- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- e2S-247-826/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Atsakovas
- J. Š.
- Ieškovas
- R. T.
- Trečiasis asmuo
- notarė J
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovės J. Š. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-314-588/2022 pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovei J. Š. dėl testamento nuginčijimo ir dėl paveldėtų pinigų dalies priteisimo, trečiasis asmuo notarė J. D.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. T. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu E. Z. G. (toliau – ir mirusioji, palikėja) testamentą, patvirtintą 2021 m. kovo 10 d. Palangos miesto savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarės J. D., notarinio registro Nr. 1298, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio 1 dalies ir 1.91 straipsnio pagrindais; 2) pripažinti negaliojančiu 2021 m. rugpjūčio 16 d. Palangos miesto savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės A. B. atsakovei J. Š. (toliau – ir atsakovė) išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio registro Nr. 3535; 3) nustatyti, jog ½ dalis 32 420 Eur lėšų pagal paveldėjimo teisės liudijimą priklauso ieškovei, ir priteisti ieškovei 16 210 Eur iš atsakovės; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, kurių dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti vėliau.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išviešinti ieškovės kreipimosi į teismą faktą, padarant įrašą viešame registre, kad dėl palikėjos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio Plungės r. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo sklypas), vyksta teisminis procesas ir nuosavybės teisės perleidimas yra draudžiamas, taip pat taikyti areštą atsakovės piniginėms lėšoms, esančioms pas atsakovę, neperžengiant pareikšto ieškinio reikalavimų ribų, t. y. neviršijant 16 210 Eur, o jų nesant taikyti areštą atsakovės kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui bei turtinėms teisėms neperžengiant pareikšto ieškinio reikalavimų ribų.
3. Ieškovės manymu, atsižvelgiant į tai, kad paveldėjimo teisės pagal 2021 m. kovo 10 d. testamentą liudijimas jau išduotas atsakovei, atsakovė gali imtis paveldėto turto realizavimo veiksmų, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas. Ieškovės reikalaujama priteisti 16 210 Eur suma yra didelė, todėl sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtina į tai atsižvelgti. Tikėtina, jog atsakovė pasisavinusi motinos pinigus ir tai dariusi nežinant testatorei, šiuos neteisėtus veiksmus nuslėpusi nuo savo sesers, kas patvirtina, kad atsakovė tiesiog piktybiškai veikė prieš ieškovės teisėtus interesus, todėl yra pagrindo daryti išvadą, jog egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės pinigines lėšas, esančias pas atsakovę, neviršijant 16 210 Eur, o jų nesant nutarė areštuoti atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises neperžengiant pareikšto ieškinio reikalavimų ribų (16 210 Eur); išviešino ieškovės kreipimosi į teismą faktą – padarė įrašą viešame registre, kad dėl Ginčo sklypo vyksta teisminis procesas ir nuosavybės teisės perleidimas yra draudžiamas. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
4.1. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą, padarė išvadą, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, ir, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas arba būtų nepagrįstai suvaržytos ieškovės asmenų teisės bei pažeisti teisėti interesai. Todėl teismas tenkino ieškovės prašymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atsakovė J. Š. pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Teismas tik formaliai pacitavo ieškinio argumentus ir paminėjo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalį, tačiau visiškai neanalizavo ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvų, dėl jų nepasisakė, nereikalavo ir nevertino įrodymų, pagrindžiančių minėtų priemonių taikymo būtinybę, o tenkindamas ieškovės prašymą, nepagrindė pagrindų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo, nenurodė absoliučiai jokių priimto tokio sprendimo motyvų. Ieškovės vertinimu, teismo nutartis yra be motyvų, tai sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą.
5.2. Vien didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškinio sumos dydis gali būti vertinamas tik kaip papildomas kriterijus prognozuojamo (labiau tikėtino) atsakovo elgesio kontekste, kai yra sprendžiama dėl galinčios kilti grėsmės sėkmingam teismo sprendimo įvykdymui.
5.3. Nors aplinkybės, susijusios su ginčo lėšų panaudojimu, bus nustatinėjamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir negali būti pagrindu spręsti klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovė nurodo, kad ji motinai priklausančias lėšas dar pastarajai būnant gyvai naudojo tik motinos nurodymu ir interesais, jos gydymui, slaugymui ir kitiems poreikiams, tuo tarpu ieškovė, su motina apskritai nebendraudama, nežinodama motinos poreikių ir disponavimo piniginėmis lėšomis aplinkybių, po motinos mirties savanaudiškais tikslais siekia paneigti jos valią pareikšdama nepagrįstą ieškinį, o laikinąsias apsaugos priemones nesąžiningai prašė taikyti kaip spaudimo atsakovei priemonę idant piniginių lėšų arešto sukeliami nepatogumai paskatintų atsakovę sumokėti lėšas, kurios ieškovei nepriklauso ir niekada nepriklausė.
5.4. Ieškovė, be didelės ieškinio sumos, nenurodė jokių argumentų ir nepateikė konkrečių įrodymų apie tariamą atsakovės nesąžiningumą.
5.5. Atsakovė nuosavybės teise turi pakankamai nekilnojamojo turto, yra MB „Jūros NT“ dalyvė ir gauna nemažas pajamas. Taigi atsakovės turtinė padėtis yra labai gera ir nėra net teorinės grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Tačiau atsakovė nurodo, kad piniginės lėšos jai yra gyvybiškai būtinos dėl turimų finansinių įsipareigojimų – atsakovė privalo mokėti išperkamosios nuomos įmokas už automobilį, mokesčius valstybei, už telekomunikacijų, draudimo paslaugas, pirkti kurą gyvenamojo namo šildymui. Nepagrįstas bei neteisėtas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas areštuojant atsakovės pinigines lėšas lems didelių įsiskolinimų atsiradimą, vėliau netesybų taikymą ir net sutarčių su visomis pasekmėmis nutraukimą.
Atsiliepimas
6. Ieškovė R. T. pateiktu atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti, pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi nustatyto turto arešto eiliškumą – areštuoti atsakovės nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jų nesant ar nepakankant, areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias pas atsakovę neperžengiant pareikšto ieškinio reikalavimų ribų, t. y. neviršijant 16 210 Eur sumos. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
6.1. Ieškovė atsakovės nesąžiningumą iš esmės įrodinėja aplinkybe, kad ji nesąžiningais veiksmais siekdama sumažinti paveldimo turto masę nepagrįstai per labai trumpą laikotarpį pasisavino mirusiosios 32 420 Eur pinigines lėšas.
6.2. Priešingai nei teigia atsakovė, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovės finansinė padėtis nesudaro rizikos, jog nebus apsunkintas ir įmanomas galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Iš teismui pateiktos MB „Jūros NT“, kurios direktorius yra atsakovės sūnus L. Š., pažymos, matyti, jog atsakovė per dvejų metų laikotarpį gavo apie 11 000 Eur pajamų, tai vidutiniškai per mėnesį sudaro 450–460 Eur, todėl teismui priėmus galbūt palankų ieškovei sprendimą tokios didelės sumos išieškojimas iš atsakovės, įvertinus jos pačios nurodytas aplinkybes dėl turimų finansinių įsipareigojimų, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, neabejotinai pasunkėtų ir būtų galimas tik pardavus atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, jeigu apskritai atsakovė sprendimo priėmimo metu tokio turto dar turėtų.
6.3. Atsakovė, teigdama, jog jos finansinė padėtis yra itin gera ir prašoma priteisti suma jai nėra didelė, gali sumokėti reikalaujamą priteisti sumą į teismo depozitinę sąskaitą arba tinkamai pagrindusi savo gerą finansinę padėtį atsakovė gali prašyti panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – MB „Jūros NT“ 2021 m. gruodžio 10 d. pažymą apie atsakovės gaunamas pajamas, VĮ Registrų centro išrašą apie atsakovės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, taip pat išperkamosios nuomos sutartį su įmokų grafiku, banko sąskaitos išrašus ir PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovės vertinimu, teikiami nauji įrodymai patvirtina ir jos gerą finansinę padėtį, ir prisiimtus finansinius įsipareigojimus.
12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiama nutartis buvo priimta neinformavus atsakovės, t. y. atsakovė neturėjo galimybės šių naujų įrodymų pateikti pirmosios instancijos teisme, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo (ieškovė su teikiamais naujais įrodymais yra susipažinusi ir atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą išdėsčiusi savo nuomonę dėl naujai teikiamų įrodymų), atsakovės teikiamus naujus įrodymus priima ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl ginčo esmės ir preliminaraus ieškinio pagrįstumo
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir pritaikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, konstatavęs, jog ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, ir, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas arba būtų nepagrįstai suvaržytos ieškovės asmenų teisės bei pažeisti teisėti interesai. Atsakovė pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentuodama, kad Teismas tinkamai nemotyvavo procesinio sprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vien didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo taikyti laikinosioms apsaugos priemonėms, ieškovė nepateikė jokių argumentų dėl atsakovės nesąžiningumo, o atsakovės finansinė padėtis yra pakankamai gera, kad nebūtų grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokiais atsakovės argumentais.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
15. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas. Teismui atlikus pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas. Teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstų abejonių dėl ieškovui (pareiškėjui) palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai dėl ginčo esmės yra priimtas nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013).
16. Kaip matyti iš ieškovės pareikšto ieškinio turinio, ieškovė suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), taip pat įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją ir prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes, jos manymu, pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Tokie reikalavimai gali būti teisme pareikšti, o jų pagrįstumo įvertinimo ir galimo patenkinimo arba nepatenkinimo klausimas išeina už sprendžiamo procesinio klausimo ribų. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pareikštas ieškinys, kurio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, preliminariai pagrįstas (CPK 144 straipsnio 1 dalis), o atsakovės atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl ginčo lėšų panaudojimo bus vertinami bylą nagrinėjant iš esmės.
Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui
17. Teismas, nustatęs, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar apskritai tapti neįmanomas. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, be kita ko, išviešino ieškovės kreipimosi į teismą faktą, padarant įrašą viešame registre, kad dėl Ginčo sklypo vyksta teisminis procesas ir nuosavybės teisės perleidimas yra draudžiamas. Šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies atsakovė atskiruoju skundu neginčija, tik nesutinka su ta dalimi, kuria teismas areštavo atsakovės pinigines lėšas, esančias pas atsakovę, neviršijant 16 210 Eur, o jų nesant areštavo atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises neperžengiant pareikšto ieškinio reikalavimų ribų (16 210 Eur).
19. Kaip matyti iš kartu su ieškiniu pateikto 2021 m. rugpjūčio 16 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimo, Ginčo sklypo, kurio nuosavybės teisės perleidimas yra draudžiamas, vidutinė rinkos vertė yra 31 800 Eur. Ieškovė jai palankaus sprendimo priėmimo atveju pretenduoja tik į ½ dalį šio sklypo. Todėl Ginčo sklypo ½ dalies vidutinei rinkos vertei (15 900 Eur) esant artimai ieškovės ieškinio reikalavimui dėl 16 210 Eur, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju atsakovei neturint pakankamai piniginių lėšų įvykdyti teismo sprendimą, jis galėtų būti tenkinamas iš likusios ½ dalies Ginčo sklypo.
20. Pažymėtina ir tai, kad kitas būtinas elementas taikant laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pagal naujausią ir aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; kt.).
21. Šiuo atveju ieškovė neįrodė, kad atsakovė yra nesąžininga ir būtina areštuoti jai priklausantį turtą neviršijant 16 210 Eur.
22. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo pritaikytas neviršijant 16 210 Eur atsakovės piniginių lėšų ir turto areštas yra perteklinis. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, iš jos rezoliucinės dalies pašalinant atsakovės turto areštą neviršijant 16 210 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
23. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovės R. T. prašymą tenkinti iš dalies.
Išviešinti ieškovės R. T. kreipimosi į teismą faktą, padarant įrašą viešame registre dėl velionės E. Z. G. turto, kad dėl žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Plungės r., vyksta teisminis procesas ir nuosavybės teisės perleidimas yra draudžiamas“.