Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. (R. M.) pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Šios kategorijos bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles (CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šia tvarka sprendžiami klausimai dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo. Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą atnaujinti ar neatnaujinti praleistą materialųjį terminą, būtina įvertinti: 1) kilsiančias pasekmes terminą prašančio pratęsti asmens ir kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai; 2) termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjui laiku įgyvendinti savo teise ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą atnaujinti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.5 straipsnis).

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, tai yra apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą. CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y., kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis tiesiogiai ar per atstovą, dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant įpėdinio elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Pažymėtina, kad paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po A. A. mirties liko jos sukaupta pinigų suma, kuri buvo laikoma banke. Mirusiosios dukra R. M. yra vienintelė įpėdinė. Pareiškėja per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Byloje pateiktas Testamentų registro išrašas iš kuro matyti, kad Testamentų registre testatoriaus sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, palikimo atsisakymo faktų nėra įregistruota. Pareiškėja praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl visuotinai žinomų aplinkybių – Covid-19 infekcijos plitimo Lietuvoje ir kituose pasaulio šalyse, nes buvo išvykusi į Vokietiją pas dukrą ir dėl karantino negalėjo sugrįžti į Lietuvą.

Išnagrinėjus pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, ištyrus byloje pateiktus įrodymus, nenustačius duomenų, kad termino atnaujinimas pažeistų kitų suinteresuotų asmenų interesus. Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais pripažįstama, kad priežastys, dėl kurių pareiškėja R. M. praleido terminą palikimui priimti po savo motinos A. A. mirties yra svarbios, todėl prašymas tenkinamas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjai R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, po jos motinos A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui atskiruoju skundu, paduodant atskirąjį skundą per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.