Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B., atsakovei N. B., trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų atstovei A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams N. B. ir M. V., tretysis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės vaiko globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, vaiko globos vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams N. B. ir M. V. vaiko M. V. atžvilgiu, nustatyti vaikui nuolatinę globą ir nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi paskirti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus, globos vietą nustatyti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, priteisti iš kiekvieno atsakovo po 100,00 Eur išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškovas nurodė, kad atsakovei N. B. jau anksčiau neterminuotai apribota motinos valdžia kitų penkių jos vaikų atžvilgiu, kad atsakovai savo amoraliu elgesiu taip pat daro žalingą įtaką vaikui M. V., tinkamai vaiku nesirūpina, todėl vaikui neužtikrinama pastovi, saugi ir darni aplinka, atsakovai piktnaudžiauja alkoholiu ir nesigydo nuo priklausomybės, nesistengia užtikrinti stabilių šeimos pajamų. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovai ne kartą bausti administracine tvarka dėl pažeidimų, susijusių su netinkama vaikų priežiūra, motinos (tėvo) valdžios nepanaudojimu ar panaudojimu priešingai vaiko interesams. Ieškovo nuomone, nors atsakovams teikiamos socialinės priežiūros paslaugos nuo 1997 m., nuo 1995 m. atsakovės šeima tapo žinoma vaiko teisių apsaugos specialistams, o nuo 2007 m. atsakovės šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, tačiau atsakovai nekeičia gyvenimo būdo ir nėra požymių, kad situacija šeimoje pasikeis.Trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu visiškai sutinka.Ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas A. B. teismo posėdžio metu pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus, nurodydamas, kad palaiko ieškinyje nurodytus reikalavimus. Ieškovo atstovas nurodė, kad atsakovai netinkamai vykdo savo tėvo ir motinos pareigas, piktnaudžiauja tėvų valdžia, rodo netinkamą pavyzdį savo vaikui, o duomenų, kad padėtis galėtų keistis, ieškovas neturi, todėl yra pagrindas atsakovams neterminuotai apriboti tėvų valdžią. Ieškovo atstovas nurodė, kad neturi duomenų apie atsakovą, jo gyvenamąją vietą, todėl gali tik nurodyti, kad jis vaiko nelanko, išlaikymo neteikia. Ieškovo atstovas nurodė, kad, kol atsakovė gyvena Jungtinėje Karalystėje, negali surinkti duomenų apie jos elgesį, alkoholio vartojimą, tačiau pastebėjo, kad atsakovė, turėdama nuolatines pajamas, išlaikymo vaikui neteikia, nededa pakankamai pastangų su vaiku palaikyti nuolatinio ryšio.Atsakovė N. B. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsakovė paaiškino, kad nebegyvena su atsakovu M. V., pakeitė gyvenimo būdą ir nemano grįžti prie buvusio gyvenimo būdo, nebevartoja alkoholio, dirba Jungtinėje Karalystėje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, nori auginti dukrą pati, gali užtikrinti vaikui saugias gyvenimo sąlygas, nes šiuo metu gauna stabilias pajamas. Atsakovė nurodė, kad gyvendama Jungtinėje Karalystėje jokių nusižengimų nepadarė, alkoholio nevartojo. Atsakovė nurodė, kad, kai grįžta iš Jungtinės Karalystės, lanko dukrą Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, buvo atvežusi drabužių, higienos priemonių, materialinio išlaikymo neteikia. Atsakovė nurodė, kad iki 2017 m. rugpjūčio mėn. yra sudariusi darbo sutartį dėl darbo Jungtinėje Karalystėje, o vėliau planuoja ieškoti darbo Lietuvoje. Atsakovė nurodė, kad planuoja kreiptis ir dėl kitų vaikų, kurių atžvilgiu apribota jos motinos valdžia, grąžinimo į šeimą. Trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų atstovė A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškiniu visiškai. Trečiojo asmens atstovė paaiškino, kad atsakovė įdėjo mažai pastangų dėl vaiko susigrąžinimo. Atstovė paaiškino, kad vaiko grąžinti motinai ar tik laikinai apriboti atsakovės motinos valdžią nėra pagrindo. Atstovė nurodė, kad paskutinį kartą atsakovai vaiką aplankė 2016 m. gruodžio mėn., vaiko ryšys su atsakovais yra silpnas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas. Byloje nustatyta, kad atsakovams (duomenys neskelbtini) gimė duktė M. V., atsakovai santuokos nebuvo ir nėra sudarę. Vaikas negyvena su atsakovais nuo 2014 m. rugsėjo 30 d., kai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. A-1309 vaikui nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4675-542/2008 atsakovei laikinai apribota motinos valdžia dukters K. B. atžvilgiu, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7943-797/2009 laikinas motinos valdžios ribojimas panaikintas. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4880-901/2013 atsakovei neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnamečių vaikų A. B., M. B., K. B. ir M. B. atžvilgiu. Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl tėvystės teisių apribojimo yra pareikštas abiem tėvams – tėvui ir motinai (atsakovams), dėl to sprendžiant ginčą dėl tėvystės teisių apribojimo būtina nustatyti kiekvieno iš tėvų priešingus teisei veiksmus. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pareikšdamas ieškinį dėl tėvystės teisių neterminuoto apribojimo atsakovams jų vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovei N. B. jau anksčiau neterminuotai apribota motinos valdžia kitų jos vaikų atžvilgiu, kad atsakovai savo amoraliu elgesiu taip pat daro žalingą įtaką vaikui M. V., tinkamai vaiku nesirūpina, todėl vaikui neužtikrinama pastovi, saugi ir darni aplinka, atsakovai piktnaudžiauja alkoholiu ir nesigydo nuo priklausomybės, nesistengia užtikrinti stabilių šeimos pajamų ir kad šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti. Ieškovo teigimu atsakovė kaip ir ankstesniuose teismų procesuose dėl motinos valdžios apribojimo kitų vaikų atžvilgiu pasiteisina nurodydama tas pačias aplinkybes.Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014). Aplinkybės, kad atsakovas vaiką paskutinį kartą aplankė 2016 m. gruodžio mėn., jo gyvenamoji vieta nežinoma, jis nedalyvauja teismo procese, leidžia manyti, jog atsakovas yra visiškai abejingas savo vaikui ir nenori dalyvauti jo gyvenime. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad, nors atsakovė šiuo metu nesirūpina savo vaiku, savo amoraliu elgesiu darė žalingą įtaką vaikui, tačiau, priešingai nei atsakovo, jos elgesys šioje byloje nebuvo pasyvus, ji dalyvavo teismo posėdyje. Atsakovė paaiškino, kad pakeitė gyvenimo būdą ir nemano grįžti prie buvusio gyvenimo būdo, nebevartoja alkoholio, dirba Jungtinėje Karalystėje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, nori auginti dukrą pati, gali užtikrinti vaikui saugias gyvenimo sąlygas, nes šiuo metu gauna stabilias pajamas. Iš atsakovės pateiktų pažymų apie pajamas 2016 m. ir 2017 m. matyti, kad atsakovė dirba Jungtinėje Karalystėje, gauna pastovias pakankamas pajamas. Teismo vertinimu, tai rodo, kad, priešingai nei teigia ieškovas, atsakovė nėra visiškai nusišalinusi nuo savo pareigų vaikui. Vien ta aplinkybė, kad atsakovei Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4880-901/2013 neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnamečių vaikų A. B., M. B., K. B. ir M. B. atžvilgiu ir kad teismo procesuose dėl motinos valdžios apribojimo atsakovė nurodydavo tas pačias aplinkybes, kad pakeis gyvenimo būdą ir rūpinsis vaikais, neleidžia teigti, kad atsakovė šiuo metu meluoja. Aplinkybės, kad atsakovė nepradėjo procedūrų dėl kitų vaikų, kurių atžvilgiu apribota jos motinos valdžia, susigrąžinimo, iš Jungtinėje Karalystėje gaunamų pajamų savo noru neteikia priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis kitiems vaikams, neprisideda finansiškai prie vaiko M. V. išlaikymo, rodo, kad atsakovė dar nevisiškai suvokia savo kaip motinos teisių ir pareigų turinį, tačiau nėra vaikui abejinga ir nori dalyvauti jo gyvenime.Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes galima daryti neabejotiną išvadą, jog atsakovas savo veiksmais (epizodiniu bendravimu su vaiku, abejingumu vaikui) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina bei, kaip minėta, yra duomenų, kad ši padėtis negali pasikeisti (atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, socialiniai darbuotojai apie jį duomenų neturi) ir kad atsakovas nesiekia rūpintis vaiku, yra jam pasyvus ir abejingas. Teismo nuomone, byloje nustatyta padėtis artimiausiu metu negalėtų pasikeisti į teigiamą pusę, t. y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas deda realias pastangas vaikui susigrąžinti. Kaip minėta, yra duomenų, kad atsakovės netenkina esama padėtis ir ji norėtų ją pakeisti. Todėl, teismo vertinimu, dėl atsakovės visų pirma turėtų būti išnaudotos visos teisinės, administracinės ir socialinės priemonės suteikiant jai pagalbą tinkamai užtikrinti vaiko teises.Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, mano esant tikslinga neterminuotai apriboti atsakovo M. V. tėvo valdžią ir laikinai apriboti atsakovės N. B. motinos valdžią vaiko M. V. atžvilgiu. Apribojus atsakovams tėvų valdžią vaikų atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015 suformavo teisės taikymo šios kategorijos bylose taisyklę, kad taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia. Todėl laikino atsakovės motinos valdžios apribojimo terminas nenustatytinas.

Dėl vaiko globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikams nuolatinę globą ir nustato jų gyvenamąją vietą. Vaiko globa gali būti: laikinoji arba nuolatinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.252 straipsnio 1 dalis). Nuolatinė globa nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.256 straipsnis).Kadangi nepilnamečio vaiko M. V. atžvilgiu laikinai apribota atsakovės N. B. ir neterminuotai apribota atsakovo M. V., jų biologinių tėvų, valdžia, akivaizdu, kad vaikas liko be tėvų globos, vaikas esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, todėl M. V. nustatytina nuolatinė globa (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.251 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių, interesų apsaugos bei gynimo principas, kuris reiškia, kad bet kurį vaiką liečiantį veiksmą būtina įvertinti vaiko interesų požiūriu, užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte pabrėžiama, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Vaikui turi būti sudarytos sąlygos, kad nurodytos teisės būtų įgyvendinamos ir tais atvejais, kai vaikas neturi tėvų, kai tėvai negali sudaryti sąlygų vaiko, fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialiniai raidai ar kai tėvų valdžia yra apribota. Būtent vaiko globa ir rūpyba padeda įgyvendinti vaiko teises, kai šito negali ar nenori daryti vaiko tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.248 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaiko globos ir rūpybos uždaviniai, paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų vaiko teises ir teisėtus interesus; sudarytų sąlygas vaiko gyvenimui, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą bei rengtų vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.Ieškovas nurodė, kad tikslinga vaikų nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi skirti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus, nes prašymų dėl vaiko globos negauta. Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose vaikas M. V. yra nuo 2014 m. rugsėjo 30 d., ten jai sudarytos tinkamos sąlygos higienai, sveikatos apsaugai, ugdymui ir poilsiui. Todėl Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai skirtini vaiko nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi ir ten nustatytina vaiko gyvenamoji vieta.Sprendimas dalyje dėl nuolatinės globos nustatymo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 283 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš kiekvieno atsakovo po 100,00 Eur išlaikymą vaikui iki vaiko pilnametystės. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.Ieškovas, prašydamas priteisti iš kiekvieno atsakovų vaikui po 100,00 Eur išlaikymą kas mėnesį, šios sumos ieškinyje nedetalizuoja ir nenurodo, kokie nepilnamečio vaiko poreikiai būtų tenkinami iš šios sumos. Teismo vertinimu, ieškovo iš atsakovų prašoma priteisti išlaikymo vaikui suma nėra didelė ir galėtų būti pagrįsta, nes vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jo ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, sveikatos apsaugą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnamečiui vaikui yra nustatyta įgimta širdies yda, alkoholinė fetopatija, lėtinis mitybos sutrikimas. Kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi įvertinti ir atsakovų turtinę padėtį. Pažymėtina, kad, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). Ieškovo nurodytos aplinkybės bei byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė šiuo metu dirba Jungtinėje Karalystėje, jos pajamos 2016 m. sudarė 4 766,27 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, o 2017 m. – 1 827,00 Eur Didžiosios Britanijos svarų sterlingų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nuo 2015 m. birželio 8 d. vykdo individualią veiklą, atsakovė nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. vasario 22 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Atsakovai nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre registruotino turto neturi, atsakovo vardu yra registruotos septynios transporto priemonės, kurių dalyvavimas viešajame eisme uždraustas, o atsakovė nuosavybės teise transporto priemonių neturi.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nagrinėjamu atveju, nors nėra visiškai tikslių duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų, kad jo darbingumas būtų apribotas dėl sveikatos problemų nėra, kaip minėta, nuo 2015 m. birželio 8 d. vykdo individualią veiklą. Atsakovė nenurodė, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymas turėtų būti sumažintas. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Atsakovai turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų, poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Atsakovai byloje neteikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos problemų jie ateityje negalės gauti pajamų, kurios užtikrintų jų nepilnamečio vaiko poreikius. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padarius išvadą, kad iš prašomos priteisti sumos bus patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai, prašoma priteisti suma realiai atitinka atsakovų turtinę padėtį, iš atsakovų priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui M. V. iš kiekvieno atsakovo periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2017 m. sausio 27 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoju paskirtini Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.203 straipsnis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad šis sprendimas yra priimtas ieškovo naudai.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Todėl šioje byloje mokėtinas 113,00 Eur žyminis mokestis išieškomas lygiomis dalimis iš atsakovų į valstybės biudžetą. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 4,64 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 ir 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei N. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą.

Paskirti M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatiniu globėju ir globotiniui priklausančio turto administratoriumi Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus, kodas 190522935.

Nustatyti M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, kodas 190522935, buveinė Vilniaus g. 303, Šiaulių m., Šiaulių m. sav.

Priteisti iš atsakovo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. sausio 27 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus, kodas 190522935, paskiriant priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju.

Priteisti iš atsakovės N. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. sausio 27 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus, kodas 190522935, paskiriant priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ir N. B., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 113,00 Eur (vieno šimto trylikos eurų 00 ct) žyminį mokestį, ir 4,64 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir nuolatinės globos nustatymo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.