Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-10-29 · Civilinė byla Nr. e2-21587-1098/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-29
Bylos Nr.
e2-21587-1098/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16366-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Leščinskienė
Ieškovas
R. G.
Atsakovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Advokatai
Vaidotas Sviderskis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-21587-1098/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16366-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.10.8; 2.6.39.1; 2.6.39.2.5.5; 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,dalyvaujant ieškovo R. G. atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui,atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei S. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

1. ieškovas R. G. (toliau – ieškovas) pateikė teismui ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (toliau – atsakovė) dėl 7 492,68 Eur draudimo išmokos, 5,00 proc. dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

Šalies argumentai

2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2021 m. kovo 7 d. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovui priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl eismo įvykio kaltu prisipažino (duomenys neskelbtini) vairuotojas, šalys užpildė eismo įvykio deklaraciją. Ieškovas kreipėsi į eismo įvykio kaltininko transporto priemonę apdraudusį draudiką (atsakovę) tam, kad jam būtų padengta eismo įvykio metu padaryta žala. Atsakovė įvertino ieškovui padarytą žalą ir savo iniciatyva nustatė, kad automobiliui padaryta 13 863, 32 Eur žala, kurios atlyginimą išmokėjo ieškovui. Ieškovas su nustatytos žalos dydžiu nesutiko, kadangi 13 863, 32 Eur suma yra nepakankama automobilį atstatyti į buvusią padėtį (net ir išskaičiavus nusidėvėjimą). Pradėjus aiškintis situaciją ir iš draudimo gavus kainos paskaičiavimą tapo akivaizdu, kad draudikas žalą paskaičiavo taikydamas neproporcingai mažas kainas keičiamoms detalėms, kas ir buvo priežastis sumažintai draudimo išmokai. Ieškovas kreipėsi į nepriklausomus turto vertinimo ekspertus, kurie paskaičiavo, kad norint automobilį atstatyti į buvusią padėtį būtina 21 356 Eur. Kadangi atsakovė atsisakė dengti papildomą žalą, ieškovas, atėmęs iš bendros sumos draudiko išmokėtą draudimo išmoką, reiškia ieškinį, kad būtų padengta visa žala, t. y. priteisti 7 492, 68 Eur neišmokėtos draudimo išmokos.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti.

4. Atsakovė pateiktame atsiliepime nurodo, kad atlikus apgadinto automobilio apžiūrą, ją fiksavus nuotraukose, 2021 m. kovo 22 d. draudimo bendrovė apskaičiavo 8 889,95 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas atsakovei pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės vertinimo ataskaitą VER3343, kurioje nurodyta, kad automobilio atkuriamoji vertė, įvertinus nusidėvėjimą bei skaičiuojant išlaidų (kaštų) metodu, sudaro 17 649,63 Eur be PVM (21 356,05 Eur su PVM). Atsakovė gavusi ataskaitą, nusprendė atlikti rinkos tyrimą ir nustatyti realius automobilio remonto kaštus. Buvo apklausti trys autoservisai, kurie pateikė savo pasiūlymus automobilio remonto darbams: 1-as pasiūlymas UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 10 876,17 Eur be PVM (13 160,17 Eur su PVM); 2-as – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 17 156,90 Eur be PVM (20 759,85 Eur su PVM); 3-as – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 13 556,89 Eur be PVM (16 403,84 Eur su PVM). Draudimo bendrovė, įvertinusi gautus komercinius pasiūlymus, priėmė sprendimą išmokėti draudimo išmoką pagal visų gautų komercinių pasiūlymų remonto kainų be PVM vidurkį – 13 863,32 Eur. Draudiko nuomone, pastaroji suma yra visiškai pakankama, siekiant atstatyti ieškovą į iki eismo įvykio buvusią padėtį. Akivaizdu, kad rinkoje automobilį galima suremontuoti pigiau, tačiau atsakovė sąžiningai, kaip tai numato teisės aktai (taisyklių 15 punktas), įvertino galimas ieškovo išlaidas ir išmokėjo draudimo išmoką pagal vidutines rinkos kainas. AB „Lietuvos draudimas“ nuomone, teisingam bylos išsprendimui nagrinėjamu atveju reikšminga, tai, jog, draudimo išmoka ieškovui buvo skaičiuojama ir išmokėta po eismo įvykio, pagal dėl eismo įvykio atsakingo vairuotojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Atsakovė tinkamai apskaičiavo ir išmokėjo draudimo išmoką. Draudimo išmoka apskaičiuota pagal realių remonto įmonių pasiūlymų automobilio remontui vidurkį be PVM. Atsakovė pažymi, kad ieškovas nepateikė duomenų, kad automobilis būtų remontuojamas, taip pat, kad jam būtų perkamos sugadintos dalys, remiantis aptartomis teisės aktų nuostatomis (taisyklių 15 punktas), nuostolio dydis buvo vertintas ne pagal realius atstatymo kaštus, o teorinių skaičiavimų būdu, įvertinant turto sugadinimo (sunaikinimo) laipsnį, keičiamų detalių kiekį bei reikalingų darbų apimtis. Žalos dydis skaičiuotas nustatant būtinas turto remonto išlaidas (be PVM), kurių reikia atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio, pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Atitinkamai ieškovui ieškinį ir pagrindinį jo reikalavimą grindžiant ataskaita, ieškinio suma turėtų būti ataskaitoje nurodytos sumos be PVM (17 649,63 Eur) ir išmokėtos draudimo išmokos (13 863,32 Eur) skirtumas (3 786,31 Eur). Likusioje dalyje, t. y. reikalavimas dėl ataskaitoje apskaičiuotos atkūrimo vertės su PVM ir išmokėtos išmokos skirtumo, atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas minėto taisyklių 15 punkto pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi nutarta skirti byloje pasirengimą nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu.

Šalies argumentai

6. Ieškovas pateiktame dublike nurodo, kad palaiko ieškinį ieškinyje ir dublike nurodytais teisiniais argumentais, prašo ieškinį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7. Ieškovas papildomai dublike nurodo, kad ieškovas yra fizinis asmuo, jis nėra PVM mokėtojas, taip pat automobilio nenaudoja komercinei ar kitai PVM apmokestinamai veiklai. Tai rodo, kad ieškovas, tvarkydamas automobilį, privalės sumokėti PVM ir tai bus jo tiesioginiai nuostoliai, kuriuos visiškai nepagrįstai ir iš esmės niekaip nemotyvuotai atsisako mokėti atsakovė. Atsakovė dėl niekam nežinomų priežasčių nustatė, kad žala tai yra hipotetinė, trijų potencialių servisų paskaičiuota darbų ir medžiagų sąmatinių verčių vidurkis, tačiau su tuo nesutinka. Pažymi, kad atsakovė pateikė trijų servisų komercinius pasiūlymus, iš kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymas (20 759,85 Eurai su PVM) beveik atitiko ir tą žalą, kurią nurodė ir atestuotas turto vertintojas transporto priemonės vertinimo pažymoje Nr. VER3343. Analizuojant Audatex kompiuterine programa padarytus verčių paskaičiavimus (tai padarė ir turto vertintojas ir visi trys servisai) matosi, kad visuose skaičiavimuose iš esmės nurodomas tos pačios keistinų medžiagų ir atliktinų darbų pozicijos. Net darbo įkainis paskaičiuotas vienodai arba iš esmės sutampa, tačiau reikšmingiausiai skiriasi keistinų detalių kaina, o ji ir sudaro bene esminį skirtumą. Taip pat pastebėtina, kad beveik visose UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtų sąmatų medžiagų pozicijose prie kainos nurodytos žvaigždutės, reiškiančios, kad šių medžiagų kaina ne naudota statistinė – t. y. remtasi atitinkamai originalių detalių tiekėjų pasiūlymais, o paties vartotojo, t. y. šių konkrečių servisų įvesti duomenys. Prie pridėtų sąmatų nėra nurodyta iš kur gautos tokios kainos ir kodėl jos taip ženkliai skiriasi nuo atitinkamų naujų prekių statistinių kainų. Tikėtina, kad šie servisai, kas būdinga tokiais atvejais, įvedė dėvėtų arba ,,nepajamuotų“, t. y. neoficialioje rinkoje įgyjamų detalių kainą arba tiesiog kainą susigalvojo patys, tačiau tai nėra ir negali būti sąlyga leidžianti draudikui visiškai nepagrįstai ir fiktyviai mažinti draudimo išmoka. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rėmėsi Audatex kompiuterinėje programoje esančiais duomenimis, tuo tarpu turto vertintojas – nurodydamas šaltinius skaičiavo legalių ir naujų, reikiamų detalių įsigijimo kainą, kaip ir turėtų būti daroma tokiais atvejais, o taip pat nuostolių dydį sumažino išskaičiavęs nusidėvėjimą, su kuo taip pat sutiktina.

Atsiliepimas

8. Atsakovė pateiktame triplike palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį, prašo ieškinį atmesti.

9. Atsakovė pateiktame triplike nurodo, kad ieškovas nei žalos administravimo metu, nei į šią savo paties inicijuotą teisminę bylą nepateikė duomenų, kad per 2021 m. kovo 7 d. eismo įvykį apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo remontuojamas, taip pat, kad jam būtų perkamos sugadintos dalys. Remiantis Taisyklių 15 punkto nuostata, nuostolio dydis buvo vertintas ne pagal turėtus realius atstatymo kaštus, o teorinių skaičiavimų būdu, įvertinant turto sugadinimo (sunaikinimo) laipsnį, keičiamų detalių kiekį bei reikalingų darbų apimtis. Žalos dydis skaičiuotas nustatant būtinas turto remonto išlaidas (be PVM), kurių reikia atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio, pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Vienareikšmiškas, tiek gramatiškai, tiek sistemiškai, tiek logiškai ar bet kuriuo kitu teisės aiškinimo metodu aiškinant pastarąją nuostatą, jos traktavimas, aiškinimas ir taikymas, kad tuo atveju, kai turtas remontuojamas, žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, o kai neremotuojamas – pagal apskaičiuotas būtinas remonto išlaidas be PVM. Atitinkamai ieškovui ieškinį ir pagrindinį jo reikalavimą grindžiant ataskaita, ieškinio suma turėtų būti ataskaitoje nurodytos sumos be PVM (17 649,63 Eur) ir išmokėtos draudimo išmokos (13 863,32 Eur) skirtumas, t. y. 3 786,31 Eur. Likusioje dalyje (t. y. reikalavimas dėl ataskaitoje apskaičiuotos atkūrimo vertės su PVM ir išmokėtos išmokos skirtumo) ieškinys atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas minėto Taisyklių 15 punkto pagrindu. Atsakovė pažymi, kad taisyklių 15 punktas nedaro jokio skirtumo, ar po eismo įvykio sugadinta transporto priemonė priklauso fiziniam ar juridiniam asmeniui. Jei po eismo įvykio turtas neremontuojamas, atlyginamos tik turto remonto išlaidos (be PVM), būtinos atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas buvo informuotas, kad jei jis realiai remontuotų automobilį savo pasirinktame servise, atsakovė su šiuo servisu suderintų remonto apimtis ir kainą, atsakovė pilnai atlygintų remonto darbus pagal to serviso pateiktą sąskaitą, įskaitant ir PVM. Tačiau ieškovas tokia galimybe nepasinaudojo, pageidavo išmokos pinigais. Atsakovė taip pat nurodo, kad pateikdamos automobilio remonto sąmatas, kiekviena iš draudiko užklaustų įmonių, už sąmatoje nurodytą kainą įsipareigojo automobilį suremontuoti. Taigi tokios būtinos remonto išlaidos laikytinos realiomis. Tuo tarpu ieškovo pateiktą ataskaitą sudarė ne remonto įmonė, o ieškovo pasitelktas turto vertintojas, remdamasis tik hipotetiniais skaičiavimais, nesant įrodymų, kurie patvirtintų, jog automobilio remonto, atstatymo į iki eismo įvykio buvusią padėtį, kaštai yra būtent tokie, kokie nurodyti pateiktoje ataskaitoje, kad automobilis į iki eismo įvykio buvusią padėtį negali būti grąžintas atsakovo apklaustų remonto įmonių nurodytomis kainomis. Dėl ieškovo taip akcentuojamų žvaigždučių sąmatose paaiškintina, jog pastarosios pozicijos yra įvestos rankiniu būdu, nes būtent už tokią kainą konkretus servisas yra radęs ir gali įsigyti atitinkamą automobilio remontui reikalingą detalę, tam, kad automobilis būtų atstatytas į iki eismo įvykio buvusią (ne geresnę) būklę. Minėta, tokio pobūdžio bylose nuostoliai, kaip nukentėjusiojo asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės; 2) būtinos; 3) protingos. Atlygintinos tik būtinos išlaidos (o ne bet kokios, hipotetiškai galimos patirti). Išlaidos, viršijančios būtinas išlaidas, laikomos nesusijusiomis priežastiniu ryšiu su kaltininko veiksmais ir atitinkamai draudiko neatlygintinos.

10. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovo atstovas papildomai nurodė, kad faktiškai ieškovo ir draudimo bendrovės remonto sąmatų eilutės iš esmės vienodos, skirtumas tik jų kainose. Ieškovo pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ remonto sąmatoje pateikti labiau patikimi duomenys, nes nurodyti įkainių šaltiniai, ko nėra draudimo bendrovės sąmatose. Paaiškino, kad aukštesnių instancijų teismų yra išaiškinta dėl turto vertintojo ataskaitos vertinimo, pripažįstant, kad tai tinkamas įrodymas žalos dydžiui pagrįsti. Pažymėjo, kad ieškovas nėra PVM mokėtojas, todėl draudimo išmoka turi būti sumokėta su PVM.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad draudikas neprivalo atsižvelgti į turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas, nes TPVCAPDĮ yra aiškiai apibrėžti norminiai aktai, kuriais draudikas turi vadovautis administruodamas žalos atlyginimo bylą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitą vertina kaip hipotetinę. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas, kas liečia UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitos išlaidas prašo nepriteisti, nes atsakovės vertinimu, tai ne bylinėjimosi išlaidos, o nuostoliai.

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

12. Remiantis byloje esančiais duomenimis, rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad:

1.1. 2021 m. kovo 7 d. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

1.2. Dėl eismo įvykio kaltu prisipažino (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, ką patvirtina į bylą pateikta eismo įvykio dalyvių užpildyta eismo įvykio deklaracija, šalių atstovų paaiškinimai.

1.3. Eismo įvykį sukėlusio vairuotojo civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ (pas atsakovę).

1.4. Atlikus ieškovo apgadinto automobilio apžiūrą, draudimo bendrovė 2021 m. kovo 22 d. apskaičiavo 8 889,95 Eur dydžio draudimo išmoką.

1.5. Ieškovas, nesutikdamas su draudimo bendrovės apskaičiuotos draudimo išmokos dydžiu, pateikė draudimo bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės vertinimo ataskaitą VER3343, kurioje nurodyta, kad automobilio atkuriamoji vertė, įvertinus nusidėvėjimą bei skaičiuojant išlaidų (kaštų) metodu, yra 17 649,63 Eur be PVM (21 356,05 Eur su PVM). Atsakovė gavusi ataskaitą, atliko rinkos tyrimą ir nustačiusi, jos vertinimu, realius automobilio remonto kaštus, priėmė sprendimą išmokėti ieškovui 13 863,32 Eur draudimo išmoką. Byloje nėra ginčo, kad 13 863,32 Eur dydžio draudimo išmoka ieškovui sumokėta.

1.6. Ieškovas su draudimo bendrovės nustatytu ir atlygintu žalos dydžiu nesutiko, todėl kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš draudimo bendrovės 7 492,68 Eur neišmokėtą draudimo išmoką.

13. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas reguliuojamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau –TPVCAPDĮ) ir šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija) patvirtintomis „Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis“ (toliau – Taisyklės) ir kt.

14. TPVCAPDĮ trečiasis skirsnis reglamentuoja žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo tvarką (TPVCAPDĮ 12–23 straipsniai). TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalis nustato, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Jeigu atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotas asmuo neatvyko per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pasamdyti turto vertintoją, kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį. Tokiu atveju atsakingas draudikas ar Biuras privalo atlyginti protingumo kriterijus atitinkančias nukentėjusio trečiojo asmens turėtas turto vertintojo samdymo išlaidas. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo.

15. Taisyklių 6 punktas nustato, kad eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso, TPVCAPDĮ, kitų teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio, draudimo įmonės, apdraudusios atsakingo už padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, ar Biuro įgaliotų asmenų (paskirtų ekspertų) ataskaitas ar išvadas dėl žalos, nukentėjusio trečiojo asmens, apdraustojo pateiktus dokumentus dėl žalos, eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės, kitų Taisyklėse nurodytų asmenų pateiktus dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį.

16. Taisyklių 13 punktas, iš esmės atkartodamas TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalį, nustato, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus.

17. Taisyklių 15 punktas įtvirtina, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo nurodytu būdu. Sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka kitą remonto būdą – detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos, pakeičia naujomis, atsakingas draudikas ar Biuras neatlygina visų tokio remonto išlaidų, o žala apskaičiuojama pagal būtinas remonto išlaidas.

18. Taigi, tiek TPVCAPDĮ, tiek Taisyklės suponuoja, kad dėl eismo įvykio padaryta žala dėl transporto priemonės sugadinimo apima išlaidas, būtinas sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Tuo atveju, jei transporto priemonė buvo remontuojama, žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal faktiškai turėtas išlaidas, o jei neremontuojama – apskaičiuojamas pagal būtinąsias remonto išlaidas. Toks žalos dėl turto sugadinimo aiškinimas atitinka Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą.

19. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog žala dėl transporto priemonės sugadinimo, be kita ko, apima išlaidas keičiamoms dalims ar detalėms, reikalingoms suremontuoti (atstatyti) dėl kalto asmens veiksmų sugadintą turtą. Sugadinto turto vertės atkūrimas iki įvykio reiškia, kad būtina atsižvelgti į automobilio detalių ar dalių nuvertėjimą dėl eksploatavimo iki įvykio. Toks aiškinimas atitinka visiško žalos atlyginimo funkciją. Visiško žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam neturi būti priteisiama nei mažiau, nes tokiu atveju nebus tinkamai apgintos asmens teisės, nei daugiau, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita. Kartu visiško žalos atlyginimo principas reiškia, kad padarytos žalos dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje. Todėl ir sugadintos transporto priemonės keistinų dalių ir detalių nuvertėjimo dėl eksploatavimo taikymas, jo dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje, o ne taikomas standartizuotu būdu ar automatiškai. Pažymėtina, kad tam tikrų transporto priemonių dalių ar detalių nusidėvėjimui gali turėti įtakos ne tik transporto priemonės senumas, bet ir rida. Be to, nustatant žalos dydį konkrečioje byloje, pavyzdžiui, gali paaiškėti, kad keičiamos tam tikros dalys ar detalės sugadintoje transporto priemonėje prieš pat eismo įvykį buvo pakeistos naujomis arba aplinkybė, kad rinkoje nėra tokių pat ar panašių dėvėtų dalių ar detalių, kad po remonto transporto priemonė atitiktų techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus, arba jų įsigijimas būtų pernelyg apsunkintas, kas objektyviai lemtų būtinumą siekiant suremontuoti transporto priemonę naudoti naujas dalis ar detales. Žala dėl transporto priemonės sugadinimo turi apimti išlaidas dėl tokių detalių ir dalių, kurios leistų naudoti transporto priemonę pagal jos paskirtį atitinkant techninius reikalavimus, kaip ji buvo naudojama iki įvykio. Todėl naujų dalių ar detalių naudojimas siekiant suremontuoti transporto priemonę atitiks visiško nuostolių atlyginimo principą, nes nukentėjęs asmuo bus grąžintas į tą pačią padėtį, kurioje buvo iki įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019).

20. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl ieškovo, kaip eismo įvykio metu nukentėjusiojo asmens, teisės gauti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ draudimo išmoką, tačiau kilo ginčas dėl draudimo bendrovės ieškovui mokėtinos draudimo išmokos dydžio.

21. Atitinkamai teismas pažymi, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčo klausimą, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, o žalos dydis įrodinėjamas Civilinio proceso kodekso leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Nagrinėjamo ginčo atveju nuostolio dydį turi pareigą nustatyti draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Ieškovui pateikus draudikui įrodymus, kuriais jis grindžia didesnį, nei draudikas apskaičiavo, žalos dydį, draudikui perėjo pareiga įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo pareigos mokėti skirtumą tarp jo nustatytos žalos dydžio ir prašomos atlyginti žalos dydžio sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1184-864/2021).

22. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad draudimo bendrovė, nustatydama ieškovui nuostolio dydį, atliko apgadinto automobilio apžiūrą bei remdamasi teisės aktų reikalavimais apskaičiavo 8 889,95 Eur (išskaičius PVM) dydžio draudimo išmoką, ką patvirtina byloje esanti AB „Lietuvos draudimas“ Transporto žalų skyriaus 2021 m. kovo 22 d. Žalos sąmata Nr. 2597312-11 (ieškinio 3 priedas). Ieškovas, nesutikdamas su draudiko apskaičiuotu žalos (nuostolio) dydžiu, kreipėsi į nepriklausomus turto vertinimo ekspertus (UAB „(duomenys neskelbtini)“), kurie paskaičiavo, kad apgadintos transporto priemonės atstatymui iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių ekonominiu požiūriu būtina 21 356 Eur (ieškinio 4 priedas). Ieškovui pateikus draudikui UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinimo ataskaitą VER3343, kuria jis grindžia didesnį nei draudikas apskaičiavo, žalos dydį, draudikas kreipėsi į 3 autoservisus (duomenys neskelbtini), kurie pateikė savo pasiūlymus apgadinto automobilio remonto darbams (atsiliepimo 1-3 priedai). Draudimo bendrovė, įvertinusi minėtus 3 pasiūlymus, priėmė sprendimą draudimo išmoką apskaičiuoti pagal visų gautų komercinių pasiūlymų remonto kainų be PVM vidurkius bei išmokėti ieškovui 13 863,32 Eur draudimo išmoką.

23. Byloje nėra ginčo, kad tiek ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtoje sąmatoje, tiek draudimo bendrovės sąmatose (duomenys neskelbtini), kurių duomenimis buvo remtasi priimant sprendimą dėl žalos dydžio, nuostolio dydis apskaičiuotas Audatex kompiuterine programa, kuri skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Šios sistemos bazė, įvedus darbų kategoriją, nurodo būtinas medžiagų ir darbo valandų sąnaudas bei jų įkainius, o būtini remonto darbai yra parenkami pagal programoje suvestus transporto priemonių gamintojų techninius reikalavimus. Vartotojo rankiniu būdu įvesti duomenys sąmatoje žymimi žvaigždute (*), ką patvirtina draudimo bendrovės pateiktose sąmatose dokumentų apačioje nurodyti paaiškinimai. Bylos nagrinėjimo metu draudimo bendrovės atstovė iš esmės neginčijo aplinkybių, kad draudiko pateiktose sąmatose rankiniu būdu yra suvesti ir koreguoti duomenys apie medžiagų ir paslaugų kainas, kurių dydį pagrindžiančių pirminių dokumentų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Analizuojant draudiko sąmatose atliktus verčių paskaičiavimus matyti, kad visuose skaičiavimuose iš esmės nurodomas tos pačios keistinų medžiagų ir atliktinų darbų pozicijos, tačiau iš esmės skiriasi keistinų detalių kainos. Beveik visose UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtų sąmatų medžiagų pozicijose prie kainų nurodytos žvaigždutės, kas, kaip minėta, reiškia, jog šių medžiagų kaina ne statistinė, o paties vartotojo, t. y. konkrečių servisų įvesti duomenys.

24. Kaip matyti iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinimo ataskaitos ir parengtos sąmatos, kuri taip pat parengta Audatex kompiuterinės programos pagalba, turto vertintojas šalia kainų nurodė jų šaltinius, skaičiavo legalių ir naujų reikiamų detalių įsigijimo kainą, kaip ir turėtų būti daroma tokiais atvejais, o nuostolių dydį sumažino išskaičiavęs nusidėvėjimą, su kuo taip pat sutiktina. Ieškovės pasitelkto vertintojo parengtoje sąmatoje kainos rankiniu būdu nebuvo taisytos.

25. Teismas, vertindamas ieškovo pasitelkto vertintojo ir draudiko pateiktų sąmatų duomenis, pažymi, kad jeigu sąmatos parengtos vadovaujantis viena iš įteisintų ir leistinų programų apskaičiuojant transporto priemonės remonto išlaidas ir šiose sąmatose rankiniu būdu atliekami tam tikri koregavimai, akivaizdu, jog tokiu atveju koregavimai turi būti pagrindžiami konkrečiais objektyviais duomenimis, sąlygojančiais galimybę mažinti kompiuterine programa apskaičiuotas sumas. Byloje nesant duomenų bei atsakovės atstovei nepateikus išsamių paaiškinimų, remiantis kokiais pirminiais dokumentais draudiko pasitelktų bendrovių sąmatose rankiniu būdu buvo atlikti atitinkami kainų koregavimai, nėra galimybės patikrinti kompiuterinės programos apskaičiuotų sumų mažinimo pagrįstumo. Sutiktina su ieškovo pastebėjimais, kad nesant tokių duomenų, yra pagrindas manyti, jog esminio kainų nukrypimo egzistavimą atsakovės teiktose sąmatose galimai lemia tai, jog kai kurias detales siūloma keisti ne naujomis, o dėvėtomis.

26. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju draudikas nepagrįstai rėmėsi pasitelktų bendrovių sąmatomis, kuriose naudojant Audatex sistemą rankiniu būdu buvo atlikti koregavimai, kurių draudimo bendrovė nepagrindė objektyviais duomenimis bylos nagrinėjimo metu. Nustatytas aplinkybes vertinant CPK 12, 178 straipsniuose nustatyta tvarka, darytina išvada, kad draudikas nepaneigė jam įstatymu nustatytos pareigos įrodyti atsisakymo mokėti didesnę draudimo sumą, nei reikalauja nukentėjusi šalis, kas sudaro pagrindą iš esmės remtis ieškovo pateikta vertinimo ataskaita.

27. Atsakovės argumentai, kad ieškovo pateikta automobilio vertinimo ataskaita teismas negali vadovautis paneigiami CPK 177 straipsnio 1 dalyje nurodytomis nuostatomis, numatančiomis, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo pateikta turto vertinimo ataskaita, nepateikė įrodymų, kad ataskaita yra neteisinga ar kad dėl jos Priežiūros įstaiga priėmė atitinkamą sprendimą dėl jos atitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nurodytiems reikalavimams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo įrodymu teismas gali vadovautis spręsdamas klausimą dėl ieškovui atlyginamos žalos dydžio.

28. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo prašomos atlyginti žalos dydžio, pažymi, kad byloje nėra ginčo, kad ieškovo pateiktoje sąmatoje vertės nurodytos su PVM, kad prašoma priteisti suma taip pat yra su PVM. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė laikėsi pozicijos, kuriai pritaria ir teismas, kad į ieškovo patirtų nuostolių sumą neturi būti įtraukiamas pridėtinės vertės mokestis, nes sugadinto automobilio remonto darbai neatlikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006, vertindamas, ar į minimalias išlaidas transporto priemonei suremontuoti (t. y. draudimo išmoką) turi būti įtraukta PVM suma, yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai automobilis neremontuojamas, prievolė apskaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, todėl tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų automobiliui suremontuoti, vertė be PVM. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas patvirtino, kad apgadintas automobilis nėra suremontuotas. Kaip matyti iš ieškovo pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinimo ataskaitos, jos tikslas buvo nustatyti transporto priemonės nuostolių vertę draudimo nuostolių nustatymo, o ne transporto priemonės remonto darbų atlikimo, tikslu. Kaip jau buvo minėta, byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovui priklausanti transporto priemonė buvo remontuojama. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų apie ieškovo turėtas automobilio remonto išlaidas, jam teiktas paslaugas, nėra žinoma, ar remonto paslaugų tiekėjas bus PVM mokėtojas.

29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje dalyje ieškovo prašomi atlyginti nuostoliai (žala) dėl PVM taikymo laikytini neįrodytais, byloje nesant pakankamų priežasčių spręsti, kad PVM bus taikomas (Taisyklių 15 punktas).

30. Teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad ieškovas leistinais įrodymais tinkamai pagrindė savo reikalavimą, o atsakovė, kuriai perėjo pareiga įrodyti teisingą žalos atlyginimo dydį, neįrodė aplinkybių, suteikiančių jai teisę sumažinti draudimo išmoką, todėl ieškinio reikalavimas tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovės skirtumą tarp ieškovo ataskaitoje nurodytos sumos be PVM (17 649,63 Eur) ir draudimo bendrovės išmokėtos draudimo išmokos (13 863,32 Eur), t. y. 3 786,31 Eur (CK 6.245 – 6.249 straipsniai).

31. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės priteistinos 5,00 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (3 786,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

32. Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 120,00 Eur išlaidas už vertinimo ataskaitos parengimą, prašo šias išlaidas, kaip bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš atsakovo. Teismas sprendžia, kad šios ieškovo patirtos išlaidos yra nuostoliai, kurių būtinųjų sąlygų ieškovas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, už šį turtinį reikalavimą nebuvo sumokėjęs atitinkamo dydžio žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo prašymas dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuojamas CPK 98 straipsnyje, kuriame įtvirtinama ta pati bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas.

34. Nagrinėjamu atveju priimamas ieškovui palankus sprendimas, todėl sprendžiamas klausimas dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismo sprendimu tenkinama 50,53 proc. ieškinio reikalavimų, atmetama 49,47 proc. ieškinio reikalavimų.

35. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patyrė 1 569,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 169,00 Eur žyminis mokestis ir 1 400,00 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas, t. y. susipažinimas su ieškovo pateiktais dokumentais, jų įvertinimą, ieškinio, dubliko surašymas, atstovavimas teisme). Ieškovas tinkamai ir laiku pateikė į bylą šių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir sumokėjimą pagrindžiančius rašytinius įrodymus (CPK 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

36. Nagrinėjamu atveju ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis už suteiktas teisines paslaugas iš esmės neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytų dydžių, patirtos išlaidos tinkamai ir laiku pagrįstos rašytiniais įrodymais. Teismas, įvertinęs byloje sprendžiamo ginčo pobūdį ir sudėtingumą, ieškovo atstovo parengtų procesinių dokumentų skaičių ir jų turinį, kitų atstovo suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, advokato darbo ir laiko sąnaudas, sprendžia, kad ieškovui iš atsakovo proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistinas 792,82 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

37. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) 3 786,31 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtai aštuoniasdešimt šešių eurų 31 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (3 786,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 792,82 Eur (septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 82 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jelena Leščinskienė