- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-21
- Bylos Nr.
- e2S-3210-275/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02828-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- D. Š.
- Atsakovas
- V. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nutarties, kuria buvo atmestas ieškovo D. Š. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovei V. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su tėvu, bendravimo tvarkos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui, ir atsakovės V. G. patikslintą priešieškinį ieškovui D. Š. dėl bendravimo tvarkos pakeitimo su nepilnamečiu vaiku, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovei V. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su tėvu, bendravimo tvarkos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui, ir atsakovės V. G. patikslintą priešieškinį ieškovui D. Š. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas D. Š. byloje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: (a) pavesti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Tarnyba) pačiai arba pasitelkiant kompetentingus specialistus apklausti mergaitę, t. y. išklausyti jos nuomonę ir nedelsiant apie šią nuomonę bei galimas grėsmes informuoti teismą, o jei paaiškėtų, kad siekiama paveikti mergaitę dėl jos nuomonės ir pozicijos teisme – nedelsiant informuoti prokuratūrą, kad būtų imtasi priemonių mergaitės teisių apsaugai, o taip pat vertinimui, ar atitinkamuose veiksmuose nėra ir nusikaltimo sudėties; (b) laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, nustatyti V. Š. gyvenamąją vietą su tėvu D. Š. jo gyvenamojoje vietoje; (c) priteisti iš atsakovės V. Š. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. Š. po 235 Eur/mėn. periodinių išmokų iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje; (d) dėl laikinos motinos V. G. bendravimo su V. Š. tvarkos prašo vertinti ir spręsti po to, kai bus gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvada bei įvertinta susidariusi situacija.
3. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Ieškovas į teismą kreipėsi iš esmės dėl dviejų priežasčių: (a) įtarto smurto dukros atžvilgiu iš mamos ir dukros patėvio pusės, o taip pat (b) pačios dukros itin aiškiai išreikšto noro išeiti iš mamos namų ir persikelti gyventi pas tėvą. Šiuo metu atsakovė V. G. nesugeba sukurti artimo ir šilto bei saugaus socialinio santykio su dukra, dėl ko dukra, gyvendama pas motiną, patiria nuolatinį stresą ypač neigiamus dvasinius išgyvenimus. Mergaitė aiškiai nedviprasmiškai išreiškia nenorą gyventi su motina.
3.2. Vaiko motina (atsakovė) V. G. bando neteisėtai paveikti mergaitę tam, kad ji, tikėtina, kalbėtų taip, kaip jai yra patogiau. Kadangi mergaitė gali būti mokoma ir bandoma paveikti dėl savo liudijimo teisme, būtina imtis itin greitų ir efektyvių priemonių tokiai situacijai užkardyti, o taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones tam, kad išvengti neteisėto poveikio mergaitei.
Atsiliepimas
4. Atsakovė V. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su ieškovo prašyme išdėstytais argumentais, prašė atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Vaikas nuo gimimo nuolat gyvena su atsakove saugioje, ramioje aplinkoje, lanko mokyklą, užsiima užklasine veikla. Be to, atsakovės šeimoje auga dar vienas mažametis vaikas - V. Š. sesuo. Abi seseris sieja itin glaudus emocinis ryšys, todėl, pakeitus vienos iš seserų nuolatinę gyvenamąją vietą, neigiamus tokio veiksmo padarinius pajaus ir kitas mažametis vaikas. Nagrinėjamu atveju pritaikius laikinąją apsaugos priemonę - nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje, bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, kurie vertintini kaip prioritetiniai.
4.2. Šiuo atveju nėra jokių prielaidų, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nepakeitus vaiko gyvenamosios vietos, būtų apsunkintas ar pasidarytų nebeįmanomas teismo sprendimas. Priešingai, vaikui būnant pas ieškovą, kyla grėsmė, jog jis ir vėl sistemingai nuteikinės vaiką prieš atsakovę ir tokiu būdu ne tik psichologiškai smurtaus prieš vaiką, bet ir sieks savo vienintelio tikslo - palaužti vaiko valią ir tokiu būdu nulemti vaiko apsisprendimą gyventi su juo.
4.3. Siekdamas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, ieškovas 2020 m. lapkričio - 2021 m. sausio mėn. neteisėtai laikė vaiką pas save, sistemingai nuteikinėdamas jį prieš atsakovę, tuo siekdamas nutraukti tvirtus motinos ir vaiko emocinius ryšius ir palenkti vaiko valią gyventi su juo. Dėl teismo sprendimo nevykdymo ieškovui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-3371-930/2021 buvo skirtas įspėjimas.
4.4. Ieškovas siekė negrąžinti vaiko atsakovei iki apklausos teisme, kad galėtų „tinkamai“ paruošti vaiką šiai apklausai, t. y. įteigti vaikui tikrovės neatitinkančias istorijas apie neva patiriamą psichologinį smurtą atsakovės namuose, o kad vaikas tų „istorijų“ nepamirštų, prašoma apklausti vaiką nedelsiant, pasitelkiant vaiko teisių apsaugos specialistus. Nuteikinėdamas vaiką prieš motiną ir jos šeimą, pats psichologiškai prieš jį smurtauja.
5. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog, Tarnybos manymu, trūksta įrodymų, kad dabartinė nepilnamečio vaiko gyvenamoji aplinka tapo nesaugi, dėl ko gali atsirasti teisinis pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą. Pažymėjo, kad nepilnametė V. Š. pastoviai gyvena su motina saugioje nusistovėjusioje aplinkoje. Šios tinkamos ir nusistovėjusios gyvenamosios aplinkos pakeitimas neatitinka geriausių nepilnamečio vaiko interesų. Todėl skyrius nepalaiko ieškovo prašymo nustatyti nepilnametės V. Š. laikinosios gyvenamosios vietos su tėvu. Kadangi išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas iš to tėvo, kuris su vaiku negyvena, atitinkamai skyrius nepalaiko ir ieškovo prašymo dėl laikino išlaikymo priteisimo iš atsakovės.
6. Teismo posėdžio metu: (i) šalys, jų atstovai palaikė savo reikalavimus; (ii) Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos įgaliotas asmuo pateikė išvadą, kad laikina vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti su tėvu, tačiau pažymėjo, kad vaiko interesams neprieštarautų ir palikus vaiką gyventi su motina; (iii) nepilnametis vaikas teismo posėdžio metu išreiškė norą gyventi su tėvu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. spalio 29 d. nutartimi atsisakė tenkinti ieškovo D. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
8. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių išdėstytą poziciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jų nurodytas aplinkybes bei pateiktus jų poziciją pagrindžiančius įrodymus, sprendė, kad laikinas vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas galėtų pažeisti nepilnamečio vaiko teisę į stabilią gyvenamąją vietą.
9. Teismas pažymėjo, kad tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek išvadą teikiančios institucijos išvada patvirtina, jog vaiko gyvenamoji aplinka, kurioje vaikas gyvena šiuo metu, yra saugi ir tinkama, kad atsakovė rūpinasi savo nepilnamečiu vaiku, o teismo posėdžio metu nepilnamečio vaiko duoti paaiškinimai (esant įtampai motinos namuose, neturėjimas ką veikti namuose, buvimas savo kambaryje, taip pat, kad jos niekas neskriaudžia) ir išreikštas vaiko noras gyventi su tėvu nepagrindžia poreikio skubiai keisti vaiko gyvenamąją vietą.
10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog klausimai, ar vaiko noras gyventi su tėvu yra nuoseklus, ar šis noras nepažeidžia vaiko interesų, bus išnagrinėti bylą nagrinėjant iš esmės, todėl sprendė, jog šiuo metu, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra pakankamai duomenų apie tai, kad dabartinė nepilnamečio vaiko gyvenamoji aplinka tapo nesaugi, kad atsakovė psichologiškai smurtautų prieš nepilnametį vaiką, dėl ko būtų pažeidinėjami vaiko interesai ir būtų pagrindas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, todėl, įvertinęs tai, kad šiuo metu vaikas gyvena su atsakove, kuri tinkamai rūpinasi dukra, prašymą nustatyti nepilnamečio vaiko V. Š. laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškovu D. Š. atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliantas (ieškovas) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, nustatyti nepilnamečio vaiko V. Š. gyvenamąją vietą su tėvu D. Š. jo gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 235 Eur/mėn. periodinių išmokų iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota ir nepagrįsta byloje esančia medžiaga, taip pat teismas nepasisakė dėl visų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvų, ignoravo priedus, pateiktus kartu su prašymu, specialistų išvadas, įskaitant ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos atliktos Vaiko situacijos vertinimo anketos bei joje esančios informacijos apie 2020 m. spalio 28 d. registruoto galimo smurto prieš vaiką ir nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus, taip pat neišgirdo pačios nepilnametės išreikštos pozicijos. Teismui nepasisakius dėl visų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentų, skundžiama nutartis naikintina.
11.2. Pirmosios instancijos teismas nusikalstamai ignoravo nepilnamečio vaiko išsakytą informaciją, kad jai daromas poveikis dėl jos liudijimo teisme, t. y. grasinama apriboti vaiko bendravimą su tėvu, gąsdinimas Vaiko teisių apsaugos tarnyba, kad vaikas bus atiduotas į kitą šeimą, jei ji nevykdys motinos nurodymų. Išgirdęs šią informaciją, pirmosios instancijos teismas privalėjo savo iniciatyva imtis itin greitų ir efektyvių priemonių tokiai situacijai užkardyti.
Atsiliepimas
12. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais, prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Nepilnametė šalių dukra nuo pat gimimo iki šiol nuolat gyvena su atsakove; nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta niekada nebuvo nustatyta su ieškovu. Kadangi ieškovas neteikė išlaikymo vaikui, 2020 m. rugsėjo 24 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl sprendimo teikti išlaikymą vaikui nevykdymo, to pasėkoje, 2020 m. spalio 5 d. ieškovas kreipėsi su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Siekdamas sukurti argumentus nepilnamečio vaiko gyvenamajai vietai pakeisti, ieškovas neteisėtai, pažeisdamas galiojančią bendravimo tvarką, laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 20 d. negrąžino vaiko atsakovei. Teismo nutartimi civilinėje byloje tokie ieškovo veiksmai įvertinti kaip teismo sprendimo nevykdymas; ieškovui skirtas įspėjimas. Nors atskirajame skunde teigiama, jog vaikas dar prieš metus atsisakė grįžti pas mamą, tačiau būtent prieš tiek laiko ieškovas neteisėtai, pažeisdamas galiojančią bendravimo tvarką, prievarta laikė vaiką pas save, formuodamas „nenorą“ grįžti pas atsakovę, įtikinėdamas vaiką meluoti tretiesiems asmenims apie neva nesaugią aplinką atsakovės namuose.
12.2. Atskirajame skunde melagingai teigiama, jog remiantis psichologo A. S. raštu Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl poveikio vaikui darymo ir atsakovės psichologinio smurto. Tokiais teiginiais ieškovas sąmoningai klaidina teismą. 2021 m. spalio 27 d. medžiagoje Nr. M-1-01-55073-21 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
12.3. Nors teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas pakeitė savo poziciją dėl laikinosios vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau rėmėsi vieninteliu motyvu – ilgalaikiu vaiko noru gyventi su ieškovu. Tuo tarpu akcentuodamas vaiko „norą“, Tarnybos atstovas nesigilino į tokio „noro“ atsiradimo aplinkybes – ieškovo namuose vaiko laukia vien tik pramogos, tuo tarpu atsakovės namuose, šalia pramogų, yra ir disciplinos elementų – namų, pamokų ruoša ir pan., todėl nieko stebėtino, kad devynerių metų vaikas labiau renkasi pramogas pas ieškovą, nei rutiną atsakovės namuose. Tuo pačiu Tarnybos atstovas sutiko, kad buities sąlygos pas abi ginčo šalis yra geros, jokių objektyvių grėsmių vaikui atsakovės namuose nenurodė. Be to, Vilniaus rajono Socialinių paslaugų centre 2021 m. lapkričio 9 d. vykusio šeimos atvejo vadybos posėdžio metu, išnagrinėjus visą esamą informaciją apie šeimą, buvo priimtas bendras sprendimas dėl atvejo vadybos proceso bei socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugų atsakovės šeimai netaikymo. Tai dar kartą patvirtina, jog atsakovės šeimoje nepilnamečiam vaikui yra saugu, komfortiška ir keisti nusistovėjusią vaiko gyvenamąją vietą nėra pagrindo.
12.4. Byloje nenustatyta duomenų, leidžiančių konstatuoti vaikui neįprastos aplinkos keitimo būtinumą, t. y. nėra jokių prielaidų, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nepakeitus vaiko gyvenamosios vietos, būtų apsunkintas ar pasidarytų nebeįmanomas teismo sprendimas. Priešingai, vaikui būnant pas ieškovą, kyla grėsmė, jog jis ir toliau sistemingai nuteikinės vaiką prieš atsakovę ir tokiu būdu psichologiškai prieš jį smurtaus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Prieš vertinant atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia apeliacinei instancijai pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato pranešimą, iš kurio matyti, kad 2021 m. spalio 27 d. medžiagoje Nr. M-1-01-55073-21 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; 2021 m. lapkričio 9 d. Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro Pagalbos planą, patvirtinantį, jog 2021 m. lapkričio 9 d. vykusio šeimos atvejo vadybos posėdžio metu, dalyvaujant specialistams bei (atsakovei) V. G., išnagrinėjus visą turimą informaciją apie šeimą, buvo priimtas bendras sprendimas dėl atvejo vadybos proceso bei socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugų netaikymo šeimai; nuotraukas, kuriose užfiksuotas atsakovės šeimos, įskaitant ir nepilnametės V. Š., laisvalaikis.
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, o taip pat į tai, kad dalis pateiktų įrodymų (2021 m. spalio 27 d. policijos komisariato pranešimas; 2021 m. lapkričio 9 d. Pagalbos šeimai planas) datuoti vėlesne/prieš pat teismo posėdį, nei priimta ginčijama nutartis, data, todėl vertinama, kad jie objektyviai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiami klausimai, susiję su nepilnamečio vaiko teisėmis bei tėvų pareigomis jo atžvilgiu, vertinama, kad nagrinėjamu atveju nėra kliūčių atsakovės teikiamiems rašytiniams įrodymams priimti ir įvertinti visų įrodymų kontekste.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
17. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.
18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2021 m. spalio 29 d. nutarties, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nepilnamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) kartu su tėvu (ieškovu), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, jog byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad vaiko gyvenamoji aplinka būtų nesaugi, kad atsakovė (vaiko motina) psichologiškai smurtautų prieš vaiką, dėl ko būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – iki sprendimo priėmimo šioje byloje keisti vaiko gyvenamąją vietą.
20. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo atmestas jo prašymas, atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota, joje teismas nepasisakė dėl visų ieškovo argumentų bei ignoravo prašymo priedus. Tuo tarpu atsakovė atsiliepime nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra konstatuota jokių aplinkybių, kurių pagrindu atsirastų būtinumas keisti vaiko gyvenamąją vietą, be to, anot atsakovės, byloje pateikti įrodymai, kurie paneigia ieškovo nurodomas aplinkybes apie nesaugias nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas pas atsakovę.
21. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas – visų pirma skirta užtikrinti išimtinai vaikų interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės. Taigi, turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės, o pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą tenka būtent prašančiam taikyti tokią procesinio pobūdžio priemonę.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas itin detaliai įvertino susidariusią situaciją ir turėjo pakankamą pagrindą spręsti, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti esant būtinybei keisti vaiko įprastą (nuolatinę) gyvenamąją vietą ir kad toks sprendimas geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.
23. Pažymėtina, jog byloje šalių yra pateikta skirtingų, vieni kitiems prieštaraujančių įrodymų: ieškovas savo poziciją įrodinėja remdamasis tiek vaiko nuomone dėl noro gyventi su tėvu, tiek SMS žinutėmis, antstolio 2020 m. gruodžio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, 2021 m. rugsėjo 7 d. psichologo A. S. padaryta išvada, kurie, apelianto nuomone, patvirtina vaiko patiriamą iš motinos psichologinį smurtą, dėl ko ir prašoma teismo imtis skubių veiksmų, taikant laikinąsias apsaugos priemones – laikiną (iki sprendimo šioje byloje priėmimo) vaiko gyvenamosios vietos nustatymą (pakeitimą); tuo tarpu atsakovė pateikė teismui priešingas, nei nurodo ieškovas, aplinkybes pagrindžiančius įrodymus – psichologės L. K. išvadą, kad mamos ir vaiko ryšys yra stiprus, taip pat vaiko mokytojos D. J. informaciją, kad vaikas pas motiną jaučiasi gerai, vaiko pasiekimais mokykloje bei kita, su mokykla susijusia informacija, domisi tik motina, Policijos komisariato nutarimą apie atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo psichologinio smurto panaudijimo prieš vaiką, Socialinių paslaugų centro Pagalbos planą, patvirtinantį, jog atsakovės šeimai atsisakyta taikyti atvejo vadybos proceso bei socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas, ir pan. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytus duomenis (tiek ieškovo, tiek atsakovės pateiktus įrodymus), tai, kad pateikti įrodymai prieštaringi, nesant konkrečių duomenų apie nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, teismas neturi pagrindo spręsti, kad yra būtinybė šioje bylos nagrinėjimo stadijoje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visos detaliai apelianto tiek ieškinyje, tek prašyme, tiek atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl kiekvieno iš tėvų ryšio su vaiku, elgesio ir pan., bus vertinamos teismui nagrinėjant bylą iš esmės, sprendžiant dėl ieškovo ieškiniu pareikštų šiuo klausimu reikalavimų pagrįstumo. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai dar tik sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas preliminariai neturi duomenų dėl netinkamo ieškovės, kaip motinos, su kuria šalių dukra nuolat ir nepertraukiamai faktiškai gyvena, teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu įgyvendinimo, kuris reikalautų nedelstino vaiko gyvenamosios vietos ir aplinkos pakeitimo – jos nustatymo su tėvu.
25. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog vaikas išreiškė norą gyventi kartu su tėvu šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negali sąlygoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovo prašomu būdu, kadangi ieškovui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaikų interesai. Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visą lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai, vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2018 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-687/2018).
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė netinkamai rūpintųsi šalių vaiko sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, darytų žalingą įtaką vaikui savo elgesiu ar kitaip neigiamai veiktų jį, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo keisti ir nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu.
27. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės nėra šeimos ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendimo būdas, jos skirtos ne tėvų interesų ar norų patenkinimui, o vaikų interesų užtikrinimui. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo ieškinio reikalavimo dėl gyvenamosios vietos nustatymo pagrįstumas bus nustatytas tik išsprendus ginčą iš esmės, t. y. nustačius vaikų prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, laikotarpį, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikai gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikai gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat bus įvertinti ir kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaikų auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaikus auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo ar motinos sugyventinio ar sutuoktinio požiūrio į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Taigi, vaikų gyvenamosios vietos ir kiti ieškovo keliami reikalavimai bus išspręsti tik įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir išnagrinėjus ginčą iš esmės.
28. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pritaria ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams ir plačiau jų nekartoja.
29. Atsižvelgiama į tai, kad nėra pateikta duomenų, jog atsakovė trukdo ieškovui bendrauti su dukra, nepagrįstai riboja tėvo ir dukros bendravimo laiką, ir pnš. Priešingai, nustatyta, jog ieškovas neteikė išlaikymo vaikui, 2020 m. rugsėjo 24 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl sprendimo teikti išlaikymą vaikui nevykdymo. 2020 m. spalio 5 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Nustatyta, kad ieškovas, pažeisdamas galiojančią bendravimo tvarką, laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 20 d. negrąžino vaiko atsakovei. Šie ieškovo veiksmai leidžia daryti išvadą, kad būtent ieškovas gali daryti kliūtis motinai bendrauti su vaiku, o tokie veiksmai prieštarautų vaiko interesams, vaikas turi kiek galima vienodai, laiko prasme, bendrauti su abiem tėvais. Ieškovo teigimas, kad atsakovė psichologiškai smurtauja dukros atžvilgiu, nebuvo įrodytas, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad vaikas bus nesaugus, gyvendamas nuolatinai pas motiną. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, todėl, esant įrodymams dėl netinkamo motinos elgesio vaiko atžvilgiu, ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti svarstomas pakartotinai.
30. Įvertinus byloje esančias aplinkybes ir atsižvelgiant į visus nurodytus motyvus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos santykiuose teisinį reglamentavimą, šiuo klausimu suformuluotą teismų praktiką, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Tuo tarpu atskirajame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, plačiau jų nekartodamas, mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo ją keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Ieškovo D. Š. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.