Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. ieškovas D. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas:

Šalies argumentai

1.2. nustatyti, kad atsakovė V. G. nepilnamečio vaiko V. Š. išlaikymui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2020 m. spalio 5 d., moka po 250 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą D. Š., priteistas lėšas mokant kas mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos bankiniu pavedimu į ieškovo D. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SWEDBANK“, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; visos papildomos ir būtinosios, pagrįstos išlaidos, susijusios su vaiko sveikatos priežiūros sąnaudomis, papildomu ugdymu, užklasine veikla, vasaros stovyklomis, suderintos iš anksto, dalijamos pusiau pagal faktą, pateiktus dokumentus (med. išrašus, sąskaitas, mokėjimo kvitus);

1.3. nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu D. Š., nustatyti naują bendravimo tvarką su vaiko V. Š. motina V. G.:

1.3.1. nepilnamečio vaiko V. Š. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu D. Š. jo gyvenamojoje vietoje. D. Š. turi teisę nepilnametį vaiką V. Š., kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi tik gavus rašytinį V. G. sutikimą. Jeigu V. G. atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas;

1.3.2. D. Š. ir V. G. turi vienodas teises ir pareigas dalyvaujant vaiko auklėjime. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečio vaiko auklėjimu/ugdymu, turi būti planuojami ir vykdomi apibusiu šalių susitarimu, gavus kito tėvo pritarimą, atsižvelgiant privalomai ir į vaiko interesus bei norus;

1.3.3. D. Š. ir V. G. įsipareigoja išlaikyti, auklėti savo dukrą (V. Š.), rūpintis jos sveikata ir švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, visokeriopai užtikrinti vaiko teises gyventi ir augti, būti sveiku, turėti šeimos bei kitus su jo asmenybe susijusius ryšius, turėti asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, tinkamas gyvenimo sąlygas, nuosavybę, teisę į mokslą, teisę bendrauti su giminaičiais, kitas įstatymų nustatytas teises ir laisves, siekti, kad vaikas vystytųsi ir tobulėtų, būtų humaniškas ir doras, laikytųsi teisės ir moralės normų. Tėvai įsipareigoja nepiktnaudžiauti savo teisėmis vaiko atžvilgiu;

1.3.4. dėl vaiko lankomų užklasinio ugdymo įstaigų pobūdžio šalys sprendžia atsižvelgiant išskirtinai į vaiko poreikius, gabumus, norus bei nuomonę;

1.3.5. V. G. pasirūpina vaiko pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis. Vaiko pasiėmimo vieta ir jo atvežimo vieta yra vaiko gyvenamoji vieta (jei šalys nesusitaria kitaip);

1.3.6. V. G. kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 16:00 val. iki sekmadienio 20:00 val. turi teisę bendrauti su V. Š., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba kitos šalių sutartos vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą. Jeigu vaikas turi iš anksto suplanuotus ugdomuosius užsiėmimus, V. G. gali paimti vaiką bendrauti iš karto po tokių užsiėmimų arba prieš juos, tačiau privalo užtikrinti vaikui galimybes tokiuose užsiėmimuose dalyvauti;

1.3.7. V. G. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų lyginių metų pirmą pusę per mokslo metus numatytų vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę) ir kiekvienų nelyginių metų antrą pusę per mokslo metus numatytų vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę), pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20 val.;

1.3.8. V. G. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų lyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 16 d. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant to paties mėnesio 30/31 d. iki 20 val., o kiekvienų nelyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio pirmą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 d. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos/ar ugdymo įstaigos 10 val. ir grąžinant to paties mėnesio 15 d. iki 20 val. (visais atvejais atsižvelgiant į vaiko užimtumą, vasaros stovyklų datas, ugdymo užsiėmimų grafiką, norus, pageidavimus ir interesus);

1.3.9. vaiko vasaros stovyklų, vaiko lankomų ugdymo būrelių renginių metu, kai vaikas laiko nepraleidžia nei su vienu iš tėvų, nei vienam iš tėvų vaiko vasaros stovyklose praleistas laikas nekompensuojamas ir, vaikui grįžus iš vasaros stovyklos, galioja ta pati bendravimo tvarka (grafikas);

1.3.10. D. Š. ir/ ar jo tėvai D. Š. ir A. Š. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (D. Š. gimimo dieną) ir pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną);

1.3.11. D. Š. ir/ar jo tėvai D. Š. ir A. Š. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (D. Š. gimimo dieną) ir (duomenys neskelbtini) (A. Š. gimimo dieną);

1.3.12. V. G. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (V. G. gimimo dieną), pasiimant vaiką iš jo ugdymo įstaigos ir/ar gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžinant tą pačią dieną iki 21 val.;

1.3.13. V. G. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną), pasiimant vaiką iš jo ugdymo įstaigos ir/ar gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžinant tą pačią dieną iki 21 val.;

1.3.14. V. G. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų lyginių metų gruodžio 24 d. (Kūčių išvakares) bei gruodžio 25 d. (Pirmąją Šv. Kalėdų dieną), pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos. D. Š. turi tokią teisę nelyginiais metais;

1.3.15. D. Š. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų lyginių metų gruodžio 26 d. (Antrąją Kalėdų dieną). V. G. turi tokią teisę kiekvienais nelyginiais metais;

1.3.16. V. G. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų nelyginių metų gruodžio 31 d. išvakarėse, pasiimant vaiką iš jo ugdymo įstaigos ir/ar gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžinant Naujų Metų sausio 1 d. iki 12 val. į jo gyvenamąją vietą. D. Š. turi tokią teisę kiekvienais lyginiais metais;

1.3.17. V. G. turi teisę bendrauti su V. Š. nelyginių metų vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną), kovo 11d. (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną), birželio 24 d. (Rasos ir Joninių dieną), liepos 6 d. (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, rugpjūčio 15 d. (Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną) ir per Šv. Velykas, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant tos pačios dienos (valstybinės šventės), gruodžio 26 d. ir pirmadienį (Šv. Velykų atveju) iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą;

1.3.18. D. Š. ir/ar jo tėvai D. Š. ir A. Š., o taip pat V. G. turi teisę bendrauti su V. Š. telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, nenustatant konkretaus bendravimo laiko ir trukmės, priklausomai nuo vaiko dienos režimo ir atsižvelgiant į vaiko norą bei interesus;

1.3.19. visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute ar kita rašytine forma ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Šalių susitarimu bendravimo su vaiku tvarkos pasikeitimus derinsis telefonu (žodžiu) ar trumposiomis sms žinutėmis (raštu);

1.3.20. vaikui susirgus, tiek tėvas, tiek motina turi nedelsiant informuoti vienas kitą apie dukros sveikatos būklę bei tolimesnį gydymą ir sudaryti galimybes pasiimti vaiką (pagal sutartą bendravimo grafiką kitai šaliai) ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą. Dėl sergančio vaiko bei jo gydymo šalys priima sprendimą bendru sutarimu (atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo būklę);

1.3.21. abu tėvai įsipareigoja užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaiku galimybes;

1.3.22. pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai, vaiko tėvas D. Š. įsipareigoja nedelsiant apie tai raštu pranešti vaiko motinai V. G..

2. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimu vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaiko motina – atsakove. Šiuo metu aplinkybės yra pasikeitusios, t. y. vaikas dažnai išreiškia norą gyventi su tėvu, vaiko motinos adresas yra pasikeitęs (dėl ko mergaitei trūksta bendravimo su bendraamžiais, apylinkėse yra nesutvarkyta infrastruktūra, padidėjo atstumas iki mokyklos), mergaitė su motina jaučiasi nesaugi (motina su vaiku elgiasi neadekvačiai, grasina vaikui bausmėmis, įrašinėja vaiką, nekreipia dėmesio į mergaitės sveikatos būklę). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės turtinė būklė yra ženkliai geresnė, ieškovas iš vaiko motinos prašo priteisti po 250 Eur periodinių išmokų nepilnamečio vaiko išlaikymui iki jis sulauks pilnametystės.

2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė:

Šalies argumentai

4. Ieškovas prašė priešieškinį atmesti, o ieškinį tenkinti. Nurodė, kad V. valia ir poreikis, o taip pat interesai yra esminiai ir tik išgirdus jos nuomonę, o taip pat įsiklausius į jos valią galima spręsti tiek dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tiek ir vėliau sprendžiant klausimą dėl bendravimo tvarkos. Priešieškiniu neužsimenama, kad bus kaip nors atsižvelgiama į V. poreikius ir norus, tad akivaizdu, kad tėvams itin griežtai nustačius bendravimo tvarką, V. praras teisę į bet kokią saviraiškos ir pasirinkimo laisvę, ypač jei ji vienu ar kitu atveju norės priimti kitokį, nei nustatyta bendravimo tvarkoje, sprendimą.

Šalies argumentai

7.4. ieškovas D. Š. ir atsakovė V. G. savo procesiniuose dokumentuose prašė teismo nustatyti jų nurodytą bendravimo su V. Š. tvarką. Teismas, nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką, siekia geriausių vaiko interesų patenkinimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė iš esmės gyvena netoliese, t. y. ieškovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis viešai prieinama informacija apie atstumus tarp gyvenamųjų vietų, šalių gyvenamąsias vietas skiria 9,2 km atstumas važiuojant automobiliu. Taigi socialinė ir kultūrinė aplinka žymiai nepasikeis. Abu tėvai gyvena sąlyginai netoli vaiko mokyklos (apie 6 km atstumu nuo vaiko mokyklos). Remiantis atsakovės paaiškinimais teismo posėdžio metu, jos darbo grafikas yra laisvas, todėl tai dar labiau palengvina bendravimo su dukterimi galimybes. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovė darytų neigiamą įtaką vaikui ar tai, kad atsakovės gyvenamojoje vietoje aplinka būtų nesaugi vaikui. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, tačiau bendravimo tvarką su vaiku nustačius lygiomis dalimis abiem tėvams, mama bus atsakinga ne tik už vaiko laisvalaikio užtikrinimą, bet prisiims ir kasdienių rūpesčių naštą, nepraras per daugelį metų sukurto ryšio su vaiku. Be to mergaitė bręsta, todėl mamos vaidmuo jos gyvenime ypatingai svarbus. Taigi „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelio taikymas leidus tiek vaiko tėvui, tiek vaiko motinai bendrauti su dukterimi lygiomis dalimis ir geriausiai atitiks vaiko interesus;

7.5. kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Nagrinėjamoje byloje vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko tėvu – ieškovu D. Š.. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės V. G. po 250 Eur per mėnesį periodinių išmokų nepilnamečio vaiko išlaikymui, mokamų iki vaiko pilnametystės. Tarnybos atstovė galutinėje išvadoje teismo posėdžio metu nurodė, kad priteistinos lėšos nepilnametės išlaikymui turėtų būti ne mažesnės nei 230 Eur per mėnesį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra lygus, įvertinęs vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį sprendžia, kad nepilnametei V. Š. iš atsakovės priteistinas išlaikymas po 150 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą D. Š.;

7.6. ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 150 Eur už sumokėtą žyminį mokestį už ieškinį, 75 Eur už sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą, 5 228,00 Eur išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų teikimu byloje bei specialisto A. S. suteiktas specialias žinias. Atsakovė byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 75 Eur už sumokėtą žyminį mokestį ir 1 650 Eur išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų teikimu byloje. Tiek ieškovo, tiek atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos. Atsakovė nesutiko su ieškovo pateiktomis išlaidomis, susijusiomis su specialisto A. S. suteiktomis specialiomis žiniomis, tačiau šios ieškovo patirtos išlaidos priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, todėl yra pagrįstos. Kadangi tenkinta 70 procentų patikslinto ieškinio reikalavimų, o atsakovės patikslintas priešieškinis atmestas, tai ieškovui iš atsakovės priteisiama 70 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 157,50 Eur žyminio mokesčio ir 3 659,60 Eur išlaidų, patirtų už suteiktą teisinę pagalbą. Atmetus 30 procentų patikslinto ieškinio, atsakovei iš ieškovo priteisiama 30 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, t. y. 495,00 Eur. Įskaičius mokėtinas sumas, atsakovė ieškovui turi sumokėti 3 322,10 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

8. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo dydžio, ir šioje apimtyje priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti pilna apimtimi bei:

8.1. nustatyti naują vaiko V. Š. bendravimo su motina V. G. tvarką, nustatant, kad:

8.1.1. D. Š. turi teisę nepilnametį vaiką V. Š. išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi tik gavus rašytinį V. G. sutikimą. Jeigu V. G. atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas;

8.1.2. D. Š. ir V. G. turi vienodas teises ir pareigas dalyvaujant vaiko auklėjime. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečio vaiko auklėjimu/ugdymu, turi būti planuojami ir vykdomi apibusiu šalių susitarimu, gavus kito tėvo pritarimą, atsižvelgiant privalomai ir į vaiko interesus bei norus;

8.1.3. D. Š. ir V. G. įsipareigoja išlaikyti, auklėti savo dukrą (V. Š.), rūpintis jos sveikata ir švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, visokeriopai užtikrinti vaiko teises gyventi ir augti, būti sveiku, turėti šeimos bei kitus su jo asmenybe susijusius ryšius, turėti asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, tinkamas gyvenimo sąlygas, nuosavybę, teisę į mokslą, teisę bendrauti su giminaičiais, kitas įstatymų nustatytas teises ir laisves, siekti, kad vaikas vystytųsi ir tobulėtų, būtų humaniškas ir doras, laikytųsi teisės ir moralės normų. Tėvai įsipareigoja nepiktnaudžiauti savo teisėmis vaiko atžvilgiu;

8.1.4. dėl vaiko lankomų užklasinio ugdymo įstaigų pobūdžio šalys sprendžia atsižvelgiant išskirtinai į vaiko poreikius, gabumus, norus bei nuomonę;

8.1.5. V. G. pasirūpina vaiko pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis. Vaiko pasiėmimo vieta ir jo atvežimo vieta yra vaiko gyvenamoji vieta (jei šalys nesusitaria kitaip);

8.1.6. V. G. turi teisę kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 16:00 val. iki sekmadienio 20:00 val. bendrauti su V. Š., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba kitos šalių sutartos vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą. Jeigu vaikas turi iš anksto suplanuotus ugdomuosius užsiėmimus, V. G. gali paimti vaiką bendrauti iš karto po tokių užsiėmimų arba prieš juos, tačiau privalo užtikrinti vaikui galimybes tokiuose užsiėmimuose dalyvauti;

8.1.7. V. G. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų lyginių metų pirmą pusę per mokslo metus numatytų vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę) ir kiekvienų nelyginių metų antrą pusę per mokslo metus numatytų vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę), pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant vaiką į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20 val.;

8.1.8. V. G. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų lyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 16 d. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant to paties mėnesio 30/31 d. iki 20 val., o kiekvienų nelyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio pirmą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 d. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos/ar ugdymo įstaigos 10 val. ir grąžinant to paties mėnesio 15 d. iki 20 val. (visais atvejais atsižvelgiant į vaiko užimtumą, vasaros stovyklų datas, ugdymo užsiėmimų grafiką, norus, pageidavimus ir interesus);

8.1.9. vaiko vasaros stovyklų, vaiko lankomų ugdymo būrelių renginių metu, kai vaikas laiko nepraleidžia nei su vienu iš tėvų, nei vienam iš tėvų vaiko vasaros stovyklose praleistas laikas nekompensuojamas ir, vaikui grįžus iš vasaros stovyklos, galioja ta pati bendravimo tvarka (grafikas);

8.1.10. D. Š. ir/ ar jo tėvai D. Š. ir A. Š. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (D. Š. gimimo dieną) ir pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną);

8.1.11. D. Š. ir/ar jo tėvai D. Š. ir A. Š. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (D. Š. gimimo dieną) ir (duomenys neskelbtini) (A. Š. gimimo dieną);

8.1.12. V. G. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (V. G. gimimo dieną), pasiimant vaiką iš jo ugdymo įstaigos ir/ar gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžinant tą pačią dieną iki 21 val.;

8.1.13. V. G. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną), pasiimant vaiką iš jo ugdymo įstaigos ir/ar gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžinant tą pačią dieną iki 21 val.;

8.1.14. V. G. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų lyginių metų gruodžio 24 d. (Kūčių išvakares) bei gruodžio 25 d. (Pirmąją Šv. Kalėdų dieną), pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos. D. Š. turi tokią teisę nelyginiais metais;

8.1.15. D. Š. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų lyginių metų gruodžio 26 d. (Antrąją Kalėdų dieną). V. G. turi tokią teisę kiekvienais nelyginiais metais;

8.1.16. V. G. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų nelyginių metų gruodžio 31 d. išvakarėse, pasiimant vaiką iš jo ugdymo įstaigos ir/ar gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžinant Naujų Metų sausio 1 d. iki 12 val. į jo gyvenamąją vietą. D. Š. turi tokią teisę kiekvienais lyginiais metais;

8.1.17. V. G. turi teisę bendrauti su V. Š. nelyginių metų vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną), kovo 11d. (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną), birželio 24 d. (Rasos ir Joninių dieną), liepos 6 d. (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, rugpjūčio 15 d. (Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną), ir per Šv. Velykas, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant tos pačios dienos (valstybinės šventės), gruodžio 26 d. ir pirmadienį (Šv. Velykų atveju) iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą;

8.1.18. D. Š. ir/ar jo tėvai D. Š. ir A. Š., o taip pat V. G. turi teisę bendrauti su V. Š. telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, nenustatant konkretaus bendravimo laiko ir trukmės, priklausomai nuo vaiko dienos režimo ir atsižvelgiant į vaiko norą bei interesus;

8.1.19. visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute ar kita rašytine forma ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Salių susitarimu bendravimo su vaiku tvarkos pasikeitimus derinsis telefonu (žodžiu) ar trumposiomis sms žinutėmis (raštu);

8.1.20. vaikui susirgus, tiek tėvas, tiek motina turi nedelsiant informuoti vienas kitą apie dukros sveikatos būklę bei tolimesnį gydymą ir sudaryti galimybes pasiimti vaiką (pagal sutartą bendravimo grafiką kitai šaliai) ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą. Dėl sergančio vaiko bei jo gydymo šalys priima sprendimą bendru sutarimu (atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo būklę);

8.1.21. abu tėvai įsipareigoja užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaiku galimybes;

8.1.22. pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai, vaiko tėvas D. Š. įsipareigoja nedelsiant apie tai raštu pranešti vaiko motinai V. G..

8.2. nustatyti, kad atsakovė V. G. nepilnamečio vaiko V. Š. išlaikymui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2020 m. spalio 5 d., moka po 250 Eur/mėn. periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą D. Š., priteistas lėšas mokant kas mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos bankiniu pavedimu į ieškovo D. Š. banko sąskaitą, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; visos papildomos ir būtinosios, pagrįstos išlaidos, susijusios su vaiko sveikatos priežiūros sąnaudomis, papildomu ugdymu, užklasine veikla, vasaros stovyklomis, suderintos iš anksto, dalijamos pusiau pagal faktą, pateiktus dokumentus (med. išrašus, sąskaitas, mokėjimo kvitus);

8.3. apeliacinės instancijos teisme organizuoti ir atlikti V. Š. apklausą;

8.4. bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka;

8.5. iš dalies pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 16 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovui priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas;

8.6. priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme (išlaidos advokato pagalbai ir sumokėtas žyminis mokestis);

8.7. pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai sugrąžinti ieškovui – apeliantui – 27 Eur jo permokėtą žyminio mokesčio dalį. Jei pirmosios instancijos teismas pats sutinka su šia apeliacinio skundo pozicija, pirmosios instancijos teismo prašoma pačiam pasinaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutartį ir pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai sugrąžinti ieškovui – apeliantui – 27 Eur jo papildomai permokėtą žyminio mokesčio dalį.

9. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

9.1. tiek ieškovas, tiek atsakovė nesiekė, kad būtų nustatyta vienodo bendravimo principo (50:50) bendravimo tvarka, svarbiausia, kad tokios tvarkos nenorėjo ir pati V. Š.. V. išsakė, tik teismas nepaminėjo, kad V. su tėvu ir jo aplinka sieja artimesnis ryšys. Minėta V. pozicija ir buvo priežastis keisti jos gyvenamąją vietą, ką teismas padarė tinkamai, tačiau, nustatydamas bendravimo tvarką, teismas šią poziciją jau ignoravo ir tokiu būdu iš esmės pažeidė vaiko teisę būti išklausytam, o taip pat į jam priimtiną, artimą ir saugią nuolatinio gyvenimo aplinką. Specialistas psichologas A. S. paaiškino, kad mergaitė sugeba išreikšti savo nuomonę jai rūpimais klausimais. Nurodė, kad mergaitė nesijaučia gerai gyvendama pas mamą, pastebima psichologinio smurto požymių. Mergaitė aiškiai išreiškia norą gyventi su tėčiu. Vaikas patiria perdėtą kontrolę iš mamos pusės, spaudimą, gąsdinimus, yra nepriežiūros požymių. Primintina, kad net teismo posėdžio metu atsakovė net kelis kartus replikavo, kad V. teisme neva melavo, ir tokiu būdu tarsi išsitarė, kad į tai turi būti reaguojama. Taigi, V. išsakytas baimes ir abejones buvo galima stebėti net betarpiškai teisme, tačiau teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, tai ignoravo;

9.2. ieškovas į teismą kreipėsi iš esmės dėl dviejų priežasčių: įtarto smurto (fizinio ir psichologinio) dukros atžvilgiu iš mamos ir dukros patėvio pusės, o taip pat pačios dukros itin aiškiai išreikšto noro išeiti iš mamos namų ir persikelti gyventi pas tėvą. Visais atvejais prioritetas turi būti taikomas vaiko valiai ir nuomonei, o taip pat įsiklausoma į išimtinai jos interesus. Vaikas turi gyventi ne tik saugioje ir materialine prasme palankioje aplinkoje, bet privalo būti ir saugi emocinė bei psichologinė aplinka. V. G. nesugeba užmegzti teigiamo socialinio ryšio, dukra vengia ir nenori būti su motina ir tai ji labai aiškiai išsakė duodama parodymus teisme. V. labai aiškiai išreiškė poziciją, kad ji nori gyventi su tėčiu, o mamos ji bijo. Dukra beveik kiekvieno susitikimo su tėvu metu klausia, kada ji galės galutinai persikelti gyventi pas tėvą, ir labai aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškia nenorą gyventi su motina. Teismas pagrįstai pakeitė V. Š. gyvenamąją vietą, tačiau, nustatydamas bendravimo tvarką, ją nustatė tokią, kad faktiškai V. vis vien ir neproporcingai daug laiko privalės būti su mama, t. y. privalės faktiškai gyventi dvejose vietose. Teismas ignoravo tai, kad tarp mamos ir dukros jau šiuo metu nėra emocinio ryšio, kad V. nenori gyventi su mama, kad ji ja nepasitiki ir psichologine prasme jaučiasi blogai. Taigi, teismo sprendimo pirmoji dalis, kuri ir buvo pagrindas V. gyvenamosios vietos pakeitimui, akivaizdžiai prieštarauja to paties sprendimo antrajai daliai, kuria nustatyta bendravimo tvarka. To negali būti, o tėvų teisė bendrauti su vaiku negali būti iškeliama už vaiko teises ir jo interesus, tame tarpe ir į saugią bei emociškai ir psichologiškai stabilią aplinką, tame tarpe ir vaiko teisę būti išklausytam. Tokia tvarka, kurią nustatė teismas, visiems, o, blogiausia, ir vaikui, buvo visiškai siurprizinė;

9.3. ieškovas prašė priteisti iš atsakovės V. G. po 250 Eur per mėnesį periodinių išmokų nepilnamečio vaiko išlaikymui, mokamų iki vaiko pilnametystės, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą D. Š.. Tarnybos atstovė galutinėje išvadoje teismo posėdžio metu nurodė, kad priteistinos lėšos nepilnametės išlaikymui turėtų būti ne mažesnės nei 230 Eur per mėnesį. Teismas priteisė netinkamo dydžio išlaikymą. Šiuo atveju turėtų būti nustatyta patikslintame ieškinyje prašoma nustatyti standartinė bendravimo tvarka, todėl atitinkamai priteistinas ir išlaikymas V., sudarantis 250 Eur per mėnesį periodinių išmokų;

9.4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. balandžio 19 d. nutartyje nurodė, kad ,,Apeliaciniu skundu yra ginčijamas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimu priteistas išlaikymo dydis, t. y. ieškovas ginčija teismo sprendimu priteistą 150,00 Eur išlaikymo dydį ir prašo priteisti po 250,00 Eur (100,00 Eur didesnį išlaikymą nei priteisė teismas). Atsižvelgiat į išdėstytą bei į tai, kad ieškovas nepateikė duomenų apie tai, jog jis būtų iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba kad žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas, ieškovas turėtų primokėti 27,00 Eur žyminio mokesčio (100,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.)“. Ieškovas sumokėjo papildomą 27 Eur žyminį mokestį ir pašalino teismo nustatytą trūkumą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai bylose de?l išlaikymo priteisimo. Kadangi šiuo apeliaciniu skundu skundžiamas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis (jis privalo kisti proporcingai prašomai pakeisti bendravimo su nepilnamete dukra tvarkai), žyminis mokestis už šį reikalavimą neturėtų būti skaičiuojamas ir mokamas. Kadangi teismo nurodymu jis yra sumokėtas, todėl, išnagrinėjus apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismo papildomai prašome sugrąžinti 27 Eur žyminio mokesčio permoką.

Šalies argumentai

11. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimą ir ieškovo patikslintą ieškinį atmesti bei palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1284-897/2019. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1. dukros gyvenamoji vieta pirmos instancijos teismo buvo pakeista remiantis vien tuo, kad dukra bylos nagrinėjimo metu išreiškė norą gyventi su ieškovu. Vaiko nuomonė nėra ir negali būti lemiamu kriterijumi sprendžiant dėl jo gyvenamosios vietos pakeitimo, nevertinant kitų kriterijų – vaiko amžiaus, brandumo bei aplinkybių, dėl ko tokia vaiko nuomonė susiformavo. Į bylą buvo pateikti duomenys, tačiau jų pirmos instancijos teismas visiškai nevertino, kad dukra, nuo pat gimimo gyvenusi su atsakove, ėmė reikšti norą gyventi su ieškovu bei ėmė blogai atsiliepti apie atsakovę ir kitus šeimos narius – patėvį J. G. ir sesę V. G., tik po to, kai 2020 m. spalio 28 d. dukra pagal galiojančią bendravimo tvarką išvyko pasimatyti su ieškovu ir, motyvuojant vykstančiu ikiteisminiu tyrimu dėl galimo smurto prieš dukrą panaudojimo, ieškovo atsakovei nebuvo grąžinta beveik tris mėnesius. Per visą šį laiką buvo apribotas bet koks dukros bei atsakovės ir kitų jos šeimos narių bendravimas. Mergaitė visą šį laiką buvo nuteikinėjama prieš atsakovę ir kitus šeimos narius. Būtent minėtu laikotarpiu mergaitė ir buvo apklausta Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų ir išreiškė norą gyventi su ieškovu, ji ėmė teigti, kad atsakovė ir patėvis ją skriaudžia. Būtent šiomis Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymomis remdamasis pirmos instancijos teismas ir sprendime pažymėjo, kad dukros noras gyventi su tėvu yra nekintantis jau kurį laiką. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios išvados buvo surašytos tuo metu, kai dukra gyveno pas ieškovą ir buvo atskirta nuo atsakovės ir kitų šeimos narių, jomis remtis byloje nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo;

11.2. tai, kad dukra buvo nuteikinėjama prieš atsakovę ir jos nuomonė gyventi su ieškovu nėra suformuota pačios mergaitės, patvirtina byloje esantis Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų 2020 m. lapkričio 11 d. atliktas dukros situacijos vertinimas, kuriame konstatuota, jog dukra pasakodama vartoja nebūdingą vaikams terminologiją, reiškia nusistatymą prieš atsakovę, seserį ir patėvį, apie juos kalba tik neigiamai, o apie ieškovą – tik teigiamai. Tokia pati išvada buvo padaryta ir 2020 m. lapkričio 18 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus į bylą pateiktoje išvadoje, kur nurodyta, kad vaiko situacijos vertinimo metu pastebėta, kad nepilnametė V. Š., pasakodama apie blogus santykius su mama ir seserimi, naudoja suaugusiųjų terminologiją. Kas patvirtina, kad mergaitė išsakė ne savo nuomonę, o atkartojo ieškovo jai „įkaltus“ žodžius. Apie tai, kad dukra yra nuteikinėjama atsakovės atžvilgiu bei kad jos nuomone remtis negalima, pastebėta ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartyje, kurioje buvo konstatuota, kad iš bylos duomenų matyti, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, todėl emocionalios situacijos neišvengiamos tiek susitikimų, tiek bendravimo metu, be to, normalu, kad auginant mažamečius vaikus šeimose iškyla kasdienių tėvų ir vaikų interesų konfliktų bei smulkių buitinių pykčių, tačiau šiuo konkrečiu atveju byloje nėra pakankamai duomenų, kad nepilnametei dukrai namų aplinka atsakovės namuose tapo nesaugi ar nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi. [...] Ieškovas remiasi jo paties paaiškinimais bei vaiko paaiškinimais, tačiau pastarieji Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams duoti vaikui esant pas ieškovą. Iš bylos duomenų žinant, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, yra pakankamas pagrindas manyti, kad vaiko nuomonė dėl jo gyvenamosios vietos galėjo būti suformuota ieškovo;

11.3. sprendime pažymėta ir tai, kad mergaitės norą gyventi su ieškovu patvirtina ir byloje esanti teisės psichologo specialisto A. S. 2022 m. vasario 24 d. išvada, kurioje nurodoma, kad mergaitė aiškiai išreiškia savo norą gyventi su tėčiu, taip pat aplinką pas mamą įvardija kaip nesaugią, gyvenamosios vietos palikimas pas mamą neatitinka vaiko interesų ir teisės į saugią psichologinę aplinką. Šią išvadą užsakė ir į bylą pateikė ieškovas. Pas psichologą A. S. mergaitę nuvedė ieškovas. Neatmestina, kad ir pačios apklausos metu kartu su dukra dalyvavo ir pats ieškovas, todėl akivaizdu, kad dukra pokalbio metu vėl išsakė ne savo asmeninę nuomonę, o tai, ką jai buvo liepęs ieškovas. Todėl šia A. S. 2022 m. vasario 24 d. išvada pirmos instancijos teismas turėjo vadovautis tik ištyręs ir įvertinęs, ar ji neprieštarauja kitai bylos medžiagai;

11.4. atsakovė į bylą pateikė visiškai priešingus įrodymus – 2021 m. rugsėjo 27 d. L. K. atliktą dukros ir atsakovės santykių įvertinimą, iš kurio matyti glaudus vaiko ir motinos emocinis ryšys. Taigi, į bylą buvo pateikti vienas kitam prieštaraujantys įrodymai dėl dukros nuomonės, todėl pirmos instancijos teismas ypač atidžiai turėjo vertinti visą bylos medžiagą. Į šią aplinkybę atkreipė dėmesį ir Vilniaus apygardos teismas, kurio 2021 m. gruodžio 21 d. nutartyje buvo konstatuota, kad byloje šalių yra pateikta skirtingų, vieni kitiems prieštaraujančių įrodymų: ieškovas savo poziciją įrodinėja remdamasis tiek vaiko nuomone dėl noro gyventi su tėvu, tiek SMS žinutėmis, antstolio 2020 m. gruodžio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, 2021 m. rugsėjo 7 d. psichologo A. S. padaryta išvada, kurie, apelianto nuomone, patvirtina vaiko patiriamą iš motinos psichologinį smurtą, dėl ko ir prašoma teismo imtis skubių veiksmų, taikant laikinąsias apsaugos priemones – laikiną (iki sprendimo šioje byloje priėmimo) vaiko gyvenamosios vietos nustatymą (pakeitimą); tuo tarpu atsakovė pateikė teismui priešingas, nei nurodo ieškovas, aplinkybes pagrindžiančius įrodymus – psichologės L. K. išvadą, kad mamos ir vaiko ryšys yra stiprus, taip pat vaiko mokytojos D. J. informaciją, kad vaikas pas motiną jaučiasi gerai, vaiko pasiekimais mokykloje bei kita, su mokykla susijusia informacija, domisi tik motina, Policijos komisariato nutarimą apie atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo psichologinio smurto panaudojimo prieš vaiką, Socialinių paslaugų centro Pagalbos planą, patvirtinantį, jog atsakovės šeimai atsisakyta taikyti atvejo vadybos proceso bei socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas, ir pan.;

11.5. dukra, apklausta nedalyvaujant nei vienam iš tėvų, nesugebėjo aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšti nuomonės, su kuriuo iš tėvų nori gyventi bei pateikti savo išreikšto noro aiškius, argumentuotus motyvus. Išvadą byloje teikianti institucija 2021 m. gegužės 3 d. raštu teismui pateikė 2021 m. balandžio 29 d. aktą Nr. 3TSD-1072, kuriame nurodyta, kad pakankamai trumpas bendravimo laikas neleidžia daryti pagristų išvadų dėl V. emocinės ar psichologinės savijautos. Manytina, kad būtų prasminga kreiptis į specialistus ilgesniam vaiko stebėjimui ir vertinimui. Esant poreikiui – pagalbos teikimui. Galimybės stebėti vaiko bendravimą su tėvu/motina nebuvo, dėl to manytina, kad turimi duomenys neleidžia daryti vienareikšmės išvados dėl vaiko gyvenamosios vietos pasirinkimo. Tuo tarpu apklausta teismo posėdžio metu dukra nors ir nurodė, kad nori gyventi su tėvu, tačiau šios savo nuomonės niekaip negalėjo pagrįsti. Mergaitė tokį savo sprendimą grindė esančia įtampa motinos namuose. Tačiau teismo posėdžio metu paklausus, kodėl ji jaučia įtampą, mergaitė nurodė, kad motinos namuose neturi ką veikti, dažnai būna savo kambaryje, kad mama neleidžia susirašinėti. Mergaitė teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos niekas neskriaudžia. Visa tai rodo, kad dukros noras gyventi su ieškovu grįstas emociniu pagrindu. Kaip girdėti iš mergaitės apklausos garso įrašo, teismo posėdžio metu apklausiama mergaitė, atsakinėdama į teismo užduodamus klausimus, dvejojo, buvo pasimetusi. Taigi, iš esmės galima teigti, kad dukra nori gyventi su ieškovu, nes jo namuose jaučia daugiau laisvės, neturi atsakomybių ir yra lepinama. Taigi, iš dukros apklausos teisme matyti, kad jos noras gyventi su ieškovu nėra pakankamai motyvuotas, kas sudaro pagrindą manyti, kad mergaitė aiškios ir nedviprasmiškos, pagrįstos nuomonės šiuo klausimu neturi. Be to, svarbu ir tai, kad L. K. 2021 m. rugsėjo 27 d. atliktame dukros ir atsakovės santykių įvertinime užfiksuota, kad V. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra tik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl akivaizdu, kad tokio amžiaus vaikas dėl savo amžiaus ir nebrandumo nesugeba suprasti byloje nagrinėjamos situacijos sudėtingumo bei savarankiškai, be suaugusiųjų įtakos suformuluoti savo pažiūrų ir norų, kurie geriausiai atitiktų jo paties, o ne kurio nors iš tėvų norus ir interesus. Tokią poziciją L. K. patvirtino ir apklausta teismo posėdžio metu. Taigi, pirmos instancijos teismas priimdamas ginčijamą sprendimą turėjo įvertinti tai, kad dukra dėl savo amžiaus dar nėra tokia brandi, kad galėtų priimti sprendimą, su kuriuo iš tėvų nori gyventi, suprasti tokio noro ilgalaikes pasekmes bei argumentuotai pagrįsti išreikštą norą, todėl jos nuomone byloje apskritai nebuvo galima vadovautis, juo labiau vien tik ja remiantis pakeisti dukros gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su ieškovu;

11.6. dukra nuo pat gimimo gyvena kartu su atsakove jos namuose. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimu V. Š. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, 2019 m. birželio 27 d. sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nepakeista. Kartu šeimoje auga dar vienas vaikas V. G.. Mergaites sieja ypač stiprus emocinis ryšys, jos kartu auga nuo gimimo ir yra neišskiriamos. Dėl ko mažamečių seserų V. G. ir V. Š. atskyrimas, ypač tada, kai vaikus sieja glaudūs santykiai, pažeistų vaikų interesus bei jų emocinę sveikatą. Be to, ieškovas gyvena ne vienas ir negana to, bylos nagrinėjimo metu su dabartine savo gyvenimo drauge susilaukė kūdikio. Taip pat ieškovas ir su kita moterimi, su kuria gyvena skyrium, turi susilaukęs dar vieno nesantuokinio mažamečio vaiko. Todėl byloje privalėjo būti tiriama, kaip dukra jaučiasi ieškovo namuose atsiradus kūdikiui, kuriam, akivaizdu, kad šiuo metu yra skiriamas didžiausias dėmesys, kai turi būti skiriamas dėmesys ir trečiam vaikui. Kaip dviem skirtingo amžiaus vaikams reikės dalintis vienu gyvenamuoju kambariu. Taip pat, ar ieškovas bus pajėgus pasirūpinti trimis nepilnamečiais vaikais ir tuo pačiu tinkamai užtikrinti dukros dienotvarkę ir t.t. Tačiau tai padaryta nebuvo. Pažymėtina, kad iki šiol mergaitė pas ieškovą leisdavo vien tik kas antrą mėnesio savaitgalį, todėl ieškovas kas dieną dukra nesirūpindavo, neveždavo jos į mokyklą ir nepasiimdavo jos dieną iš mokyklos, neveždavo į būrelius ir t.t. O byloje esanti medžiaga (dukros auklėtojos liudijimas) patvirtina, kad ieškovas iki šiol dukros mokyklos reikalais ir mokymosi rezultatais beveik iš viso nesidomėjo. Dukros klasės auklėtoja patvirtino, kad ieškovas ne tik nesidomi dukros mokyklos reikalais, bet ir yra ūmaus būdo. 2021 m. spalio 12 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausieji specialistai bendravo su nepilnametės V. Š. klasės auklėtoja D. J.. Mokytoja tvirtino, kad mergaitė yra draugiška, bendraujanti su visais klasės vaikais, mėgstanti dainuoti bei šokti. Nesimato mergaitės jokių pakitimų elgesio ar bendravimo. Nuolat turi užkandžių mokykloje, mama pastoviai užsako mergaitei pietus ir pavakarius mokykloje. Mokymosi ugdymu rūpinasi tik mama, tėvas mergaitės niekada neskambina mokytojai ir labai retai prisijungia prie dienyno. Pasak mokytojos, per incidentą mokykloje, įvykusį 2020 m. spalio 6 dieną, V. mama V. visą laiką tylėjo, tačiau tėvas D. kalbėjo nuolat tik pakeltu balso tonu bei kišo mokytojai skaityti kažkokius popierius, tačiau mokytoja be akinių neįskaito ir ne kartą tai pažymėjo D., kuris nereagavo. Mokytoja taip pat pažymėjo, kad jei nežinotų, kad šeimoje yra nesutarimų, tikrai iš mergaitės nieko nesuprastų. V. puikiai jaučiasi mokykloje, nepastebimas padidėjęs nerimas.“;

11.7. pirmos instancijos teismas visiškai nevertino to, kad ieškovas yra konfliktiška asmenybė, nuolat ir sistemingai pažeidinėjo nustatytą bendravimo tvarką su dukra, jau kelis kartus pakankamai ilgą laiko tarpą buvo atskyręs dukrą nuo motinos. Ieškovas pasiėmė ir savavališkai negrąžino dukros atsakovei nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 20 d., t. y. beveik tris mėnesius dukra buvo atskirta nuo mamos ir kitų šeimos narių. Atsakovė, vykdydama galiojantį teismo sprendimą dalyje dėl vaiko bendravimo su tėvu, 2020 m. spalio 28 d. išleido dukrą susitikti su ieškovu, kuris pasiėmė dukrą pas save. Pagal teismo sprendimą dukra namo turėjo būti grąžinta 2020 m. lapkričio 1 d. 20.00 val., tačiau ieškovas dukros atsakovei negrąžino. Ieškovas grasino atsakovei, kad, jai atvykus pasiimti dukros, jis iškvies policijos pareigūnus ir Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovus bei „pažiūrės, kaip atsakovei pavyks paimti vaiką“. Mergaitė atsakovei buvo grąžinta tik 2021 m. sausio 20. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-3371-930/2021, ieškovui už teismo sprendimo nevykdymą buvo skirtas įspėjimas. Ieškovas atsakovei dukros negrąžino, net ir kai ji kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatą ir buvo užregistruotas įvykis (duomenys neskelbtini) bei kai apie ieškovo savivalę buvo informuota Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Ieškovas mergaitės atsakovei negrąžino ir po 2020 m. gruodžio 29 d. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto Nr. 3SD-6846 „Dėl teismo nutartimi nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos laikymosi“ ir jame pateikto raginimo grąžinti atsakovei dukrą. Dukrai esant pas ieškovą, atsakovei buvo visiškai apribotas bendravimas su vaiku – vaiko telefonas buvo arba išjungtas, arba juo atsiliepdavo pats ieškovas, o paprašius perduoti telefoną vaikui, pokalbis iš karto buvo baigiamas. Be to, pirmąją lapkričio savaitę ieškovas nevedė dukters į mokyklą, tuo akivaizdžiai, piktybiškai kenkdamas jos ugdymo procesui. Buvimo pas ieškovą metu dukrai buvo daromas nuolatinis psichologinis spaudimas, vaikas buvo nuteikinėjamas prieš atsakovę, verčiamas sakyti išgalvotus dalykus apie neva nesaugią aplinką atsakovės namuose. 2020 m. lapkričio 9 d. atsakovei atvykus į mokyklą parsivesti dukros namo, jos elgesys atsakovės atžvilgiu buvo akivaizdžiai priešiškas. Negana to, 2020 m. lapkričio 11 d. ieškovas raštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos administraciją, reikalaudamas nedelsiant pranešti jam apie atsakovės pasirodymą mokykloje, taip pat mokyklai uždraudė teikti bet kokią informaciją atsakovei apie dukrą. Į bylą buvo pateikta medžiaga, kad mergaitė ir 2018 m. ieškovo 19 dienų nebuvo grąžinta atsakovei. Analogiškai, tuo metu dukrai buvo uždrausta bendrauti su atsakove ir jos šeimos nariais, mergaitė buvo nuteikinėjama prieš atsakovę. Ieškovas nesilaiko ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1284-897/2019 nustatytos jo ir dukros bendravimo tvarkos šventiniu laikotarpiu, sprendimą traktuodamas taip, kad jam priklauso visos šventės su dukra. Pavyzdžiui, 2019 m. dukra Šv. Kalėdas turėjo švęsti su atsakove ir jos šeima, tačiau ieškovas dukros atsakovei negrąžino ir 2019 m. Šv. Kalėdas praleido su dukra pats. Atsakovė dėl to net turėjo kreiptis į teismą dėl 2019 m. birželio 27 d. teismo sprendimo išaiškinimo, tam, kad įrodyti ieškovui, jog per šventes ir atsakovė turi teisę bendrauti su dukra;

11.8. 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-1284-897/2019 nustatė, kad ieškovas moka dukrai po 200 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. 2020 m. nuo birželio iki rugpjūčio mėn. ieškovas visiškai neteikė dukrai išlaikymo. Dėl ko susidarė 600 Eur skola. 2020 m. spalio mėn. atsakovė kreipėsi su prašymu dėl vykdomo dokumento pateikimo vykdyti į antstolės D. P. kontorą. Antstolė pradėjo ieškovui vykdomąją bylą ir kreipėsi į jį dėl skolos sumokėjimo geruoju, tačiau ieškovas atsisakė mokėti išlaikymo įsiskolinimą, dėl ko buvo pradėtas priverstinis išieškojimas. Sužinojęs, kad atsakovė kreipėsi dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo, ieškovas iš karto padavė į teismą ieškinį dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo bei kreipėsi į policijos pareigūnus dėl neva atsakovės sutuoktinio panaudoto smurto prieš dukrą;

11.9. sprendimas pakeisti dukros gyvenamąją vietą grindžiamas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. vasario 25 d. vykusiame teismo posėdyje suformuluota galutine išvada, kad, skyriaus manymu, nustačius vaiko gyvenamąją vietą pas tėvą arba pas motiną nebus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, nes vaikas lankys tą pačią mokyklą, tuos pačius būrelius, tačiau nustatant vaiko gyvenamąją vietą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę, kuri nekinta jau daugiau nei metai laiko. Atsakovės nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai suteikė prioritetą 2022 m. vasario 25 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadai. Pažymėtina, kad skirtingi vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai į bylą teikė skirtingas išvadas dėl dukros gyvenamosios vietos. Kas rodo, kad pats skyrius šiuo klausimu neturėjo vieningos nuomonės. Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. spalio 23 d. išvadoje nurodyta, kad nepilnametė V. Š. pastoviai gyvena su motina saugioje nusistovėjusioje aplinkoje. Skyriaus manymu, šios tinkamos ir nusistovėjusios gyvenamosios aplinkos pakeitimas neatitinka geriausių nepilnamečio vaiko interesų. Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. lapkričio 10 d. išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pažymėta, jog nepilnametė V. Š. pastoviai gyvena su motina saugioje nusistovėjusioje aplinkoje kartu su patėviu J. G., iki to laiko, kol atsakovė ieškovui nepranešė, kad kreipsis į teismą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš ieškovo. Skyriaus specialistai patvirtino, kad šeima gyvena dideliame nuosavame name su patogumais, mergaitės turi savo atskirus, gražiai įrengtus kambarius su visais reikalingais mokslui, lavinimuisi ir laisvalaikiui daiktais ir baldais. Skyriaus manymu šios tinkamos ir nusistovėjusios aplinkos keitimas neatitinka geriausių nepilnamečio vaiko interesų. Išvadoje, teiktoje dėl atsakovės priešieškiniu pasiūlytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai su priešieškiniu sutiko. Taigi, tuo pačiu, preliminariai sutiko ir su tuo, kad vaiko gyvenamoji vieta nebūtų pakeista. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2VP-3371-930/2021, teikdamas išvadą vaiko teisių apsaugos skyrius pritarė, kad ieškovui būtų pritaikytos sankcijos už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimo dalies dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nevykdymą. Tuo pačiu pripažino, kad ieškovas, negrąžindamas vaiko atsakovei, veikė neteisėtai, pažeisdamas nepilnamečio vaiko interesus. Kartu buvo pastebėta, kad ieškovas nuteikinėja dukrą prieš atsakovę. Taigi, vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai pripažino, kad dukros gyvenamosios vietos pakeitimas neatitinka geriausių vaiko interesų, tačiau paskutinio teismo posėdžio metu dėl nežinomų priežasčių nurodė, kad vis dėl to reikėtų vadovautis dukros išsakyta nuomone gyventi su ieškovu, nepaisant to, kad ji akivaizdžiai buvo suformuota ne paties vaiko, o buvo ieškovo dukros nuteikinėjimo prieš atsakovę rezultatas ir neatitiko geriausių vaiko interesų.

12. Ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti bei tenkinti ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1. V. yra gimusi (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu jai yra daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų, ji sugeba labai rišliai ir aiškiai dėstyti savo mintis, taip pat labai aiškiai ir nedviprasmiškai ji formulavo savo nuomonę apklausos teisme metu, taigi atmestini bet kokie argumentai, kad dėl savo amžiaus, išsivystymo ar brandos V. nepajėgi formuluoti savo nuomonės, o jos išsakyti argumentai neleidžia į juos neatsižvelgti;

12.2. sutiktina, kad į vaiko nuomonę galima ir būtina atsižvelgti tik tada, kai vaiko nuomonė ir norai neprieštarauja jo interesams. Šiuo atveju prioritetas – vaiko teisė išreikšti savo nuomonę ir tikėtis, kad ji bus išgirsta ir į ją privalo būti atsižvelgiama, o tik po to vertinama, ar ši nuomonė nėra atsitiktinė, kaip nors neteisėtai paveikta arba vaiko siekiai prieštarauja jo paties interesams, kurių vaikas natūraliai nesupranta dėl savo amžiaus ir išsivystymo bei subrendimo;

12.3. V. labai aiškiai ir nedviprasmiškai, skirtingu laiku, būdais ir formomis nuosekliai kartoja, kad ji nori gyventi su tėvu, taip pat tai, kad su tėvu ją sieja artimesnis ryšys, su tėvu ir jo aplinkoje ji jaučiasi saugiau, bet to, ji kreipiasi į tėvą, kai susiduria su sunkumais, su tėvu ji ruošia pamokas ir klausia, kas jai sunkiau, ir t.t. Šią poziciją ji išsakė teisme, vaiko apklausos metu, šią poziciją V. nuosekliai ir be pertraukų kartoja jau daugiau nei du metus, o į tokią stiprią ir aiškią valią negalima neatsižvelgti;