Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovui Ž. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, turto padalijimo, ir atsakovo Ž. Z. priešieškinį ieškovei J. Z. dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo Ž. Z. kaltės; nustatyti sūnaus J. Z. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš Ž. Z. 600 lt dydžio kas mėnesį mokėtinas periodines išmokas J. Z. išlaikymui nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės bei 200 Lt dydžio mėnesinį įsiskolinimą nuo 2011-07-01 iki išlaikymo priteisimo momento; nustatyti, jog periodinės išmokos indeksuotinos LR Vyriausybės nustatyta tvarka, o J. Z. periodines išmokas valdo uzufrukto teise; po santuokos nutraukimo J. Z. palikti santuokinę pavardę „Z.“; sūnaus J. Z. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove.

Nurodė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka buvo sudaryta 2005-06-04 ir įregistruota (duomenys neskelbtini). Santuokos metu ieškovei ir atsakovui gimė sūnus J. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė mano, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo būdo ypatumų, t. y. dėl jo uždarumo, riboto bendravimo su šeima, ir dėmesio šeimos nariams stokos. Praėjus kažkuriam laikui po namo, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimo, atsakovas pradėjo gyventi atskirai nuo visų šeimos narių, atskiroje namo dalyje, vengti ieškovės ir vaikų, nebeprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo finansiškai. Faktiškai nuo 2009 metų atsakovas nustojo geranoriškai bendrauti su ieškove ir sūnumi, gyveno izoliuotai atskirame namo gale bei pradėjo psichologiškai terorizuoti šeimos narius. Nuo 2011 metų liepos mėnesio ieškovė su vaikais buvo tiesiog priversta išsikelti iš savo namų ir šiuo metu gyvena išsinuomotame bute (duomenys neskelbtini). Ieškovės manymu, atsakovo abejingumas šeimai, nesugebėjimas taikytis su kitų poreikiais, noras gyventi atskirai bei grubumas vedė jų santuoką prie iširimo, o sutuoktinio pareigų neatlikimas ir psichologinis smurtas ieškovės atžvilgiu galutinai išardė santuoką. Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės.

Vaiko poreikiai kas mėnesį sudaro apie 800 Lt: maistas - 300 Lt; rūbai ir avalynė - 200 Lt; vaiko pramogos - 100 Lt; vaiko sveikatos ir higienos priežiūra - 100 Lt; vaiko mokymas - 100 Lt. Nuo 2012-01-16 ieškovė yra įtraukta į darbo ieškančių asmenų sąrašus Šiaulių teritorinės darbo biržos Šiaulių skyriuje. Ji išlaiko dar ir sūnų iš pirmosios savo santuokos. Atsakovo gaunamos mėnesinės pajamos siekia apie 1600 litų. Kadangi atsakovas prie savo sūnaus išlaikymo nuo 2011 metų liepos mėnesio prisideda po 400 litų, tai iš jo prašo priteisti ir 200 litų dydžio mėnesinių periodinių išmokų įsiskolinimą nuo 2011-07-01.

Dar iki santuokos sudarymo 2005-06-04, atsakovas įsigijo 30 vienetų UAB „Orgsita“ paprastųjų vardinių akcijų. Pusė akcijų apmokėjimo sumos, t. y. 1500 Lt iš 3000 Lt, buvo sumokėta jau po santuokos sudarymo dienos naudojant bendras sutuoktinių lėšas. Šiuo atveju yra teisinis pagrindas prašyti teismą pripažinti 2004-10-27 UAB „Orgsita“ steigimo aktu asmeninės nuosavybės teise atsakovo įsigytas 30 vienetų paprastųjų vardinių akcijų pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių, nuosavybe. Be to, ieškovė ir atsakovas kaip šeima gyveno nuo 2004 metų rugsėjo mėnesio, vedė bendrą ūkį, turėjo bendras lėšas, planavo būsimą bendrą gyvenimą šeimos kūrimą ir net UAB „Orgsita“ steigimą. Ieškovė buvo ne tik 1500 litų bendraturtė, kurie buvo sumokėti už dalį paprastųjų vardinių akcijų 2005-06-21 ir 2005-06-30, bet ir faktiškai savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie 1500 litų išmokos už akcijas 2004-11-24. Ieškovė prašo teismą pripažinti 2004-10-27 UAB „Orgsita“ steigimo aktu asmeninės nuosavybės teise atsakovo įsigytas 30 vienetų paprastųjų vardinių akcijų bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe.

Santuokos metu įsigytas ir tarp sutuoktinių dalintinas turtas yra šis: Žemės sklypas – (duomenys neskelbtini) (Unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) (vertė – 2431 Lt); Pastatas- Gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini) (Unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) (vertė – 15914 Lt); Pastatas-Tvartas, (duomenys neskelbtini) (Unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) (vertė – 8631 Lt); Kiti statiniai (inžineriniai) – (duomenys neskelbtini) (Unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) (vertė – 104 Lt); Ford Escort, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini) (vertė – 500 Lt); Chrysler Lebaron, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (vertė – 500 Lt); 66 paprastosios vardinės UAB „Orgsita“ akcijos po 100 Lt (vertė – 6600 Lt). Bendra turto vertė – 34680 Lt.

Santuokos metu įgytos ir solidariomis laikytinos prievolės tretiesiems asmenims: 2007-12-17 sutartis Nr. ( duomenys neskelbtini) su „Swedbank“, AB (18854,00 EUR); 2007-12-17 sutartis Nr. ( duomenys neskelbtini) su „Swedbank“, AB (5473,00 EUR); 2008-06-03 sutartis Nr. ( duomenys neskelbtini) su „Swedbank“, AB (7530,12 EUR).

Ieškovė prašė priteisti jai asmeninės nuosavybės teise turto lygiai už pusę bendro turto vertės, t. y. už 17340 Lt. Nurodė, kad aukščiau paminėtas turtas gali būti dalinamas natūra, nes namas yra pritaikytas gyventi dviem šeimom, akcijų padalijimas nepažeis niekieno teisių ir net užtikrins ieškovei pastovias pajamas dividendų forma, o automobiliai jau yra faktiškai padalinti, t. y. ieškovė naudojasi automobiliu Ford Escort, o atsakovas – Chrysler Lebaron. Ieškovė ieškiniu neprašė padalinti šalių solidarias prievoles „Swedbank“, AB pagal sutartis: Nr.(duomenys neskelbtini); ( duomenys neskelbtini); Nr.(duomenys neskelbtini).

Atsakovas Ž. Z. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad ieškovės materialinė padėtis yra gera, jei ji galėjo išsikraustyti į Šiaulių miestą, ten nuomotis butą, mokėti nuomos ir komunalinius mokesčius. Mano, kad dėl santuokos iširimo kalta yra ieškovė, nes ji buvo neištikima atsakovui. Neprieštarauja, kad sūnus gyventų su ieškove. Nesutinka su prašoma priteisti 600 Lt kas mėnesį išlaikymo suma, nes mano, kad ieškovė neįrodė, jog nepilnamečiui vaikui reikalinga per mėnesį išlaikymo suma yra 1200 Lt. Sutiko, kad santuokoje įgytas turtas būtų padalintas per pusę. Nurodė, kad dalintinos yra tik 36 akcijos, nes kitas 30 akcijų atsakovas įsigijo dar iki santuokos su ieškove.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį tenkino visiškai. Spręsdamas klausimą dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo, teismas nustatė, kad nebuvo pateikta visiškai aiškių nesirūpinimo šeima dėl asmeninių priežasčių įrodymų. Net ir palikęs šeimą, atsakovas teikė 400 Lt dydžio išlaikymą sūnui. Vien šeimos palikimą, teismas nelaikė santuokos nutraukimo priežastimi. Šalys bei liudytojai patvirtino, kad atsakovo persikėlimas gyventi į kitas patalpas, esančias tame pačiame name, yra kivirčų sprendimo būdas, pasireiškiantis ir atsisakymu bendrauti su ieškove. Teismas pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės, kadangi aiškiai išreikštų neigiamų jų veiksmų nenustatyta. Nesant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos, teismas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.

Teismas pripažino, kad tėvų turtinė padėtis, vertinant byloje surinktą medžiagą, yra panaši, ieškovė J. Z. nors šiuo metu nedirba, gauna socialines išmokas, tačiau duomenų, jog ji negali dirbti dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių, nėra, ji yra darbinga, nurodoma, jog turi nelegalų darbą, nors įrodymų pateikta nėra, Teismas, nustatęs, kad atsakovas Ž. Z. dirba, atlyginimas apie 2000 Lt, kita turtinė padėtis vienoda, priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį, nuo ieškinio padavimo dienos. Ieškovę J. Z. įpareigojo šias įmokas tvarkyti uzufrukto teise (LR CK 3.185, 3.186 str.). Spręsdamas dėl įsiskolinimo priteisimo, teismas atsižvelgė į tai, kad šalys pripažįsta, jog išlaikymas iki ieškinio padavimo dienos buvo teikiamas savanoriškai, duomenų, jog ieškovė būtų nesutikusi su šiuo išlaikymo teikimu ir jo dydžiu, nėra, todėl išlaikymo įsiskolinimo nepriteisė. Teismas nurodė, kad ginčo dėl to, jog šalys kreditoriui „Swedbank“, AB lieka skolingi kaip solidarūs skolininkai, nėra. Taip pat teismas nurodė, kad nesant ginčui dėl santuokoje įgyto turto padalijimo po lygiai ir turto naudojimosi tvarkos, ieškinį ir priešieškinį toje dalyje tenkino. Šalys taip pat neginčijo, jog santuokos metu buvo įgyta 36 vnt. UAB „Orgsita“ akcijų, bei sutino, jog šios akcijos būtų padalintos pusiau.

Byloje nustatyta, jog 2004 10 27 steigimo akto pagrindu Ž. Z. įsigijo 30 vnt. UAB „Orgsita“ akcijų, tačiau 1500 Lt už šias akcijas sumokėti jau po santuokos sudarymo, panaudojant bendras sutuoktinių lėšas. Ieškovė J. Z. prašo visas šias akcijas pripažinti bendra sutuoktinių nuosavybe, kadangi, nors jos ir buvo įgytos dar prieš santuoką, tačiau jie tuo metu jau vedė bendrą ūkį, vėliau jų įgijimui dalinai buvo panaudotos bendros sutuoktinių lėšos, atsakovas Ž. Z. nesutinka, nurodo, jog iki santuokos bendras ūkis vedamas nebuvo, akcijų pirkimui jis panaudojo pasiskolintus pinigus, kuriuos vėliau grąžino.

2004 10 27 UAB „Orgsita“ steigimo sutartimi atsakovas Ž. Z. įsigijo nuosavybės teise, jos steigimo momentu, 30 vnt. akcijų, atidedant apmokėjimą, sumokant 1500 Lt per 30 dienų, ir dar 1500 Lt per 12 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos. 1500 Lt sumokėta 2004 11 24, kita dalis sumokėta 2005 06 21 ir 2005 06 30 dienomis. Tokiu būdu, dalis apmokėjimo už- akcijas padaryta iki santuokos sudarymo, dalis po santuokos sudarymo.

LR CK 3.90 str. numato pagrindus, kada teismas gali pripažinti asmeninę sutuoktinio nuosavybę bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Šio straipsnio pirmoje dalyje numatyta, jog tai galima padaryti, kai turtas santuokos metu yra iš esmės pagerintas. Šiuo atveju tokių duomenų nepateikta, santuokos metu turtas – UAB „Orgsita“ akcijos sutuoktinių lėšomis pagerintos nebuvo ir negalėjo būti pagerintos. Nei akcijų skaičius, nei vertė, nei kitos jų savybės po apmokėjimo nepasikeitė. LR CK 3.90 str. numato, jog kai sutuoktinis, įsigydamas turtą asmeniniam poreikiams, naudoja lėšas, kurios yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tai, viršijant panaudotas asmenines lėšas, toks turtas gali būti pripažintas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Pažymėtina, jog šiuo atveju turtą savo asmeninėn nuosavybėn įsigijo ne sutuoktinis, atsakovas Ž. Z. tuo metu dar nebuvo sudaręs santuokos su ieškove J. Z.. Įgyjamas turtas – akcijos – nelaikytinos, jog buvo įgyjamos tik asmeniniam poreikiams tenkint. Teismas laikė, jog akcijos įgytos dar iki santuokos, asmeninėn atsakovo Ž. Z. nuosavybėn, ir dalies sumos už jas sumokėjimas po santuokos sudarymo neduoda pagrindo pripažinti šį turtą bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau neginčytina, jog dalis sumos už šias akcijas buvo sumokėta iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės – jų kartu uždirbtų pinigų. Nė viena iš šalių nepateikė įrodymų, jog atsakovas Ž. Z. turėjo asmeninių lėšų, iš kurių sumokėjo jau po santuokos nutraukimo už akcijas, pats atsakovas teigia, jog tam jis pasiskolino pinigų, o skolą grąžino iš po santuokos uždirbtų pinigų, t.y., iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, tokiu būdu nėra skirtumo, ar už akcijas sumokėta tiesiogiai iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, ar iš jos grąžinta asmeninė skola, panaudota akcijų pirkimui, tad iš atsakovo Ž. Z. priteisina kompensacija už asmeninio turto apmokėjimą iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovė J. Z. apeliaciniu skundu prašo pakeisti sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo, dėl įsiskolinimo priteisimo ir dėl 750 Lt dydžio piniginės kompensacijos priteisimo už akcijas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

Pirmosios instancijos teismas absoliučiai nevertino to fakto, kad apeliantė yra bedarbė, įrašyta į ieškančių darbo asmenų sąrašus darbo biržoje. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad apeliantė turi dar vieną vaiką iš pirmos santuokos, prie kurio išlaikymo buvęs sutuoktinis absoliučiai neprisideda. Apeliantė gauna tik 195 Lt dydžio pašalpą iš biudžeto. Teismas nevertina, kad apeliantė turi skolinių įsipareigojimų bankui. Atsakovas turi stabilias pajamas, gauna solidžius dividendus, neišlaiko kitų asmenų. Apeliantė mano, kad šioje dalyje sprendimas yra šališkas ir diskriminuojantis bei neobjektyvus, nes be pagrindo atmetė reikalavimą priteisti 600 Lt vaiko išlaikymui.Apeliantė pripažino, kad atsakovas vaiko išlaikymui nuo 2011.07.01 iki jos kreipimosi į teismą dienos mokėjo po 400 Lt kas mėnesį. Po kreipimosi į teismą atsakovas ėmė mokėti po 300 Lt. Kadangi priteistina išlaikymo suma turi sudaryti 600 Lt, apeliantė mano, kad teismas nepagrįstai nepatenkino jos prašymo priteisti 200 Lt skirtumą už laikotarpį nuo 2011.07.01 iki kreipimosi į teismą dienos.Teismas, pripažinęs, kad 30 vnt. UAB „Orgsita“ akcijų nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir nedalintina natūra, taikė lyg ir alternatyvų apeliantės teisių gynimo būdą priteisė piniginę kompensaciją. Jos teisių gynimo būdu būtų buvęs tada, kai teismas būtų bendrąja jungtine nuosavybe pripažinęs tik pusę akcijų.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos pagrindus, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėdama apeliacinį skundą, kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pateikus apeliacinį skundą, paaiškėjo esminių aplinkybių, kurios negali būti išnagrinėtos kitaip, nei panaikinus sprendimą ir grąžinus nagrinėti bylą iš naujo. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Procesiniuose dokumentuose sutuoktiniai taip pat turi pareigą nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei informaciją apie tai, kad pareiškėjui žinomiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 3.126 straipsnis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. Padalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis). Teismo padarytos išvados dėl bendro turto padalijimo turi būti nurodytos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. Z. ir Ž. Z. su trečiuoju asmeniu „Swedbank“, AB (buvęs pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) 2007-12-17 sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais, pagal kurią buvo suteiktas 31857,12 EUR kreditas (1 t., 15–21 b. l.). Trečiojo asmens „Swedbank“, AB teigimu ieškovė J. Z. 2009-05-15 su trečiuoju asmeniu sudarė EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovei buvo suteiktas 10000,00 Lt sumos kredito limitas Ego sąskaitoje bei išduota Ego kortelė (1 t., 59 b. l.), tačiau ieškinyje ieškovė nenurodė, kad yra sudariusi paminėtą kredito sutartį. Iš „Swedbank“, AB sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovas Ž. Z. yra UAB Snoro lizingas skolininkas. Taip pat ieškovė J. Z. apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad yra kreditoriaus UAB „General financing“ skolininkė, nes ieškovė ir UAB „General financing“ 2010-02-25, 2010-11-06 sudarė vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 163–171 b. l.). Tačiau pirmosios instancijos teisme šios aplinkybės nebuvo tiriamos. Tai reiškia, kad dalindamas šalims priklausantį turtą, teismas neišsprendė klausimo dėl santuokos metu atsiradusių prievolių. Prašyme dėl papildomų dokumentų priėmimo ieškovė J. Z. nurodė, kad šie kreditai buvo suteikti santuokos metu, o lėšos panaudotos šeimos poreikiams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus, todėl įstatyme įtvirtintos tam tikros procesinės kreditorių teisės, leidžiančios jiems įgyvendinti savo interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. v. A. Ž., bylos Nr. 3K-7-192/2007). Kreditorių teisių apsaugai skirtas CK 3.126 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Reikalavimas nurodyti sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo įtvirtintas ir proceso teisės normose (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalies 4 punktas).

Nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo ir motinos turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų taip pat atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006). Pusiausvyrą tarp nurodytų kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3. straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino tikrosios ieškovės materialinės padėties. Turėdamas įstatymo suteiktą įrodymų rinkimo teisę šeimos bylose, nesiėmė veiksmų išsiaiškinti ir išsireikalauti įrodymų iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie ieškovės J. Z. buvusias, esamas pajamas dirbant pagal verslo liudijimą. Tik ištyrus ir įvertinus visus duomenis apie realią šalių turtinę padėtį, galima spręsti apie galimybę teikti tam tikro dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Apie tai, kad apeliantė gali dirbti nelegaliai, teigė ir atsakovas Ž. Z..

Iš naujo vertinami byloje surinkti įrodymai, nustatinėjamos faktinės aplinkybės dėl sutuoktinių prievolių, jų buvusių, esamų pajamų, tačiau apeliacinis procesas pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, taip pat atsižvelgtina į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimą (CPK 327 straipsnis, 314 straipsnis), Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimas panaikintinas ir byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kolegija atkreipia teismo dėmesį į tai, kad kreditus suteikiantys asmenys turi būti įtraukiami į bylos nagrinėjimą bent jau trečiaisiais asmenimis, kadangi jų interesai atgauti skolas yra labai aiškūs.

Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitų apeliacinio skundo argumentų analizę kolegija pripažįsta netikslinga ir dėl jų nepasisako.

Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.