- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-10
- Bylos Nr.
- e2A-1465-657/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05642-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- A. J.
- Trečiasis asmuo
- akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, uždaroji akcinė bendrovė Mano Būstas
- Kategorijos
- 2.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. J. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ ir uždaroji akcinė bendrovė Mano Būstas Šiauliai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. J. 1 247 Eur Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 2 d. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo užlietas žemiau esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini), apdraustas ieškovės. Ieškovė, kompensuodama nuostolius, draudėjai išmokėjo 1 247 Eur dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingą dėl žalos padarymo asmenį. Draudėja L. K., aiškindamasi užpylimo aplinkybes, lankėsi atsakovo bute, jo balkone stovėjo nenutekėjęs vanduo, nes po terasinėmis lentomis gulėjo kalėdinė eglutė su nubyrėjusiais spygliais ir balkone esanti danga buvo apklota buitinėmis šiukšlėmis ir spygliais. Po šio įvykio užpylimai nesikartojo, nors atsakovo balkono remontas nebuvo atliktas ir buvo stiprios liūtys. Vanduo balkone stovėjo ne dėl statybos defektų, bet dėl netvarkos balkone, kuri sudarė sąlygas kauptis vandeniui balkone ir neleido prabėgti per nuotėkiui skirtas įlajas. Įvykio dieną bendri pastato tinklai buvo tvarkingi, užpylimas buvo momentinis. Iš kito buto vanduo bėgti negalėjo, nes apliejimo vieta ribojasi tik su atsakovo butu. Vandens nutekėjimas įvyko ne dėl pažeistos balkono hidroizoliacijos, bet buto savininko A. J. netvarkingo naudojimosi balkonu. Atsakovas draustas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, kuri atsisakė atlyginti žalą, vertindama, jog užliejimas įvyko per išorines pastato konstrukcijas, už kurias atsakingas namo administratorius. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas įvykio dieną, t. y. 2022 m. rugpjūčio 2 d., buvo atsakovas. Atsakovas, būdamas patalpų savininku, privalėjo prižiūrėti jo valdomos patalpos įrenginių būklę ir jais naudotis taip, jog nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, todėl yra atsakingas už kilusią žalą.
3. Atsakovas A. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad buto balkonas nepriklauso butui, kas vyksta už sienos, yra ne jo rūpestis. Jis žemiau esančio buto neapliejo, viskas atsirado iš po liūties, nes maždaug prieš savaitę iki įvykio buvo labai didelė liūtis.
4. Trečiasis asmuo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ su ieškiniu nesutiko prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Išmoką ieškovė išmokėjo nauja verte, tačiau, reiškiant subrogacinį reikalavimą, nuostolis turi būti įvertintas pagal civilinės atsakomybės taisykles, o ne pagal draudimo sutarties sąlygas.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo UAB Mano Būstas Šiauliai prašė nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ji iki 2023 m. liepos 20 d. buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratorius. Trečiasis asmuo, vykdydamas savo įsipareigojimus, reagavo į įvykį. Techninis inžinierius, nuvykęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatė, kad apžiūros metu nebuvo galima tiksliai nustatyti balkono plokštės pažaidų ir pratekėjimų į žemiau esantį butą vietų. Patys butų ir kitų patalpų savininkai turi atitinkamų pareigų ir įsipareigojimų, susijusių su bendro naudojimo objektais, dėl atsiradusios žalos atsakingi gali būti tik jie. Trečiasis asmuo teisės aktų nustatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai vykdė tinkamai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas nurodė, kad ieškovas laiko, jog vanduo iš atsakovo buvo persiskverbė per atsakovo balkono plokštę ir per perdangos plokštes padarė žalos. Teismas nenustatė, kad atsakovo balkone būtų laikyta kokia nors talpa su skysčiu, vienintelis į balkoną galintis patekti drėgmės šaltinis – atmosferos krituliai. Ieškovė ir atsakovas šiame teisiniame santykyje nebuvo siejamos sutartiniais santykiais, todėl atsiradusi civilinė atsakomybė kvalifikuotina kaip deliktinė civilinė atsakomybė.
8. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo buto grindys padengtos medinėmis terasinėmis lentomis. Ieškovės atstovai bylą nagrinėjant teismo posėdyje vertino, kad minėtų medinių grindų atsakovo balkone būklė patvirtina, jog į balkoną patekęs vanduo per terasos lentas persiskverbė ir pateko į žemiau esantį butą. Teismas sutiko su ieškovės atstovų pastabomis, kad prie balkono durų esančios lentos yra šviesesnės, o link balkono išorės yra tamsesnės, galimai labiau paveiktos atmosferos kritulių.
9. Lietaus vanduo ar kiti atmosferos krituliai nedvejotinai patenka į neįstiklintą balkoną, todėl, kad kažkokia dalis kritulių pateko į atsakovo balkoną ar padarė įtaką balkono grindų dangai, nekyla abejonių. Šiuo atveju vanduo turėjo persiskverbti per medines grindis, balkono plokštę, o po to ir per perdangos plokštę. Vandens kiekis turėjo būti pakankamas, kad galėtų tekėdamas perdangos plokštės kiauryme ištekėti į apatinio buto šviestuvą.
10. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo balkono plokštė būtų hidroizoliuota. Toks žalos padarymas yra vienintelis – nei anksčiau, nei po įvykusio įvykio žala vandeniu butui, esančiam (duomenys neskelbtini), daugiau nebuvo padaryta. Kaip vizualiai matyti iš balkono grindų dangos, minėta danga nėra nauja, įrengta mažiausiai prieš keletą metų, todėl darytina išvada, kad jeigu atsakovo balkonas būtų šaltinis, kuriame susirenka kritulių vanduo ir patenka į butą Nr. (duomenys neskelbtini), tokių įvykių neišvengiamai būtų buvę ir daugiau.
11. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai nuolat bute negyvena, kada tiksliai atsirado žalingos pasekmės, negalima nustatyti. Visgi, vertinant vienkartinį įvykio pobūdį, teismas nedarė išvados, kad vanduo pateko iš atsakovo balkono. Trečiojo asmens draudimo bendrovės atstovas vertino, kad vanduo galėjo patekti ir per išorines pastato konstrukcijas – per išorinę sieną ir tada perdangos plokšte patekti į šviestuvą ar lubų ir sienos susijungimą. Teismas labai reikšmingu įrodymu laikė 2022 m. liepos 7 d. namo patalpų savininkų susirinkimo protokolą. Šio susirinkimo protokole fiksuotas 29 buto savininko pranešimas, kad po lietaus drėksta siena virš lango. Darytina išvada, kad šiame name yra buvę atveju kai vanduo persiskverbė ir per išorines pastato sienas.
12. Svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad minėtu atveju nėra jokių duomenų, jog žala vandeniu būtų padaryta buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkonui. Skirtingai nei atsakovo, šio buto balkonas buvo įstiklintas, todėl į jį atmosferos krituliai iš lauko neturėjo patekti, tuo atveju, jeigu vanduo būtų skverbęsis iš atsakovo balkono, vanduo ar bent dalis vandens pirmiausiai būtų patekę ne į (duomenys neskelbtini) buto patalpas, o į šį balkoną. Tačiau byloje tokių duomenų nėra.
13. Ieškovo procesinė pozicija nėra nuosekli. Viena vertus, ieškinyje buvo akcentuojama, kad sudžiūvusios eglutės spygliai galėjo būti priežastis užliejimui atsirasti, bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas aiškino, kad atsakovas galimai balkone tą eglutę augino ir vanduo atsirado nuo eglutės laistymo arba persiskverbė iš balkone buvusios taros. Minimas balkonas galbūt ir negali būti pavadintas idealiai tvarkingu, tačiau esančios eglutės kelios šakos, nubirę spygliai, kartoninė dėžutė ar polietileniniame maišelyje esantys keli buteliai nėra neteisėtas veikimas nei specialaus, nei generalinio delikto prasme. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios būtų vertinamos kaip atsakovo neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga. Yra pakankama tikimybė, jog vanduo galėjo persiskverbti ir per išorines pastato konstrukcijas, už kurias atsakovas nėra atsakingas. Nenustatyta jokių atsakovo neteisėtų veiksmų. Vertindamas tai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškinio pagrįstumą, todėl ieškinys atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Lietuvos draudimas“ prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas netinkamai vertino įrodymus dėl lankymosi bute, apliejimo aplinkybių ir nepagrįstai konstatavo, jog vienintelis į balkoną galintis patekti drėgmės šaltinis yra atmosferos krituliai ir kad vanduo į draudėjos butą nepateko iš atsakovo balkono. Teismas netiksliai nustatė liudytojo V. K. paaiškinimus 2024 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio metu. Bute buvo nuolat lankomasi, viskas buvo atnaujinta. Liudytojas nurodė, jog tiek iki įvykio, tiek po šio įvykio daugiau jokių užliejimų nebuvo, nors po įvykio buvo didelių liūčių. Taigi, jeigu draudėjos butas buvo užlietas dėl lietaus, tai po kiekvienos liūties ar stipresnio lietaus būtų daugkartinis užliejimas. Įvykio dieną, kai liudytojas buvo apsilankęs atsakovo balkone, nebuvo lietaus, tačiau atsakovo balkono terasinės lentos buvo įmirkusios. Toje vietoje, tikėtina, buvo laikoma tara su skysčiu, kuris prabėgo ant terasinių lentų ir į ieškovės draudėjos butą. Atsakovo balkonas yra lygiagrečiai sujungtas su draudėjos buto salono lubomis, tad vanduo galėjo pratekėti tik iš atsakovo balkono. Jeigu lietus nuolat patektų į atsakovo balkoną, draudėjos balkono lubos būtų sugadintos. Taigi, ir ši aplinkybė patvirtina, jog užliejimas įvyko ne dėl lietaus, o dėl atsakovo veiksmų balkone. Teismas netinkamai įvertino visas šias aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Byloje nėra jokių įrodymų, jog būtų buvęs bendrojo naudojimo vamzdžių trūkimas ar kad užliejimas galėjo įvykti pro daugiabučio namo siūles. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog užliejimas įvyko ne iš atsakovo balkono, o pro namo siūles. Iš 2022 m. liepos 7 d. protokolo matyti, kad užliejimas (lašėjimas, drėkimas) buvo ne dėl daugiabučio namo siūlų, o dėl lietvamzdžio. Be to, dar iki įvykio gyventojai buvo susitarę, jog balkonus tvarkysis patys. Teismo pozicija yra nenuosekli ir prieštaringa: teigia, jog vienintelis drėgmės šaltinis yra atmosferos krituliai, tačiau teigia, jog tai buvo vienkartinis įvykis, ir dar toliau teigia, jog jeigu būtų krituliai, tai draudėjos balkono lubos būtų pažeistos ir kad užliejimas įvyktų per namo siūles. Teismas nepagrįstai teigia, jog atsakovo balkone nėra įrengta lietaus nebėgimo sistema. Tačiau ši aplinkybė teismo nustatyta tik iš atsakovo žodžių. Visiškai nepagrįsta teismo išvada, jog teismas taip pat nustatė, kad jokia talpa vandeniui ar kitam skysčiui laikyti atsakovo balkone nebuvo laikoma.
14.2. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinį tuo pagrindu, nurodęs, jog ieškovas neįrodė užpylimo kaltininko. Šiuo atveju, būtent atsakovas privalėjo įrodinėti, jog jo balkonas neva buvo tvarkingas ir kad vanduo pratekėjo ne iš jo balkono, tačiau atsakovas to nepadarė.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašė skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
16. Iš hidrometeorologinės pažymos matoma, jog 2022 m. rugpjūčio 1 d. buvo nedidelis lietus, o 2022 m. rugpjūčio 2 d. lietaus nebuvo. Tačiau, tai nesudaro priežasties teigti, jog atsakovo balkono lentelės buvo šlapios ne dėl meteorologinių kritulių. Apeliantas jokių pagrįstų argumentų, jog atsakovas balkone laikė tarą su skysčiu, nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad draudėjos buto balkono lubos buvo apgadintos. Jeigu, vanduo būtų skverbęsis iš atsakovo balkono, vanduo ar bent dalis vandens pirmiausiai būtų patekę ne į pačias buto patalpas, o į balkoną. Taigi tai, jog balkone vandens požymių nebuvo, parodo, jog negalima pagrįstai teigti, kad vanduo į aplietą butą pateko iš atsakovo balkono. Apeliantės argumentas, jog ir pats trečiasis asmuo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nurodė, jog niekada nėra turėję pranešimų iš šio daugiabučio namo dėl prabėgimo (užliejimo), kurie pasireikštų dėl to, nes yra netvarkingos namo siūlės, negali būti laikomas pagrįstu. Tokių pranešimų nebuvimas negali būti laikomas pagrįsta priežastimi teigti, kad namo išorinės konstrukcijos yra nepriekaištingos būklės ir neturi trūkumų. (duomenys neskelbtini) buto savininkas nenurodė, jog siena drėksta dėl nesandaraus lietvamzdžio ar lietaus vandens surinkimo lovelių, o tai leidžia daryti tikėtiną išvadą, jog (duomenys neskelbtini) buto siena virš lango drėksta dėl nesandarių daugiabučio namo siūlių ar drėgmė patenka per išorines pastato konstrukcijas dėl kitų priežasčių. Gyventojai žinojo apie tai, jog balkonų konstrukcijoms reikia remonto, tačiau, nuspręsdami balkonus tvarkytis patys, prisiėmė visą atsakomybę dėl balkonų konstrukcijų būklės bei iš to kylančias pasekmes. 2022 m. liepos 7 d. susirinkimo metu (duomenys neskelbtini) buto savininkas skundėsi, jog per namo išorinę konstrukciją skverbiasi kritulių drėgmė, tačiau statinio priežiūros žurnale tokios informacijos nėra, kas leidžia abejoti, ar tikrai visi pastato defektai nurodytame žurnale buvo fiksuojami. Nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos draudėjos butui ir tai, kad atsakovo balkonas yra neįstiklintas. Apeliantė nepateikė įrodymų, jog atsakovo balkone yra lietaus nuvedimo sistema, todėl darytina išvada, jog tokios sistemos nėra. Byloje nėra jokių įrodymų, kad vanduo tekėjo iš atsakovo buto. To iš esmės neįrodinėja ir ieškovė. Atsakovas neatliko jokių veiksmų, kurie pagrįstų jo kaltę dėl kilusios žalos. Apeliantė nepateikė įtikinamų ir įrodymais paremtų argumentų, kurie pagrįstų atsakovo neteisėtus veiksmus bei kaltę. Nėra ir tikėtino priežastinio ryšio, jog atmosferos krituliai, patekę į atsakovo balkoną, užliejo apačioje esantį butą, tuo labiau, kad ieškovės draudėjos balkonas liko sausas, be jokių vandens prasiskverbimo žymių.
17. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovo apeliacinio skundo faktinių bei teisinių argumentų.
20. Ieškinys pareikštas CK 6.1015 straipsnio 1 dalies normų pagrindu, kada draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
21. Ne vėliau nei 2022 m. rugpjūčio 2 d. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusio atsakovui A. J., buvo užlietas žemiau esantis butas, (duomenys neskelbtini), priklausantis L. K., kuris butas buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovė, konstatavusi draudiminio įvykio buvimą, išmokėjo draudėjai 1 247 Eur dydžio draudimo išmoką (už aplietų patalpų remontą), taip kompensuodama dėl 2022 m. rugpjūčio 2 d. apliejimo padarytus nuostolius.
22. Buto, priklausiusio atsakovui A. J. draudikas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, atsisakė atlyginti žalą, nurodydamas, kad užliejimas, kliento teigimu, įvyko dėl lietaus vandens prasiskverbusio per jo balkoną; t. y. užliejimas įvykęs per išorines pastato konstrukcijas už kurias atsakingas namo administratorius. AB „Lietuvos draudimas“ vertino, jog išmokėjusi išmoką, įgijo reikalavimo teisę į atsakingą dėl žalos atlyginimo asmenį – atsakovą A. J., kuris, būdamas patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininku, privalėjo prižiūrėti visų jo valdomos patalpos įrenginių būklę ir jais naudotis taip, jog nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui.
23. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, sprendė, jog butas galimai buvo užpiltas dėl atmosferos kritulių, ir tuo pačiu nėra įrodyta atsakovo kaltė bei priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų. Apeliantės teigimu, tokia teismo išvada yra nepagrįsta ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.
24. Nagrinėjamu atveju apeliacijos procese kilo ginčas dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo, atsakomybės atsakovui taikymo.
25. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.
26. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normų, bet taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, atsiradusius dėl žalos padarymo. Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017, 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024).
27. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jei ją padaro, turi visiškai atlyginti. Civilinė atsakomybė taikytina esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245 str., 6.249 str.), žalą padariusio asmens neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.), kaltei (CK 6.248 str.), priežastiniam neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšiui (CK 6.247 str.).
28. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.
29. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėta teisės norma turi būti taikoma ir tais atvejais, kai pastate žemiau esančioms patalpoms padaroma žala vandens užliejimu iš aukščiau esančių asmeninės nuosavybės teise valdomų patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).
30. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog yra buvęs vienkartinis L. K. buto užpylimas, tačiau byloje nenustatyta, kad atsakovo Taigi vienintelis į balkoną galintis patekti drėgmės šaltinis – atmosferos krituliai. Teismas konstatavo, kad atsakovas nėra atsakingas dėl žalos padarymo, nes nėra įrodyta, jog vanduo į draudėjos L. K. butą pateko iš atsakovo balkono, juolab, kad šiame name yra buvę atvejų, kai vanduo persiskverbė ir per išorines pastato sienas.
31. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad patalpos užpilamos vandeniu iš viršuje esančių patalpų) atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių; dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti; jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).
32. Byloje nėra ginčo, kad buvo aplietas L. K. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir šis faktas buvo pastebėtas 2022 m. rugpjūčio 2 d., buvo savininkės sutuoktiniui atvykus į butą. Teismas, pripažindamas, jog buvo vienkartinis buto (duomenys neskelbtini), vertindamas vienkartinį įvykio pobūdį, nedarė išvados, kad vanduo pateko iš atsakovo balkono. Pirmosios instancijos teismo nuomone, atsakovas tai paneigė savo paaiškinimu, kad jo balkone nebuvo laikoma kokia nors talpa su skysčiu, kuri galėjo užlieti žemiau esantį butą, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai nuolat bute negyvena, todėl negalima nustatyti, kada tiksliai atsirado žalingos pasekmės, kad trečiojo asmens draudimo bendrovės atstovas vertino, jog vanduo galėjo patekti ir per išorines pastato konstrukcijas – per išorinę sieną ir tada perdangos plokšte patekti į šviestuvą ar lubų ir sienos susijungimą. Su tokiais teismo argumentais nėra pagrindo sutikti.
33. Atsakovas, siekdamas paneigti, kad užpylimo šaltinis buvo ne jo bute turėjo teikti tai pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 str.).
34. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – namo administratorės surašytas 2022 m. rugpjūčio 31 d. Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas Nr. DA495567, kuriame nurodyta, jog apžiūros metu nebuvo galima tiksliai nustatyti balkono plokštės pažaidų ir pratekėjimų į žemiau esantį butą vietų; balkono grindų paviršius padengtas medinėmis terasinėmis lentomis; drėgmės paveiktos lentos yra užfiksuotos fotonuotraukose; siekiant užtikrinti STR 1.07.03:2017 statinių priežiūros reikalavimus ir vadovaujantis namo gyventojų išreikštu noru, balkonus tvarkytis patiems butų savininkams, privaloma atlikti buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono remonto darbus užtikrinant statinių priežiūros bendruosius reikalavimus savo lėšomis. Iš hidrometeorologijos pažymos nustatyta, jog 2022 m. rugpjūčio 2 d nebuvo lietaus nebuvo, nedaug lijo ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. Taip pat nebuvo didelio vėjo, kas leidžia spręsti, jog nebuvo ir šoninio ar stipraus lietaus. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, jog virš atsakovo buto yra įrengtas bendras namo stogelis, kuris sulaiko tiesioginius kritulius į atsakovo balkoną. Iš Statinio techninės priežiūros žurnalo įrašų matyti, jog namo išorinių namo sienų defektų nenustatyta, kad siūlės būtų netvarkingos. Vien tai, jog namas statytas 1971 m. ir jame jokia atskira lietaus ir atmosferos kritulių nuvedimo sistema nėra įrengta, nepaneigia ieškovės paaiškinimų ir liudytojo V. K. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) užpylimo židinys yra viršuje esančiame atsakovo bute Nr. (duomenys neskelbtini).
35. Atsakovas, būdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas privalėjo elgtis pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį, t. y. prižiūrėti ir domėtis jam priklausančio buto ir balkono stoviu, prižiūrėti butą ir balkoną taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, tačiau šios įstatyme įtvirtintos pareigos tinkamai neįgyvendino, todėl darytina išvada, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo aplietas atsakovo kaltės. Atsakovas A. J. nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šiuos faktus. Atsakovo neveikimas, netvarkingas balkonas, jame besikaupianti drėgmė, netinkama balkono priežiūra (labiausiai tikėtina užliejimo priežastis) yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su L. K. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), apliejimo pasekmėmis. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas jokių aplinkybių, šalinančių ar mažinančių jo atsakomybę, byloje neįrodė (CK 6.266 str. 1 d., CPK 178 str.), todėl jis privalo atlyginti padarytą žalą.
36. CK 6.280 straipsnio 1 dalis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Kadangi ieškovas, išmokėdamas 1 247 Eur draudimo išmoką, atlygino L. K. turtui padarytą žalą, šiuo atveju jis įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.
37. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 1 247 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
38. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, vertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2p).
39. Kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-701/2023).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju, priimant naują sprendimą, ieškinys yra tenkinamas, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o ieškovei, kurios apeliacinis skundas patenkinti, iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose (CPK 88 str., 98 str.). Trečiojo asmens akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, dalyvavusios atsakovo pusėje, bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
41. Byloje nustatyta, kad ieškovas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose patyrė 776 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėtas 56 Eur (28 x 2) žyminis mokestis, bei 720 Eur (360 x 2) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Byloje pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai.
42. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, atsižvelgdamas į rengtų procesinių dokumentų skaičių, konstatuoja, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Dėl to šių išlaidų atlyginimas priteistinas ieškovei iš atsakovo.
43. Valstybė pirmosios instancijos teisme turėjo 51,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus, šios valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš atsakovo (CPK 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teismas
nusprendžia:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 1 247 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt septynis eurus) nuotolių atlyginimo subrogacijos tvarka, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 247 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 776 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidoms pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginti.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 51,24 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 24 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, reikia pristatyti Šiaulių apylinkės teismui (raštinei).
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.