- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-02
- Bylos Nr.
- II-228-1246/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00781-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dovilė Sanačinienė
- Pažeidėjas
- A. S.
- Advokatai
- Saulius Žentelis
dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn A. S. (A. S.) ir jo atstovui advokatui Sauliui Ženteliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. (A. S.) skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-270-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK 25269181241.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) 2025 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-270-2025 (toliau – Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje ROIK 25269181241 pareiškėjas A. S. (toliau – pareiškėjas) buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje. Jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), direktorius, atsakingas asmenas, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir ĮUTP) 62 straipsnio 3 dalies, 64 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtent nelegaliai įdarbino ir leido Baltarusijos Respublikos piliečiui A. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. gruodžio 20 d. iki 2025 m. kovo 14 d. dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, neužtikrino, kad trečiosios šalies pilietis dirbtų turėdamas leidimą dirbti arba leidimą laikiną gyventi Lietuvos Respublikoje.
2. A. S. pateikė skundą, kuriuo prašoma panaikinti Nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Skunde nurodo, kad skundžiamą Nutarimą priėmusi Institucija nustatė A. S. kaltės, kaip vieno iš būtinųjų pažeidimo sudėties požymių, formą – neatsargumas. Administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo ar nerūpestingumo (ANK 9 straipsnio 1 dalis). ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti pasekmių kilimo, todėl tokį pažeidimą galima padaryti tik veikiant tyčia, t. y. kalės forma turi būti tiesioginė / netiesioginė tyčia. Esant pažeidimui, kurio negalima įvykdyti dėl neatsargumo, negalima konstatuoti, kad yra nustatyti visi administracinio nusižengimo būtinieji požymiai. Taigi, skundžiamas Nutarimas buvo priimtas nenustačius, kad padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl Nutarimas yra neteisėtas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į skundą Institucija prašė palikti Nutarimą nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti, kadangi Nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. ĮUTP nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, taip pat ir darbo Lietuvoje klausimus. Šio įstatymo 62 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad užsieniečio darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, ĮUTP ir Europos Sąjungos teisės aktai. Įstatymų leidėjas nuo 2024 m. liepos 1 d. sugriežtino užsieniečių įdarbinimą Lietuvos Respublikoje. Nuo 2024 m. liepos 1 d. atvykstantis užsienietis, net jei jo profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą privalo gauti leidimą dirbti. Atsižvelgiant į minėto įstatymo pataisas, nuo 2024 m. liepos 1 d. užsieniečiai, kurie naudojasi beviziu režimu arba turi galiojančią Šengeno ar kitos valstybės nacionalinę visą, arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje išduotą leidimą laikinai gyventi (pvz. Lenkijoje, Vokietijoje ar kt.), nebegali teisėtai dirbti Lietuvoje. Po minėtų pataisų įgaliojimo užsieniečiai gali būti įdarbinti Lietuvoje tik turėdami Lietuvos Respublikos išduotą leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje, išskyrus 58 straipsnyje numatytas išimtis. Įmonės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad įstaigos veikla būtų organizuojama tinkamai. Administracinis nusižengimas gali būti padarytas ne tik aktyviais veiksmais (veikimu), bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalėjo padaryti. Įmonės vadovas šiuo atveju privalėjo užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas A. S. teismo posėdyje nurodė, kad supranta dėl ko yra patrauktas administracinėn, teikdamas teismui paaiškinimu, nurodė, jog iš dalies pripažįsta, kad padarė pažeidimą, tačiau pažymėjo, jog tai buvo padaryta netyčia. A. R. buvo oficialiai įdarbintas, buvo sumokėti visi mokesčiai, tačiau nebuvo atsižvelgta į nuo 2024 m. liepos 1 d. padarytą įstatymo pakeitimą. Tyčios pažeisti teisės aktų reikalavimus nebuvo. Žala valstybei šiuo atveju padaryta nebuvo, o skirta didelė bauda. Pareiškėjo teigimu, buvo imtasi visų priemonių, kad pažeidimas nebūtų padarytas. Kai asmuo buvo įdarbinamas, jis neturėjo laikino leidimo gyventi Lietuvoje ir atitinkamai neturėjo asmens kodo, dėl ko „Sodra“ sistemoje jo įdarbinti automatiniu būdu nebuvo galima, todėl įmonės buhalterė siuntė papildomą užklausimą „Sodrai“. Tam asmeniui turėjo būti suteiktas socialinio draudėjo kodas. Taigi šiuo atveju „Sodra“ irgi neatsižvelgė į tai, kad minėtas asmuo neturi asmens kodo, jam suteikė socialinį draudimą ir neįspėjo, kad toks asmuo negali būti įdarbintas. Tai reiškia, kad yra dalis ir „Sodros“ kaltės. Visos procedūros iš įmonės pusės buvo atliktos. Įmonėje dirba nemažai trečiųjų šalių piliečių (apie pusę), tačiau A. R. buvo pirmas darbuotojas, kurį įdarbinome po 2024 m. liepos 1 d. teisės aktų pakeitimų. Mokesčiai valstybei buvo mokami nuo A. R. darbo pradžios. Taip pat oficialiai buvo mokamas ir atlyginimas darbuotojui.
5. Pareiškėjo atstovas advokatas Saulius Žentelis palaikė skunde nurodytus argumentus bei nurodytus prašymus. Teismo posėdyje papildomai pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas nelegalų darbą, turėjo tikslą apginti nelegaliai dirbantį asmenį, kuris gali būti išnaudojamas, ir apsaugoti valstybės biudžetą, o ne stabdyti migraciją. Šiuo atveju nei vienas iš politinių tikslų, kurių buvo siekiama, priimant teisės normas dėl nelegalaus darbo, nebuvo pažeisti. Buvo pasirašyta darbo sutartis, buvo mokamas atlyginimas, todėl susiklosčiusių santykių turinys nerodo, kad tai būtų buvęs nelegalus darbas. Būtų galima traktuoti, kad pažeistas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 96 straipsnio nuostatos, ten ir sankcijos yra ženkliai mažesnės, tačiau ši nuostata nagrinėjamu atveju nebuvo taikyta. Pareigūnai ir teismai konkrečiam santykiui turėtų taikyti konkrečią teisės normą. Teisės normų, kurios buvo priimtos visai kitais tikslais, taikymas yra pavojingas ir sudarantis galimybę piktnaudžiauti valdžia. Pažeidimo padarymas yra formalus, tačiau buvo pritaikyta griežta sankcija ir iš to kyla įmonei rimtos pasekmės (įmonė įtraukta į nepatikimų įmonių sąrašą, negali susigrąžinti pridėtinės vertės mokesčio, negalės metus laiko įdarbinti kitų darbuotojų, skirta didelė bauda). Atstovo teigimu, pasekmės, palyginus su pačia daryta veika, yra labai didelės. Taip pat nagrinėjamu atveju, atstovo vertinimu, labai svarbu tai, kad skundžiamame Nutarime konstatuota, jog pareiškėjas pažeidimą padarė dėl nerūpestingumo, tai yra viena iš neatsargumo formų. Pažeidimas, kurio padarymu yra kaltinamas pareiškėjas, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Vienas iš pažeidimo padarymo elementų yra subjektyvioji pusė. Šiuo atveju nusižengimas neatsargia kaltės forma negalėjo būti padarytas, todėl negalima traktuoti, kad yra visi administracinio teisės pažeidimo elementai. Atstovas pažymėjo, kad tai yra pagrindinis argumentas. Nors atsiliepime nurodoma, kad pažeidimas padarytas neveikimu, tačiau Nutarime konstatuota, kad pažeidimas padarytas dėl neatsargumo. Įmonė pateikė duomenis „Sodrai“, tai laikyti to neveikimu nėra pagrindo. Vadovas iš tikrųjų buvo nerūpestingas ir neatsargus, todėl nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nors Konstitucijoje aiškiai nurodyta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau šis principas, atsižvelgiant į teisės normų keitimo intensyvumą, turėtų būti vertinamas kaip atgyvenęs. Pareiškėjo padarytas pažeidimas šiuo atveju buvo atsitiktinis, nesukeliantis jokių žalingų pasekmių nei įdarbintam asmeniui, nei valstybei, todėl skundžiamu Nutarimu paskirta bauda yra akivaizdžiai per griežta. Svarbu ir tai, kad „Sodra“ buvo gavusi trečiosios šalies piliečio pasą ir vizą, suteikė draudėjo kodą, tai patvirtina, kad ir pati valstybės institucija analogiškai nežinojo apie teisės aktų pasikeitimus ir dalyvavo darant pažeidimą.
6. Institucija prieš posėdį pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl veikos kvalifikavimo
7. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
8. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
9. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, Nr. 2AT-57-976/2020).
10. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, atsakingu asmeniu, pažeidė imperatyvias Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei ĮUTP 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 62 straipsnio 3 dalies, 64 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtent: nelegaliai įdarbino ir leido Baltarusijos Respublikos piliečiui A. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. gruodžio 20 d. iki 2025 m. kovo 14 d. dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, neužtikrino, kad trečiosios šalies pilietis dirbtų turėdamas leidimą dirbti arba leidimą laikiną gyventi Lietuvos Respublikoje.
11. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą ir užtraukia baudą darbdaviui – fiziniam asmeniui nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų ir darbdavio – juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.
12. ANK 95 straipsnio dalies turinys suponuoja išvadą, kad už asmenų nelegalų darbą yra atsakingas specialusis subjektas – darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Subjektai, kuriems taikoma atsakomybė už administracinius nusižengimus pagal ANK, yra tik fiziniai asmenys. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, ir kt. Taigi pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį akcinės bendrovės direktoriaus atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų. Tokiu atveju šio administracinio nusižengimo objektyviąją pusę sudaro darbdavio veiksmai, atlikti per atstovą – akcinės bendrovės vadovą (direktorių), kuris yra šio administracinio nusižengimo subjektas, jei darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas neatitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-14-511/2023, 13 punktas).
13. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nelegalaus darbo turinys nenustatytas. ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicija yra blanketinė, todėl jai taikyti būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius.
14. Nagrinėjamu atveju aktuali ĮUTP 62 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad užsienietis gali įsidarbinti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį arba, kai jo nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, gali būti komandiruotas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką. Šio įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šio įstatymo 58 straipsnio 4, 6–10 ir 13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. liepos 1 d.).
15. ĮUTP 62 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus.
16. Užsieniečio darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, šis įstatymas ir Europos Sąjungos teisės aktai (ĮUTP 62 straipsnio 6 dalis).
17. ĮUPT 64 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti.
18. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą ar mažiausiai prieš vieną darbo valandą iki darbo pradžios apie juridinio asmens vienasmenio valdymo organo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, kuris neturi teisės būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje ir (arba) kuris neturi suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, jeigu privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas, arba nustatomos šios dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės.
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-2013).
20. Bylos duomenys patvirtina, kad Baltarusijos Respublikos pilietis A. R., gim. (duomenys neskelbtini), turintis Lenkijos nacionalinę (D) visą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią iki (duomenys neskelbtini), tačiau neturintis Lietuvos Respublikos išduoto leidimo laikinai gyventi, ir pagal ĮUPT nuostatas neatleistas nuo pareigos tokį leidimą įgyti, nuo 2024 m. gruodžio 20 d. buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareigos - tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas. A. R. draustas valstybiniu socialiniu draudimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2024 m. gruodžio 20 d., LDU pranešimas pateiktas 2025 m. sausio 10 d. 11.36 val. 2025 m. sausio 29 d UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. R. atliko 18 Eur, 2025 m. vasario 5 d. 977 Eur, 2025 m. vasario 6 d. 950 Eur, 2025 m. vasario 12 d. – 685 Eur, o 2025 m. vasario 12 d. 900 Eur su darbo santykiais susijusius mokėjimus. Realaus darbo faktą patvirtina Valstybės sienos apsaugos tarnybos pateikta informacija, įmonės pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenys, VSDFV duomenys bei paties pareiškėjo paaiškinimai.
21. Taigi, nagrinėjamu atveju visi pirmiau nurodyti objektyvieji požymiai egzistuoja: Baltarusijos Respublikos pilietis A. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. gruodžio 20 d. iki 2025 m. kovo 14 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, buvo sudaryta darbo sutartis, nesilaikyta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei ĮUTP 62 straipsnio 3 dalies, 64 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kaip matyti iš skundo turinio ir pareiškėjo paaiškinimų, teiktų teismo posėdžio metu, pareiškėjas objektyviosios pažeidimo padarymo pusės iš esmės neginčija, tvirtindamas, kad neegzistuoja tik subjektyvioji pažeidimo padarymo pusė, todėl administracinio nusižengimo teisena turėtų būti nutraukta.
22. Tiek skunde nurodoma, tiek pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu akcentavo tai, kad skundžiamame Nutarime konstatuota, jog pažeidimas šiuo atveju buvo padarytas dėl nerūpestingumo, tai reiškia nustatyta neatsargi kaltės forma. Pareiškėjo atstovo teigimu, pažeidimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti pasekmių kilimo, todėl toks pažeidimas gali būti padaromas tik veikiant tyčia, t. y. kaltės forma turi būti tiesioginė / netiesioginė tyčia, jis negali būti padarytas neatsargia kaltės forma. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo atstovo argumentas stokoja teisinio pagrįstumo.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, nustatytas ANK 95 straipsnyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-14-511/2023, 13 punktas).
24. Taigi, nepaisant to, kad šiuo atveju pareiškėjas pažeidimą padarė dėl nerūpestingumo (neatsargia kaltės forma), kadangi buvo nepakankamai atidus sekdamas teisinį reguliavimą, susijusį su trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo Lietuvos Respublikoje apribojimais, tai, remiantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, nesudaro pagrindo išvadai, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta subjektyvioji administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, pusė, kadangi, kaip nurodyta pirmiau minėtoje kasacinio teismo praktikoje, šis pažeidimas, priešingai nei tvirtina pareiškėjo atstovas, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.
25. Pareiškėjo atstovo teismo posėdžio metu pateikti samprotavimai apie tai, kad šiuo atveju politiniai tikslai, kurių buvo siekiama, priimant teisės normas dėl nelegalaus darbo, nebuvo pažeisti, kadangi pasirašyta darbo sutartis ir darbuotojui buvo mokamas atlyginimas, kad nebuvo padaryta jokios realios žalos valstybei, ir tai, kad konstitucinis principas, jog nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės šių dienų kontekste yra atgyvenęs, nekeičia situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
26. Ta aplinkybė, kad „Sodra“ neatsižvelgė į tai, kad ketinamas įdarbinti trečiosios šalies pilietis neturi asmens kodo ir jam suteikė draudėjo kodą, taip pat vertintina kaip neturinti esminės įtakos, sprendžiant dėl pareiškėjo atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
27. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pareiškėjas A. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, todėl nėra jokio pagrindo jo atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną nutraukti.
Dėl administracinės nuobaudos
28. ANK 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
29. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą ir užtraukia baudą darbdaviui – fiziniam asmeniui nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų ir darbdavio – juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų.
30. Pagal teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, Nr. 2AT-36-387/2021, Nr. 2AT-39-648/2023, Nr. 2AT-22-648/2024).
31. Nagrinėjamu atveju Institucija, nustačiusi vieną lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi, nenustačiusi jokių sunkinančių aplinkybių ir atsižvelgusi į padaryto pažeidimo aplinkybes ir pobūdį, pareiškėjui paskyrė minimalią ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą baudą (1 500 Eur) už tokio pobūdžio nusižengimą.
32. Nors teismo posėdžio metu tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas nurodė, kad paskirta bauda yra labai didelė ir neproporcinga padarytam pažeidimui, tačiau skunde paskirtos administracinės nuobaudos dydžio klausimas nėra keliamas, teismas, nenustatęs pagrindo nesutikti su skundžiamu Nutarimu paskirta bauda ir jos dydžiu, šiuo klausimu plačiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
33. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą Nutarimą, pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teismas sprendžia, kad skundžiamas Nutarimas yra pagrįstas ir priimtas teisėtai. Atsižvelgiant į visa tai, skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo A. S. skundas netenkinamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsniu ir 646 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo A. S. skundo netenkinti.
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-270-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK 25269181241
palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.