- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-09
- Bylos Nr.
- e2-1080-480/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00940-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vitrolab“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Raben Lietuva“
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Prima line“
- Advokatai
- Vaidas Jurkevičius, Rasa Grambaitė-Pusčienė, Olegas Kakur
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitrolab“ atstovei advokatei Arildai Buzelienei, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Raben Lietuva“ atstovui advokatui Olegui Kakurinui, trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Prima line“ atstovui advokatui Vaidui Jurkevičiui, NHA Haburger Assekuranz Agentur GmbH atstovei advokatei Rasai Grambaitei-Pusčienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitrolab“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Raben Lietuva“, byloje dalyvauja tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Prima line“, NHA Haburger Assekuranz Agentur GmbH, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vitrolab“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovo UAB „Raben Lietuva“ 98 000,00 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimo išlaidas.
Ieškinyje nurodė ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2017-01-06 UAB „Vitrolab“ (toliau – užsakovas arba siuntėjas arba ieškovas) per elektroninę krovinių užsakymo sistemą INTEGRATOR užsakė pas vežėją UAB „Raben Lietuva“ (toliau – vežėjas arba atsakovas) krovinio pervežimo paslaugą. Ruošiant užsakovo krovinį – kombinuotą biochemijos ir imunologijos kraujo tyrimų sistemą Vitros 5600 (toliau – krovinys arba prietaisas arba analizatorius) transportavimui iš Kauno į Klaipėdą, prietaisą ieškovės inžinieriai išskyrė į dvi dalis, kurių kiekviena atskirai buvo supakuota, apsukant keliais sluoksniais pakavimo plėvele, apdengiant 4-5 cm aplinkui kiekvieną prietaiso dalį atskirai ir po to dar kartą apsukant plėvele. Visos atsarginės/komplektuojamos dalys tilpo į 1 EUR paletę. 2017-01-09 suderintu laiku vežėjas atvažiavo paimti krovinį. Užsakovo darbuotojai inžinierius A. K. ir sandėlininkas A. G. padėjo pakrauti krovinį į transporto priemonę. Jokių pastabų dėl prietaiso ir paletės supakavimo ar prietaiso ratukų vairuotojas neturėjo. Vežėjo vairuotojui krovinį vežėjo sunkvežimyje stabilizavus tam skirtomis priemonėmis – trimis vertikaliais strypais, bei būdami įsitikinę, jog krovinys sunkvežimyje yra stabilus, užsakovo darbuotojai leido vežėjo vairuotojui išvykti iš užsakovo sandėlio, įspėję vairuotoją, jog vežamas labai brangus medicininis prietaisas. Apie tai, jog krovinys dar bus perkrautas į kito vežėjo transporto priemonę, užsakovas nežinojo. Krovinio pristatymo dieną vežėjas krovinio sutartu laiku į krovinio pristatymo vietą neatvežė. Gavę iš krovinį vežusio vairuotojo informaciją, kad krovinys labai sugadintas, ieškovo darbuotojai suabejojo dėl jo pristatymo į paskirties vietą (VšĮ (duomenys neskelbtini)) tikslingumo. Atvykę į atsakovo Klaipėdos terminalą, ieškovo darbuotojai pamatė, kad 4-5 cm putplasčių aplink kiekvieną prietaiso dalį jau nebuvo, buvo tik suplėšyta plėvelė, prietaisai iš išorės labai stipriai apdaužyti, subraižyti. Įvertinus daugybinius pažeidimus, preliminariai nustatyta, kad įranga sugadinta nepataisomai ir priimtas sprendimas grąžinti ją į ieškovo sandėlį Kaune. Užsakovas, siekdamas išspręsti jam padarytos žalos dėl krovinio praradimo atlyginimo klausimą, pareiškė vežėjui 2017-01-13 pretenziją, 2017-01-23 papildomą pretenziją, 2017-05-22 patikslintą pakartotinę pretenziją, tačiau atsakovė ją atmetė. Kadangi krovinio siuntėjas ir jo gavėjas buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, sprendžiant patirtos žalos atlyginimo klausimą, turi būti vadovaujamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais, o CMR konvencija taikoma tik tokia apimtimi, kiek į ją tiesiogiai nukreipia Lietuvos Respublikos teisės aktai. Krovinys – analizatorius Vitros 5600 buvo sugadintas nepataisomai, t. y. prarastas (KTK 45 str. 4 d.). Nepaisant to, kad ieškovės krovinys pervežimo metu nepataisomai sugadintas vežėjo UAB „Raben Lietuva“ be užsakovo žinios kroviniui pervežti pasitelkto kito vežėjo – UAB „Prima line“, pareiga atlyginti ieškovei dėl krovinio patirtą žalą tenka tam vežėjui, su kuriuo ieškovas sudarė vežimo sutartį ir kuris prisiėmė pareigą bei atsakomybę atlikti vežėjo paslaugas (KTK 48 str.). Krovinio praradimą (nepataisomą sugadinimą) sąlygojo tai, kad atsakovas (vežėjas) neužtikrino, jog krovinį perkrovus iš atsakovo (vežėjo) transporto priemonės į atsakovo pasitelkto vežėjo – trečiojo asmens UAB „Prima line“ puspriekabę, perkrautas ieškovo krovinys joje stovėtų stabiliai. Jei atsakovas ieškovui būtų pranešęs apie ketinimą krovinį perkrauti kitam vežėjui, ieškovas arba būtų apskritai atsisakęs vežėjo paslaugų, arba būtų leidęs perkrautą krovinį vežti kitam vežėjui tik tuo atveju, jei prieš vežimą ieškovui būtų leista įsitikinti krovinio tinkamu pritvirtinimu naujo vežėjo puspriekabėje. Atsakovas neužtikrino ir nesirūpino, kad jam siuntėjo patikėtas krovinys į paskirties tašką būtų nugabentas tinkamai ir saugiai (CK 6.820 str. 1 d., KTK 45 str. 1 d.). Gabento krovinio – atnaujinto analizatoriaus Vitros 5600 vertė 2017-01-02 Panaudos sutartyje buvo nurodyta 98 000 Eur, kas atitinka atnaujinto analizatoriaus rinkos vertę jo praradimo metu, kurią ieškovas prašo atlyginti (KTK 46 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Raben Lietuva“ atsiliepime į ieškinį nurodo (t. 1, b. l. 74 - 82) ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovo pozicija, jog atsakovas pažeidė vežimo sutartį - esą neužtikrino krovinio stabilumo vilkike, dėl ko krovinys vežimo metu buvo sugadintas ir atsakovas privalo atlyginti ieškovui 98 000 Eur žalą, atmestina. Remiantis vežimo sutarties pažeidimu, civilinė atsakomybė galima tik nustačius jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę. Nagrinėjamu atveju atsakovas yra atleidžiamas nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą, kadangi krovinys buvo sugadintas dėl ieškovo veiksmų, o būtent, dėl netinkamos krovinio pakuotės ir nepakankamo krovinio sutvirtinimo. Ieškovas nenurodė atsakovui jokių specialių krovinio vežimo sąlygų – nenurodė, kad krovinys yra itin lengvai pažeidžiamas, kad krovinys turi būti itin stabiliai pritvirtintas transporto priemonėje bei kitų reikšmingų aplinkybių, susijusių su krovinio vežimu, dėl to nenustačius, kad krovinys buvo gabenamas nesilaikant įprastų vežimui keliamų atidumo ir rūpestingumo reikalavimų, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti atsakovo neteisėtus veiksmus vykdant vežimą. Krovinio paruošimo pervežimui pareiga priklauso siuntėjui, kuris privalo užtikrinti, kad pakuotė yra tinkama pervežimui, vežėjas neturi pareigos kaip ekspertas įvertinti pakuotės tinkamumo. UAB „Klaipėdos Netas“ siurvejerio Raporte konstatuota, kad krovinys vežimo metu buvo sugadintas dėl netinkamo įpakavimo – krovinys buvo tiktai apdengtas putų polistirolo plokštėmis ir įvyniotas į plastikinę pakavimo plėvelę. Krovinys buvo ant stovų su ratukais, kurie neturi stabdymo/užrakinimo mechanizmo, todėl nebuvo įmanoma užtikrinti įrengimo stabilumo pakrovus jį į sunkvežimį. Atsižvelgiant į krovinio specifikacijas (svorį ir matmenys), jis turėjo būti patalpintas bent jau į medinį rėmą ir įpakuotas į uždarą stabilią pakuotę. Nepaisant to, kad dėl aukščiau nurodytų priežasčių ieškinys atmestinas, atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovas visiškai nepagrindė prašomos priteisti žalos dydžio. Panaudos sutarties nuostata dėl įrenginio vertės (98 000 Eur) neįrodo, kad ieškovo patirtų nuostolių dydį sudaro 98 000 Eur. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai patyrė 98 000 Eur žalą dėl sugadinto krovinio; nepateikė dokumentų, kad faktiškai turėjo 98 000 Eur išlaidų, susijusių su sugadinto krovinio įsigijimu; kad įsigijo kitą analizatorių Vitros 5600, siekiant vykdyti panaudos sutartį. Ieškovas įrodinėja, kad medicininė įranga visiškai prarasta, t. y. sugadinta nepataisomai, tačiau nepateikė duomenų, kad ji utilizuota. Remiantis KTK 46 straipsnio 5 dalimi, CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalimi, maksimalus nuostolių dydis galėtų sudaryti 14 854,35 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad analizatorius ieškovo apskaitoje buvo įvertintas tik 13 267,35 Eur, ši suma galėtų būti laikytina maksimaliais ieškovo nuostoliais, bet tik jam įrodžius realiai patirtas išlaidas.
Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 127 – 135) ir jo atstovas teismo posėdyje ieškovės ieškinį dėl žalos, padarytos pervežimo metu praradus ieškovo krovinį, atlyginimo prašė atmesti. Trečiojo asmens atsiliepimo į ieškinį argumentai iš esmės yra tapatūs atsakovo atsilepimui, todėl teismas jų nekartoja.
Trečiasis asmuo NHA Haburger Assekuranz Agentur GmbH atsiliepime į ieškinį (t. 4, b. l. 70 – 82) ir jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas. Bet kokiu atveju trečiajam asmeniui, kaip atsakovo draudikui, nekyla ir nekiltų jokia pareiga mokėti draudiminę išmoką/pinigus, remiantis draudimo sutartimi, reglamentuojančia jo pareigas ir atsakomybę. Trečiojo asmens įsitikinimu, ieškinys yra nepagrįstas, nes neegzistuoja ir nėra įrodytos atsakovo, kaip vežėjo, sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovas apskritai nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų ir nėra atsakingas už žalos atsiradimą – krovinio sugadinimą. Atsakovas tinkamai atliko pareigas, kurias turėjo atlikti kaip profesionalus vežėjas, priėmęs vežti užsakovo/siuntėjo krovinį. Būtent ieškovas, kaip krovinio siuntėjas, tinkamai neįvykdė jam priklausančių pareigų, o tai lėmė krovinio sugadinimą. Atitinkamai, neegzistuoja nei atsakovo kaltė, nei priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir žalos, kurią ieškovas nurodo patyręs. Akcentuoja, kad ieškovas prašo priteisti nepagrįsto ir neįrodyto dydžio žalą, o tikrieji faktiniai ieškovo nuostoliai yra ženkliai mažesni. Be to, priteistinos žalos dydis bet kokiu atveju būtų ribojamas įstatymo ir nesiektų ieškovo prašomos priteisti sumos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių ir trečiųjų asmenų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2017 m. sausio 6 d. ieškovas UAB „Vitrolab“ (toliau – užsakovas arba siuntėjas arba ieškovas) per elektroninę krovinių užsakymo sistemą INTEGRATOR užsakė pas vežėją UAB „Raben Lietuva“ (toliau – vežėjas arba atsakovas) krovinio pervežimo paslaugą, t. y. pervežti medicininę įrangą – analizatorių VITROS 5600, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – krovinys) maršrutu iš Kauno (krovinio išsiuntimo vieta – ieškovo sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini)) į Klaipėdą (krovinio pristatymo vieta – VšĮ (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)). Atsakovas 2017 m. sausio 6 d. elektroniniu laišku patvirtino užsakymą bei suteikė jam numerį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 16 – 17).
Krovinys 2017 m. sausio 9 d. buvo paimtas iš ieškovo ir pristatytas į atsakovo krovinių terminalą Kauno mieste. Krovinio vežimui atsakovas pasitelkė trečiąjį asmenį – faktinį vežėją UAB „Prima line“ (toliau – trečiasis asmuo). Krovinys atsakovo krovinių terminale Kauno mieste 2017 m. sausio 10 d. buvo pakrautas į trečiojo asmens sunkvežimį ir išsiųstas į Klaipėdą. Atgabenus krovinį į Klaipėdą, buvo pastebėta, kad krovinys yra sugadintas. Pastebėjus, kad krovinys yra sugadintas, buvo susisiekta su ieškovo darbuotojais, kurie atvyko į atsakovo terminalą Klaipėdoje apžiūrėti krovinio.
Įvertinus krovinio būklę, ieškovas davė nurodymus atsakovui grąžinti krovinį į ieškovo sandėlį Kauno mieste. Ieškovas 2017 m. sausio 11 d. pateikė atsakovui užsakymą pervežti krovinį maršrutu iš Klaipėdos į Kauną. Atsakovas 2017 m. sausio 11 d. elektroniniu laišku patvirtino užsakymą bei suteikė jam numerį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 83 - 84).
Ieškovas 2017 m. sausio 13 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl krovinio sugadinimo, kuria reikalavo atlyginti ieškovui 102 000 eurų žalą (t. 1, b. l. 28 -29). Atsakovas, savo ruožtu, 2017 m. sausio 13 d. pateikė pretenziją trečiajam asmeniui (t. 1, b. l. 86). Atsakovo pateikta 2017 m. sausio 13 d. pretenzija trečiajam asmeniui buvo persiųsta draudimo bendrovei COLLYERS, kurie, siekdami įvertinti krovinio sugadinimo aplinkybes, kreipėsi į nepriklausomus ekspertus (siurvejerius) UAB „Klaipėdos Netas“.
Krovinys buvo apžiūrėtas 2017 m. sausio 19 d. ieškovo sandėlyje. Apžiūroje dalyvavo trys ieškovo atstovai (Z. M., K. K., A. G.), trečiojo asmens atstovas (direktorius G. K.) ir UAB „Klaipėdos Netas“ siurvejeris A. L.. Apžiūrėjus krovinį bei įvertinus kitas reikšmingas aplinkybes bei dokumentus, siurvejeris UAB „Klaipėdos Netas“ 2017 m. vasario 9 d. surašė krovinio apžiūros raportą Nr. V018.17 (toliau – Raportas, t. 1, b. l. 87 - 96). Raporte konstatuota, kad krovinio apgadinimo priežastys: 1) Nepakankamas krovinio supakavimas – krovinys (medicininė įranga) buvo tiktai apdengtas putų polistirolo plokštėmis ir įvyniotas į plastikinę pakavimo plėvelę. Be to, įrengimas yra ant stovų su ratukais, kurie neturi stabdymo/užrakinimo mechanizmo, todėl nebuvo įmanoma užtikrinti įrengimo stabilumo pakrovus jį į sunkvežimį. Atsižvelgiant į šio įrengimo specifikacijas (svorį ir matmenis), įrengimas turėjo būti patalpintas bent jau į medinį rėmą ir įpakuotas į uždarą stabilią pakuotę, pavyzdžiui, į medinę dėžę; 2) Nepakankamas krovinio sutvirtinimas – sutinkamai su turimu PRL Klaipėda UAB vairuotojo paaiškinimu, įrengimas buvo ant stovų su ratukais, o ratukai neturėjo stabdžių/užraktų, todėl įrengimas negalėjo likti stabilus važiuojant netgi įprastomis vairavimo sąlygomis.
Ieškovas 2017 m. sausio 23 d. pateikė atsakovui papildomą pretenziją dėl krovinio sugadinimo (t. 1, b. l. 32).
Siurvejeriui UAB „Klaipėdos Netas“ pateikus Raportą, trečiasis asmuo 2017 m. kovo 17 d. pateikė atsakymą (t. 1, b. l. 33) į atsakovo pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo atmetė atsakovo pretenziją dėl žalos atlyginimo, motyvuojant tuo, kad žala kroviniui atsirado dėl netinkamos krovinio pakuotės ir pakrovimo, už ką buvo atsakingas ieškovas. Šis trečiojo asmens 2017 m. kovo 17 d. atsakymas buvo pateiktas ieškovui (t. 1, b. l. 34), kuris, nesutikdamas su atsakyme dėstomomis aplinkybėmis, pateikė atsakovui 2017 m. gegužės 22 d. patikslintą pretenziją (t. 1, b. l. 35 - 44), kurioje patikslino patirtos žalos dydį ir prašė atlyginti ieškovui 98 000 eurų turtinę žalą dėl krovinio praradimo. Atsakovas 2017 m. birželio 21 d. pateikė atsakymą į ieškovo pretenziją (t. 1, b. l. 47 – 54), kurią atmetė remiantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 51 straipsnio 1 dalimi, kadangi žalos atsiradimo priežastimi buvo paties ieškovo veiksmai.
CK 6.808 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant krovinio vežimo sutartį, nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį, o 2 dalyje nustatyta, kad vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu.
CK 6.817 straipsnyje nurodyta, kad už vežimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą šalys atsako vežimo sutarties, šio kodekso, taip pat atskirų transporto šakų kodeksų ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Nei CMR konvencija, nei nacionalinė teisė nenustato krovinio vežimo sutarčiai privalomos rašytinės formos. Šalys nesudarė rašytinės vežimo sutarties, kurioje būtų individualiai aptartos vežimo sutarties sąlygos. Tokiu atveju, vadovaujantis CK 6.820 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią už žalą, padarytą dėl krovinio ar bagažo praradimo, trūkumo ar sužalojimo, vežėjo atsakomybės dydį nustato vežimo sutartis ar įstatymas, šalių santykiams taikytinos bendrosios sutartinės atsakomybės normos. Nepaisant to, kad atsakovas pasitelkė faktinį vežėją atlikti vežimą, KTK 48 straipsnio prasme jis yra vežėjas ir atsako už vežimo sutarties netinkamą įvykdymą. Draudimo įstatymo nuostatos (šio įstatymo 107 str. 1 d.) ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-219/2017) numato ieškovo teisę reikalavimą dėl žalos atlyginimo tiesiogiai vežėjui (atsakovui).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis; kad atsakovo priimtas iš siuntėjo (ieškovo) šio perduotas pervežimui krovinys buvo perkrautas į kito vežėjo (trečiojo asmens) transporto priemonę; kad krovinys dėl jo sugadinimo pervežimo metu dar nepasiekus jo pristatymo vietos ieškovo sprendimu buvo grąžintas į sandėlį (ieškovo).
Esminis ginčas byloje kilo dėl to, kurios iš šalių veiksmais buvo nulemtas žalos atsiradimas.
Ieškovas įrodinėja, kad atsakovas (vežėjas) neužtikrino, jog krovinį perkrovus iš atsakovo (vežėjo) transporto priemonės į atsakovo pasitelkto kito vežėjo – trečiojo asmens pusperiekabę, perkrautas ieškovo (siuntėjo) krovinys į paskirties tašką būtų nugabentas tinkamai ir saugiai (t. y. puspriekabėje stovėtų stabiliai). Atsakovo įsitikinimu, nuo civilinės atsakomybės jis turi būti atleistas vadovaujantis KTK 51 straipsnio 1 dalimi, nes krovinys buvo sugadintas dėl ieškovo veiksmų, o būtent, dėl netinkamos krovinio pakuotės, kuri objektyviai negalėjo užtikrinti tinkamos krovinio apsaugos transportavimo metu.
Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti, kurios taikymui būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), bet ir padarytą žalą (CK 6.249 str.) bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.247 str.). Kaltės klausimas (CK 6.248 str. 1 d.) nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingas, nes abi sutarties šalys yra verslo subjektai, todėl sprendžiant jų civilinės atsakomybės klausimus taikytina CK 6.256 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta atsakomybė be kaltės. Atleidimas nuo civilinės atsakomybės apima tuos atvejus, kai yra atitinkamos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau atsakovas įrodo esant vieną iš pagrindų, dėl kurių jis visiškai arba iš dalies gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 str. 1 d., 6.248 str. 1 d.). CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyti nukentėjusiojo veiksmai, kaip pagrindas atleisti žalos padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės, siejami su sąmoningais nukentėjusiojo veiksmais, dėl kurių jam atsiranda ar padidėja nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2009). Taigi atleidimą nuo civilinės atsakomybės įstatymas sieja su kaltais nukentėjusiojo veiksmais, kuriuos su atsiradusia žala ar jos padidėjimu siejo priežastinis ryšys. Tačiau tiek atsakovo byloje įrodinėtinos jo civilinę atsakomybę šalinančios aplinkybės, tiek ir ieškovo įrodinėtini nuostoliai ir priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlygos, teisiškai reikšmingos yra tik tada, kai ieškovas įrodo sutarties neįvykdymo faktą, t. y. atsakovo neteisėtus veiksmus kaip vieną iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų.
Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.).
Bylos medžiaga (ieškovės atstovės paaiškinimu, nuotraukomis, užsakymo dokumentu ir krovinio priėmimo/ pristatymo važtaraščiu, krovinio apžiūros raportu) nustatyta, kad vežėjas iš išsiuntimo vietos paėmė krovinį 2017 m. sausio 9 d. suderintu laiku. Analizatorius transportavimui iš Kauno į Klaipėdą ieškovo darbuotojų buvo išskirtas į dvi dalis, kurių kiekviena atskirai buvo supakuota apsukant pakavimo plėvele, apdengiant 4 -5 cm putlpasčiais aplinkui kiekvieną dalį atskirai ir dar kartą apsuktos pakavimo plėvele, paletė su atsarginėmis /komplektuojančiomis detalėmis taip pat apvyniota su pakavimo juosta, dalyvaujant ieškovo darbuotojams ir vežėjo vairuotojui pakrautas į vežėjo sunkvežimį ir jame stabilizuotas tam skirtomis priemonėmis. Jokių pastabų dėl prietaiso ar paletės supakavimo ar prietaiso ratukų vežėjo vairuotojas nenurodė (KTK 31 str. 3 d.). Vien ta aplinkybė, jog krovinys buvo perkrautas, negali būti pagrindas konstatuoti, jog vežėjas savo veiksmais pažeidė bendrąją vežėjo rūpestingumo pareigą, t. y. kad vežėjo elgesys galėtų būti vertinamas kaip žinojimas, jog dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių. Siekiant konstatuoti netinkamą vežėjo elgesį, turi būti atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius kriterijus. Objektyviaisiais kriterijais gali būti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas (kelių eismo taisyklių, krovinio apsaugos taisyklių, darbo ir poilsio režimo taisyklių, krovinio pristatymo nurodymų). Subjektyviuoju kriterijumi – sąmoningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015).
Siekiant nustatyti nuostolių atsiradimo priežastis bei aplinkybes, nuostolių dydį, trečiojo asmens draudiko pavedimu 2017 m. vasario 9 d. UAB „Klaipėdos Netas“ siurvejeris atliko krovinio pažeidimo priežasčių dokumentinį tyrimą. Krovinio apžiūros raporte (jau paminėtas Raportas), remiantis atliktos apžiūros rezultatais ir gauta informacija pateikiama galima išvada, kad medicininė įranga buvo apgadinta dėl dviejų priežasčių: 1) nepakankamo krovinio supakavimo ir 2) nepakankamo krivinio sutvirtinimo. Ir nors ieškovo atstovė bylos nagrinėjimo metu ne kartą akcentavo, kad su Raportu nesutinka, visą dėmesį sutelkdama į išvados dėl nepakankamo krivinio supakavimo, jos manymu, neteisėtumą, tačiau Raporto išvados dėl krovinio sugadinimo priežasčių paneigiančių įrodymų į bylą nepateikta. Raporte siurvejeris nurodė, kad remiantis raštišku vairuotojo paaiškinimu, medicininė įranga buvo pakrauta paskutinė, puspriekabės galas liko tuščias. Vairuotojas sutvirtino įrengimą vertikaliomis tvirtinimo sijomis. Kadangi įrengimo elementai buvo ant stovų su ratukais, o ratukai neturėjo stabdžių/užraktų, vairuotojas po ratukais padėjo lentas, taip siekdamas užtikrinti įrengimo elementus stabilioje pozicijoje. Siurvejerio nuomone, nors vairuotojas po ratukais padėjo lentas, kažkuriuo pervežimo momentu, dėl nuolatinio įrengimo smūgių į vertikalias tvirtinimo sijas, šios neatlaikė savo vietoje ir įrengimas keletą kartų trenkėsi į puspriekabės bortą, ir tokiu būdu buvo apgadintas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2007), jog krovinys turi būti pakrautas į transporto priemonę tokiu būdu, kad būtų užtikrintas jo saugumas ir stabilumas transportavimo metu; asmuo, atliekantis krovinio pakrovimą ir sudėjimą, turi atsižvelgti į kelių transporto rizikas, tokias kaip staigus stabdymas, kelio netolygumai ir pan.; staigus stabdymas, jei nepažeidžiamos viešosios teisės normos, laikytinas normalia rizika, dažnai neišvengiama šiandieniniame eisme. Raporte pateiktais duomenimis nustatyta, kad faktinis vežėjas, atsakingas už krovinio sutvirtinimą puspriekabėje, matė ir žinojo, kad įrengimas buvo ant stovų su ratukais, o ratukai neturėjo stabdžių/ užraktų, siekdamas užtikrinti vertikaliomis tvirtinimo sijomis sutvirtintą įrengimą, po ratukais padėjo lentas. Siurvejerio nuomone, toks krovinio sutvirtinimas buvo nepakankamas ir galėjo turėti įtakos krovinio apgadinimui jo transportavimo metu. Tokie vežėjo veiksmai civilinės teisės prasme negali būti laikomi atitinkančiais bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Remiantis nurodytais duomenimis teismas konstatuoja, kad vežėjas savo veiksmais pažeidė bendrąją vežėjo rūpestingumo pareigą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas ir atsakovo veiksmų neteisėtumas (CK 6.246 str.).
Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; kt.). Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys: ieškovas nebūtų patyręs žalos, jeigu atsakovas perveždamas krovinį būtų jį pakankamai sutvirtinęs puspriekabėje.
Dėl neteisėtų kito asmens veiksmų žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginami tiesioginiai nuostoliai, taip pat netiesioginiai nuostoliai - pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (negauta nauda) (CK 6.249 straipsnis). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Pagal CK 6.288 straipsnio 1 dalį žala atlyginama nuo jos padarymo dienos. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį. Taigi žala nepreziumuojama. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė. Be to, nagrinėjamo ginčo atveju aktualu ir tai, jog KTK 46 straipsnyje reglamentuojamas vežėjo civilinės atsakomybės dydžio nustatymas. Jo 5 dalyje nustatyta, kad kompensacija už prarastą krovinį ar jo trūkumą negali viršyti 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo sutarties konvencijos nustatytų maksimalių nuostolių atlyginimo ribų.
Ieškovas prašo priteisti 98 000 Eur žalos (tiesioginių nuostolių) atlyginimo. Nurodo, kad gabento krovinio – atnaujinto analizatoriaus Vitros 5600 tokia vertė yra nurodyta 2017-01-02 Panaudos sutartyje, ji atitinka analizatoriaus rinkos vertę jo praradimo metu.
2017 m. sausio 2 d. tarp ieškovo ir VšĮ (duomenys neskelbtini) sudarytoje panaudos sutartyje (t. 1, b. l. 45 46) nurodyta, kad įrenginio Vitros 5600 vertė yra 98 000 Eur, bet tai neįrodo, kad ieškovo patirtų nuostolių dydį sudaro 98 000 Eur, nes šalys, sudarydamos sutartį, laisva valia sutaria dėl jos sąlygų, taigi nagrinėjamu atveju ir dėl sutarties objekto kainos. Iš ieškovo pateikto 2017 m. birželio 1 d. prekių nurašymo akto matyti (t. 1, b. l. 54), kad analizatorius ieškovo apskaitoje buvo įvertintas 13 267,35 Eur, tačiau įmonės buhalterinėje apskaitoje nurodoma turto vertė taikoma tokio turto apskaitai, bet neparodo šio turto rinkos vertės (12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ metodinės rekomendacijos). Ieškovo kartu su ieškiniu pateiktas kainoraštis (t. 1, b. l. 55) taip pat nepatvirtina, kad ieškovas patyrė 98 000 Eur išlaidų, susijusių su Vitros 5600 įsigijimu. Bylos duomenimis (t. 1, b. l. 160) ieškovas tris panaudotus, neveikiančius analizatorius 2015 m. sausio 28 d. įsigijo JAV už 30 000,00 USD, vienas iš analizatorių buvo skirtas kitų dviejų atnaujinimui ir po atliktų remonto darbų vieno analizatoriaus vertė yra 13 267,35 Eur, t. y. ta vertė, kuria analizatorius buvo įvertintas ieškovo buhalterinėje apskaitoje. Visos aptartos aplinkybės įrodo, kad ieškovo prašoma priteisti 98 000 Eur dydžio žala yra visiškai nepagrįsta. Teismas pažymi, kad vadovaujantis jau minėta KTK 46 straipsnio 5 dalimi, CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalimi, kompensacija, praradus dalį ar visą krovinį, negali būti didesnė kaip 8,33 atsikaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Tokiu atveju, maksimalus nuostolių dydis, pagal siurvejerio Raporte pateiktus skaičiavimus galėtų sudaryti 14 854,59 Eur. Šis dydis yra pakankamai artimas ieškovo apskaitoje nurodomai analizatoriaus vertei - 13 267,35 Eur. Remiantis nurodytais duomenimis teismas sprendžia, kad ieškovo apskaitoje įvertinta analizatoriaus vertė – 13 267,35 Eur ir yra jo maksimalūs nuostoliai, kuriuos jis patyrė dėl pervežimo apgadinto analizatoriaus, kurį jis nurašė (CK 6.249 str. 1 d.). Teismas neturi pagrindo vadovautis Integruotos imudiagnostikos sistemos „Vitros 5600“ apžiūros ir defektų nustatymo aktu, surašytu 2018 m. kovo 17 d. LSMUL Kauno klinikos Medicininės technologijos tarnybos vyresniojo inžinieriaus S. S. (t. 4, b. l. 150), o taip pat Integruotos sistemos Vitros 5600 pažeidimų analize, pateikta 2018 m. kovo 16 d. raštu dr. A. A., technologijos mokslų daktaro (matavimų ir metrologijos kryptis T10) (t. 4, b. l. 175-176), nes nurodyti asmenys nėra ekspertai ir nebuvo nustatytos išimtinės aplinkybės, kad liudytojais jie negalėjo būti apklausti teisme (CPK 192 str. 8 d.), o ieškovas, atstovaujamas kvalifikuotos teisininkės – advokatės, prašymo apklausti juos liudytojais nepareiškė, tačiau medicininei įrangai galiojant aukštiems patikimumo ir saugumo standartams (IEC 60601, IEC 62353), neabejotina, kad dėl daugybinių pažeidimų tokia įranga nėra patikima (CPK 185 str.)
Įvertinimui, ar pagrįsti atsakovo argumentai, jog civilinė atsakomybė jam negali būti taikoma, pasisakytina dėl atsakovės pareigos tinkamai supakuoti krovinį.
Teismas sprendžia, jog tinkamo krovinio supakavimo pareiga tenka jo siuntėjui – ieškovui. Šią išvadą pagrindžia krovinio specifika – vežamas brangus medicininis prietaisas. Prietaisas, išskirtas į dvi dalis, buvo supakuotas apsukant pakavimo plėvele, apdengiant 4 -5 cm putlpasčiais aplinkui kiekvieną dalį atskirai ir dar kartą apsuktas pakavimo plėvele, paletė su atsarginėmis /komplektuojančiomis detalėmis taip pat apvyniota su pakavimo juosta. Krovinio savybės buvo žinomos tik jį įpakavusiam siuntėjui, įskaitant krovinio jautrumą, o taip pat tai, kad įrengimas buvo ant ratukų, o ratukai neturėjo stabdžių/užraktų, todėl, pasirinkdamas tokį krovinio įpakavimą ir pakraudamas jį į sunkvežimį, jis turėjo įvertinti visus veiksmus, galinčius turėti įtakos krovinio transportavimo metu. Krovinio vežėjas nėra pakavimo specialistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593-687/2015). Raporte, kuris byloje yra iš esmės vienintelis nešališkas rašytinis įrodymas, nurodyta, kad ieškovas supakavo įrengimus naudojant paprastas polistirolo plokštes ir plastikinę pakavimo plėvelę, ant taip supakuotos įrangos nebuvo pritvirtinta jokių krovinio tvarkymo etikečių (lipdukų su instrukcijomis), ar numatyta specialių krovinio tvirtinimo vietų; dėl šių priežasčių tarpinis vežėjas/sandėlio darbuotojai neturėjo galimybės užtikrinti patikimą šios įrangos tvirtinimą gabenančioje puspriekabėje. Atsižvelgdamas į subjektyviuosius kriterijus (objektyvieji kriterijai, bylos duomenimis, nėra aktualūs, nes nenustatytas kokių nors taisyklių pažeidimas), teismas neturi pagrindo konstatuoti sąmoningo netinkamo vežėjo elgesio, o jo elgesys perkraunant krovinį pasireiškė neatsargumu. 2017 m. sausio 6 d. užsakyme ieškovas nebuvo pateikęs jokių reikalavimų atsakovui dėl krovinio vežimo, tačiau 2017 m. sausio 11 d. pateikdamas atsakovui užsakymą pervežti krovinį iš Klaipėdos į Kauną, nurodė užtikrinti, kad krovinys stovėtų stabiliai mašinoje. UAB „Klaipėdos Netas“ siurvejerio nuomone, viena iš priežasčių, dėl kurių medicininė įranga apgadinta, buvo netinkamas krovinio supakavimas. Atsižvelgiant į šio įrengimo specifikacijas (svorį, matmenys), įrengimas turėjo būti patalpintas bent jau į medinį rėmą ir įpakuotas į uždarą stabilią pakuotę, pavyzdžiui, į medinę dėžę.
Remiantis byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, teismas iš esmės sutinka su siurvererio nuomone, kad krovinio apgadinimo priežastis yra abipusė, tiek vežėjo (atsakingo už krovinio įpakavimą), tiek faktinio vežėjo (atsakingo už krovinio sutvirtinimą puspriekabėje) atsakomybė. Tokiu atveju, atsižvelgiant į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus, išlaikant tarp šalių interesų patenkinimo pusiausvyrą, teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas atsakovą iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės (50 proc.), ir iš atsakovo ieškovui priteisiama 6 633,68 Eur (50 proc. nuo 13 267,35 Eur) suma žalai atlyginti (CK 6.253 str. 1. 5 d., 6.248 str. 4 d., KTK 51 str. 1 d.).
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo už priteistą sumą priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Atsižvelgiant į tai, kad teismas ieškinį patenkino iš dalies (7 : 93), bylinėjimosi išlaidos, t. y. žyminis mokestis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti, bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimo, paskirstytinos tarp šalių proporcingai jų atžvilgiu tenkintų bei atmestų reikalavimų dydžiui (CPK 93 str. 2 d., 92 str., 98 str., 80 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovas UAB „Vitrolab“ už advokato teisinę pagalbą turėjo 3 195,00 Eur išlaidų, pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir prašymą jas priteisti (t. 4, b. l. 177 - 189).
Atsakovas UAB „Raben Lietuva“ už advokato teisinę pagalbą turėjo 3 811,24 Eur išlaidų, pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir prašymą jas priteisti (t. 4, b. l. 126 - 139).
Trečiasis asmuo UAB „Prima line“ už advokato teisinę pagalbą turėjo 5700,00 Eur išlaidų, pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir prašymą jas priteisti (t. 4, b. l. 112 - 116).
Trečiasis asmuo NHA Haburger Assekuranz Agentur GmbH už advokato teisinę pagalbą turėjo 5 550,14 Eur išlaidų, pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir prašymą jas priteisti (t. 4, b. l. 140 - 145).
Teismas, spręsdamas ar dalyvaujančių byloje asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal įstatymą nėra per didelės, atsižvelgia į tai, kad ieškovo advokatas (-ė) UAB „Vitrolab“ vardu surašė procesinius dokumentus: ieškinį, 10 kitų įvairaus turinio prašymų bei paaiškinimų; atstovavo ieškovą teismo posėdžiuose, kuriuose praleido 7 val., todėl pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomendacijas, maksimali šalies patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti bendra suma būtų 3 490,36 Eur. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad civilinė byla tiek savo faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme nėra sudėtinga, ginčo teisinių santykių vertinimas teismų praktikoje yra nusistovėjęs, be to, įvertinęs ieškovo pareikštų reikalavimų sumą, sprendžia, kad ieškovo patirtos 3 195,00 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto jų maksimalaus dydžio, proporcingai tenkintų reikalavimų dydžiui, priteisia iš atsakovo ieškovo naudai 244,32 Eur, nes taip būtų užtikrintas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų įgyvendinimas civilinėje byloje (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo atstovo dalyvavimo teismo posėdžiuose laikas yra toks pat kaip ir ieškovo atstovo (7 val.), pateiktų procesinių dokumentų (atsiliepimas į ieškinį, 7 kiti dokumentai) skaičius neženkliai mažesnis, vertindamas tai, kad išlaidos viršija Rekomendacijų maksimalius dydžius (maksimali suma būtų 3 150,04 Eur), sumažinus iki Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, proporcingai ieškovo atmestų reikalavimų dydžiui, iš ieškovo atsakovui priteistina 2 929,54 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 98 str.). Taip pat iš ieškovo trečiojo asmens UAB „Prima line“, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, naudai, kuris pateikė atsiliepimą į ieškinį, 2 kito turinio dokumentus bei advokatas, atstovaudamas trečiąjį asmenį, teismo posėdžiuose praleido 7 val., sumažinus teisinės pagalbos išlaidas iki Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (2 809,72 Eur), proporcingai ieškovo atmestų reikalavimų dydžiui, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, priteistina 2 613,04 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 47 str. 2 d., 3 str. 1 d.). Iš ieškovo trečiojo asmens NHA Haburger Assekuranz Agentur GmbH, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, naudai, kuris pateikė atsiliepimą į ieškinį, 1 prašymą bei advokatas (-ė), atstovaudamas trečiąjį asmenį, teismo posėdžiuose praleido 5 val., sumažinus teisinės pagalbos išlaidas iki Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (2 637,48 Eur), proporcingai ieškovo atmestų reikalavimų dydžiui, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, priteistina 2 452,86 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 47 str. 2 d., 3 str. 1 d.).
Proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovui priteistina 149,25 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d., 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).
Trečiajam asmeniui NHA Haburger Assekuranz Agentur GmbH dokumentai buvo išversti į anglų kalbą. Ieškovas pateikė prašymą priteisti 1 084,40 Eur vertimo išlaidų ir šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Teismas sprendžia, kad šios išlaidos byloje buvo būtinos ir pagrįstos, todėl proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, jų 75, 90 Eur priteisia iš atsakovo ieškovui (CPK 88 str. 10 p.).
Sudėjus iš atsakovo ieškovui priteistinas išlaidas (244,32 Eur už advokato teisinę pagalbą + 149,25 Eur žyminis mokestis + 75,90 Eur dokumentų vertimo išlaidos = 469,47 Eur), jų iš atsakovo ieškovui priteistina 469,47 Eur, o atlikus šių išlaidų įskaitymą su iš ieškovo atsakovui priteistinomis išlaidomis, iš ieškovo atsakovui priteistina 2 460,07 Eur (2929,54 Eur – 469,47 Eur = 2460,07 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Iš ieškovo valstybei priteistina 14,73 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.). Atsakovui tenkanti šių išlaidų dalis mažesnė nei 3 Eur, todėl jos valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Raben Lietuva“, j. a. k. 300027413, ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Vitrolab“, j. a. k. 235279070, 6 633,68 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt tris eurus 68 ct) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 633,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme - 2017 m. rugpjūčio 16 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vitrolab“, j. a. k. 235279070, valstybei 14,73 Eur (keturiolika eurų 73 ct), išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vitrolab“, j. a. k. 235279070:
atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Raben Lietuva“, j. a. k. 300027413, 2 460,07 Eur (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt eurų 7 ct) bylinėjimosi išlaidų;trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Prima line“, j. a. k. 302512397, 2 613,04 Eur (du tūkstančius šešis šimtus trylika eurų 4 ct) bylinėjimosi išlaidų;trečiajam asmeniui NHA Haburger Assekuranz Agentur GmbH, j. a. k. HRB 31525, 2 452,86 Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt du eurus 86 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.