Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

teismo posėdyje, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams D. F. ir L. K., dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama solidariai iš atsakovų D. F. ir L. K. priteisti 2 320,00 Eur įsiskolinimą, 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

2. Nurodė, kad 2016 m. balandžio 1 d. ieškovė ir atsakovė D. K. (dabar – F.) pasirašė Vaiko priežiūros ir ugdymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo ugdyti atsakovų dukrą D. K. pagal neformaliojo švietimo programą, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už ieškovo teikiamas ugdymo paslaugas sutartyje numatyta tvarka ir terminais. 2018 m. birželio 8 d. atsakovė kreipėsi į ieškovą su prašymu suteikti 50 proc. nuolaidą ateinančių 2018 - 2019 metų ugdymo mokesčiui. Ieškovė atsakovės prašymą tenkino ir pritaikė sumažintą 240,00 Eur mėnesinį ugdymo mokestį.

3. Atsakovė iš dalies neatsiskaitė su ieškovu už minėtos Sutarties pagrindu suteiktas vaiko ugdymo paslaugas pagal ieškovo išrašytą 2018-11-02 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei visiškai neatsiskaitė pagal 2018-12-03 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-01-03 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-02-04 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-03-01 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-04-02 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-05-03 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-06-03 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-07-02 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-08-02 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-09-03 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Bendra ieškovės išrašytų ir neapmokėtų sąskaitų suma sudaro 2.320,00 Eur.

Motyvuojamoji dalis

4. Ieškinyje taip pat nurodė, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis numato, jog kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Turint omenyje, jog Sutartis buvo sudaryta abiem atsakovams dar būnant santuokoje ir pasirašant sutartį buvo siekiama užtikrinti mažametės atsakovų dukters auklėjimą, už prievoles kylančias iš sutarties, atsakovai atsako solidariai, nepaisant to, kad sutartį ir pasirašė tik atsakovė D. F..

5. Pažymėjo, kad nagrinėjant atsakovų skyrybų bylą, ieškovė į ją nebuvo įtraukta ir neišreiškė savo sutikimo, jog atsakovų solidari prievolė ieškovo atžvilgiu atsiskaityti už jų dukros ugdymą pagal atsakovės pasirašytą sutartį būtų modifikuota į atsakovo L.K. asmeninę prievolę.

6. Teisminio nagrinėjimo eigoje ieškovė pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsakovas L. K. po civilinės bylos iškėlimo informavo ieškovo atstovą, jog pervedė pinigus, tai yra 1485 Eur, už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas ir prie elektroninio laiško pridėjo mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matosi, jog aukščiau nurodyta suma buvo pervesta iš atsakovo L. K. vadovaujamos įmonės IĮ (duomenys neskelbtini).

7. Kadangi CK 6.50 str. numato trečiojo asmens teisę visiškai ar iš dalies įvykdyti prievolę už skolininką, todėl aukščiau nurodyta suma ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo užskaityta, kaip dalies reikalaujamo iš atsakovų priteisti įsiskolinimo padengimas. Atlikus minėtos sumos užskaitymą bendra atsakovų solidaraus įsiskolinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ suma sumažėjo iki 835,00 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, o taip pat remiantis CPK 140 str. 1 d., numatančia, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio, nurodė, kad ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisako dalies ieškinio reikalavimų dėl 1.485,00 Eur sumos priteisimo iš atsakovų, bet palaiko ieškinio reikalavimus likusioje dalyje, t.y. prašė priimti ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų dėl 1.485,00 Eur įsiskolinimo priteisimo solidariai iš atsakovų D. F. (buvusi pavardė K.) ir L. K., o taip pat prašė likusioje dalyje ieškinį tenkinti pilna apimtimi bei solidariai priteisti iš atsakovų ieškovo naudai 835,00 Eur įsiskolinimą, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

8. Ieškovo atstovas teismo posėdyje ieškinį (sumažinto reikalavimo dalyje) palaikė ieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai pažymėjo, kad atsakovų santuokos nutraukimo metu ieškovė nebuvo atsakovų kreditorė, be to pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį tėvų prievolė užtikrinti vaikų auklėjimą yra solidari ir negali būti pakeista. Ieškovė nedalyvavo atsakovų santuokos nutraukimo byloje ir negali gauti vykdomojo rašto pagal atsakovų sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.

9. Atsakovas L. K. atsiliepimo nepateikė, prie teismo posėdžio neprisijungė, nors prisijungimo kodai jam buvo pranešti. Įvertinus tai byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

10. Atsakovės D. F. atstovė pateikė atsiliepimą į ieškinį kuriame nurodė, kad su ieškiniu jos atžvilgiu nesutinka. Kadangi nuo 2018 m. birželio 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi patvirtinta, kad sąskaitas apmokėti įsipareigojo atsakovas L. K. Atsakovės atstovės teigimu ieškovė galėjo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Pažymėjo, kad ieškovė šioje byloje nurodė, kad ištuokos bylos tarp atsakovų nagrinėjimo metu kreditoriaus interesai dar nebuvo pažeisti. Todėl, prievolė ieškovei dėl mokesčio mokėjimo už atsakovės dukters lankomą darželį „(duomenys neskelbtini), galėjo būti modifikuota į atsakovo L.K. asmeninę prievolę, nepažeidžiant kreditoriaus interesų, kas ir buvo nuspręsta 2018 m. birželio mėnesį išnagrinėtoje ištuokos byloje. Ieškovės argumentas, kad ,,Atsakovai negalėjo pakeisti/modifikuoti savo prievolių Ieškovo atžvilgiu, nes dar nebuvo suėjęs praleisto mokėjimo terminas,, vertintinas kaip nepagrįstas.

11. Taip pat atsakovė pažymėjo, kad dar 2018 m spalio mėn., pakartotinai 2019 m. rugsėjo mėnesį ji informavo ieškovę apie Teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5626-824/2018 dėl ištuokos bei apie atsakovui L. K. tekusius įsipareigojimus mokėti už ieškovės pateikiamas sąskaitas. Taigi, jau prieš du metus ieškovė sužinojo apie savo kaip kreditoriaus galimai pažeistus interesus, bet kaip apdairus ir patyręs verslo dalyvis, jokiu veiksmu apginti savo pažeistiems interesams nesiėmė. Nepareiškus nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytais terminais savo interesų gynybos reikalavimų, tikėtina, kad ieškovė ir nevertino jų kaip pažeistų savo interesų.

12. Teismo posėdžio metu atsakovės D. F. atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė ieškinį atsakovės D. F. atžvilgiu atmesti.

Teismas konstatuoja:

13. Byloje šalių atstovų paaiškinimais, rašytiniais dokumentais nustatyta, kad 2016 m. balandžio 1 d. ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovė D. K. (dabar – F.) pasirašė Vaiko priežiūros ir ugdymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo ugdyti atsakovų dukrą D. K. pagal neformaliojo švietimo programą, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už ieškovo teikiamas ugdymo paslaugas sutartyje numatyta tvarka ir terminais.

14. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5626-824/2018. panaikino atsakovų D. K. (dabar – F.) ir L. K. santuokos apskaitos akto įrašą. Teismas taip pat patvirtino santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių sutartį. Pagal šios sutarties 4.3 punktą, L. K. įsipareigojo teikti tikslinį 225 Eur išlaikymą dukrai už ugdymą darželyje UAB „(duomenys neskelbtini)“, pervedant jį kas mėnesį į darželio sąskaitą.

15. Nustatyta, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, į atsakovų santuokos nutraukimo bylos Nr. e2-5626-824/2018. nagrinėjimą nebuvo įtraukta.

16. Santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai, be kita ko, turi aptarti savo turtines teises ir pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).

17. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją (CK 3.126 straipsnio 2 dalis). Šie reikalavimai privalomi ir tais atvejais, kai santuokos nutraukimo procesas vyksta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad teisę įstoti į santuokos nutraukimo bylą turi visi sutuoktinių kreditoriai, nepriklausomai nuo to, ar prievolė yra bendra abiejų sutuoktinių, ar vieno jų asmeninė.

18. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio, pareiškusio ieškinį dėl turto padalijimo, pareiga nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją, yra imperatyvi. Sutuoktinių pareiga informuoti kreditorių (kreditorius) apie bylos iškėlimą dėl jų turto padalijimo nustatyta tam, kad sutuoktinių kreditoriai galėtų realiai įgyvendinti savo teisę būti įtrauktiems į turto padalijimo bylą trečiaisiais asmenimis, nes šioje byloje priimtas sprendimas gali turėti įtaką jų teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514-684/2015).

19. Pasisakydamas dėl kreditorių teisių gynybos, kai šie kreditoriai nebuvo įtraukti į santuokos nutraukimo bylą (kaip yra šiuo atveju), kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos nutraukimą reglamentuojančių teisės normų ypatumai – reikalavimas santuokos nutraukimo byloje išspręsti visus sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų klausimus, taip pat susijusius su įsipareigojimais kreditoriams, sudarantis galimybę pagal byloje surinktus duomenis nustatyti sutuoktinių turto teisinę padėtį, tinkamai padalyti jų turtą ir nustatyti kiekvieno sutuoktinio civilinės atsakomybės kreditoriams ribas, leidžia daryti išvadą, kad kreditoriai, kurių teisės pažeistos išsprendus santuokos nutraukimo teisinių padarinių (turto ir turtinių prievolių padalijimo) klausimus, jas pirmiausia turi ginti kreipdamiesi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu ir tik nesant galimybių apginti pažeistas teises šiuo būdu reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas civilinėje byloje galimas tik išimtiniais, įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 straipsnio 1 dalis), yra ribojamas prašymų dėl proceso atnaujinimo padavimo terminų (CPK 368 straipsnis). Todėl kreditorių teisių apsauga tik proceso atnaujinimo instituto pagrindu ne visada gali būti pakankama ir efektyvi, ji neturėtų būti suabsoliutinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Hansabankas“ v. Ž. V. , J. V. , bylos Nr. 3K-3-84/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas neturi res judicata galios neįtrauktiems dalyvauti bylose asmenims. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A. , bylos Nr. 3K-P-186/2010). Taigi civilinio proceso atnaujinimo institutu nustatyta kreditorių teisių apsauga ne visada efektyvi dėl nustatytų griežtų šios procesinės teisės įgyvendinimo terminų. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o šio straipsnio 2 dalyje – kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai. Nurodyta teisės norma kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo nustatomas naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus, proceso atnaujinimas negalimas net esant svarbioms jo praleidimą pateisinančioms priežastims. Dėl tokio teisinio reguliavimo gali susidaryti situacijos, kai kreditorius, turintis teisėtą ir galiojantį reikalavimą skolininkui ir siekdamas apginti savo teisėtus interesus bei įgyvendinti turtinius reikalavimus skolininkui, susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms, negali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu dėl to, kad pasibaigė procesinis terminas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, nors materialiosios ir kitų proceso teisės normų pagrindu jam gali būti išlikusi galimybė apginti pažeistas teises pareiškiant atskirą ieškinį teisme.

21. Nustatyta, kad atsakovė D. F. 2018 m spalio mėn., ir 2019 m. rugsėjo mėnesį informavo ieškovę apie Teismo 2018 m. birželio 14 d nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5626-824/2018 dėl ištuokos. Teismas pažymi, kad byloje, kurioje sprendžiami santuokos nutraukimo ir jos teisinių pasekmių klausimai, kreditoriaus teisės gali būti iš esmės ir nepažeidžiamos, o jo reikalavimas gali būti patenkintas ir santuoką nutraukus. Taigi, ieškovė tuo metu nemanė, kad jos teisės ar teisėti interesai būtų pažeisti, todėl į teismą dėl proceso atnaujinimo nesikreipė. Pažymėtina, kad iš ieškovės pateiktos sutarties vykdymo apyvartos, matyti, kad atsakovai nurodytu laikotarpiu įmokas mokėjo nors ir nereguliariai bei skirtingomis sumomis, tik nuo 2019 m. sausio mėnesio įmokų nebemokėjo. Todėl ieškovė iki to sąžiningai galėjo tikėtis, kad sutartis bus vykdoma ir dėl to nėra pagrindo (būtinybės) kreiptis į teismą, dėl proceso atnaujinimo. Vienok tokiu būdu, dėl nurodytų aplinkybių ieškovė praleido trijų mėnesių terminą per kuri, jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Todėl procesas civilinėje byloje Nr. e2-5626-824/2018, dėl atsakovų santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, tuo pagrindų (dėl praleisto termino) negali būti atnaujintas.

22. Taigi teismo vertinimu, šioje byloje susidarė išimtinė situacija, kai kreditorius, (ieškovė) turinti teisėtą ir galiojantį reikalavimą skolininkui (ams) ir siekdama apginti savo teisėtus interesus bei įgyvendinti turtinius reikalavimus skolininkui (ams), susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms, negali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu dėl to, kad pasibaigė procesinis terminas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Todėl materialiosios ir kitų proceso teisės normų pagrindu jai turi būti išlikusi galimybė apginti pažeistas teises pareiškiant atskirą ieškinį teisme.

23. Teisę kreiptis į teismą teisinės gynybos suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes.

24. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nors 2016 m. balandžio 1 d. sutartį su ieškove sudarė tik D. K. (dabar – F.), tačiau šis sandoris buvo sudarytas bendriems šeimos poreikiams tenkinti siekiant užtikrinti vaiko auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga.

25. Teismas pažymi, kad vieno arba abiejų sutuoktinių sudarytų sandorių ar kitais pagrindais atsiradusios turtinės prievolės, vadovaujantis CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatomis dėl sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles, skirstomos į asmenines ir bendrąsias sutuoktinių turtines prievoles. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės gali būti solidariosios ir dalinės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Atsižvelgiant į tai, galimos įvairios sutuoktinių atsakomybės pagal jų turtines prievoles modifikacijos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2006; kt.).

26. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui, arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Be to prievolės, atsirandančios iš vieno iš sutuoktinių sudaryto sandorio, solidarumas gali būti konstatuotas nustačius, kad tas sandoris yra būtinas šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti, sandorio kaina nėra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2, 3 dalys).

27. Šioje byloje nustatyta, kad prievolė pagal 2016 m. balandžio 1 d. sutartį sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės D. F. yra bendra solidari pastarosios ir atsakovo L. K. prievolė, kadangi buvo sudaryta atsakovų vaiko D. K. auklėjimui bei švietimui užtikrinti. Be to L. K. pasirašydamas santuokos sutraukimo pasekmių sutartį ir įsipareigodamas mokėti ieškovei po 225 Eur. ją patvirtino.

28. Dėl išdėstytų motyvų ieškovės (sumažintas) ieškinys tenkintinas ir iš atsakovų solidariai ieškovės naudai priteistina 835,00 Eur. skolos.

29. Kaip minėta pradinis ieškovės ieškinys buvo 2.320,00 Eur sumai, tačiau teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovas pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, kadangi L. K. po civilinės bylos iškėlimo informavo ieškovo atstovą, jog pervedė pinigus, tai yra 1485 Eur, už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas. Pagal CPK 140 str. 1 dalį, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (ar jo dalies kaip šiuo atveju). Ieškovei atsisakius nuo ieškinio dalies byla toje dalyje nutraukiama (CPK 140 str. 1 d. 293 str. 1 d. 4 p. ). Šalims yra žinoma, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Įvertinus tai, byla dalyje dėl ieškovės reikalavimo priteisti 1485,00 Eur skolos, nutrauktina ieškovei atsisakius nuo ieškinio (CPK 140 str. 1 d. 293 str. 1 d. 4 p. ).

Dėl palūkanų

30. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (teismo įsakymo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė dalies ieškinio dėl 1485,00 Eur skolos atsisakė ir byla šioje dalyje nutrauktina ieškovei grąžintina 75 proc. dalis nuo šios sumos sumokėto žyminio mokesčio, t.y. grąžintina 24,75 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Kitoje dalyje patenkinus ieškinį ieškovei iš atsakovų priteistina 27,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Be to iš atsakovų priteistina 490,05 Eur ieškovės turėtų advokato pagalbos išlaidos, iš viso 517,30 Eur (490,05 + 27,25 = 517,30 Eur), t.y. po 258,65 Eur iš kiekvieno atsakovo (LR CPK 93, 98, straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 269, 270, 274, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų D. F. ir L. K. 835,00 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt penkis eurus ir 00 centų) skolos, 5 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos 835,00 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020-05-05 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Priteisti iš atsakovės D. F. 258,65 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Priteisti iš atsakovo L. K. 258,65 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Kitoje dalyje bylą nutraukti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.