovo 1 308,50 Eur (4 518 Lt). Pažymėjo, jog atsakovui pasirašant paskolos raštelius, tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Skolos rašteliuose vartojamos sąvokos yra būdingos paskolos sutarčiai, šalys susitarė dėl paskolos dydžio bei paskolos grąžinimo termino, atsakovo parašytas žodis lingvistine išraiška „pasiskolinau“ yra pavartota būtuoju laiku, todėl tai patvirtina, kad paskolos rašteliai buvo rašomi po faktinio pinigų gavimo. Pačių skolos raštelių buvimas pas kreditorių patvirtina prievolės neįvykdymo faktą. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas privalo sumokėti ieškovui 5 procentų dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas, kurios apskaičiuotos už paskutinius penkerius metus, t. y. 5 proc. metinės palūkanos už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. sudaro 327,12 Eur (1 308,50 x 5 proc. x 5 m. = 327,12 Eur).

Atsiliepimas

3. Atsakovas S. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, todėl prašė jį atmesti, pripažįstant, jog paskolos rašteliai yra negaliojantys. Atsakovas nurodė, jog ieškovas pavartojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš atsakovą, siekdamas, kad būtų pasirašyti skolos rašteliai. Paaiškino, jog atsakovas jokių pinigų iš ieškovo negavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovo 285,90 Eur išlaidų už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

5. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas šioje byloje nereiškė priešieškinio dėl paskolos sandorių pripažinimo negaliojančiais, o jų niekinis pobūdis nėra akivaizdus. Šalys ginčija fizinio bei psichologinio smurto pavartojimo faktą, ikiteisminio tyrimo byla dėl dokumentų saugojimo senaties yra sunaikinta, liudytojų paaiškinimai dėl šių aplinkybių yra prieštaringi. Teismas konstatavo, kad nesant akivaizdžių sandorių negaliojimo pagrindų, nesant reikalavimo minėtus sandorius pripažinti negaliojančiais, nesant poreikio ginti viešąjį interesą, teismas negali peržengti ieškinio (bylos nagrinėjimo) ribų bei pripažinti negaliojančiais 2008 m. kovo 10 d. ir 2008 m. balandžio 4 d. sandorius.

6. Teismas nustatė, kad šalių paaiškinimai dėl pinigų perdavimo atsakovui aplinkybių yra skirtingi. Spręsdamas klausimą dėl pinigų perdavimo atsakovui fakto, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2008 m. kovo 10 d. buvo surašytas pirmasis skolos raštelis, kurio suma 1 854 Lt, o antrasis skolos raštelis buvo surašytas po 25 dienų, t. y. 2008 m. balandžio 4 d., kurio suma jau 2 664 Lt. Teismui sukėlė abejonių ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės, jog pinigus ieškovas skolino atsakovui nedidelėmis sumomis, o susikaupus didesnei sumai, buvo surašomi skolos rašteliai. Teismas pažymėjo, kad jeigu ieškovas būtų paskolinęs atsakovui 2 664 Lt sumą per 25 dienas, tai kiekvieną dieną ieškovas turėjo paskolinti atsakovui ne mažesnę kaip 106 Lt sumą. Įvertinęs ieškovo paaiškinimus ir paskolos raštelių turinį, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė pinigų perdavimo pagal ginčo skolos raštelius atsakovui fakto, t. y. pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus negalima pripažinti, kad 2008 m. kovo 10 d. ir 2008 m. balandžio 4 d. skolos rašteliai yra skolos dokumentai, patvirtinantys paskolos dalyko (pinigų) perdavimą paskolos gavėjui (atsakovui). Kadangi ieškovas neįrodė 1 308,50 Eur (4518 Lt) Eur sumos pagal ginčo skolos raštelius perdavimo atsakovui fakto, ieškinys buvo atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovas R. Ž. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas sprendime nurodė, jog nesant atsakovo priešieškinio ir poreikio ginti viešąjį interesą, paskolos sandoriai negali būti pripažinti negaliojančiais. Apelianto teigimu, nenuginčijus paskolos sandorių, jie yra galiojantys, o jų pagrindu prisiimtos prievolės turi būti vykdomos.

7.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė pinigų perdavimo atsakovui fakto. Ieškovas atsakovui skolindavo pinigus mažomis sumomis po 20–50 Lt, susidarius didesnei paskolos sumai būdavo pasirašomi paskolos rašteliai. Pinigų skolinimas taip pat buvo fiksuojamas ieškovo apskaitoje, tačiau atsakovui pasirašius paskolos raštelius, ši apskaita buvo sunaikinta. Apelianto teigimu, pinigų perdavimo faktą atsakovui patvirtina jo pasirašyti skolos rašteliai.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. M. prašo skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Priešieškinio pareiškimas yra atsakovo teisė, o ne pareiga, todėl vien tai, kad byloje nebuvo pareikštas priešieškinis dėl paskolos raštelių pripažinimo negaliojančiais neatleido ieškovo nuo pareigos įrodyti paskolos sudarymo aplinkybes ir pinigų perdavimo faktą. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nusprendė, jog pinigai atsakovui nebuvo perduoti.

8.2. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad tarp paskolos raštelių pasirašymo yra tik 25 kalendorinių dienų skirtumas, todėl ieškovas vidutiniškai per dieną atsakovui turėjo būti paskolinęs po 106 Lt, tačiau pinigų perdavimo faktas nebuvo įrodytas.

8.3. Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgė į šiuo klausimu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir pagrįstai atmetė ieškinį, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

11. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė pinigų perdavimo atsakovui fakto. Ieškovas atsakovui skolindavo pinigus mažomis sumomis po 20–50 Lt, susidarius didesnei paskolos sumai būdavo pasirašomi paskolos rašteliai. Pinigų skolinimas taip pat buvo fiksuojamas ieškovo apskaitoje, tačiau atsakovui pasirašius paskolos raštelius, ši apskaita buvo sunaikinta. Apelianto teigimu, pinigų perdavimo faktą atsakovui patvirtina jo pasirašyti skolos rašteliai.

13. Atsižvelgiant į paminėtus apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad esminis šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos klausimas yra, ar pinigai pagal 2008 m. kovo 10 d. ir 2008 m. balandžio 4 d. surašytus paskolos raštelius buvo perduoti atsakovui.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.870 straipsnio 2 dalies nuostatas paskolos sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui.

15. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 ir kt.).

16. Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 ir kt.).

17. Šioje byloje ieškovas paskolos suteikimo faktą įrodinėjo savo paaiškinimais ir į bylą pateiktais paskolos rašteliais. Ieškovas pateikė 2008 m. kovo 10 d. ranka surašytą paskolos raštelį, kuriame nurodyta: ,,Aš S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pasiskolinau iš R. Ž. 1854 Lt (vienas tūkstantis aštuoni šimtai penkiasdešimt keturis Lt). Grąžinsiu iki 2008-12-31. 2008-03-10. S. M. (parašas)“. Byloje taip pat yra pateiktas 2008 m. balandžio 4 d. ranka surašytas paskolos raštelis, kuriame nurodyta: ,,S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pasiskolinau iš R. Ž. 2664 Lt (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt keturis Lt). Pasižadu grąžinti iki 2008-12-31. S. M. (parašas) 2008-04-04“. Ieškovas paaiškino, kad atsakovui buvo skolinamos nedidelės pinigų sumos po 20– 50 Lt, o susidarius didesnei paskolos sumai, būdavo pasirašomi paskolos rašteliai. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti įrodymai nėra pakankami paskolos suteikimo faktui įrodyti.

18. Visų pirma 2008 m. kovo 10 d. ir 2008 m. balandžio 4 d. paskolos rašteliuose vartojama formuluotė „pasiskolinau“ lingvistine prasme, taip pat vidutiniškai apdairaus ir protingo asmens elgesio standarto požiūriu savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad ieškovas iš tikrųjų perdavė atsakovui paskolos rašteliuose nurodytas sumas, iš viso 1 308,50 Eur (4 518 Lt), o atsakovas šią pinigų sumą gavo. Tokios pozicijos aiškinant analogiško turinio skolos dokumentų formuluotę yra laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-302-613/2019). Kitų įrašų, patvirtinančių faktinį pinigų perdavimą, paskolos rašteliuose nėra užfiksuota.

19. Antra, ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovui buvo skolinamos nedidelės pinigų sumos po 20–50 Lt, o susidarius didesnei paskolos sumai, būdavo pasirašomi paskolos rašteliai. Analogiškos aplinkybės yra nurodytos ir ieškovo apeliaciniame skunde. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, skirtumas tarp 2008 m. kovo 10 d. ir 2008 m. balandžio 4 d. paskolos raštelių sudaro 25 kalendorines dienas, 2008 m. balandžio 4 d. skolos raštelyje nurodyta skolos suma yra 2 664 Lt, todėl vidutiniškai kiekvieną dieną ieškovas turėjo paskolinti atsakovui ne mažesnę kaip 106 Lt sumą. Ši aplinkybė leidžia kritiškai vertinti ieškovo teiktus paaiškinimus apie pinigų perdavimo atsakovui aplinkybes. Jokių kitų patikimų įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo atsakovui faktą, ieškovas į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis).

20. Įvertinusi nurodytas aplinkybes ir byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų pagrindu padaryta išvada, kad šioje byloje ieškovas neįrodė paskolos suteikimo atsakovui fakto, todėl paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).

21. Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nurodo, kad atsakovui šioje byloje nepareiškus priešieškinio dėl paskolos sandorių pripažinimo negaliojančiais, šie sandoriai yra galiojantys, o jų pagrindu prisiimtos prievolės turi būti vykdomos, todėl teismas nepagrįstai atmetė ieškinį.

22. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskolos sutarties pripažinimas negaliojančia ir paskolos sutarties pripažinimas nesudaryta yra du skirtingi civilinių teisių gynimo būdai. Paskolai, kaip realinei sutarčiai (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), pinigų arba daiktų perdavimas reikšmingas sandorio sudarymo faktui konstatuoti, nes toks sandoris pripažįstamas sudarytu tik nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. O nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų arba daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009 ir kt).

23. Atsižvelgdama į anksčiau nurodytą kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisėjų kolegija pažymi, kad vien priešieškinio dėl paskolos sutarčių (skolos raštelių) pripažinimo negaliojančiais nepareiškimas neatleidžia ieškovo nuo procesinės pareigos įrodyti paskolos suteikimo faktą. Pažymėtina, kad pastarąją aplinkybę atsakovas bylos nagrinėjimo metu ginčijo ir savo atsikirtimus į ieškovo reikalavimus grindė tuo, jog ieškovo pateikti paskolos rašteliai buvo surašyti ieškovui pavartojus fizinį ir psichologinį smurtą prieš atsakovą, o realiai pinigai pagal minėtus paskolos raštelius atsakovui nebuvo perduoti, todėl paskolos teisiniai santykiai tarp šalių neatsirado. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliacinės instancijos teismas dėl anksčiau šioje nutartyje aptartų argumentų šiai teismo išvadai pritaria, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad paskolos sutarties dalykas, t. y. 1 308,50 Eur (4 518 Lt), buvo faktiškai perduotas atsakovui. Vadinasi, neperdavus paskolos dalyko skolininkui, paskolos teisiniai santykiai tarp šalių neatsirado, todėl priešieškinio dėl paskolos raštelių pripažinimo negaliojančiais nepareiškimas pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes neturi esminės reikšmės ir nesudaro pakankamo pagrindo reikalauti skolos pagal paskolos raštelius priteisimo.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

26. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra pateikta įrodymų apie valstybės patirtas išlaidas už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisKristina DomarkienėErika Misiūnienė