Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei J. Š., tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje R. Š. ir S. Š., dėl turto ir kompensacijos priteisimo bei pagal atsakovės J. Š. priešieškinį ieškovui J. S. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas J. S. 2012 m. kovo 14 d. teismui paduotu ieškiniu prašė:

Teismo posėdyje ieškovas J. S. papildomai paaiškino, kad susituokė būdamas 19 m. Jo sutuoktinė buvo vardu S. (S.). Neprisimena, kuriais metais su ja išsiskyrė, nes jį 1975-1976 m. suėmė už antitarybinę veiklą. Ieškovui grįžus, norėjo anuliuoti skyrybas, bet to nepadarė, tiesiog toliau gyveno su buvusia žmona iki jos mirties. Mirus žmonai, jos palikimą pagal testamentą priėmė sūnus V. S.. Jam atiteko namas.

Ieškovas turi specialų vidurinį išsilavinimą (įgijo agronomo specialybę), baigė patobulinimo kursus teisės srityje, dirbo milicininku. 1992-1997 m. ieškovas dirbo tarybiniame ūkyje saugumo technikos inžinieriumi. Gaudavo daugiau kaip 1 000 rb., vidutiniškai – po 1 500 rb. darbo užmokestį. Įvedus litą, dirbo psichiatrinėje ligoninėje sanitaru. Atsakovę pažinojo tarnybiniais reikalais. Praėjus mėnesiui po sutuoktinės mirties ieškovas sutiko J. Š.. Ji pareiškė jam užuojautą. Po to susitiko dar kelis sykius. Pirmą pusmetį po sutuoktinės mirties ieškovas gyveno buvusios žmonos namuose (duomenys neskelbtini). Nieks jo iš ten nevarė. Vėliau atsakovė pasiūlė apsigyventi kartu, nes jos vyras ją paliko ir išėjo gyveno kitur. Atsakovės žodžiais, ji buvo oficialiai išsiskyrusi, namą padalino teismas. Ieškovas pasakė sūnui, kad rado kitą moterį ir išsikelia gyventi pas ją. Kartu su atsakove pradėjo gyventi 1993 m. sausį. Prieš išsikraustydamas jas atsakovę ieškovas išpardavė visus baldus, daiktus. Su atsakove gyveno ūkiškai, nusipirko kelias karves. Pridavinėjo pieną, augino gėles. Tačiau praėjus 4 m., grįžo atsakovės vyras ir apsigyveno to paties namo antrame aukšte, o jie gyveno pirmame aukšte. Buvo nemalonu. Su atsakove nutarė keltis į K., kur gyveno atsakovės duktė ir sūnus. Nusipirko dvi sodybas, mat nežinojo, kurią pasirinkti. Manė: jeigu kas, vienas į vieną, kitas į kitą sodybą gyventi išsikraustys. Savų lėšų turėjo 12 000 Lt, skolintų – 6 000 Lt. Pardavęs motinos namą, 6 000 Lt tėvui paskolino ieškovo sūnus (V. S.). Tai patvirtinančio rašytinio dokumento nėra. Už sodybą (duomenys neskelbtini), mokėjo 10 000 Lt, už sodybą (duomenys neskelbtini) - 8 000 Lt. Taigi pirkėjais faktiškai buvo abu su atsakove, abu tvarkė dokumentus, bet sodybas įregistravo tik atsakovės vardu. Pasak ieškovo, jis pasitikėjo atsakove kaip savo gyvenimo drauge, meilė buvo aukščiau už bet kokius popierius, tarp jų nebuvo jokių ginčų. Prieš eidami pirkti sodybą (duomenys neskelbtini), klausė kaimynų, ar jie neprieštarauja. Ieškovas kaimynams J. pristatė kaip savo žmoną. Tvarkė reikalus su namo šeimininku, padengė skolas. Ieškovas sodyboje (duomenys neskelbtini), apsigyveno pirmiau nei atsakovė. Prisiregistravo ten. Jei atsakovės vyras nebūtų grįžęs, gal iki šiol Š. būtų gyvenę. Siūlė atsakovei susituokti, bet ji atsisakė.

Sodyboje (duomenys neskelbtini), remonto darbus atliko jis (ieškovas) ir atsakovės sūnus. Dar padėjo atsakovės žentas. Iš kaimynės L. ieškovas dovanų gavo langus. Langus dėjo jis ir atsakovės sūnus. Padarė pavėsinę, tvarkė rūsio stogą, pirko linoleumą, nudažė stogą. Name vandentiekio (taigi ir vonios, tualeto) nėra. Neskaičiavo, kiek kainavo medžiagos. Dirbo ne už pinigus.

Gyvendami kartu nusipirko šaldiklį, televizorių, dujinę. Šie daiktai yra sodyboje (duomenys neskelbtini), ir jais naudojosi kartu. Sodyboje (duomenys neskelbtini), atsakovė nebegyvena 3-4 m. Atsiuntė sūnų paimti jos daiktų. Ką jis norėjo, tą pasiėmė: lovą, spintas, nors šiuos daiktus buvo pirkę iš bendrų pinigų. Kai gaudavo pensiją, ieškovas ją atiduodavau J.. Ji pinigus laikė kažkur spintoje arba stalčiuje. Kai jam reikėdavo pinigų, paprašydavo ir ji jam duodavo. Nežino, kiek atsakovė gaudavo pensijos.

Berods 2008 m. atsakovė be jo žinios pardavė sodybą (duomenys neskelbtini), Sakė, kad parduos ir kitą sodybą (duomenys neskelbtini),. Atsakovė pasakojo, kad sodybą (duomenys neskelbtini), pardavė todėl, jog sūnus galėtų įsirengti servisą. Sūnus statė servisą, bet servisas per gaisrą sudegė. Ieškovas klausė atsakovės, kur jis gyvens? Ji atsakė, kad tai - ne jos reikalas. Ieškovo įsitikinimu, atsakovė įstojo į religinę sektą. Praėjus kuriam laikui, atsakovė pasakė, kad būtų gerai, jog jis išsikeltų. Prasidėjo kivirčai.

Sūnus R. Š. iš savo lėšų už 5 300 Lt nusipirko automobilį, už 500 Lt – priekabą, taip pat motobloką ir fotokamerą. Sodybą (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., atsakovė įsigijo 1997 m. kovo 26 d. už sūnaus R. Š. gyvenant santuokoje su pirma žmona sukauptus 8 000 Lt. Vėliau šią sodybą pardavė, o pinigus pasiėmė sūnus R. Š., nes tas turtas iš tikrųjų buvo jo.

Atsakovė J. Š. 2012 m. gegužės 9 d. pareiškė priešieškinį(106-109 b. l.), kuriuo prašė iškeldinti ieškovą iš gyvenamojo namo, tvarto, daržinės, sandėlio, kiemo rūsio, kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Priešieškinį grindė tuo, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo ir neturėjo kur gyventi, todėl ji su ieškovu 1997 m. sudarė neterminuotą būsto (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., panaudos sutartį. Už tai ieškovas buvo įsipareigojęs prižiūrėti sodybą ir ūkį. Prieš 3 m. (skaičiuojant nuo 2012 m.) atsakovė buvo priversta išsikelti iš namų, nes ieškovas neleidžia jai ir/ar jos vaikams atvykti sutvarkyti aplinką, rašo skundus policijai.

Teismo posėdyje atsakovė J. Š. papildomai paaiškino, kad 1958 m. ji susituokė su pirmu vyru. Iš pradžių gyveno gražiai. . Turi keturis vaikus. Paskui vyras pradėjo eiti pas kitas moteris. Išsiskyrė, neprisimena kada. Kai išsiskyrė, jauniausiajam vaikui buvo likę pusę metų iki pilnametystės. Teismas turtą padalino per pusę. Po to susituokė su T.. Pragyveno apie 5 m. Santuoka nutrūko, nes jis irgi susirado kitą moterį. Tada pradėjo ateidinėti J. S.. Vieną kartą atėjęs jis bučiavo rankas, prašė laikinai priregistruoti, nes nieko neturi. Ieškovas aiškino, kad su žmona buvo išsiskyręs, o kai ji mirė, viskas liko sūnui. Atsakovė ilgai galvojo. Vis dėlto ji sutiko su pasiūlymu, nes manė, kad ieškovas bus draugas, bus drąsiau gyventi. Vaikai tam nelabai pritarė. Iš pradžių ieškovas elgėsi normaliai, už netinkamą veiksmą (užsipuolimą, keiksmus) atsiprašydavo. Vis kartodavo, kad susiras kur gyventi ir išeis. Jų santykiai nebuvo artimi. Jis nebuvo jai joks vyras, o atsakovė nebuvo jam žmona. Ji tik iš pasigailėjimo priregistravo ieškovą. Jis gyveno ir pas save (duomenys neskelbtini), ir pas atsakovę namuose. Name Š. buvo trys kambariai. J. S. miegodavo pas ją gal kartą per mėnesį. Švenčių (šv. Kalėdų, Naujų metų ir pan.) bendrai su ieškovu nešvęsdavo.

Vyriausiasis sūnus gyveno K., o verslą vystė Š.. Kadangi jis neturėjo kur gyventi, perpirko iš motinos dalį namo. Mirus atsakovės pirmajam buvusiam vyrui F. Š., jo palikimą (namo dalį) vaikai pasidalino po lygiai. Pardavę sodybą Š. (pardavimą įformino dovanojimo sutartimi), gavo 30 000 Lt. Už savo ½ dalį sodybos atsakovė gavo 15 000 Lt. Persikelti į K. atsakovė nusprendė pati. Už sodybą (duomenys neskelbtini), sumokėjo 10 000 Lt, o 5 000 Lt sūnus davė remontui. Vyriausiasis sūnus padarė duris ir langą verandoje, kitus langus gavo iš kaimynės. Remonto darbus atliko sūnus R., ieškovas neprisidėjo nei darbu, nei pinigais. Atsakovė turėjo miegamąjį viename namo gale, ieškovas – kitame. J. S. labai prašė priregistruoti sodyboje (duomenys neskelbtini), rankas bučiavo, žadėjo padėti persikelti, prižiūrėti sodybą. Atsakovė patikėjo ir nusileido. Bet priregistravusi jį K., padarė klaidą. Paaiškėjo, kad ieškovas - rimtas ligonis, jam buvo atlikto kelios operacijos. Vasarą ieškovas 2-3 mėn. išvažiuodavo į tėviškę, girtaudavo ten.

Ieškovas pradėjo grasinti atsakovei, nebeįleisti į sodybą. Būdavo stovi tarpduryje, rankoje kirvis, kišenėje šautuvas ir sako: „kas rankoj, tas kaktoj“. Negalėdama pakęsti tokio ieškovo elgesio, atsakovė išėjo gyventi pas sūnų R. (duomenys neskelbtini). Tikėjosi, kad J. S. išeis tada, kai ji išeis, bet jis neišėjo. Atsakovė nesikreipė į policiją, nes bijojo J. S.. Dabar supranta, kad J. S. norėjo pasigviešti jos turtus, apgavo ją, „tempė“ laiką. Daug kartų prašė jo išsikelti, bet ieškovas atsakė, kad niekur neis, nes čia įregistruotas. Atsakovė buvo išregistravusi ieškovą, tačiau seniūnas savavališkai liepė vėl jį priregistruoti. Ieškovas įdėjo savo spynas, apleido sodybą. Kadangi neliko kitos išeities, atsakovė parašė ieškovui raštą, reikalaudama išsikelti. Ieškovas pradėjo eiti į policiją, rašyti nepagrįstus reikalavimus; reikalavo jam užrašyti namą, nors namas yra atsakovės ir jos vaikų. Atsakovė visą laiką tikėjosi, kad ieškovas susiras kur gyventi. Jos tikėjimas buvo pagrįstas sąžine. Sąžinė neleido išmesti žmogaus į gatvę ar paduoti į teismą.

Atsakovė atvažiavo gyventi į K.po pusmečio nuo sodybos įsigijimo. Sodybą (duomenys neskelbtini), pirko sūnus R.. Tik dokumentus įformino atsakovės vardu, nes taip pigiau. Dabar sodyboje (duomenys neskelbtini), niekas negyvena. Kai atsikraustė, atsakovė gyveno sodyboje (duomenys neskelbtini), Ji dar nebuvo nupirkusi sodybos (duomenys neskelbtini), kai sūnus nusipirko sodybą (duomenys neskelbtini). Jis turėjo susitaupęs pinigų. Kadangi, susirgus R., reikėjo pinigų, jis pardavė motinos vardu registruotą sodybą (duomenys neskelbtini), , 2006 m. iš likusių pinigų atsakovės vardu įsigijo automobilį.

Ieškinyje išvardintus kilnojamuosius daiktus irgi pirko atsakovės sūnus R. Š..

Teismo posėdyje trečiasis asmuo R. Š. papildomai paaiškino, kad neatsimena, kaip ieškovas atsirado jo mamos gyvenime. Prieš 17 m. jis (R. Š.) atvyko gyventi į K. ir atsivežė mamą. Mama gyveno ne santuokoje atskirai nuo jų, turėjo savo kambarį. Prieš tai mama gyveno Š., Šilutės r. Ten buvo nuosavas namas. Jo tėvai buvo išsiskyrę, pirmas aukštas priklausė mamai, antras – tėčiui. Kai jis 1987 m. grįžo iš armijos, tėvai jau buvo išsiskyrę. Tėtis mirė 2002 m. Mama buvo ištekėjusi antrą kartą, daugiau nebuvo ištekėjusi. Ir antrą kartą mama išsiskyrė. Po to jokio gyvenimo partnerio neturėjo. Kadangi jis (R. Š.) su sese gyveno K., mama pageidavo čia apsigyventi. Š. liko gyventi brolis S. Jis dirbo K. ir negalėjo prižiūrėti mamos. Mama norėjo būti prie vaikų, ją traukė prie dukters. Mama apsigyveno (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo jo, bet pastatai sugriuvę, netinkami gyventi: be elektros, nėra krosnies. Tuo laiku buvo palankus metas įsigyti žemės sklypą. Turėjo pasodinęs kelis medelius, imdavo derlių. Laikė žąsų, joms šalia buvo prūdas. Sodyba (duomenys neskelbtini), priklausė mamai. R. Š. žiniomis, mama sodybą (duomenys neskelbtini), įsigijo už tėviškėje parduotą pusę namo. Namo dalį Š. mama pardavė S. Š., nes brolis norėjo išsaugoti tėviškę. Už pusę namo Šv. mama gavo 15 000 Lt. Sodybą (duomenys neskelbtini), pirko už 10 000 Lt, o už 5 000 Lt nupirko statybinių medžiagų ir padarė remontą: pakeitė 6 duris, kai kuriuos langus, virtuvę ir du kambarius iškalė gipsu, išdažė. Langus ir duris padarė brolis S.. R. Š. juos tik įdėjo. Praktiškai jis vienas atliko kapitalinį remontą. J. S. prie šių darbų neprisidėjo, nieko nenupirko. Ir apskritai viso remonto metu jis mažai buvo sodyboje. Kiek nuvažiuodavo pas mamą, daugiausiai ji būdavo viena, bet ten (į (duomenys neskelbtini),) yra matęs vaikščiojantį J. S.. Kartą matė, kaip jis ravėjo daržą, kaip prie stalo virtuvėje valgė obuolį. Ieškovas turėjo atskirą kambariuką, kur galėdavo atsigulti. Tiksliai žino, kad J. S. su mama miegojo ne viename kambaryje. R. Š. su J. S. pasilabindavo, atsisveikindavau, ir viskas. Su J. S. švenčių neminėjo. Šeimos šventes švęsdavo savame rate. Susitinka maždaug kas 5 m. per mamos jubiliejus. Pas mamą ir šiaip nuvažiuoja, pvz., mamos dienos proga. R. Š. žiniomis, ieškovas norėjo ten pagyventi laikinai, nes tuo metu nesutarė su savo sūnumi. J. S. turėjo nusipirkęs šaldiklį, plazminį televizorių, žoliapjovę, virtuvinę spintelę. Mama televizoriaus nežiūrėdavo. R. Š. nežino, ar šie daiktai yra tik J. S., ar ir jo mamos.

Sodyba (duomenys neskelbtini), dabar rūpinasi (t. y. moka mokesčius) jis su mama. Sodyba apleista, ieškovas jos neprižiūri. Aplinkos neįmanoma prižiūrėti, nes ieškovas kviečia policiją, kuri juos lauk išgina. J. S. prašo, kad jie nieko nedarytų, nors jau 2 m., kaip J. S. išėjo gyventi pas kitą moterį.

(duomenys neskelbtini), esantis namas mamai nebuvo reikalingas, jai užteko namo (duomenys neskelbtini), R. Š. su pirma žmona susituokė 1987 m. rugsėjo 5 d. Šeimyninis gyvenimas paskutinius bendro gyvenimo metus klostėsi nekaip, todėl prieš 8 m. išsiskyrė. Sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo gyvendamas su pirmąja žmona. (duomenys neskelbtini), savo daiktų J. S. nebuvo pasidėjęs. R. Š. įsigijo sodybą iš savo sukauptų asmeninių lėšų, tačiau įregistravo mamos vardu ne tik dėl to, kad artėjo skyrybos, bet ir dėl mažesnių mokesčių, kuriuos moka pensininkai. Ne vienerius metus taupė pinigus, kad galėtų įsigyti sodybą (duomenys neskelbtini), -1997 m. uždirbdavo po 200 Lt. Taip dirbo kokius 5 m. Paklaustas savo advokatės, R. Š. prisiminė, kad iš tėčio gavo 5 000 Lt dovanų. Dalį pinigų panaudojo savo reikmėms, kitą dalį išleido pirkdamas namą (duomenys neskelbtini). Galėjo būti, kad tėtis davė daugiau pinigų nei 5 000 Lt. Kiek tiksliai – nežino. Su pirmąja žmona išsiskyrė bendru sutarimu, ji nereiškė pretenzijų į sodybą (duomenys neskelbtini). Kai išsiskyrė, patyrė traumą, reikėjo pinigų gydymui, todėl už 15 000 Lt pardavė sodybą. Sutartį pas notarą pasirašė R. Š., nes turėjo mamos įgaliojimą, leidžiantį sodybą parduoti. Operacijos metu turėjo labai didelių išlaidų. Pardavęs sodybą, grąžino skolas, dalį gautų pinigų panaudojo kito namo remontui (sklypą iš savivaldybės gavo 1988 m. ir pradėjau statyti namą, statybos baigtos, namas priduotas, bet ne iki galo suremontuotas; ten visada investuodavo pinigus), o 2006 m. liepos 20 d. už 5 300 Lt nusipirko automobilį. Automobilį pirko (t. y. mokėjo pinigus) ir jį įregistravo mamos vardu, veikdamas pagal įgaliojimą (t. y. sutartį pasirašė kaip pirkėjo atstovas) dėl numatomų skyrybų. Patvirtino, kad automobilį pirko, jau būdamas išsiskyręs. Daugiau mamos vardu jokio turto neregistravo. Vėliau tą automobilį, kurį pirko už sodybos pinigus, pridavė į metalo laužą, nes jis nebūtų praėjęs techninės apžiūros. Tada nusipirko namą, kurį dabar turi, o prieš Kalėdas nusipirko kitą automobilį (Mazda Premium).

Jam J. S. pinigų nėra davęs. Apie 1993 m. visi atsakovės vaikai buvo suaugę, turėjo savo beveik baigtus statyti namus, gyveno su šeimomis savo gyvenimą ir J. S. nebuvo reikalo jiems padėti. Mama gyveno iš savo lėšų. Jeigu jai ko reikėdavo, skambindavo jam arba sesei. Kai mirė sesuo, J. S. laidotuvėse nedalyvavo. Jis jų šeimos nepripažino. Laukė kito būsto, kol jį priims gyventi.

Trečiasis asmuo S. Š. nežino, kaip, kokiu statusu mamos gyvenime atsirado ieškovas. Ieškovas dirbo Š. apylinkės įgaliotiniu. Trečiasis asmuo nesikišo į jo ir mamos santykius. J. yra sakęs: „Mums sunku sugyventi su tavo tėčiu, čia mums sunku gyventi, ateiti pas tavo mamą, todėl mes norėtume tą namą parduoti“. J. S. kalbino mamą išvažiuoti kitur. Mama už namą Š. prašė tokios sumos, kokios jai reikėjo, kad įsigytų sodybą K. (10 000 Lt). Namą Š. 1997 m. mama padovanojo jam, o jis (S. Š.) už tai jai kompensavo. Mamos dalį įkainojo 15 000 Lt: 10 000 Lt jis jai sumokėjo, už likusią sumą į K. nuvežė langų, durų, kuriuos už savikainą padarė jo įmonė. Iš mamai sumokėtų 10 000 Lt tėtis buvo davęs apie 7 000 Lt, kitus pinigus S. Š. surinko pats. S. Š. išpirko mamos dalį, nes norėjo, kad tėčiui būtų ramu, nevaikščiotų svetimi žmonės. Tvarkant nekilnojamojo turto reikalus, J. nesikišo. Jie (vaikai) nenorėjo, kad J. dėtųsi pinigais prie namo pirkimo, ir jis nesidėjo, nes bijojo, kad mama gali netekti namo. J. tik siekė, kad namą Šv. mama parduotų kuo greičiau. Vizijos, kur gyvens, jie neturėjo. J. sakė, kad jei jis kažko norės su jo mama, Š. miestelio žmonės į jį žiūrės nepalankiai. Todėl J. norėjo keisti gyvenamąją vietą, norėjo pinigų, kad įsigytų kitą turtą, o pinigų maišelis buvo mama. Už S. Š. duotus pinigus mama nusipirko namą K.. Namui reikėjo durų, langų, medienos, nes vidus buvo apleistas. Reikėjo kosmetinio remonto. Viską tvarkė R.. Ieškovas trečiojo asmens (S. Š.) neaugino, jam nieko nepadėjo, nes to nereikėjo.

Tėtis mirė 2002 m. spalį. Tėčio namo dalis atiteko jiems, keturiems atsakovės vaikams. S. Š. broliams ir sesei pamokėjo ir perėmė visą tėvo turtą. Savaitgaliais gyvena K., darbo dienomis – Š.. Sesuo gimė 1961 m., mirė 2005 m.

K. matydavo J., bendraudavo su juo. Žinojo, kad jis važiuos gyventi į K. su mama. Pas mamą J. turėjo savo daiktų. Mama apie ryšius su J. S. nieko nepasakojo, o jis jos neklausė, ką J. S. veiks K.. Pas mamą J. turėjo kambarį, būdavo lauke, ir tiek. S. Š. pas mamą į svečius atvažiuodavo kokius 3 kartus per metus. Per gimtadienius visi būdavo kartu, išskyrus J. S.. Jam mamos ir J. santykiai nepatiko. Kai prasidėjo teismas, jie viename name nebegyvena, dabar jau bus 2 m. Ieškovo sūnaus K. niekada nėra matęs.

Trečiasis asmuo S. Š. nežino, kas, kaip pirko namą (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas atsakovės jauniausias sūnus V. Š. parodė, kad gimė 1964 m. Tėvai skyrėsi, kai jam buvo beveik 18 m. Po tėvų skyrybų mama gyveno name, tėtis buvo išėjęs, bet po to grįžo. Tėvai nesugyveno. Nežino, ar mama buvo dar kartą ištekėjusi, bet ji turėjo draugą.

Jų (t. y. „mūsų“) šeima nusprendė, kad mama eis gyventi pas dukrą. Nupirko namelį. Namo pirkimu rūpinosi sesuo ir brolis. Susėdę prie stalo jie Š. esantį turtą įvertino 30 000 Lt, taigi kiekvienam iš tėvų priklausė po 15 000 Lt. Brolis mamai pamokėjo 15 000 Lt už jos dalį, o ji jam dalį namo padovanojo. Dovanojimo sutartį sudarė, nes norėjo, kad namas liktų jų giminei. J. niekur nefigūravo. Prie namo K. pirkimo J. S. nesidėjo. Nemano, kad mamai buvo būtinybė eiti gyventi pas dukrą, bet mama pykosi su tėčiu. Mamos širdis linko prie dukros. Jeigu ne sesuo, mama nebūtų važiavusi į K.. Visi sprendimai buvo mamos ir jie (vaikai) gerbė jos valią, jai neprieštaravo. Jie - vaikai ir mama - nusprendė, kad mama važiuos pas dukrą.

Liudytojo žiniomis, mamai išvažiavus į K., ten pat atsidūrė ir J. S.. Namukas, kuriame gyveno mama, yra vieno aukšto, nudažytas žaliai, atrodo kaip lūšnelė. Liudytojas vieną sykį matė ten J. S., gulintį lovoje. J. S. gyveno savo kambaryje, mama – kitame. Jo kambarys buvo nuo gatvės pusės. Liudytojas buvo prieš tai, kad J. S. gyventų toje troboje, nes jam buvo nesmagu, kad J. S. ten gyvena. Bet mama sakydavo, kad jai drąsiau, kai šalia yra vyras. Vieną kartą liudytojas matė J. S. su žiemine kepure, jis atrodė kaip „bomžas“. Brolis padarė langus ir duris. J. jokių remontų nedarė, nepuoselėjo sodybos. Darbus atliko R., nes jis šalia gyveno. Sesuo mamai skalbdavo drabužius.

Liudytojo supratimu, kad jeigu tarp dviejų žmonių yra kažkas bendra, vyras pirmiausia turi sukalti „tupyklą“, padaryti, kad būtų kur nusiprausti, o dabar ta sodyba nualinta. Liudytojo nuomone, J. S. turi išeiti iš mamos namo. To nepadarius, kyla klausimas, ar jie (atsakovės vaikai) turės jį senatvėje prižiūrėti, karšinti. Kadangi namas nugyventas, iš namo išsivežė mamą. Yra pasipiktinęs, kad J. S. gyvena pas mamą kaip „Alfonsas“.

Liudytojo tėtis mirė 2002 m. Palikimą, kurį sudarė namo dalis, traktorius, žemės, atsakovės vaikai draugiškai pasidalino. Vyriausias brolis pamokėjo kiekvienam iki 10 000 Lt, todėl dabar visa tėviškė priklauso jam.

Liudytojas nežino, ar mamai reikėjo namo (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad namą (duomenys neskelbtini), įsigijo R. (kuriais metais – nežino). Ten buvo sklypas su griuvėsiais. Brolis ketino perstatyti namą, o jį pardavęs užsidirbti pinigų, bet nepavyko pastatyti namo. Po to savivaldybė nupirko sklypą (duomenys neskelbtini) ir jį sutvarkė.

Liudytojo sesuo L. mirė 2005 m. Palaidota K.. Sesers laidotuvėse J. S. nedalyvavo.

Liudytojo teigimu, gryna nesąmonė, kad J. S. padėjo atsakovei užaugti vaikus - jiems jokių pinigų neduodavo. Minkštų baldų komplekto ieškovas liudytojui finansiškai nepadėjo nupirkti.

Gimtadienius, jubiliejus švęsdavo ir tėviškėje, ir pas brolius. Daugiausiai rinkdavosi pas brolį (R.), ten atvykdavo ir mama. Per metus susitikdavome kokius 5 kartus. J. S. per šventes nebūdavo. Per mamos jubiliejų jo taip pat nebuvo. Liudytojas J. S. net nelaiko šeimos nariu. Nežino, ar jubiliejus kas nors fotografuodavo.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja atsakovės J. Š. pirmojo vyro F. Š. pusseserė I. O. J. parodė, kad jos pusbrolis (F. Š.) su J. išsiskyrė, todėl atsakovę sutiko tik prieš 10 m. per F. Š. laidotuves. Atsakovė pakvietė atvažiuoti į K., adresu (duomenys neskelbtini). Ten gyveno J., o pas ją – J.. Taip liudytoja susipažino su ieškovu. 2003-2008 m. liudytoja atvykdavo pas atsakovę kiekvieną vasarą, po to - rečiau. Liudytoja padėdavo atsakovei ravėti darže, nes J. skaudėjo kojas, buvo atlikta klubo operacija, sunkiai vaikščiojo. J. yra sakiusi, kad senatvėje nori būti arčiau dukros. Kaip liudytojai paaiškino, J. S. čia tiesiog būna. J. buvo panašus į nuomininką, kaimyną, nes jis gyveno viename kambaryje, o J.– kitame. J. sakė, kad J. jai padeda nusipirkti malkų, sumoka už patarnavimus, pvz., elektrą. J. veždavo į turgų parduoti jų užaugintas gėles. Parėjęs padėdavo ant stalo duonos. Liudytoja nematė, kad bylos šalys dalintųsi pinigais. Kartais kartu valgydavo. Liudytoja nematė, kad dalyvaujantys byloje asmenys būtų susibūrę visi į vieną vietą ir šventę. Per Juozines buvo atvykęs J. sūnus V.. Liudytoja dalyvavo baliuose pas atsakovės dukrą L.. J. ten nebūdavo. Keistai atrodė, kad J. nebuvo J. dukros laidotuvės. Nežino, ar J. buvo kviečiamas. Liudytoja nematė, kad bylos šalys ką nors bendrai dirbtų ar kad dirbtų J.. Iš pusbrolio F. Š. liudytoja žino, kad sūnus S. davė J. 15 000 Lt. Nebuvo kalbos, kad prie turto prisidėjo J. S.. J. sakė, kad namą tvarkė, keitė langus jos vaikai. Viską tvarkė R. ir dukters vyras, pvz., R. pjovė žolę ir gyvatvorę. Kartais J. būdavo labai piktas. Sodyboje trūko vyriškos tvarkos.

Teismo posėdyje apklausta bylos šalių kaimynė M. G. L. parodė, kad (duomenys neskelbtini), gyveno iki 2003 m. 1997 m. pradžioje susipažino su ieškovu ir atsakove. J. sakė, kad žada pirkti sodybą, paskui rudeniop jie su atsakove atsikraustė. Liudytoja nematė, kad prieš perkant sodybą po ją būtų vaikščiojusi atsakovė ir/arba jos vaikai. Vaikai liudytojai sakė, kad atsikraustė kaimynai, bet, matyt, nelabai turtingi, nes gerų baldų nebuvo. Atsakovė pakvietė liudytoją ir pasakė, kad J.– jos vyras. Ieškovas atsakovę „J.“ vadindavo. Jie labai gražiai bendravo. Sodyboje (duomenys neskelbtini), yra trys kambariai, virtuvė ir veranda. Liudytoja nueidavo pas juos į svečius, šie ateidavo į svečius pas ją. Liudytoja nežino, ar bylos šalys miegojo viename kambaryje. Jie remontavo namą, nes namas buvo apleistas: dėjo grindis, kalė sienas, keitė langus (liudytoja atidavė du langus). J. sodindavo medelius, kiekvieną savaitgalį veždavo sėklas į turgų, grįžęs parodydavo maišelį su pinigais, kiek tą dieną suprekiavo, daržą ravėdavo. Iš pradžių mašinos jie neturėjo. Paskui atsakovė sakė, kad su J. davė pinigų sūnui, jog šis nusipirktų mašiną. J. sakydavo, kad vaikai J. labai myli. Liudytoja nematė, kad ieškovas būtų išgėrinėjęs, skandalus kėlęs. Atsakovė girdavo ieškovą, kad jis - tvarkingas žmogus, pinigėlių turi. Iš J. liudytoja žino, kad J. sąnarius keitė, kad ieškovo sūnus už sąnarių keitimą sumokėjo. J. pasakojo, kad turėjo „pijoką“ vyrą, J. - antras vyras, kuris pasipiršo ir su kuriuo ji susiėjo. Liudytoja matė ieškovą su atsakove kartu vaikščiojančius. Kiek metų jie taip gyveno, nežino. Paskui atsakovė išėjo. Kada ir kodėl jie apsipyko, nežino. Kai susitiko, J. sakė, kad 2-3 mėn. gyvena vienas, o kur J. - nežino. Tada liudytoja paskambino J. J. nesakė, kad ant ieškovo užpyko, kur randasi, tik minėjo, jog gyvena „kaip inkstas taukuose“. J. skundėsi, kad neturi kur gyventi, nes sodyba išardyta, elektra nukirsta. „Bėdavojosi“, kad klaidą padarė, jog dvi sodybas nupirko. Liudytoja nežino antros sodybos adreso ir kas negerai su ta sodyba. Liudytoja nieko nežino apie kitos sodybos pardavimą. Dabar J. gyvena pas kitą moterį.

Teismo posėdyje liudytoja apklaustas trečiojo asmens R. Š. buvusi (pirmoji) sutuoktinė Z. Š. parodė, kad susituokė su R. Š. 1985 m. Išgyveno kartu 18 m. Regis, atsakovė turėjo vieną oficialų vyrą. T. kurį laiką gyveno su anyta Š.. Ieškovas atsakovės gyvenime atsidaro 1994-1995 m. Liudytoja su šeima lankydavo anytą per gimtadienius, Velykas, kitas šventes ir savaitgaliais. Liudytoja su sutuoktiniu atvažiuodavo pas bylos šalis kaip į šeimą. Juos pasitikdavo atsakovė ir J.. Anyta pristatė ieškovą kaip „J.“, su kuriuo kartu gyvena. Jis ją vadindavo „J.“. Liudytoja nesigilino į ieškovo gyvenimą. J. tik sakė, kad jo žmona mirusi. 1996-1997 m. liudytoja su šeima išvažiavo į K.. 1997-1998 m. sužinojo, kad bylos šalys irgi sugalvojo kraustytis į K., pirkti namuką (duomenys neskelbtini). Liudytoja su šeima tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Kai ieškovas ir atsakovė pirko namą (duomenys neskelbtini). R. Š. sakė, kad mama ir J. nupirko namą mamos vardu jam, o kai jis atiduosiąs skolą – perrašys namą jo vardu. R. Š. norėjo daryti verslą, bet sudegė vienas ūkinis pastatas ir planai pasikeitė. Bylos šalys sakė, kad už namą (duomenys neskelbtini), mokėjo 7 000 Lt, už namą (duomenys neskelbtini) - 6 000 Lt. Liudytoja nežino, iš bylos šalys turėjo pinigų. Jie sakydavo: „nusipirkome namuką“. Su R. Š. liudytoja pradėjo gyventi atskirai prieš 8 m, oficialiai išsiskyrė prieš 3-4 m. Skyrybų metu paskola nebuvo dalijama, nes R. Š. skolos nesumokėjo, tad namas liko mamos vardu. Žmonės kalba, kad namas (duomenys neskelbtini) buvo parduotas už 16 000 Lt, jį nupirko savivaldybė. Ieškovas su atsakove gyveno kaip šeima. Buvo gražūs senukų santykiai. J. dirbo ūkyje, daržus ravėjo, žiemą takelius nukasdavo, remontavo namus. Taip pat remontuoti padėjo R. Š. ir vyro sesers vyras, bylos šalys jiems už tai mokėjo. Problemų su alkoholiu ieškovas neturėjo.

Liudytojos Z. Š. sutuoktinis turėjo automobilį Volkswagen Passat. Kai jis pasikeitė namą į mašiną, mašiną užrašė mamos vardu. Tada jų pinigai oficialiai buvo bendri. Vėliau tą mašiną pardavė ir nusipirko naują mašiną - mėlynos spalvos, ilgą. Pastarąją mašiną R. Š. užregistravo mamos vardu. Kai vyko skyrybos, R. Š. mašinos neturėjo.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja I. I. parodė, kad gyveno ieškovo kaimynystėje Š. nuo 1964 m. iki 1992 m. Pažinojo jo buvusią žmoną S.. Jie turėjo vieną sūnų, gyveno labai gerai. J. gerai sutarė su savo žmona, iki jos mirties gyveno kartu. J. žmona mirė 1992 m. Tada jį pradėjo lankyti J. Š.. J. turėjo vyrą Š., gyveno su T., po to ėmė rėžti sparną apie J. S.. Ieškovas labai nuolaidus, paklusnus moterims, bet jokiu būdu ne samdinys. Iš pradžių ji buvo atėjusi gyventi pas ieškovą. Pas ieškovą gyveno apie metus. Paskui išsivežė baldus ir abu išėjo gyventi pas J.. Nežino, kodėl jie išsikėlė iš J. namų. J. namas parduotas 1995 m. J. namai buvo tame pačiame miestelyje, tik kitoje gatvėje. Tėvas (t. y. vyresnysis Š.) gyveno viršuje, jie su J. - apačioje. Apsigyvenęs su atsakove, ieškovas dirbo saugumo technikos inžinieriumi. Po to kartu važinėdavo, gyvulius augino. J. visi pažinojo, nes anksčiau jis ilgai dirbo milicijos įgaliotiniu. Atsakovė sakydavo, kad su ieškovu gyvena šeimyninį gyvenimą. J. su J. iš Š. išėjo 1996-1997 m., nes nesutarė su J. vyru. Liudytoja žino tik tiek, kad jie išvažiavo į K. pirkti namo. J. turėjo pinigų, nes dirbo, nebuvo „pijokas“. Nežino, kiek namų jie nusipirko K., kaip ten sekėsi gyventi. Buvęs J. vyras Š. prieš 5-6 m. pasikorė. Kalbama, kad J. buvo atvažiavusi į buvusio vyro laidotuves. Namas Š.dabar priklauso J. sūnui S.. J. turėjo keturis vaikus: tris sūnus ir dukrą. Dukra jau mirusi, ją atvežė palaidoti į Š..

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. I. parodė, kad maždaug nuo 1969 m. iki 1993 m su ieškovu buvo kaimynai. Retas kuris Š. nepažinojo ieškovo, nes jis ilgai dirbo milicijoje įgaliotiniu. Ieškovas gyveno su žmona S. S.. Ji mirė 1992 m. Netrukus po jos mirties (S. dar nebuvo palaidota) atsirado J. Š.. J. tikrai nebūtų ėjęs „bernauti“, turėjo pinigų, nes 1992-1993 m. dirbo „A.“ ūkyje inžinieriumi. Kai išardė ūkį, J. gavo žemės, gyvulių. J. S. nepiktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, normalus buvo. Tai jis kaip milicininkas tvarkė geriančius. Atsakovė atsikėlė gyventi pas J.. Gal po mėnesio jie persikėlė gyventi pas J.. Pas J. gyveno pirmame aukšte, o antrame aukšte gyveno J. buvęs vyras Š.. Prieš kokius 10 m. buvęs atsakovės vyras mirė. Ieškovo sūnus 1996-1997 m. ieškovo namą pardavė. Dabar sūnus gyvena K.. Namą ieškovo sūnui tikriausiai paliko mama. Tas namas – buvusi milicijos būstinė. Kai vyko privatizacija, J. išsipirko namą. Iš to, kad liudytojas matė ieškovą su atsakove kartu bažnyčioje, jie turėjo bendrą ūkį, augino gyvulius, liudytojas sprendžia, kad ieškovas su atsakove gyveno kaip vyras ir žmona, nors nepastebėjo, kad šventes švęstų kartu. 1996-1997 m. ieškovas su atsakove išvažiavo į K.. Sklido kalbos, kad jie kažką pirks. Žmonės kalbėjo, kad jie kelsis į K., kur J. dukra gyveno. Dabar atsakovės name Š. gyvena jos sūnus. Namo Š. J. nepardavė, padovanojo sūnui ir išvažiavo. J. Š. dukra dabar jau mirusi.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. K. parodė, kad ją su J. ir J. prieš 5-6 m. supažindino draugė J. J.. Tuo metu J. ir J. gyveno (duomenys neskelbtini). Jie sugyveno gerai. Ta pati draugė pasakė, kad J. paliko J. ir išėjo. Kur išėjo, nežino. Po to sužinojo, kad J. ir J. nebuvo susituokę. Kai liudytoja nueidavo pas juos į svečius, girdėdavo, kaip jie vienas kitą mažybiniais žodžiais vadindavo: „J.“, „J.“. Negirdėjo, kad vienas kitą „vyru“, „žmona“ vadintų. Jie gyveno nedideliame namelyje iš trijų kambarių. Liudytoja nematė, kad namas būtų remontuojamas. J. namuose dirbdavo, daržą ravėdavo, gėlytes, medelius į turgų veždavo. J. vištas šerdavo, pietus ruošdavo, namus tvarkydavo. Apie savo ankstesnį gyvenimą ar vaikus nė vienas nepasakojo. Pavaišindavo uogomis, obuoliais, pajuokaudavo, ir gana. Liudytoja matė nukirstus žalius medžius, kai J. išėjo palikusi Juozą.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. K. parodė, kad J. S. yra jos kaimynas, jie pažįstami nuo tada, kai J. su J. persikėlė. Ieškovas ir atsakovė gražiai sugyveno. Jis ją „J.“ vadindavo, augino gėles, į turgų veždavo. Atrodė, kad yra vedę. Tik vėliau pasakė, kad jų pavardės skirtingos. Anot J., J. nespėjęs pro vartelius rodydavo, ką suprekiavo. Atsakovė gyrėsi, kad gerai gyvena, nes J. pensija didelė. Apie ankstesnį jų gyvenimą liudytoja nieko nežinojo. Tik vėliau sužinojo, kad J. – L. mama. L. kirpėja buvo. Žino, kad J. turi sūnų R., kuris irgi gyvena K. su antra žmona ir kuris dažnai ateidavo aplankyti mamos. Namas (duomenys neskelbtini), senas, medinis. Jį apdažė. Dažytojus samdė. Liudytoja neatkreipė dėmesio, kas atliko kitus darbus. Vėliau J. pradėjo kalbėti, kad jos sūnus nori namą statyti, o kur J. dėti? Kadangi viskas užrašyta jos vardu, J. niekas nepriklauso. J. reiktų į beprotnamį ar kur išvežti. Atsakovė taip kalbėjo, kai jie dar kartu gyveno, prieš kokius 3 m. J. sakė, kad ir jam tas namas irgi priklauso. Neatsimena, kada J. išėjo. J. ilgai gyveno vienas. Kai iškirto medžius, nukirto elektrą, ieškovas taip pat išėjo. Dabar tuose namuose niekas negyvena. Namas (duomenys neskelbtini), apleistas. Liudytoja nematė išgėrusio J.. Pas juos niekada nebuvo gėrimų. J. dukra L. dabar mirusi. Liudytoja matė į laidotuves išvažiuojančią atsakovę, o J. ne. Neteko kartu švęsti švenčių, tik bažnyčioje juos susitikdavo. J. su J. kviesdavo į svečius, liudytoja gėrė pas juos kavos. J. karpį parvežė, iškepė, susėdo visi kartu.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. P. parodė, kad 2007 m. atsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), ir susipažino su ieškovu ir atsakove. Jie labai gražiai gyveno: darželius ravėjo, gėles sodino. J. sakė, kad jie abu nusipirko tą namą. Namas medinis, apkaltas dailylentėmis, žaliai nudažytas. Namas kapitališkai nesuremontuotas, atliktas tik einamasis remontas. Liudytojas nematė, kad J. dažytų namą. Jis kokią lentą įkaldavo ar vartelius taisydavo. Ieškovas su atsakove labai svetingi: vaišindavo daržovėmis, vaisiais. Prieš 3-4 m. „gaspadinė“ kažkur dingo. Šių metų (t. y. 2012 m.) kovo mėnesį atvažiavęs Š. viską išdraskė: išpjovė obelis, elektrą atjungė. Krūvą šakų paliko, kiemą suniokojo, tvoras išlaužė, su medsraigčiaiis duris užkalinėjo. Ant durų pakabino užrašą „Š. ir Š.“. Suprask, tai - jų valda ir J. negali įeiti. Liudytojas su J. švenčių nešvęsdavo, nes J. - negeriantis žmogus.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas P. A. P. parodė, kad K. gyvena nuo 1962 m. Liudytojas gyvena (duomenys neskelbtini), tarpas tarp jo namų ir sodybos (duomenys neskelbtini), gal du namai. Su atsakove pirmą kartą susitiko prieš 10-13 m., kai J. gulėjo Šiaulių ligoninėje. Jo draugė, meilužė ar kolegė (nežino kaip vadinti, nes ji, atsakovė, neprisistatė) paprašė nuvežti ją aplankyti J.. Kaimynė sakė: „mano J. paguldė“. Kai atsakovė jį aplankė, pakeliui namo papasakojo, ką daktarai sakė, verkė. Į svečius pas ieškovą su atsakove liudytojas neidavo, bet buvo (duomenys neskelbtini), patikrinti elektrą. Prieš bylos šalims atsikeliant, namas atrodė klaikiai. Vėliau namas sutvarkytas. Mano, kad namus remontavo, darbus atliko J., nes daugiau nebuvo kam. Liudytojas matė, kaip J. lentas kalė, dažė, vartus tvarkė. J. dirbo ne tik vyriškus, bet ir moteriškus darbus, pvz., ravėdavo daržus. Kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį J. pro liudytoją ratukais važiuodavo į turgų, veždavo parduoti gėles. Grįžtantį iš turgaus J. pasitikdavo, J. jai atiduodavo pinigus. Kieme mašinos liudytojas nematė, nors nelabai ją kieme ir pastatysi, nebent prie gatvės. Nėra matęs, kad J. mašina važinėtų. J. tik minėjo, kad kai gyveno Š., turėjo motociklą ir juo važinėjo po kaimą. K. gyvena J. sūnus. Kad J. turėjo dukrą, liudytojas negirdėjo.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas ieškovo sūnus V. S. parodė, kad jo mama mirė 1992 m. liepos 22 d. Jo tėvai ilgą laiką gyveno susituokę. Tarp mamos ir tėčio buvo didelis amžiaus skirtumas. Mama buvo vyresnė už tėvą 12 m. Mama nutarė, kad tam, jog tėvo niekas neapgautų po jos mirties, jiems reiktų išsiskirti, kad paskui netąsytų, kas užgyventa. Tėvas - labai patiklus žmogus, prie jo gali prisistatyti bet kokia moteris. Liudytojas buvo studentas, kai įvyko tėvų skyrybos. Mano, kad viską nulėmė tėvo ir mamos amžiaus skirtumas, o ne pykčiai. Tėtis dirbo įgaliotiniu teisinėje sferoje. Liudytojas buvo vaikas, mokėsi mokykloje, kai vyko su tėvu susiję teismo procesai, todėl nieko negali pasakyti apie priimtus sprendimus. Nepamena, kad tėčio ilgai nebūtų buvę namuose. Po skyrybų jie toliau gyveno kartu iki mamos mirties. Kai liudytojas grįždavo namo, jie visada būdavo kartu, kartu minėdavo šventes. Negali pasakyti, kas po skyrybų atiteko tėčiui.

Kai liudytojas atvažiavo į mamos laidotuves, prisirinko žmonių. Kai kurie jį perspėjo, kad apie tėvą sukiojasi viena moteris ir kad perspėtų tėvą, jog būtų atsargus ir neįkliūtų į žabangas, nes J. Š. turėjo savybę prisigretinti prie našlio ir paskui dalintis turtą pusiau. Liudytojas pasakė, kad nesijaudintų, nes mama lyg nujausdama visą turtą užrašė jam.

Grįžęs po laidotuvių, liudytojas rado tėvą su J. Š.. Perspėjo tėvą, kad būtų atsargus, bet jis tik pasakė, kad viskas gerai, kad abu su J. kuria bendrą gyvenimą ir kad nesijaudintų dėl jo. Jų namuose J. pasiliko nakvoti. Liudytojui nepatiko, kad nepraėjus nė mėnesiui nuo mamos mirties J. pradėjo nešioti jo mamos rūbus. Kaime pastebėdavo, kad ji tai S. megztinį, tai suknelę užsivilkusi. Liudytojo tėvų namuose J. pragyveno gal 1-2 m. Liudytojui nepatiko, kad ji ten sukinėjasi, bet nenorėjo nervinti tėčio, todėl nieko nesakė. Vieną kartą liudytojas J. buvo išvaręs iš namų, nes ji jam kažką pradėjo aiškinti. Po to tėvas ėmė vis rečiau namuose lankytis, nes pajuto jo priešiškumą, kol galiausiai persikėlė pas J.. Maždaug po 1-2 m. tėvas su atsakove pradėjo ieškotis namo. Liudytojas nežino, kodėl tėvas su atsakove sugalvojo išvažiuoti iš Š.. Tėvas liudytojui pasakojo, kad augina gyvulius, prižiūri ūkį, prekiauja, pinigus taupo, nes planuoja pirkti namus ir keltis į K.. Keista, kad pirko du namus: vieną – (duomenys neskelbtini), kitą – (duomenys neskelbtini). Liudytojas atpažino, kad kai kurie baldai, namų apyvokos daiktai (indai, kilimas, stalas, kėdės, sofa-lova, spintelė) buvo iš jų namų Š.. Tėtis minėjo, kad remontuoja, tvarko namą, pasakojo, ką reikia padaryti. Ką galėjo, tą pats dirbo, o kur reikėjo specialisto – samdė. Liudytojas prie remonto prisidėdavo daugiau pinigais arba atveždavo ką nors.

Kai tėvas apsigyveno su atsakove, dar dirbo Š. apylinkės įgaliotiniu. Po teisinių ginčų perėjo dirbti į „A.“ ūkį. Paskui dirbo Š. psichiatrinėje ligoninėje, kol išėjo į pensiją. Apie atsakovę liudytojas negalėjo nieko pasakyti. Nežino, ar ji buvo pensininkė, ar apskritai dirbo. Ko gero, ji niekur nedirbo, kai pradėjo su tėvu kartu gyventi. Atsakovė liudytojui atrodė keista moteris, nes užsiiminėjo mistika.

Mamos palikimą liudytojas priėmė pagal testamentą. Jam atiteko namas, žemė aplink namą, ūkiniai pastatai ir lengvasis automobilis VAZ 2101 (jį nurašė). Formaliai turtas buvo vien liudytojo, neformaliai - jis priklausė abiems su tėčiu. Namą (duomenys neskelbtini), liudytojas pardavė 1995-1996 m. Jis ir žmona turėjo po butą, juos taip pat pardavė ir 1996 m. nusipirko namą K.. Turėjo atliekamų pinigų. Liudytojas davė tėvui su J. trūkstamus 6 000 Lt. Kitą kartą davė dar 1 000 Lt. Jokių raštelių nepasirašinėjo. Kai tėtis pirko namus, liudytojas davė pinigų, nes šis žadėjo, kad jie su J. susituoks. Nežino, kodėl nesusituokė. Pinigų atiduoti neprašė.

K. tėvas su J. gyveno daugiau kaip 10 m. Atvažiavus liudytojui, tėvas aprodė sodą, daržą, šiltnamį. Liudytojas tėvą ir atsakovę su vardadieniu vis sveikindavo – juk abu „J.“. Kai susėsdavo prie stalo visi: tėvas, J., liudytojas, jo žmona, pusbrolis, J. Š. grodavo tėvo jai pirktu muzikos instrumentu. Tėvas su atsakove viename kambaryje miegojo.

Tėčiui atliko kelias operacijas. Vidaus organų operaciją darė 2001-2002 m., klubų keitimo – prieš 5-6 m. (skaičiuojant nuo 2012 m.). Pirma operacija buvo Šiauliuose, antra – Kaune. Mokėti reikėjo, nes buvo skubi klubų sąnarių keitimo operacija. Kažkiek kompensavo valstybė, o kitą dalį tėtis mokėjo, liudytojas irgi prisidėjo. Kai tėtis sirgo, atsakovės dukra dažnai lankydavo tėvą. Dabar atsakovės dukra mirusi. Liudytojui nieks nepranešė apie L. mirtį, todėl laidotuvėse nedalyvavo.

J. Š. skambindavo liudytojui pasakyti, kokia tėvo sveikata, kad jis per riebiai ar per sūriai valgo. Liudytojas atsakydavo, kad perduos jos perspėjimus tėvui.

Liudytojo žiniomis, tėtis davė pinigų J. vaikams nusipirkti mašiną. Lyg Volkswagen pirko. Tėtis dalį žemių, kuriuos buvo gavęs iš ūkio, testamentu buvo užrašęs kažkuriam atsakovės sūnui. Atsitokėjęs panaikino testamentą.

Nesutarimai su atsakove prasidėjo prieš 2 m. Kiek girdėjo, tėvas J. buvo naudingas, nes jo didelė pensija. Kol galėjo jį „melžti“, tol buvo gerai. Paskutiniais metais žiemą tėvas paskambino sūnui ir pasakė, kad J. išėjo, kad kažkas elektrą nukirto, todėl jis kreipėsi į seniūniją, policiją. Liudytojui skambino atsakovės sūnus R. ir pasakė, kad iškraustys jo tėvą. Liudytojas nesuprato, kodėl tėvą nori kraustyti, jei jis ten priregistruotas. Dabar tėtis gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo pat pradžių J. liudytojui nepatiko. Ir iki šiol nepatinka, kai taip elgiasi.

Be proceso dalyvių paaiškinimų ir parodymų, byloje taip pat yra šie rašytiniai įrodymai:

Klaipėdos rajono liaudies teismo 1976 m. kovo 31 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu ieškovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LTSR BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 2 m. laisvės atėmimo bausme. Pagal LTSR BK 46 straipsnį bausmė nevykdytina, jei nuteistasis per 5 m. bandomąjį laikotarpį nepadarys naujo tyčinio nusikaltimo (96-101 b. l.).

Iš ieškovo „Sodros“ knygelės švieskopijų (6-7 b. l.) matyti, kad jis 1993 m. sausio 20 d. buvo atleistas iš Šilutės ŽŪB „N.“, likvidavus įmonę; 1993 m. spalio 14 d. priimtas į Respublikinės Š. psichiatrijos ligoninės sanitaro pareigas, 1996 m. rugpjūčio 6 d. atleistas iš darbo pagal Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 6 dalį (teismo sprendimu 1996 m. spalio 11 d. atleidimo pagrindas pakeistas į Darbo sutarties įstatymo 28 straipsnį).

Ieškovas yra senatvės pensininkas (13 b. l.), nuo 2006 m. balandžio 26 d. pripažintas neįgaliu (14 b. l.).

V. S. 1996 m. kovo 29 d. už 10 000 Lt pardavė 1 263 m² žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), Šilutės r. (nominali žemės sklypo kaina – 2 273 Lt, pastatų – 8 588 Lt). Nuosavybės teisės įgijimo pagrindas: Šilutės rajono 2-ojo notarų biuro 1993 m. gegužės 12 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (registro Nr. (duomenys neskelbtini),), 1995 m. kovo 22 d. nuosavybės patvirtinimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), , Klaipėdos FVIPP biuro 1995 m. kovo 22 d. pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), Šilutės rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos 1996 m. sausio 24 d. sutartis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), Šilutės rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos 1996 m. kovo 29 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojas prieštaravo, kad atsakovės atstovės prašymu iš VĮ Registrų centro būtų renkami duomenys apie jo turtą (152, 166 b. l.).

1997 m. kovo 26 d. sutartimi (86 b. l.) atsakovė iš F. Ž. už 8 000 Lt nupirko 23,57 m² naudingo ploto gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) Šiaulių r.

1997 m. birželio 5 d. sutartimi B. T. pardavė, o atsakovė už 10 000 Lt nupirko 44,19 m² naudingo ploto gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. (67-81 b. l.).

Ieškovo paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopijose (8-9 b. l.) pažymėta, kad jis 1993 m. rugpjūčio 24 d. deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Šilutės r., 1998 m. kovo 5 d. išvyko į (duomenys neskelbtini), Šiaulių r.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos K. miesto seniūnijos 2012 m. sausio 26 d. pažymoje Nr. (2012-565-PD)-90 (4 b. l.) teigiama, kad ieškovas 1998 m. kovo 9 d. deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r.

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre pagal 1997 m. birželio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., įregistruoti kaip atsakovės nuosavybė (26-28, 39-40 b. l.).

Atsakovės paso Nr. (duomenys neskelbtini), kopijoje (62 b. l.) pažymėta, kad ji 1993 m. rugpjūčio 24 d. deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Šilutės r., 2001 m. vasario 15 d. išvyko į (duomenys neskelbtini), Šiaulių r.

1997 m. liepos 24 d. sutartimi (65 b. l.) atsakovė padovanojo trečiajam asmeniui S. Š. 66/100 dalis gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), Šilutės r., kuris jai priklausė pagal inter alia Šilutės rajono apylinkės teismo 1982 m. gruodžio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-747/82. Sandorio šalys dovanojamą turtą (66/100 dalis) įvertino 9 500 Lt, inventorizacinis viso gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų įkainojimas siekia 19 009 Lt.

Atsakovė pateikė savo iniciatyva darytas sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), fotonuotraukas, nuotraukas iš savo dukters, sesers laidotuvių, įvairių asmenų jubiliejų (41-53, 168-179 b. l.); namų turto, esančio (duomenys neskelbtini), pastatų, būsto draudimo liudijimus (polisus), sudarytus 1997 m., 1998 m., 2006 m., 2007 m. (54-59 b. l.); 1999 m. sudarytos elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties (60 b. l.) kopiją; jai adresuotą VšĮ Šiaulių reginio atliekų tvarkymo centro 2012 m. kovo 15 d. mokėjimo pranešimą sumokėti 112 Lt už atliekas metams į priekį (gyventojų skaičius - 2) (61 b. l.).

2004 m. sausio 26 d. dovanojimo sutartimi (63-64 b. l.) atsakovė padovanojo trečiajam asmeniui S. Š. 6,16 ha miško ūkio paskirties žemės sklypą, kurį sandorio šalys įkainojo 195 732 Lt (indeksuota vertė – 18 902 Lt).

2004 m. lapkričio 12 d. sutartimi (82-85 b. l.) atsakovė, kurios vardu pagal 2004 m. rugpjūčio 10 d. įgaliojimą veikė R. Š. (87 b. l.), Šiaulių rajono savivaldybės tarybai už 15 000 Lt pardavė 0,3 ha žemės sklypą, nebaigtą statyti gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r.

2006 m. liepos 20 d. atsakovė už 5 300 Lt pardavė UAB „A.“ mėlynos spalvos lengvąjį automobilį VW Golf, pagamintą 1995 m. (66 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies. Priešieškinys atmetamas.

Aptariamu atveju kilo ginčas dėl to, kaip kvalifikuoti bylos šalių tarpusavio santykius (kaip kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų ar panaudos ir rangos), dėl konkrečių objektų įgijimo tikslo, lėšų jį įgyti turėjimo (pakankamumo), atsakovo iškeldinimo iš sodybos (duomenys neskelbtini).

Trečiasis asmuo R. Š. atsiliepime teisingai pastebėjo, kad ieškovas tiesiogiai neprašo pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinti neteisėtomis. Pažymėtina, kad teisė pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą priklauso civilinės bylos iniciatoriui – ad hoc ieškovui. Ieškovo naudai priimtas teismo sprendimas, kuriuo jam būtų pripažinta nuosavybės teisė į visą ar dalį šiuo metu kito asmens vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą, sudarytų teisinį pagrindą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto registre (CK 4.256 str. 3 d., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. 2 p.). Vadinasi, atsižvelgiant į sprendimo procesines pasekmes, galima laikyti, kad plačiąja prasme pareikštu ieškiniu ieškovas siekia nuginčyti ½ dalį 1997 m. sudarytų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių, nors tiesiogiai tokio materialinio reikalavimo nesuformulavo.

Bylą nagrinėjantis teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad į bylos nagrinėjimo dalyką neįeina šie daiktai: plazminis televizorius, žoliapjovė, virtuvinė spintelė, dujinė viryklė, todėl dėl jų sprendime nepasisako.

Nuosavybės teisių objektai, dėl kurių teisinio statuso ir priklausomybės nuosavybės teisėmis byloje kilo ginčas (2 sodybos K.), buvo įgyti iki įsigaliojant 2000 m. CK, todėl sprendžiant pareikštus reikalavimus remiamasi 1964 m. CK nuostatomis.

1964 m. CK 472 straipsnio 1 dalis nustatė, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla arba bendrai veikti tam tikram tikslui. Jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu; proporcingai įnašams turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės veiklos rezultatas, yra dalyvių bendroji dalinė nuosavybė (CK 474 str. 1-2 d.). Taigi bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygto tikslo siekimui suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009).

Kasacinis teismas, formuodamas įrodymų vertinimo taisykles tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 str.) bei teismų praktikos, kad nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, o trunka ilgą laiką), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais ir teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-482/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia tai, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.).

Dėl sodybos (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, teisinio statuso ir priklausomumo bei ieškovo iškeldinimo

Ieškovo teigimu, su buvusia sutuoktine S. S. gyveno kartu Š. iki jos mirties 1992 m. liepos 22 d. Mirus sutuoktinei, jos palikimą pagal testamentą priėmė sūnus V. S.. Ieškovo sūnui atiteko gyvenamasis namas ir kitas turtas, tačiau jo (ieškovo) niekas iš namų nevarė. Maždaug nuo 1993 m. pr. jie su atsakove ėmė vesti bendrą ūkį ir gyventi kaip šeima, neįregistravę santuokos. Remdamasis bylos šalių, trečiojo asmens S. Š. paaiškinimais, liudytojų V. S., Z. Š., I. I. ir A. I. parodymais bei įrašais bylos šalių pasuose teismas nustatė, kad nuo 1993 m. iki 1997 m. (vėliausiai - 1998 m.) ieškovas gyveno pas atsakovę namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Šilutės r., buvo ten deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Iš ieškovo ir trečiojo asmens S. Š. paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovei priklausančiuose namuose Š., be bylos šalių, kartu gyveno ir buvęs jos pirmasis vyras F. Š.. Tokiu atveju logiška, kad tarp jų galėjo būti slogi atmosfera, kilti trintis, kas paskatino bylos šalis, ypač ieškovą, ieškotis kito gyvenamojo būsto. Naujo gyvenamojo būsto vietos pasirinkimui įtakos galėjo turėti tai, kad tuo laiku K. gyveno kitas atsakovės sūnus R. Š. ir (dabar jau mirusi) dukra L. Š. G..

Pasak ieškovo, per 4 m. bendro gyvenimo su atsakove metus sukaupė 12 000 Lt. Byloje nėra šią aplinkybę patvirtinančių tiesioginių rašytinių įrodymų, bet ji tikėtina turint omenyje, kad ieškovas nuo 1993 m. iki 1996 m. dirbo privačiame ir viešajame sektoriuose (išmokėtas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, siekė 7 606,97 Lt), abu su atsakove gaudavo senatvės pensijas (ieškovas dar ir našlio pensiją, 15-16 b. l.), galėjo užsidirbti pajamų iš ūkio (laikė karves ir pridavinėjo pieną, augino gėles), be to, nėra duomenų apie minėtu laikotarpiu turėtas dideles išlaidas (operacijos bylos šalims atliktos vėliau). Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad 1996 m. namus Š. už 10 000 Lt pardavęs ieškovo sūnus 1997 m. davė tėvui su atsakove trūkstamus 6 000 Lt, tačiau ši aplinkybė tikėtina, atsižvelgiant į ieškovo paaiškinimus ir liudytojo V. S. parodymus.

Teismas atmeta kaip de jure nepagrįstus atsakovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų V. Š. ir I. O. J. parodymus apie tai, kad trečiasis asmuo S. Š., gavęs iš motinos dovanų ½ dalį sodybos tėviškėje, jai atsilygino sumokėdamas 10 000 Lt, už kuriuos ji vėliau įsigijo sodybą (duomenys neskelbtini).

Pirma, skirtingai išvardintiems žodiniams įrodymams, dovanojimo sutartyje nurodyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklausė 66/100 dalys sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) Šilutės r. Vadinasi, nurodyti asmenys iškraipo faktus arba juos neteisingai supranta. Antra, notarų patvirtinti dokumentai yra prima facie įrodymai. Įregistruotas juridinis faktas gali būti ginčijamas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodymų leistinumo taisykles. Aplinkybės dėl turto teisinio režimo, nurodytos oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos įrodytomis, nebent jos būtų paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus, kurių panaudojimo draudimas gali būti netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. S. Š. dalyvauja byloje trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų teisėmis, nes tokiu statusu jį į bylą ex officio įtraukė teismas (148 b. l.). Bet nei jis, nei atsakovė, žinodami apie iškeltą bylą, savarankiškų materialinių reikalavimų, susijusių su 1997 m. liepos 24 d. dovanojimo sutartimi, nereiškė. Atsakovei ar trečiajam asmeniui S. Š. nepareiškus savarankiškų materialinių reikalavimų, susijusių su 1997 m. liepos 24 d. dovanojimo sutartimi, teismas, vertindamas minėtą sutartį, remiasi tuo, kas joje expressis verbis nurodyta, t. y. kad atsakovė nekilnojamojo turto dalį vyriausiajam sūnui padovanojo, kitaip tariant, perleido neatlygintinai (1964 m. CK 280 str.). Trečia, atsakovė teigė, kad didesnę pinigų sumą laikė banke (134 b. l.), tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.).

Iš dviejų 1997 m. sudarytų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių nustatyta, kad atsakovė už 18 000 Lt (10 000 Lt + 8 000 Lt) savo vardu K. įsigijo dvi sodybas. Iš įrašų bylos šalių pasuose ir pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta, kad vienoje iš įsigytų sodybų, būtent (duomenys neskelbtiniŠiaulių r., bylos šalys deklaravo gyvenamąją vietą. Kaip ir pirmu, taip ir pastaruoju atveju atsakovė nenurodė įtikinamų argumentų, kodėl leido ieškovui, jei jį laikė pašaliniu žmogumi, su kuriuo nesiejo bendras šeiminis gyvenimas, laikinai panaudos sutarties pagrindais apsistojusiu pas ją, deklaruoti savo gyvenamąją vietą jos namuose (iš pradžių Š., vėliau K.). Atsakovės teiginiai, esą ieškovas buvo skurdžius, ji jo labai gailėjo, tikėjosi, kad ieškovas susiras kur gyventi ir išeis, jos tikėjimas buvo pagrįstas sąžine, kad negalima išmesti vargšo žmogaus į gatvę, prasilenkia su realybe. Teismas nustatė, jog, mirus S. S., ieškovas turėjo kur ir už ką oriai gyventi; nesutarimai su sūnumi V. S. prasidėjo vėliau bylos šalims gyvenant kaip sugyventiniams ir ne dėl sodybos (duomenys neskelbtini) kaip tokios, o dėl bylos šalių gyvenimo joje kartu.

Ieškovas nurodo, kad remonto darbus sodyboje (duomenys neskelbtini) atliko jis, atsakovės sūnus (R. Š.) ir atsakovės žentas. Jam iš dalies antrina šie liudytojai: sūnus V. S., buvusi atsakovės marti Z. Š., kaimynai M. G. L., R. P. ir P. A. P.. Atsakovė, trečiasis asmuo R. Š., liudytojai sūnus V. Š., buvusio pirmo vyro pusseserė I. O. J., kuri sužinojo iš atsakovės, neigė, kad ieškovas būtų prisidėjęs prie gyvenamojo namo remonto pinigais ar darbu. Teismo nuomone, kadangi ieškovo žodžius, be kita ko, patvirtino su juo giminystės ryšiais nesusiję asmenys, o atsakovės žodžius patvirtino tik giminystės (svainystės) ryšiais susiję asmenys, labiau tikėtina, kad ieškovas, nors ir neženkliai, bet prisidėjo prie gyvenamojo namo remonto darbu, atsižvelgiant į jo tuo metu buvusį gana solidų amžių (1997 m. ieškovui buvo 61 m.), ir/arba pinigais.

Atsakovės pateikti namų turto, esančio (duomenys neskelbtini) ; pastatų, būsto draudimo liudijimai (polisai) įrodo, kad ji, kaip 100 % sodybos (duomenys neskelbtini) savininkė, disponavo turtu savo nuožiūra. Kita vertus, su draudikais sudaryti liudijimai (polisai) nei patvirtina, nei paneigia, ar jie su ieškovu gyveno kaip faktinė šeima neįregistravę santuokos, ar ieškovas prisidėjo prie nekilnojamojo turto įsigijimo (remonto) ir pan. Tas pats pasakytina ir apie elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį; atsakovei VšĮ Šiaulių reginio atliekų tvarkymo centro adresuotą mokėjimo pranešimą sumokėti už atliekas (gyventojų skaičius - 2).

Anot atsakovės, jie su ieškovu bendrai švenčių nešvęsdavo, pridėjo nuotraukų iš kaimynės jubiliejaus 1999 m., dukters L. anytos jubiliejaus 2003 m., t. y. ne savo asmeninių ar visuotinių (religinių) švenčių (178-179 b. l.). Iš atsakovės pateiktų jos sesers, dukters L., buvusio antro vyro T. laidotuvių nuotraukų (176-177, 179 b. l.) nematyti, kad jose figūruotų ieškovas. Antra vertus, šios nuotraukos nei patvirtina, nei paneigia aplinkybės, ar ji su ieškovu gyveno kaip šeima. Neaišku, ar nurodyti žmonės (kaimynė, atsakovės dukters anyta) kvietė ieškovą į savo jubiliejus, jei nekvietė, dėl kokių – objektyvių, subjektyvių - priežasčių. Neaišku, ar nurodytiems asmenims mirus ieškovas greitai apie tai sužinojo, dėl kokių – objektyvių, subjektyvių - priežasčių nedalyvavo jų laidotuvėse ir t. t.

Atsakovės pateiktos sodybos (duomenys neskelbtini) nuotraukos, darytos pastaraisiais metais (41-53, 168-174 b. l.), įrodo tai, kad, tarp bylos šalių kilus ginčui, sodyba tapo apleista.

Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (1964 m. CK 472, 474 str.); sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jeigu sutartyje nenurodyta kitaip, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (1964 m. CK 474 str. l d., 121 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2004; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008, 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010).

Remdamasis išvardintų įrodymų analize ir teisiniais argumentais, teismas sprendžia, jog jie leidžia daryti išvadą, kad ieškovas su atsakove nuo 1993 m. palaikė nuolatinius, stabilius šeiminius ryšius neįregistravęs santuokos, kūrė su ja bendrą ūkį, o ne gyveno pas atsakovę panaudos sutarties pagrindais. Ieškovas sodybos (duomenys neskelbtini) įgijimo metu pagal savo fizines ir finansines galimybes prisidėjo prie bendros su atsakove nuosavybės kūrimo (remonto), todėl tenkinami reikalavimai dėl gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja daline nuosavybe bei ½ jo dalies pripažinimo ieškovui nuosavybės teisėmis.

Patenkinus šiuos reikalavimus, priešieškinys dėl ieškovo iškeldinimo iš gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, atmetamas (CPK 143 str. 2 d. 2 p.).

Nei 1997 m. birželio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartyje (67 b. l.), nei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (26, 39-40 b. l.), nenurodyta, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, ant kurio stovi bylos šalių pastatai. Todėl atmetamas ieškovo reikalavimas pripažinti bendrąja daline nuosavybe žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., ir jo nuosavybės teises į ½ dalį minėto žemės sklypo.

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 15 d. nutartimi (19 b. l.) ieškovo prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 str. 1 d. 2 p.) žemės sklypo, gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., atžvilgiu. Išnagrinėjus bylą, laikinųjų apsaugos priemonių dalis, susijusi su draudimu perleisti gyvenamąjį namą, jo priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini), paliekama galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo, t. y. kol ½ dalis į gyvenamąjį namą su priklausiniais bus įregistruota ieškovo vardu. O laikinųjų apsaugos priemonių dalis, susijusi su draudimu perleisti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , paliekama galioti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinama (CPK 150 str. 2-3 d.).

Dėl sodybos (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, teisinio statuso ir priklausomumo

Kalbant apie sodybos (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., įsigijimo aplinkybes, išskyrus susijusias su remontu ir gyvenimu joje, jos sutampa su aplinkybėmis, kurios nustatytos sprendžiant dėl sodybos (duomenys neskelbtini) teisinio statuso ir priklausomumo, todėl teismas jų papildomai nekartoja, o akcentuoja kitus teisiškai reikšmingus aspektus.

Kaip minėta, įrodymų vertinimo išeities taškas išplaukia iš nuostatos, kad notarų patvirtinti dokumentai yra prima facie įrodymai. R. Š. dalyvauja byloje trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų teisėmis, nes tokiu statusu jį į bylą ex officio įtraukė teismas (148 b. l.). Bet nei jis, nei atsakovė, žinodami apie iškeltą bylą, savarankiškų materialinių reikalavimų, susijusių su 1997 m. kovo 26 d. sodybos (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi, nereiškė. Atsakovei ar trečiajam asmeniui R. Š. nepareiškus savarankiškų materialinių reikalavimų, susijusių su 1997 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, teismas remiasi tuo, kas joje nurodyta expressis verbis, t. y. kad atsakovė (viena ar su ieškovu), o ne trečiasis asmuo R. Š. yra nekilnojamojo turto savininkai.

Pastarąją teismo poziciją sustiprina liudytojos Z. Š. parodymai, kad, pasak R. Š., mama ir J. jam nupirko namą, tačiau jį įregistravo mamos vardu, o kai jis atiduosiąs skolą – perrašys namą jo vardu (santykiai primena finansinę nuomą (lizingą). R. Š. norėjo daryti verslą, bet sudegė vienas ūkinis pastatas ir planai pasikeitė. Skyrybų metu paskola nebuvo dalijama, nes R. Š. skolos nesumokėjo, taigi namas liko mamos vardu.

Skirtingai negu sodybos (duomenys neskelbtini) atveju, sodyba (duomenys neskelbtini) buvo parduota, todėl ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovės 7 500 Lt (½ iš 15 000 Lt) kompensaciją už parduotą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais.

Sulyginus 1997 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir 2004 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį, susijusias su sodyba (duomenys neskelbtini) , matyti, kad atsakovė 1997 m. įsigijo 23,57 m² naudingo ploto gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais 2I1/m, 3I1/m, 4I1/m, 5I1/m, priestatą 1I1/m, kitus statinius. Be to, pardavėjas perleido pirkėjai 215,28 Lt iš nebalansinės dalies už žemę, įmokėtus į žemės reformos fondo sąskaitą. O 2004 m. atsakovė už 10 000 Lt pardavė 0,3 ha žemės sklypą, už 1 300 Lt - nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (baigtumas 19 %), plane pažymėtą 7A1, už 3 000 Lt – 37 m² užstatyto ploto pagalbinį ūkio pastatą, plane pažymėtą 6I1/b, už 700 Lt – kiemo statinius (šulinį) (bendra sandorio vertė 15 000 Lt). Vadinasi, atsirado 0,3 ha žemės sklypas, nebeliko 23,57 m² naudingo ploto gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, pastatytas nebaigtas statyti gyvenamasis namas (baigtumas 19 %), ir pagalbinis ūkio pastatas.

Spręsdamas klausimą, kas ir kieno sąskaita atliko minėtus pakeitimus, teismas pripažįsta, kad bylos šalys sodyboje (duomenys neskelbtini) negyveno, ieškovas ten savo daiktų nelaikė ir pan. Tikėtina, kad ja naudojosi (tvarkėsi) trečiasis asmuo R. Š.. Todėl ieškovo reikalavimas tenkinamas iš dalies ir iš atsakovės priteisiama 5 350 Lt [(15 000 Lt – 1 300 Lt už nebaigtą statyti gyvenamąjį namą – 3 000 Lt naujai pastatytą pagalbinį ūkio pastatą) ÷ 2] dydžio kompensacija už parduotą ½ žemės sklypo su kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) dalį, kuri priklausė ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis.

Dėl 5 500 Lt kompensacijos priteisimo

Ieškovas nurodo, kad gyvendami kartu su atsakove sutaupė 11 000 Lt, kuriuos ji panaudojo ne jų bendriems poreikiams, t. y. sūnui už 8 000 Lt nupirko automobilį, už 1 000 Lt – automobilio priekabą, už 2 000 Lt – motobloką žemės purenimui.

Pasak atsakovės, sūnus R. Š. iš savo lėšų už 5 300 Lt nusipirko automobilį, už 500 Lt – priekabą, taip pat motobloką ir fotokamerą.

Trečiojo asmens R. Š. teigimu, prieš 8 m. (t. y. 2004 m.) išsiskyręs su pirmąja žmona, patyrė traumą, reikėjo pinigų gydymui, todėl 2004 m. pardavė sodybą (duomenys neskelbtini). Pardavęs sodybą, grąžino skolas, dalį pinigų panaudojo kito namo remontui, o 2006 m. liepos 20 d. už 5 300 Lt nusipirko automobilį. Automobilį pirko ir jį įregistravo mamos vardu veikdamas pagal įgaliojimą numatomų skyrybų atveju. Vėliau tą automobilį, kurį pirko už sodybos pinigus, pridavė į metalo laužą, nusipirko namą, kurį dabar turi, o prieš Kalėdas nusipirko kitą automobilį (Mazda Premium). Priekabą, motobloką įsigijo iš asmeninių lėšų, bet ne tokiomis kainomis, kokias nurodo ieškovas.

Liudytoja Z. Š. parodė, kad R. Š. turėjo automobilį VW Passat. Kai jis pasikeitė namą į automobilį, automobilį užrašė mamos vardu. Tada jų pinigai oficialiai buvo bendri (nota bene: liudytojos teigimu, ji su R. Š. 2004 m. pradėjo gyventi atskirai, o oficialiai išsiskyrė 2008-2009 m.). Vėliau tą automobilį R. Š. pardavė ir nusipirko naują mėlynos spalvos, ilgą. Pastarąjį automobilį R. Š. užregistravo mamos vardu. Vykstant skyrybų procesui (t. y. 2008-2009 m.), R. Š. automobilio neturėjo.

Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo R. Š. vieningai paaiškino, kad R. Š. iš asmeninių lėšų už 5 300 Lt nusipirko automobilį, kurį dėl gresiančių skyrybų įregistravo atsakovės vardu. Trečiasis asmuo R. Š. patikslino, kad automobilį įsigijo 2006 m. liepos 20 d. Trečiasis asmuo R. Š. ir buvusi jo pirmoji žmona liudytoja Z. Š. nurodė skirtingą santuokos nutraukimo datą: atitinkamai 2004 m. ir 2008-2009 m. Pripažinus teisingais liudytojos Z. Š. parodymus, išnyksta loginiai prieštaravimai trečiojo asmens R. Š. paaiškinimuose, jam teigiant, kad automobilį pirko ir jį įregistravo mamos vardu numatomų skyrybų atveju.

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra rašytinės mėlynos spalvos VW markės automobilio įsigijimo sutarties. Yra rašytinė sutartis, iš kurios matyti, kad atsakovė 2006 m. liepos 20 d. už 5 300 Lt pardavė UAB „A“ mėlynos spalvos VW markės automobilį (66 b. l.). Ieškovas neprašė iš priešingos šalies ir/ar trečiųjų asmenų išreikalauti atitinkamus dokumentus (3 b. l.) (CPK 112 str. 3 p., 199 str. 1 d.).

Iš pernelyg abstrakčių, nenuoseklių žodinių ir rašytinių įrodymų nuotrupų teismui nepavyko nustatyti, kas (kam), kada, už kiek, kieno sąskaita pirko kilnojamuosius ginčo objektus: automobilį, automobilio priekabą ir motobloką; nepavyko nustatyti šių objektų individualių savybių, pagal kurias juos būtų galima identifikuoti ir susieti su konkrečiais juridiniais faktais.

Remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, kad ieškovas ne iki galo įgyvendino CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, todėl atmetami reikalavimai priteisti jam iš atsakovės 5 500 Lt kompensaciją už tai, kad ji pusę sumos iš sutaupytų 11 000 Lt panaudojo savo (savo artimųjų) interesais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas sumokėjo 505 Lt žyminį mokestį (18 b. l.), nuo likusios dalies mokėjimo atleistas (20 b. l.). Patenkinus 77 % {[(20 000 Lt + 5 350 Lt) ÷ 33 000 Lt] x 100 %} ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovui priteisiama 389 Lt sumokėto žyminio mokesčio dalis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d., 96 str.), kita patenkintų reikalavimų žyminio mokesčio dalis – 373 Lt {[(33 000 Lt x 0,03) – 505 Lt] x 0,77} iš atsakovės priteisiama valstybei.

Priešieškinį atmetus, atsakovės už priešieškinį sumokėtas 141 Lt žyminis mokestis (110 b. l.) nekompensuojamas.

Už suteiktas teisines paslaugas ieškovas savo atstovui sumokėjo 2 000 Lt honorarą (10, 194-197 b. l.). Ieškovui iš atsakovės priteisiama 1 540 Lt (2 000 Lt x 0,77) teisinių paslaugų išlaidų dalis (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1-2 d.).

Už suteiktas teisines paslaugas pagal ieškinį atsakovė savo atstovei sumokėjo 1 600 Lt (1 000 Lt + 200 Lt + 250 Lt + 150 Lt) honorarą (88-90, 165, 200-201, 217-218 b. l.). Atsakovei iš ieškovo priteisiama 368 Lt (1 600 Lt x 0,23) teisinių paslaugų išlaidų dalis (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1-2 d.).

Už suteiktas teisines paslaugas pagal priešieškinį atsakovė atstovei sumokėjo 800 Lt (100 Lt + 600 Lt) honorarą (202-205 b. l.). Priešieškinį atmetus, ši teisinių paslaugų dalis nekompensuojama.

Trečiasis asmuo R. Š. savo atstovei sumokėjo 900 Lt (500 Lt + 250 Lt + 150 Lt) (198-199, 219-220 b. l.). Jam iš ieškovo priteisima 207 Lt (900 Lt x 0,23) teisinių paslaugų išlaidų dalis (CPK 47 str. 2 d., 80 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1-2 d.).

Nagrinėjamoje byloje susidarė 61,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Jos valstybės naudai priteisiamos iš bylos šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92-93 str., 96 str. 2 ir 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 6 dalimi, 150 straipsnio 2-3 dalimis, 185, 259, 263-267, 268-270 ir 301, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiti inžineriniai kiemo statiniai (šulinys, kiemo aikštelė, tvora, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini Šiaulių r., yra bylos šalių J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), bendroji dalinė nuosavybė ir pripažinti ieškovui J. S. nuosavybės teises į ½ (vieną antrąją) dalį išvardintų nekilnojamojo turto objektų.

Pripažinti, kad 0,3 (trijų dešimtųjų) ha ploto žemės sklypas ir ant jo esantis kiemo statinys (šulinys), esantys adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., buvo bylos šalių J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), bendroji dalinė nuosavybė ir priteisti ieškovui J. S. iš atsakovės J. Š. 5 350 Lt (penkių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimties litų) kompensaciją už nurodytą parduotą turtą.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui J. S. iš atsakovės J. Š. 389 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt devynis litus) sumokėto žyminio mokesčio ir 1 540 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt litų) teisinių paslaugų išlaidų.

Priteisti iš atsakovės J. Š. į valstybės biudžetą 373 Lt (tris šimtus septyniasdešimt tris litus) žyminio mokesčio.

Priteisti atsakovei J. Š. iš ieškovo J. S. 368 Lt (tris šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) teisinių paslaugų išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui R. Š. iš ieškovo J. S. 207 Lt (du šimtus septynis litus) teisinių paslaugų išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo J. S. 14 Lt (keturiolika litų), iš atsakovės J. Š. 47 Lt (keturiasdešimt septynis) litus pašto išlaidų.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dalį, susijusią su draudimu perleisti gyvenamąjį namą ir/arba jo priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., palikti galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dalį, susijusią su draudimu perleisti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., palikti galioti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją išsiųsti nekilnojamojo turto registro tvarkytojui – VĮ Registrų centrui, kad būtų įregistruotos sprendimu nustatytos ieškovo J. S. daiktinės teisės.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.